Rusijoje aptiktas naujausioms vakcinoms atsparus koronavirusas Khosta-2: mokslininkai perspėja apie potencialų mutavusio patogeno protrūkį


Pietvakarių Rusijoje gyvenančių šikšnosparnių organizmuose aptiktas sarbecoviruses porūšiui priklausantis koronavirusas, pavadintas Khosta-2.

 

Mokslininkai perspėja – tam, kad šis patogenas nesukeltų dar vienos pandemijos, būtina skubiai kurti plataus veikimo spektro, universalią vakciną, rašoma moksliname žurnale PLoS Pathogens.

 

Kaip teigia tyrimo autoriai, šis užkratas infekuoja organizmo ląsteles tokiu pačiu būdu kaip ir SARS-CoV-2 – per viruso spyglio baltymą.

 

Mokslininkų komanda tyrimo metu panaudojo serumą, gautą iš COVID-19 vakcina paskiepytų žmonių organizmų. Paaiškėjo, kad Khosta-2 virusas yra atsparus monokloniniams antikūnams, susidariusiems tiek po vakcinacijos nuo COVID-19, tiek po persirgimo omikron atmaina. Kitaip sakant, šis rusiškas virusas negali būti neutralizuotas dabartinėmis vakcinomis ir serumais.

 

„Mūsų atradimai patvirtina būtinybę kurti naują, plataus veikimo spektro sarbecoviruso vakciną. Ir tai daryti reikia nedelsiant“, – teigia tyrimo autoriai.

 

Kai dar 2020-aisiais mokslininkai Rusijoje pirmą kartą aptiko virusus Khosta-1 ir Khosta-2, nei vienas iš jų neatrodė itin pavojigas.

 

Jie net nebuvo siejami su SARS-CoV-2. Tąsyk buvo manoma, kad jie kilo iš atskiros linijos, kurioje trūksta tam tikrų genų, būtinų žmogaus organizmo infekavimui ir pasipriešinimui jo imuninei sistemai.

 

Vėliau, atlikus papildomus tyrimus, ekspertams įtarimą sukėlė kai kurios Khosta-2 viruso ypatybės.

 

Pastebėta, kad laboratorijos sąlygomis Khosta-2 patogenas pasinaudojo ląstelėje esančio angiotenziną konvertuojančio fermento (ACE2) receptoriais ir infekavo žmogaus audinius taip pat, kaip tai daro SARS-CoV-2.

 

„Genetiškai šie keisti rusiški virusai atrodė panašūs į kai kuriuos kitus virusus, kurie buvo atrasti kitose pasaulio vietose. Kadangi jie iš pradžių neatrodė panašūs į SARS-CoV-2, niekas net nepagalvojo, kad tai yra kažkas tokio, dėl ko reikėtų labai jaudintis. Vėliau mes juos ėmėme tyrinėti naujesniais metodais ir likome šokiruoti, kad šie virusai gali užkrėsti žmogaus ląsteles. Tai keičia mūsų suvokimą apie šiuos virusus – iš kur jie kilo ir kokie regionai kelia susirūpinimą“, – aiškino virusologas Michaelis Letko iš Vašingtono valstijos universiteto.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Tad šie patogenai (Khosta-2 ir SARS-CoV-2) priklauso tai pačiai kvėpavimo takų ligas sukeliančių koronavirusų grupei, žinomai kaip sarbecoviruses (SARS + Betacoronavirus).

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Khosta-2 virusas atrastas Sočio Nacionaliame parke, kuriame aptinkama mažųjų pasagnosių šikšnosparnių (Rhinolophus hipposideros – lot.) populiacija. Šie šikšnosparniai taip pat aptinkami kai kuriose Europos šalyse ir Šiaurės Afrikoje.

 

Kol kas nėra iki galo ištirta, ar virusas, kuris plinta tarp šikšnosparnių, gali tapti zoonoze, t. y. užkrėsti žmones realiame gyvenime. Vis dėlto, naujausi tyrimai rodo, kad toks viruso plitimo scenarijus yra labai tikėtinas.

 

Be to, jei Khosta-2 virusas taptų antrąja infekcija žmogui, kuris jau užsikrėtęs SARS-CoV-2, tuomet kiltų rizika, kad šie du virusai mutuos į absoliučiai naują atmainą.

 

Tuo tarpu Khosta-1 virusas nepajėgė laboratorijos sąlygomis savarankiškai infekuoti žmogaus ląsteles.Tačiau pridėjus į procesą baltymą skaidantį fermentą, šis virusas rado būdą patekti į žmogaus ląsteles.

 

„Šie tyrimai parodo, kad kai kurie koronavirusai gali užkrėsti žmogaus ląsteles per dar nežinomą receptorių“, – sakė mokslininkai.

 

Tyrėjai tikina, kad tarp šikšnosparnių cirkuliuoja įvairūs sarbecovirusai, todėl tikėtina, kad išsivysčiusios skirtingų receptorių panaudojimo galimybės gali būti glaudžiai susijusios su evoliucine viruso išgyvenimo strategija minėtoje šikšnosparnių populiacijoje.

 

Jei šis tarpusavyje cirkuliuojančių virusų rezervuaras išplis ir užkrės žmones, gali kilti dar viena pandemija, o dabartinės vakcinos gali būti nebeveiksmingos.

 

Laboratorijoje mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu SARS-CoV-2 receptorius jungiančius domenus pakeitė į Khosta-2 viruso receptorius jungiančius domenus ir tyrime panaudojo serumą su vakcinuotų žmonių antikūnais. Deja, bet antikūnai buvo neefektyvūs neutralizuojant ir šį pseudovirusą.

 

„Jau mėginama sukurti vakciną, kuri ne tik apsaugo nuo mutavusios SARS-CoV-2, bet iš esmės apsaugo nuo visų sarbecovirusų pogenčio koronavirusų. Deja, bet kol kas dauguma šiuolaikinių vakcinų yra kuriamos nuo specifinio viruso, o virusų sąrašas yra visados besikeičiantis. Todėl mums reikia išplėsti vakcinos kūrimo dizainą tam, kad būtų sukurta apsauga nuo visų sarbecovirusų“, – teigė M. Letko.

 

Kuo greičiau tai bus padaryta, tuo didesnis šansai žmonijai atsilaikyti prieš dar vieną mirtiną koronaviruso protrūkį.

 

Šaltinis: http://technologijos.lt/

Rekomenduojami video:


2500

Taip pat skaitykite