Barsa Kelmes salos paslaptis

1949 metais palei Barsa Kalmeso (ang. Barsa-Kelmes) salą, audrą pralaukė nedidelis žvejų barkasas. Du smalsūs žvejai nuėjo į salos gilumą. Negrįžo. Jų draugai nuėjo paskui juos. Štai vat jie ir papasakojo apie žiedo pavidalo rūko darinį, kuriame pradingo du žmonės. Pranešimas ėmė keliauti per instancijas, o po kurio laiko link salos pasuko lėktuvas “Li 2”. Lakūnai pamatė “linzę” dar iš tolo. Prieš kelis kilometrus iki jos, ėmė čiaudėti motorai. Pilotai iš pradžių pasuko šalin, paskui nutarė pademonstruoti herojizmą ir vėl patraukė tiesiai link “Linzės”. Motorai nutilo, o lakūnams pasisekė sėkmingai pūkštelėti į seklumą… Zoną iškart apsupo kariškiai, ėmė leisti į “Linzę” šunis su ilgais pavadėliais. Praėję atitinkamą ribą, šunys nebegrįždavo.

 

Mokslininkų iš Maskvos fizikinės technikos instituto, kurie kuruoja “Linzės” problemą, nuomone, joje randasi tūkstančiai tonų ypatingo vandens, kuris laboratorijose išgaunamas miligramais. Tai – “Linzės” periferijoje. O tos substancijos, kuri yra gilumoje, nė miligramo išgauti nesiseka. Pačiame “Linzės” centre materijos tankis turi būti fantastiškas. Kartą atplukdė su barža į salą tanką. Užkamšė jį kiek įmanoma hermetiškiau, prikabinėjo ant šarvų prietaisų. O tankistui davė griežčiausią įsakymą nė sekundei nenutraukti kalbos. Tankas ėmė lėtai ropoti į “Linzės” gilumą.

 

Apsidraudimui buvo numatytas trosas, pritvirtintas prie apkasų kasėjo. Bandytojas nepaliaujamai raportavo apie padėtį ir staiga per pusę žodžio nutilo. Iš komandinio punkto iškart sekė įsakymas tučtuojau sugrįžti. “O kam man dabar grįžti?” – šią tankisto frazę vėliau analazavo fonoskopiškai. Jokių nukrypimų balse. Tankistas su nuoširdžiu, giliu, visiškai sąmoningu nustebimu ištarė šiuos žodžius. Tanką iškart ištraukė atgal, o jis – pasidengęs storu šerkšno sluoksniu. Atidaro liuką – bokštelyje visa tankisto ekipuotė, o kūno – nė pėdsako. Prieš bandymą vyrukas buvo įsipjovęs pirštą, o pirštinėje pasiliko bintas. Netgi su stipriausiu mikroskopu ant jo nebuvo rasta nė molekulės kraujo.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Barsa Kelmeso miestelį sudarė daugiausiai surenkami skydiniai nameliai, kažkodėl pavadinti “suomiškais”. Iš šios kuklios architektūros išsiskyrė du statiniai – įprastas kiekvienai karinei daliai mūrinis štabo pastatas ir įprasta kiekvienam kazachų aūlui jurta. Kam buvo skirtas štabo pastatas – suprantama. O štai jurtoje gyveno unikalus žmogus – pagyvenęs kazachas Abdrazakas.

 

Jį atvežė į salą giminės neužilgo iki atsirandant “Linzei”. Kazachas pats to reikalavo. Jis laikė save “pašvęstuoju”, kadangi jam buvo duota trauka prie “Linzės”. Pirmiausiai Abdrazakas kategoriškai įspėjo nebandyti lįsti į “Linzės” vidų, tiksliai nurodė, kur reikia statyti stebėjimo bokštą. Nuo tos vietos ir pradėjo statyti aptvarą.

 

Pagrindinis salos įvykis vadinosi taip: “Abdrazakas eina į bokštą!” Jo paskirtu laiku prie jurtos atvažiavo mašinomis karininkų, kuriems buvo patikėta “Linzė” grietinėlė. Abdrazakas išėjo iš jurtos lydimas vertėjo, kapitono Kudaibergeno, kadangi pats beveik nesuprato rusiškai, o kalbėti rusiškai išvis nemokėjo.

 

Nuo jurtos mašina pasuko link “Linzės”. Privažiavo prie aptvaro. Viename bokšte įsitaisė Abdarzakas, kitame – likusieji karininkai. Ką matė Abdarzakas, kaip ir kam raportavo – šito Barsa Kelmense nežino niekas, išskyrus tuos, kurie buvo bokšte. Ir tik vienas iš “reginių”, kuriuos “Linzė” padovanojo kazachui, tapo žinomas visai salai.

 

“Seansas” įvyko 1960 metų rugsėjo 3 dieną. Įvykis, pamatytas to seanso metu, įvyko 1961 metų balandžio 12 dieną. Kaip buvo galima iki 1961 balandžio 12-osios dienos, kai pirmasis žmogus pakilo į kosmosą, papasakoti kazachų kalba apie tai, kam tada dar ir rusų kalboje nebuvo adekvačių terminų, neaišku. Mūsų misija Barsa Kelmese baigėsi 1962 metų vasarą. Greitaeigiu torpediniu kateriu mus permetė į Aralską. Iš ten išsiskirstėme kas sau. Apie “Linzę” nieko daugiau negirdėjau…


2500
5 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Lokys

ČIA GI BAJERIS RUSU RAŠYTOJO Sergejus Lukyanenko (MOKSLINĖS FANTASTIKOS). PARAŠĖ STRAIPSNĮ APIE TIPO PARANORMALIUS REIŠKINIUS. VISKAS IŠGALVOTA. NETGI PATS RAŠYTOJAS VĖLIAU TAI ATSKLEIDĖ, DEJA VISA ISTORIJA JAU BUVO TAIP IŠBUJOJUSI, KAD RAŠYTOJU NIEKS NETIKĖJO.ŽMONĖS TIESIOG PATYS NORI TIKĖTI KAŽKUO ANTGAMTIŠKU IR PASLAPTINGU, JUK TAI LABAI JAUDINA. TAČIAU KARTAIS REIKTŲ PAIEŠKOT INFORMACIJOS DAUGIAU PRIEŠ RAŠANT KOMENTARUS, KAD NEATRODYT BUKU, KAIP IŠ 1949m.
ŽMONĖS DABAR GI XXIa. INTERNETU NAUDOTIS MOKAT?
O GOOGLE?!!

Audrius

Kameros jau buvo, gal tik niekas apie tai nekalba ka ten pamate ar nufilmavo. Juostos butu laikomos archyvuose, kurias galetu perziureti tik tam tikru instanciju pareigunai. O kameros buvo jau senai, juk jau 1942 -1945 karo metais, buvo nufilmuota dauk dokumentines medziagos. O 1960 jau buvo prisukta dauk ivairiu saliu filmu :)

stasys

tada dar kameru nebuvo tik radijas

Jaunelis

Straipsnyje vien misles ir jokiu atsakymu,niekas nepaaiskejo,galejo bent jau kameras sumontuoti tanke,vis butu daugiau duomenu.

Nerijus

Manau truputį pagražinta istorija, norėčiau pats nuvykti ten :)