Meilės mitas – kodėl vis sunkiau rasti savo antrąją pusę

Kai žmogus neranda savo „giminingos sielos“, tai gali turėti rimtesnes pasekmes nei vien sudaužyta širdis, teigia klinikinės psichologijos specialistė Susanne Vosmer iš Halo universiteto (Didžioji Britanija), kurios nuomonę spausdina independent.co.uk.

Romantiška meilė Vakarų visuomenėse dažnai vaizduojama gana stereotipiniu būdu: dvi besiilginčios puselės, ieškančios viena kitos, kad įgautų pirminę pilnatvės būseną. Nedaugelis patiria šią palaimą, nes tai yra mitas, menantis Platono laikus.

Graikų mitologijoje tobuli įsimylėjėliai buvo sujungti ir padalinti pusiau. Tokiu būdu meilė yra kiekvienos tos puselės troškimas surasti trūkstamą dalį.

Šis mitas tebegyvuoja populiariojoje kultūroje, meilės istorijose ir romantinėse komedijose. Jis veikia mūsų socialinę tapatybę, kurią daugeliu atvejų formuoja stereotipiniai, surežisuoti santykių vaizdiniai. Dažnai net nesąmoningai mes nuolat ieškome mūsų „trūkstamos puselės“ – idealo. Tik skyrybų skaičius liudija, kad šis idealas neegzistuoja.

Šiandien daugelis žmonių, ieškodami savo idealaus partnerio, pasineria į virtualų pasaulį. Internetinės pažintys, flirto persmelktas susirašinėjimas žinutėmis ir „sekstingas“ dažnai naudojami kaip priešnuodis vienatvei, intymumo trūkumui ir skausmingai netekties patirčiai. Kibernetinėje erdvėje galime būti kas norime ir kokie norime. Tai mums suteikia malonumą, bet tai ir gundo mus įsitraukti į menamus dalykus: pasąmonės pasaulį, kur troškimai, apie kurių buvimą net nežinojome, iš karto yra patenkinami virtualiame pasaulyje.

Tapti priklausomu nuo virtualaus pasaulio labai lengva, nes realus gyvenimas negali konkuruoti su juo. Kai kuriems grįžti į realybę būna sunku, o kartais netgi neįmanoma. Tai rodo didėjantys internetinės priklausomybės ir internetinės neištikimybės rodikliai. Tai gali sukelti įvairias emocines reakcijas (stresas, neviltis, pyktis, skausmas) ar elgesio reakcijas (konfliktai, „keršto pornografijos“ naudojimas, skyrybos, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis, persivalgymas ar nevalgymas). Ryšys tarp streso, sudaužytos širdies (meilės kančių), psichinės sveikatos (depresija, obsesinis kompulsinis sutrikimas, nemiga) ir fizinės sveikatos (išsekimas) yra pagrįstas įrodymais.

Meilės pasekmės

Ilgalaikės pasekmės žinomos mažiau, tačiau galime jas atspėti. Žinome, kad socialinių santykių kokybė ir aplinkybės gali turėti nemažą įtaką mūsų smegenims.

Naujausi epigenetikos – mūsų genetinės medžiagos modifikavimo tokiais būdais, kad mūsų genai įjungiami ir išjungiami nekeičiant jų pačių – pasiekimai rodo, kad egzistuoja ryšys tarp socialinių patyrimų, genų ekspresijos, neurobiologinių pokyčių ir elgsenos variacijų. Daugėja įrodymų, aiškinančių, kaip socialinė aplinka per epigeninius mechanizmus prasiskverbia į mūsų protą, ir kaip tai veikia mūsų palikuonis. Kitaip tariant, fiziniai padariniai, kuriuos sukelia mūsų socialinės patirtys, gali būti perduodami.

Jei emocijos, sąmoningos mintys ir nesąmoningi įsitikinimai iš tikrųjų yra mūsų socialinės aplinkos dalis ir per epigeninius mechanizmus daro įtaką mūsų genams, kokios yra galimos ilgalaikės romantiškos meilės mito pasekmės? Jeigu epigeniniai procesai vaidina svarbų vaidmenį psichiniams sutrikimams ir meilės kančios (sudaužytos širdys) gali sukelti psichinės sveikatos problemas, ar gali abu šie dalykai būti susiję?

Kadangi longitudinių kohortinių tyrimų, kai ilgą laiką stebima ta pati žmonių grupė, nėra, mes kol kas tiesiog to nežinome.

Bet mes žinome, kad socialiai sukonstruotos romantiškos meilės ir santuokos sąvokos formuoja mūsų asmenybes. Tai prasideda ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi per visą paauglystę ir brandų amžių. Įveskite į „Google“ paiešką „romantiška meilė“ ir pažiūrėkite, ką gausite. Mes susikuriame lūkesčius, sąmoningai ir nesąmoningai, savo meilės santykiams ir siekiame juos realizuoti. Kai šios sąvokos yra neįkandamos, stresas tampa neišvengiamu. O streso poveikis mūsų imuninei sistemai, širdies ir psichinei sveikatai yra gerai ištirtas.

Tad pats metas nustoti vaikytis fantastinės meilės. Meilė gali būti tokia įvairi, kaip ir žmonės, kuriuos ji susieja. Dažnai ji būna žemiška, bet globėjiška. Jeigu mes įveiksime romantiškos meilės mitą, galėsime susikurti labiau realistinius lūkesčius santykiams, o tai leis gyventi laimingiau ir sveikiau.

Šaltinis: http://seimairnamai.eu