Trumpa mano istorija
|Visada tikėjau tokiais dalykais kaip reinkarnacija ar gyvenimu po mirties, bet niekada negalvojau, kad pati galiu su tuo susidurti.
Buvo gruodis nauju metu rytas atsibudus gavau nekokia žinia, kad mirė mano močiutė… Su ja buvo sunku atsisveikint, bet kartu sveiku protu ir suvokiau, kad turiu ja paleisti ir, kad gyvenimas tęsiasi. Neesu žmogus kuris depresuoja, nes kažkas mirė, nes tiesiog manau reikia suprasti, kad gyvenimas tęsiasi
Taigi atėjo keturnedėlis ir tuo metu kadangi bijojau miegot savo kambaryje miegojau su mama ir jaunesne sese.(Mes buvome tik trys bute). Ryte išgirdau lėtus žingsnius kurie artėja prie tėvu lovos, prisiminiau, kad kadaise močiutė taip lėtai vaikščiodavo ir perbraukdavo per koja, kad atsikelčiau. Taigi išgirdus žingsnius pagalvojau, kad tai mama gal grįžta į kambarį, bet bijodama atsimerkt patikrinau ar mama lovoj su sese supratus, kad jos abi miega pasiruošiau blogiausiam – vagiui. Greit atsimerkiau pasiruošus spiegt, kad bent kas išgirstu, BET atsimerkus pamačiau močiute. Tiesa pasakius neapsidžiaugiau tokiu apsilankymu. Viskas pasibaigė tuo, kad pradėjau rėkt ir save žnaibyt, kad patikrinčiau ar mačiau tiesa ir taip tai buvo TIESA…
Vakare pasigirdo graži muzikyte ir lyg sprogus elektros lemputė, vėliau balsai ir nebaisi muzikele namuose, kuri po savaitės perėjo į kažkokias mantas, kol nebuvo uždegtos sventintos zvakes
Nesąmones rašo varlepyzdžiai
Tai gal ne ta mociute palaidojot lol
Tu ziaurus :DDDDDDDDDDD
Jai tai tiesa, tai tau labai pasisekė dar kartą su ja susitikti. Jai ne tai smalsuolių liežuvių tikrai neišvengsi.
Kas čia per nesąmonė? Tokias istorijas savo mėgėjiškam bloge rašinėk, o ne panašaus pobūdžio saituose… bent jau tavo rašybos klaidos ne taip kris į akis.
Makarone o pats esi ką nors parašęs ar tik kitus matai ir teisi?
Pirmiausia, kai savo rašybos klaidas ištaisinėsi pats, o ne išmanusis telefonas, tada kitiem nurodinėk kaip rašyti. O antra, šitas saitas tik tokiom rašlevom skirtas.