Velniava Kentukyje: kodėl iš dangaus krito mėsa, o ne lietaus lašai?

Kad ir kaip šuoliais į priekį judėtų mokslas, daugybė paslapčių iki šiol yra neatskleistos. Iš tikrųjų, nepaisant didelių mokslininkų pastangų, visą civilizacijos istoriją yra nusėjusios smulkesnės ar didesnės paslaptys, rašo technologijos.lt.
 
Tiesa, kai kurios iš jų nėra tokios jau svarbios, nors ir labai kursto žmonių smalsumą. Pavyzdžiui, ar patikėtumėte, kad 1876-aisiais vieną dieną JAV netikėtai pradėjo lyti mėsa?
 
Žinoma, tai nebuvo tarsi iš siaubo filmų į realybę žengusi kruvina audra. Maži, maždaug 5 centimetrų pločio kvadratiniai mėsos gabaliukai krito tik nedideliame žemės lopinėlyje ir tik kelias minutes. Tačiau mėsos prikrito nemažai ir faktas buvo užfiksuotas net kelių liudininkų.
 
Šiais laikais toks įvykis iškarto būtų plačiai nušviestas pasaulinės žiniasklaidos, į vietą suskubtų mokslininkai ir iš karto išsiaiškintų paslaptingai iš dangaus nukritusios mėsos kilmę. Bet XIX a. pabaiga buvo kiti laikai ir žmonės kitaip spręsdavo panašius klausimus.

Mėsa lijo nedideliame miestelyje Kentukio valstijoje JAV. Vietiniai, kurie tapo keisto įvykio liudininkais, iš pradžių šio keisto fenomeno išsigando, tačiau tada, kai mėsa iš dangaus nebekrito, jie paėmė kelis mėsos gabaliukus ir pranešė atsakingoms instancijoms. Taip šiuo reikalu susidomėjo ir mokslininkai. Įvykis buvo aprašytas „Scientific American“, „New York Times“ ir kituose leidiniuose, todėl galima pamanyti, kad mėsos kilmė turėjo būti nustatyta labai greitai.

Vietiniai pirmieji pateikė savo analizę. Pora vyrų šios mėsos paragavo ir nustatė, kad tai – aviena arba elniena. Vietinis medžiotojas tokiai išvadai nepritarė ir teigė, kad tai tikrai yra lokio mėsa. Tuo tarpu mokslininkai taip pat nesutarė, kokiam gyvūnui anksčiau priklausė mėsos gabalai.

Kai kurie manė, kad tai jautiena, kiti – kad arklio ar net žmonių kūdikio plaučių audiniai. Taip, net tikslaus audinio nustatyti nepavyko. Mokslas tais laikais tikrai nebuvo toks tikslus kaip šiandien. Vienas mokslininkas teigė, kad tai apskritai nėra mėsa – tai melsvabakterijų kolonijos, kurios tarsi sužydo, kai vietovėje palijo. Visgi, tą dieną kaip tyčia iš tikrųjų nelijo. Na, bent jau vandeniu tikrai ne.

Taigi, iš kur atsirado ši mėsa? Kaip jau minėta, vienas mokslininkas manė, kad tai tik bakterijų kolonijos, kurios staiga atsiranda po lietaus. Tačiau įvykį žmonės stebėjo gyvai ir matė, kad ši velniava krito iš dangaus. Kitas paaiškinimas – aukštai danguje apsivėmė maitėdos grifai.

Pasak mokslininkų tai yra labiausiai tikėtina hipotezė, nes grifai vemia ne taip jau retai – jie apsivemia kai yra puolami. Grifai dažnai skraido būriais ir kada pamato, kad vienas paukštis apsivemia, tuštinti skrandžius suskumba ir kiti. Ši hipotezė paaiškina, kodėl mėsa krito tik į šį mažą žemės plotelį ir kodėl buvo rasta skirtingų gyvūnų liekanų.

Visgi, vietiniai nebuvo įtikinti tokio paaiškinimo. Iki šiol internete sklando įvairiausių gandų ir teorijų. Kodėl šis fenomenas nebuvo pastebėtas anksčiau, jei tai tik grifų vėmalai? Ir kodėl jis niekuomet nepasikartojo?

Kai kurios istorinės paslaptys taip ir liks neišaiškintomis legendomis.