Masinio naikinimo maistas – kaip mus žudo maisto pagalba?

Reikalas mirtinai rimtas. JAV vyriausybės duomenimis, dabartinis jaunimas bus pirmoji per šimtmetį amerikiečių karta, kuri gyvens trumpiau nei jų tėvai. Priežastis: nutukimas. Kas trečią amerikiečių vaiką kamuoja chroniškas antsvoris, ir dėl to jis yra pasmerktas hipertenzijai, diabetui, astmai ar vėžiui. Pagalbon skuba Michelle Obama.

 

Vasario viduryje pirmoji ponia pradėjo savo parengtą roko kampaniją „Judinkimės!“ („Let’s Get up!“), debiutuodama kaip visuomeninė aktyvistė – tokį vaidmenį tradiciškai atlieka prezidento žmona. Remiama visuomeninių organizacijų, verslo įmonių ir žiniasklaidos, ji skatins vaikus vietoj kokakolos gerti sultis, vietoj traškučių triaukšti morkas ir, užuot sėdėjus prie kompiuterio, varinėti kamuolį.

 

Kilni iniciatyva, bet jos sėkmės tikimybė nedidelė. Kad liautųsi tukę, amerikiečiai turi iš naujo sukurti maisto gamybos sistemą. Tačiau neatrodo, kad tokių pokyčių įvyks – jų neleis tie, kurie šiandien maitindami tautą uždirba milijardus.

 

„Pasakyk, ką valgai, ir aš pasakysiu, kas esi“, – sakoma už vandenyno. Jeigu šį populiarų posakį traktuosime pažodžiui, tai amerikiečių tauta yra laboratorijoje sukurtas, genetiškai modifikuotas ir smarkiai perdirbtas stambios korporacijos produktas.

 

Sėklos

 

Stambiausia Amerikos maitintoja šiandien yra „Monsanto“ – kompanija, kuri ilgus dešimtmečius gamino nuodus, tokius kaip insekticidas DDT ir augaliją naikinantis preparatas, turintis dioksino, JAV armijos naudotas Vietname. Devintojo dešimtmečio viduryje korporacija „Monsanto“ iš cheminio milžino virto maisto milžinu. Mokslininkai jos laboratorijose, be nuodijimo priemonių, pradėjo tiesiog kurti maisto produktus. 1982 m. jie pirmieji genetiškai modifikavo augalo ląstelę. Ir kaip tik iš „Monsanto“ sėklų išaugo daugiamilijardinė genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) pramonė.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Verslui suklestėti leido JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kai ši institucija penkiais balsais prieš keturis 1980 m. leido patentuoti gyvus organizmus. Nors ši byla buvo susijusi ne su genetiškai modifikuotomis sėklomis, o su „General Electric“ sukurtomis bakterijomis išsiliejusiai naftai valyti, ji sukūrė precedentą, kuris korporacijai suteikė galimybę perimti į savo rankas žemės ūkio produktų gamybą. Juk teisė į maisto išteklius suteikia galią spręsti, ką žmonės valgys ir ar apskritai valgys.

 

„Monsanto“ (įmonė gyvuoja nuo 1901 m. ir jau nuo ketvirtojo dešimtmečio uždirbo daug pinigų „Coca-Colai“ pardavinėdama sachariną) kilo genialiai paprasta mintis: tuo pat metu gaminti galingus herbicidus ir jiems atsparius augalus. Taip atsirado „Roundup“ ir modifikuoti kukurūzai. Ūkininkas perka abu produktus, apsėja laukus kukurūzais ir purškia juos „Roundup“. „Roundup“ naikina visa, kas gyva, išskyrus kukurūzus. Šie – neturėdami konkurentų – auga aukšti ir geltoni kaip niekad.

 

Visi patenkinti. „Monsanto“ – nes padarė ūkininką priklausomą nuo savo produktų. Savo ruožtu ūkininkas taip džiaugiasi dideliais ir geltonais kukurūzais, kad pasirašo licencinę sutartį, kuri draudžia naudoti pernykščio derliaus sėklas ir pasmerkia jį kasmet pirkti sėklas iš „Monsanto“. Tai padaro ūkininką dar labiau priklausomą, o koncerną – dar labiau patenkintą.

 

„Monsanto“ turi savo policiją ir informatorių tinklą. Beveik šimtas inspektorių, padedami informatorių, tikrina, ar kukurūzų augintojai nenusidėjo „sėklų piratavimu“, kaip tai vadina bendrovė.

 

Įmonė taip pat turi būdų palenkti tuos, kurie nori ir toliau auginti įprastus kukurūzus. Pirmasis būdas: „Monsanto“ sistemingai naikina tradicinių sėklų rinką, supirkdama jų gamintojus. Du svarbiausi pirkiniai pastaraisiais metais – didžiausia pasaulyje daržovių sėklų gamintoja „Seminis“ (įsigyta 2005 m. už 1,4 milijardo dolerių) ir „Delta and Pine Land Company“, milžinas, kurio specializacija yra medvilnės sėklos (įsigytas 2007 m. už 1,5 milijardo dolerių). Taip rinkoje sukuriamas monopolininko nekontroliuojamų sėklų stygius. Antrasis būdas: teisinis spaudimas. Vėjo genamos „Monsanto“ sėklos atsitiktinai plinta po sutarties su koncernu neturinčių ūkininkų laukus, o bendrovė apkaltina juos vagyste. Niekuo dėtą „kaltininką“ aplanko inspektorius ir informuoja, kad yra dvi galimybės: arba susitariame ir pasirašai licencinę sutartį su mumis, arba reikalo imasi mūsų teisininkai ir pradeda tave tampyti po teismus. Bankrutuosi teismo procesui dar nepasibaigus. Pasak Saugaus maisto centro (Center for Food Safety), kuris jau seniai stebi „Monsanto“ veiklą, dauguma ūkininkų neišgali kariauti teisinio karo ir sudaro su bendrove sutartį. O nepaklusnieji – tokie kaip aštuoniasdešimt penkerių Vernonas Gansebomas iš Nebraskos – „Monsanto“ vadina žemės ūkio gestapu. Gansebomas yra vienas iš maždaug 500 ūkininkų, kuriems korporacija kasmet pateikia ieškinį.

 

„Monsanto“ dabar turi daugiausia JAV biotechnologinių patentų. Ji neturi sau lygių Amerikos genetiškai modifikuotų kukurūzų, medvilnės, cukrinių runkelių, rapsų, liucernų ir sojų pupelių rinkoje. Pastarųjų atveju jai tenka 90 procentų viso pardavimo. Atsižvelgiant į tai, kad beveik trys ketvirtadaliai perdirbtų maisto produktų – o kaip tik juos daugiausia valgo amerikiečiai – yra genetiškai modifikuoti, galima įsivaizduoti, koks didžiulis yra „Monsanto“ poveikis jų mitybai.

 

Grūdai

 

Amerikiečiai valgo daugiausia kukurūzus ir sojas. Ir daugiausia išaugintus iš „Monsanto“ sėklų. Vidutinio amerikiečių prekybos centro lentynose yra daugiau nei 40 tūkstančių įvairių maisto produktų. Tačiau ši pasirinkimo gausa yra apgaulinga. Didžioji dalis asortimento pagaminta iš tų pačių ingredientų. Pasak Larry Johnsono, Ajovos valstijos universiteto grūdų tyrimų centro direktoriaus, 90 procentų perdirbto maisto prekybos centruose susideda arba iš kukurūzų, arba iš sojų. Dar į sudėtį įeina druska, cukrus ir įvairios cheminės medžiagos, kurios lemia maisto skonį, išvaizdą ir kiek laiko jis išlieka „šviežias“. Taip maitinasi dauguma amerikiečių.

 

Tokią padėtį lemia JAV žemės ūkio politika, kuri nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio didina keturių grūdinių kultūrų – kukurūzų, sojų pupelių, ryžių ir kviečių – subsidijavimą. Šių kultūrų pranašumas, valdžios požiūriu, yra tas, kad jos gali būti laikomos ilgus metus. Ūkininkams naudingiausi yra kukurūzai, nes jie geriausiai perkami. Dabar 30 procentų apdirbamos žemės JAV apsėta kukurūzais. Jų interesai sutampa su keleto rinką kontroliuojančių korporacijų – „Bunge“, „Cargill“ ir „Archer“ – interesais: dėl subsidijų kukurūzai į rinką patenka daug žemesnėmis kainomis, negu kainuoja juos išauginti. Iš jų gaminami miltai ir – svarbiausia – daug fruktozės turintis sirupas, paskui parduodamas keliems gigantams, kontroliuojantiems perdirbto maisto rinką, žinomiems ir kitose šalyse – „Unilever“, „Nestle“, „Coca-Cola“, „Kellogg’s“. Kad būtų skanu, t. y. saldu, kukurūzų sirupu (kuris yra pigesnis negu cukrus) saldinama viskas – sausainiai ir ledai, pusryčių paplotėliai, duonos kepiniai ir netgi dešros, miltelių padažai, sriubos, bulvės ir mėsainiai. Patenkinti ir ūkininkai, ir korporacijos, ir vartotojai. Tai, kad pastarieji tunka ir miršta nuo nutukimo, mažai kam rūpi.

 

Perdirbti, labai kaloringi maisto produktai prekybos centrų lentynose kainuoja gerokai pigiau negu šviežios daržovės ir vaisiai. Už juos brangesni ne tik ekologiški produktai, bet ir išauginti dideliuose, gausiai trąšas naudojančiuose, bet tokios dosnios vyriausybės paramos negaunančiuose ūkiuose. Daktaras Adamas Drewnowskis iš Vašingtono universiteto apskaičiavo, kad pigiausias kalorijas teikia traškučiai (iš jų vieną megadžaulį, 239 kalorijas, galima gauti už 20 centų). Kokakola yra tik šiek tiek brangesnė (30 centų už megadžaulį). Megadžaulis iš morkų kainuoja 95 centus, o iš apelsinų sulčių – 1,43 dolerio. Kalifornijos universiteto profesorius Michaelas Pollonas, populiariausias revoliucijos Amerikos žemės ūkio ir maisto produktų sistemoje šalininkas, apibendrina: „Šeimos socialinis statusas ir finansinė padėtis šiandien JAV yra lemiamas nutukimo veiksnys. Neturtingieji valgo pigų korporacinį marmalą ir tunka.“

 

Mėsainis

 

Vien cukraus nebeužtenka, kad būtų skanu. Dar turi būti riebu. Todėl dabar perdirbkime mėsą. Amerikietiška mėsa labai riebi, nes ji gaminama iš kukurūzų. Iš kukurūzų, kurie išauginti iš „Monsanto“ sėklų. Sunku patikėti? Pažiūrėkite patys.

 

Mėsos pramonėje viskas padalinta. 85 procentai jautienos rinkos yra keturių bendrovių – „Tyson“, „Cargill“, „Swift“ ir „National Beef Packing“ – rankose. 65 procentai kiaulienos rinkos priklauso pirmosioms trims išvardintoms bendrovėms ir milžinei „Smithfield“, o 60 procentų vištienos rinkos – „Tyson“ ir paukštininkei „Pilgrim’s Pride“. Aštuntajame dešimtmetyje buvo keli tūkstančiai mažų skerdyklų. Šiandien liko tik trylika milžinių. Didžiausioje pasaulyje skerdykloje – priklausančioje „Smithfield“ – Šiaurės Karolinoje paskerdžiama 32 tūkstančiai kiaulių per dieną, arba 1333 per valandą, arba 22 per minutę. Skerdžiama nepaliaujamai, visą parą.


2500
12 Comment threads
9 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
7 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
segma

šiais laikais pilna informacijos, kaip sveikiau maitintis. Vegetarizmas, žoliavalgystė, veganai ir šiaip maisto tema tiesiog pilna straipsniu, knygu ir laidu, gal net perdaug. JAV taip pat daugėja žmoniu besirūpinančių ką deda į burną. Ten taip pat yra sveiko maisto parduotuvių tinklai. Aišku kuo toliau tuo bus sunkiau, dominuos perdirbtas maistas, sveikesnio maisto reiks ieskoti pas ūkininkus, turguose.

siaip

Esme seklos – is sudo neuzauginsi rozes. GMO ir liks GMO

vegetare

Daug lietuvaiciu turi kol.sodus,taip kad gali ir sau ir anukam paaugint ekologisku darzoviu.Taciau turiu kaimyniu,kurios turedamos zemes ploteli-tingi ji dirbt ir viska perka.As uzsiauginu darzoviu,valgau savo obuolius,sode auginu triusius…..

Uosviene

Turiu zenta amerikieti. Mielai valgo visa lietuviska maista…. beda ta, kad ir nuo jo auga svoris :)

LMT

Per mokykla pasikeitimo prgrama Amerikos lietuvis Rimas atvaziavo I seima Kauno mokyklos mokinio Rimo. Amerikonas isbuvo Lietuvoje apie menesi, per ta laika gyveno ir maitinosi kauniecio Rimo seimoje.Rimo mama gamino maista pati, namie,svecias maitinosi ju seimoje. Viena karta Rimo mama paklause amerikiecio, ar jam patinka ka ji gamina. Ir ..jos nepasakomai dideliam nustebimui, isgirdo tai, ko niekad bebutu tikejusis isgirsti. Amerikietis Rimas padekojo uz maista, ir tare:
‘Viskas gerai, bet ar jus turit McDonalds?’
Suprantama, atrades savaji mais to Eldorado, Rimas lietuviu seimoje jau nebesimaitino

minde

Prie ko cia tie ateiviai ? :D

grazka

Paskaitykit Tarmasovo knyga „NASLEDIJE“ .Pasidziaugsit

tom

gal galetumete parasyti tiksliau?

inkognito

Inkognito-etai,daug aiškinimo,kol aš pats kai ką išsiryškinau nemažai vandens nutekėjo. Tai daugiau ambicijų reikalas tarp senos Torno civilizacijos ir galaktikų tarybos civilizacijų sandraugos.
Ateik pas mane į skaipą inkognito3333 galėsime plačiau padiskutuoti šia tema.

andrius

mano nuomone yra problema kad musu moteris nebemoka gamint jos geriau renkas pusiau paruostus kodletus kuriuos reikia tik pasildyti. vietoj to kad iskeptu vaikui sausainiu ar pyraga jos mieliau duoda cipsu. iskitos puses paziurejus i kainas nelabai ir pasirinksi minimuma gaudamas.

Munii

Na jau nusišn…. kaip tik visos mamos (galinčios įpirkti) stengiasi gaminti namuose ir tuo labiau neperka vaikams čipsų.

Alvyda

kaip puiku, kad yra išeitis – moterys gaminti nebemoka, todėl tai daryti dabar tegul imasi vyrai :) ir problemų nebebus!:)

eta

kas liecia nutukima, svarbiausia yra suvartojamas maisto kiekis ir judejimo stoka,o ne tai kad maistas modifikuotas ar su priedais.naturalioj gamtoj tu paciu priedu davelniaaaa… ir tie patys mokslininkai juk nesukure ir is sieros desrainio.. p.s. to inkognito kokiu galu tiems ateiviams mus naikinti? negali graziuoju pasiprasyt? gal priimsim?… pas mane yra laisvas kambarys. pora galiu apgyvendint.

Once

Man įdomu jei taip negerai ir pagal straipsnį visoje Amerikoje maistas yra nuodingas tai kuom tada maitinasi visų tų firmų aukščiausieji ir galingieji. Na taip pat va gyvena gimines ten, bet nei nutuke, nei problemu turi su sveikata. Gyvena 10 metų.

I AND I

deja taip negerai ir yra kaip tu pasakytum,o tie „valdantieji“ jie augina savo produktus naturalius ir maitinasi gan sveikai :)