Nepaaiškinami reiškiniai Indijoje

Keliaudami po Indiją, dauguma turistų stengiasi aplankyti Achmadabadą, kuris garsėja dviem XI a. minaretais (minaretas – me- čtės bokštas, statomas greta jos ar sujungiamas su ja; iš minareto balkonėlio muedzinas /musulmonų mečetės tarnautojas/ penkis kartus per dieną šaukia tikinčiuosius maldai). Jų aukštis prilygsta septynių aukštų namui – 23 metrai, atstumas tarp jų – 8 metrai. Kai turistai užlipa į vieną iš šių bokštų, gidas – į kitą ir pradeda minaretą į- siūbuoti. Tuoj pat įsiūbuoja ir pirmasis minaretas, gerokai stebindamas ir net gąsdindamas turistus.

 

Specialistam dar didesnė mįslė – plytų, iš ku- rių sumūryti minaretų (ir kai kurių kitų kulto statinių, esančių kituose miestuose) pamatai, gamybos technologija. Plytos degtos ypatingu būdu: jos atsparios drėgmei, didelei apkrovai ir keisčiausia – neskęsta vandenyje.

 

Norint sukurti tokią bokštų sistemą, neuž- tenka pasikliauti vien tik gera intuicija. Tenka patikėti hipoteze, jog senovėje egzistavo labai aukšto lygio civilizacija, kurios meistrai naudojosi labai tiksliais skaičiavimo metodais. Užtenka vien prisiminti legendas apie dingusią Atlantidą…

 

Kodėl senųjų civilizacijų žinios nepasklido po pasaulį? Priežastys galėjo būti pa- čios įvairiausios. Viena jų – valdovų rambumas: kai yra pakankamai vergų raumenų jėgos, kodėl reiktų įrengti vandens malūną? Tačiau galėjo būti ir tai, jog civilizacija pasiekusi savo vystymosi viršūnę, nuėjo susinaikinimo keliu. Beje, vienas toks pavyzdys kaip tik ir verčia patikėti pastarąja versija.

 

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Praėjusiojo šimtmečio pradžioje netoli nedidelės gyvenvietės Mohendžo Daro (Indija) archeologai surado senovini mies- tą. Iškasenos parodė, jog jis priklauso civilizacijai, kuri egzistavo tūkstantį metų ir savo išsivystymo lygiu neturinti pasaulyje analogo. Didžiausia šio senovės miesto mįslė – jo žūtis. Mokslininkai tai bandė paaiškinti įprastiniais dalykais: staigus klimato pasikeitimas, potvyniai, epidemijos, priešų antpuoliai. Tačiau visi šitie aiškinimai turėjo silpnų vietų. Argi, pavyzdžiui, galima patikėti potvyniais, jei miesto griuvėsiuose nematyti jokių vandens stichijos siautėjimo požymių? Taip pat neįmanoma patikėti ir kokios nors epidemijos versija, nes to nepatvirtino kapaviečių tyrimai. Beje, minimi tyrimai nepatvirtino, jog būta priešų antpuolių: nei viename skelete nerasta jokių šaltojo ginklo panaudojimo pėdsakų.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Mokslininkai D. Davenport (Anglija) ir E. Vinčenti (Italija) iškėlė tikrai pritenkiančią hipotezę. Jie pareiškė, jog Mohedžo Daro ištiko… Hirosimos tragedija. Pavyzdžiui, tarp griuvėsių išmėtyti molio gabalai rodo, jog savo laiku jie nepaprastai greitai sukietėjo. Detali analizė parodė, jog aply-dymas įvyko esant 1400-1600° C temperatūrai!

 

Senovės mieste taip pat rasta daugybė galingo sprogimo pėdsakų. Tiksliai nustatyta epicentro sritis, kurioje visi namai sulyginti su žeme. Nuo centro į pakraščius sugriovimų mažėja. Bendras vaizdas primena Hirosimos ir Nagasakio atominių sprogimų padarinius. Ir dar viena detalė: būtent Indijoje rastas žmogaus skeletas, kurio radioaktyvumas viršija normą 50 kartų!

 

Indijos epe esant nemažai padavimų apie baisų ginklą, kaip tik patvirtina šią hipote- zę. Viename iš padavimų kalbama apie žiburiuojantį ugnimi, tačiau neskleidžiantį dū- mų sviedinį. Jam sprogus, visos dangaus skliauto pusės paskendo tamsoje. Praūžė uraganai, nešantys blogį. Kaukdami debesys pakilo aukštyn į dangų. Pasirodė, jog net saulė pradėjo suktis ratu. Pasaulis buvo apimtas šio ginklo karščio… Drambliai, apdeginti ginklo liepsna, blaškėsi iš siaubo”. Išvada: jeigu būta tokio ginklo, tai labai lengva įsivaizduoti, kokio lygio būta civilizacijos.

 

Prisiminkime senovės astronominius kalendorius, jų žinias iŠ matematikos, geometrijos, statybos. Ar šie faktai neleidžia tvirtinti, jog iš tikro egzistavo aukšto išsivystymo lygio civilizacija?

 

Ir dar. Nedideliame Šivapuro (Indija) kaime netoli vietinės Šventyklos yra du ypatingi akmenys. Vienas sveria maždaug 55 kg, kitas – apie 41 kg. Jeigu didesnį akmenį rankų pirštais paliečia 13 žmonių, o mažesnį – 9 ir ištaria magišką formulę tam tikru tonu, tai abu rieduliai… pakyla į 2 metrų aukštį ir kybo ore maždaug sekundę, tarsi jiems negaliotų gravitacijos (lotyniškai gravitas – svarumas, sunkumas; fizikoje: visuotinė trauka) dėsnis.

 

Šį reiškinį daug kartų stebėjo įvairių šalių mokslininkai, tačiau jokio paaiškinimo nėra iki šiol. Kas ir kada atgabeno į šią vietą akmenis nežinoma, juo labiau neaišku, kodėl šis fenomenas veikia tik esant reikiamam žmonių skaičiui ir t.t.

 

Su Indija yra susijusi dar viena didelė paslaptis. Senovės Indijos gyventojai laiką skaičiavo panašiai kaip ir mes. tačiau nesuprantama, kokiems tikslams buvo reikalingos (ir kokiais prieaisais matuojamos?) sekundės dalys iki pačios mažiausios -„kastos”, kuri sudaro… vieną trys Šimtai milijoninę dalį sekundės! Šiandien apie „kaštą” galima pasakyti, jog ji yra susijusi su kai kuriomis branduolinėmis dalelėmis. O tada?

Rekomenduojami video:


2500
4 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
hash

Pazangu moksla kuria ir placiai taiko tik demokratiskos visuomenes. Monarchijos mokslo atradimus prazudo

Faktai

Indijoje del induizmo pilna demonu ir blogio jegu. Ten dar vyksta ir ne tokie dalykai.

Mantas

matyt pats apsirukes, kad pievas rasai. Daunas.

damn

cia reikia buti apsirukusiam kad tokias pievas rasytum

Taip pat skaitykite