Nazca linijos

Dykumoje, esančioje plokštikalnėje tarp šiaurinių Čilės ir pietinių Peru vietovių, gausu raižytų vietovių, išvagotų giliais ir derlingais tarpekliais, jungiančiais Andų kalnus su pajūriu. Viename tokių tarpeklių prieš 1500-2000 metų gyveno Nazca tauta. Slėnyje, tarsi kokie dryžiai iškilę išdžiūvę lygumos, kurios vadinamos “pampomis” – dykumomis, kuriose nesiaučia vėjai ir kurias lietus suvilgo tik kartą kitą per kelis metus. Šių dykumų idealios sąlygos išsaugojo milžiniško dydžio linijas, trapecijas bei gyvūnų figūras, kurios “išgraviruotos” toje plokštikalnėje. Pampa iš pat pradžių buvo padengta juodais vėjo nugludintais akmenimis. Tos figūros buvo sukurtos pašalinus tuos juodus akmenis ir atidengus po jais esantį šviesų smėlio sluoksnį.

Viso suskaičiuojama per 300 piešinių (geoglipsų, piešinyje pavaizduoti žinomiausi voro, bezdžionės, kondoro, driežo ir kt. piešiniai – jų dydžiai pateikti lyginant su didžiausiu stilizuotu gandru su zigzagu išlankstytu kaklu, kuris yra apie 900 pėdų ilgio). Be šių atpažįstamų formų dar daugiau abstrakčių formų. Vienos jų turi per 365 kampus, kitos (spiralių formos) išvis be kampų. Ir nors gyvūnų formos ypač patraukia akį, tačiau jie yra nykštukai lyginant su kai kuriais trapecijos formos pleištais, kurie yra per 2500 pėdų ilgio. O šiuos lenkia linijos, kurios beveik idealiai tiesiai skrieja iki 5 mylių ilgio.

Plokščia akmenuota dirva gerai apsaugota nuo vėjo erozijos. Kai nėra dulkių ir smėlio, retai lyja – linijos gali išlikti ilgą laiką. kaip visuma (žr. piešinį) jos atrodo, tarsi būtų išvedžiotos be jokios tvarkos. Kai kurios jų atliktos tobulai, o kitos – nubrėžtos skubotai. Dauguma piešinių tokie dideli, kad juos galima įžvelgti tik iš 1000 pėdų aukščio. Tad nenuostabu, kas 1968 m. Erich von Deniken iškėlė mintį apie nežemišką jų kilmę.

Tad kam skirtos tos milžiniškos keistos figūros, kurios yra pastebimos tik iš oro? Apie tai tebemąsto archeologai ir visi kiti nuo pat 1920-ųjų, kai jos buvo pastebėtos pirmąkart – praskridus virš pietinių Peru teritorijų. Spėjama, kad jos nubrėžtos palyginti neseniai – kažkur tarp 300 m.pr.m.e. – 800 m. Tai remiamasi keramikos ir medžio liekanų radioaktyviosios anglies tyrimais. Tačiau tai dar neįrodo, kad tuo metu Nazca tauta gyveno tame rajone. Pačių linijų negalime ištirti tuo pačiu metodu – tad nepaneigiama galimybė, kad jos egzistavo jau anksčiau.

1980-ais G.von Breunig spėjo, kad tos linijos buvo lenktynių trasos. Nazca keramikoje atspindima skirtinga komandų apranga. William H.Isbell 1978-ais pabandė rasti analogijas su darbininkais, tuo pat metu stačiusiais Peru piramides. Nazca visuomenė sudarydavo darbo “brigadas”, – kaip priemonė reguliuoti populiaciją. O Erich von Daniken (“Chariots of the Gods”, 1968) laiko, kad jos buvo ateivių erdvėlaivių nusileidimo takai, o Nazca kaukės vaizduoja ateivius. Tačiau dirva nėra pakankamai tvirta daugkartiniams sunkiasvoriams erdvėlaiviams tūpti. Antra, o kodėl ateiviai nenupiešė ko nors sudėtingesnio? Trečia, kai kurios linijos yra tik 5 pėdų pločio ir yra per siauros oreivystei. Ir kas be ko, Denikeno hipotezė nepaaiškina gyvūnų piešinių.

O dabar pateiksime dar penkias labiau “mokslines” teorijas. Pirmoji ieško ryšio tarp linijų ir astronomijos. Archeologas Paul Kosok žiemos solsticijos metu pastebėjo, kad Saulė leidžiasi tiksliai vienos linijos kryptimi. Gal ir kitos linijos žymi kryptis, kuriomis svarbiausiomis dienomis teka ar leidžiasi dangaus kūnai? Tačiau vietoj to, kad sistemingai ištirtų šį klausimą, Paulius persimetė į socialinę plotmę – apie valdžios siekiantį šventikų luomą, kuris astronomijos žinias, sujungtas su linijomis, panaudojo visuomenės valdymui.

Kiti gyvūnų figūras bandė susieti su žvaigždynais. Tačiau nėra jokių duomenų, kokius žvaigždynus danguje įžvelgdavo Nazca tauta. 1968-ais National Geographic Society nustatė, kad kai kurios Nazca linijos rodo prieš 2 tūkst. metų buvusių Saulės, Mėnulio ir kai kurių žvaigždžių padėtis. Kiek vėliau Gerard Hawkins, astronomas, bandęs surasti astronominius Stounhendžo sąryšius, tą patį pabandė padaryti ir su Nazca linijomis. Jis registravo kiekvieną dangaus kūną, kuris tekėjo ar leidosi netoli Nazca linijų. Jis 1973-iais kompiuteriu ištyrė 186 linijas ir atrado, kad tik 20% jų turi tam tikrą astronominę krypt- tai galėjo būti grynas atsitiktinumas (1982-ais Anthony Aveni gavo panašius rezultatus). Ir nors jo tyrimai buvo labiau moksliniai, tačiau jo aprašyti dangaus reiškiniai tėta svarbūs šiaurės pusrutulio dangaus stebėtojui ir nėra įrodymų, kad nustatytos datos buvo svarbios Andų visuomenei. Ir koks jų ryšis su socialiniu gyvenimu?

Pagal antrąją teoriją – tai “proto pratimai”, kuriais buvo įrodinėjamos geometrijos žinios. 5 metus tam paskyrė vokiečių matematikė Maria Reiche, pasiūliusi šią teoriją, išmatavo linijų proporcijas ir kampus tarp jų. Ji nustatė tris mato vienetus: 32,6 m, 26,7 m ir 0,325 m. Tad matų yra perdaug, o be to ji ištyrė ne visas linijas. ir norint sukurti tokią liniją – nebūtinos geometrijos žinios. Tai 1981-ais įrodė “Earthwatch” kelių žmonių grupė, nubrėžusi “savo” liniją – šiaurinėje pampos dalyje ji, dirbdama vien “iš akies” nubrėžė į spiralę panašią kreivę. Ir kaip su gyvūnų figūromis?

Trečioji teorija susijusi su Nazca žemdirbyste. Vanduo buvo svarbiausias turtas. Po pampa buvo nutiesti požeminiai akvedukai ir požeminės vandens saugyklos. Pagal Aveni “dauguma linijų centrų yra ties upėmis, jų intakais ar kalnų papėdėse”. Tomis linijomis buvo sudalintos “vandens teisės”. Tokia teorija neblogai paaiškina linijų paskirtį ir kas jas sukūrė. Bet ji negali paaiškinti gyvūnų figūrų. ir nėra aiškaus ryšio tarp vandens ir linijų.

Ketvirtojoje teorijoje bandoma atsižvelgti į panašumus tarp linijų ir iki Inkų laikotarpio buvusių kelių: tiesumas, be tvarkos sumestos nuolaužos, trapecijų formos, lygiagrečios struktūros. Tad linijos buvo skirtos vaikščioti. Keliai senovės Peru buvo labai svarbūs – ir ta svarba buvo išplėsta į visas gyvenimo sritis. Tačiau tai sunkiai paaiškina gyvūnų figūras. Ir neaškus to vaikščiojimo tikslas ir svarba. Galima paskirtis – pajusti jų galią. Tokiu atveju – jos tam tikro meno rūšis. Bet koks tai menas, kurį galima stebėti tik iš oro?

Visos ankstesnės teorijos bandė surasti vieną priežastį. Anthony Aveni su Persis B.Clarkson, Gary Urton ir Helaine Silverman pabandė suderinti archeologijos, astronomijos, sociologijos ir anksčiau išvardintų teorijų sąveikas. Jie naudojosi Servicio Aerofotografio National nuotraukomis ir išmatavo visų linijų astronomines reikšmes. Jų darbui labai trukdė tai, kad nebuvo jokių įrašų iš laikotarpio iki Kolumbo. Jie bandė rasti analogijas su kitomis Andų kultūromis.

Visų pirma, linijos susijusios, bet meno forma, su keliais. Ritualiniai vaikščiojimai tiesiais, iš anksto nustatytais keliais yra aprašyti daugelyje iki Inkų egzistavusiose grupėse. Juos gali atspindėti ir Andų cekų sistema, kuri buvo naudojama statant Andų miestus. Iš miesto centro išeidavo 41 tiesi linija, kurią žymėjo po kelis pastatus ar gamtovaizdžio detalės – jos vadinamos huacas. Kiekvienam cekui buvo priskirta atskira socialinė klasė. Tokia visuma sujungdavo skirtingus socialinius, religinius, vandens, kalendoriaus ir astronomijos aspektus. kai kurie cekai sutapo su dangaus kūnų patekėjimo kryptimis (žymėjo Plejadžių ir dangiškojo Ilama patekėjimą), kiti – ne. Su 5% paklaida 60% linijų rodė kryptį prieš srovę ir 20% pasroviui. Daugelio cekų užbaigiančios huacos buvo ten, kur vandens srautai keisdavo tekė jimo kryptį. Daug cekų sistemos ritualų buvo susiję su vandeniu. O kadangi neginčijama, kad linijomis buvo vaikščiojama. tai vaikščiojimas jomis buvo susijęs su vandens srautais, nes linijos prasidėdavo svarbiuose pampos taškuose – pagerbiant vandenį.

Tačiau gyvūnų figūros neigia šią teoriją. Daugelis jų yra šiaurės vakarų dalyje ir turi visai kitą mastelį. Jas buvo bandoma susieti su piešiniais keramikoje – tai bent įrodytų, kad Nazca tauta turėjo tokius ornamentus (žr. piešinį iš muziejaus netoli Ica). Pirmasis eksponatas vaizduoja driežą, panašų į driežą linijose, antrasis – vorą, trečiasis kolibrį, o ketvirtasis – banginį. (pieš. apačioje, dešinėje). Tačiau panašumai nėra tikslūs ir pagrindiniai motyvai skiriasi (kai kurie net neegzistuoja). Juk senovės “dailininkams” buvo natūralu vaizduoti juos supančiius gyvūnus, vabzdžius, šliužus ir paukščius. Be to Nazca keramika nebuvo puošiama tokiais elementais, kaip pleištai, susikertančios linijos bei abstrakčiais vaizdais.

Tad Marija priėjo nuomonės apie astronominį kalendorių, pagal kurį buvo nustatomos saulės metų dienos, susijusios su žemdirbyste. Tačiau ir ši teorija sulaukė kritikos. 1980-ais Georg Petersen nurodė, kad tai nepaaiškina skirtingų linijų ilgių ir pločių. O nesenai Johan Reinhard pastebėjo, kad aplink esantys kalnai galėjo būti panaudoti kaip daug tikslesnis Saulės laikrodis. Ir neaišku, kokia gyvūnų figūrų paskirtis.

Greičiausiai tai nebuvo keliai, nes daugelis linijų prasideda ir baigiasi vidury dykumos. Ir ne drėkinimo kanalai, nes daugelis jų neveda į jokius vandens šaltinius. Belieka nukreipti žvilgsnį į linijų ir piešinių simbolizmą – ir čia buvo išbandyti visi religiniai kultai: protėvių, vandens, derlingumo ir kalnų. Čia pirmu smuiku grojo Johan Reinhard. Pagal jį, Nazca tauta garbino kalnus. O kodėl? Gal todėl, kad dauguma Andų gyventpjų manė, kad Dievai (kurie buvo jų protėviai) gyveno kalnuose. Jie valdė orus ir vandenį, kuris buvo derliaus ir gyvybės šaltinis. Pvz., vyriausiasis dievas Viracocha glaudžiai susijęs su kalnais ir vandeniu.

O kuo čia dėtos linijos? Pagal Johaną kalnų dievai į dangų kilo kaip ereliai ar kondorai. Štai kodėl linijos geriausiai matomos iš oro! O kaip yra iš tikro?

Senovės žmonės visame pasaulyje garbino Dangaus dievus, kurie kovėsi danguje ir kartais krisdavo į Žemę (tokių įrašų rasime net ir Biblijoje, o taip pat kviečiu paskaityti apie ypatingą Afrikos genties Dogano ryšį su Sirijumi. Nepamirškite užmesti akies ir į Kosminius Majus). Galimos dvi šių mitų kilmės: a) tai gyvų dievų iš mėsos ir kraujo veiklos atspindžiai (paskaitykite apie Atlantidos paieškas; b) jie yra planetų kulto atspindžiai (kaip senovės Egipte).

Pirmuoju atveju reiktų pripažinti, kad senovės oreiviai naudojo skaidymo aparatus, o antruoju tai gali būti susiję su senovėję kritusių meteoritų garbinimu arba įsivaizduojama savo kilme kitose planetose. Tad kokie galėtų būti įrodymai dėl senovinės (žemiškos ar nežemiškos kilmės) rasės galimybėmis sukurti oreivystę (kartu galite paskaityti apie mūsų civilizacijos registruotą oreivystę)?

Oreivystės galimybės nuorodų randame visame pasaulyje. Pvz., Egipte, įeinant į Abydos mieste esančios Seto šventyklą yra į malūnsparnį panašus hieroglifas puošiantis akmeninį šventyklos skliautą. Šventyklai yra per 3000 metų. Kad tuo metu Egipte skraidė malūnsparniai neatrodo įtikinama, bet Seto šventykla, greičiausiai, yra dar ankstesnės šv. vietos perstatymas – tai galėjo būti apie 4000 m.pr.m.e. Taip pat prisiminkime, kad senovės egiptiečiai žodžiu “kalnas” žymėjo ir sąvoką “planeta” – tad ir Nacza tauta galėjo sieti “kalnus” su “dievais”.

Kita oreivystės nuoroda yra Vašingtono Smitsono institute saugomas Kolumbijoje surastas auksinis 1500 m. senumo “lėktuvo modelis”, kuris nuostabiai panašus į dabartinų amerikonų “Šatlą”. Jei linijos buvo naudojamos oreivystei, gal tai paaiškina, kodėl kai kurios jų stačiu kampu kerta gilias daubas (tai būtų neįmanoma neturint skraidymo aparatų) ir kodėl jos rodo tiesiai link horizonte esančių objektų.

Autorius: akuabax
Anomalija.lt už šio straipsnio turinį neatsako. Straipsnis buvo atsiustas vieno iš mūsų lankytoju per “Susisiek su mumis” forma. Jeigu šis straipsnis yra Jūsų autorystes ir nenorite, kad jis būtų publikuojamas mūsų portale, prašome apie tai pranešti. Taip pat jeigu autoriaus informacija (autoriaus svetaine ir pnš.) nurodyta klaidingai taip pat prašome mus informuoti.