Naujo lygio energija

Evoliucijos eigoje vyksta nuolatinis perėjimas prie vis sudėtingesnės būklės. Kiekvienam tokiam perėjimui reikia energijos. Iki šiol jos buvo gaunama iš materijos: tai augalinis ir gyvulinis maistas, augaliniai ir mineraliniai degalai, atominė ir branduolinė energija.

Gamta žmonėms jau parodė, kad energijos, gaunamos iš materijos, kiekis yra ribotas. Žmonių civilizacijai gresia energetinis badas. Gyvybiškai būtini visiškai nauji energijos šaltiniai. Kur gi jų ieškoti?

Kaip jau buvo minėta, vystymosi procesas – tai besivystančio objekto būklės pokyčių seka. Bet koks pokytis įmanomas tik veikiant tam tikrai jėgai. Juk tik vaikystėje galėjome pasakyti mamai, kad stiklinė pati nukrito nuo stalo ir sudužo.

Šios jėgos veikiama keičiasi ne tik materialių objektų būklė (vieta erdvėje, judėjimo parametrai, fizinė būklė), bet ir jos, taip pat ir žmonių, tarpusavio sąveika. Kadangi būtent mintys keičia mūsų tarpusavio santykius, tai prieinama logiškos išvados apie minties jėgos egzistavimą.

Absoliučiai visus Gamtos objektus tiesiogiai arba netiesiogiai sieja globalių tarpusavio ryšių sistema. Iš to išplaukia, kad visa erdvė aplink mus tiesiog persmelkta minčių jėgos, pripildyta energijos.

Bet koks pokytis prasideda nuo priežasties (sumanymo) ir siekiama rezultato (tikslo). Šiame sumanyme (mintyje) jau glūdi visi būsimos būklės elementai, drauge ir visa jo energija. Taigi galime tvirtinti, kad Gamtos kūrimo sumanyme sukaupta visa jos energija. Priėjimas prie jos panaikina energijos trūkumo sąvoką.

Iš to kyla klausimas: jei visa erdvė taip pripildyta minčių energijos, kodėl jos nejaučiame? Iš tiesų mes ją labai stipriai jaučiame, bet to nesuvokiame.

Visi Gamtos objektai susieti vieningos tarpusavio santykių sistemos ir būtent joje yra, cirkuliuoja minčių energija. Žmogus – labiausiai išsivystęs Gamtos lygmuo, todėl jo poveikis tarpusavio santykių sistemai Gamtoje yra lemiamas.

Šiandien mus sieja egoistiniai konkurencijos ir priešiškumo santykiai, kuriuos negailestingai apsunkina išnaudotojiškas žmonių požiūris į Gamtą ir atitinkamas Gamtos priešiškumas. Būtent šitą „piktą“ energiją, cirkuliuojančią tarpusavio santykių sistemoje, mes ir jaučiame kaip globalią mūsų santykių ir žmogaus santykių su Gamta krizę.

Be to, šią „piktą“ energiją kiekvienas pagal savo egoistines išgales stengiasi išplėšti sau ir neduoti kitam. O kadangi vienintelė galima žmogaus egzistavimo aplinka yra būtent šita Gamtos sistema, tai bet koks jos sutrikimas tuoj pat atsispindi kiekviename iš mūsų ir visoje žmonijoje. To liudininkai jau esame.

Išeitis viena – pakeisti mūsų tarpusavio santykius iš egoistinės konkurencijos ir priešiškumo į altruistinį draugišką bendradarbiavimą. Tuo pačiu energija, esanti Gamtos sistemoje, bus pakeista iš „piktos“ į „gerą“ ir bus sukurtos būtinos sąlygos jai cirkuliuoti.

Vis dėlto paprasto perėjimo į altruizmą nepakanka. Juk kiekvienas atskiras žmogus gali priimti, pajusti savyje tik ribotą energijos kiekį. Tik visų žmonių susijungimas į vientisą žmonijos organizmą leis kiekvienam pasiekti visą begalinę Gamtos energiją.

Toks susijungimas įmanomas tik laikantis šių sąlygų:

– pirmaeilis, pagrindinis ir svarbiausias kiekvieno rūpestis yra rūpinimasis, kad Gamtos sistemos funkcionavimas būtų maksimaliai efektyvus;

– kiekvienas pasilieka sau tik tiek energijos, kiek reikia pirmajai sąlygai įvykdyti;

– kiekvienas perduoda visą likusią energiją, pratekančią per jį, vienas kito ir visos sistemos vystymosi poreikiams tenkinti.

Nieko fantastiško ir neįmanomo šiose sąlygose nėra, nes Gamtoje jau šimtus tūkstančių metų egzistuoja gyvi organizmai, kurių funkcionavimas pagrįstas būtent tokiais principais (pavyzdžiui, simbiozės reiškinys ir žmogaus organizmas).

Mums reikia tik įsisąmoninti būtinybę pakeisti savo tarpusavio santykius, o mūsų protas nurodys įvykdymo būdus. Reikia tiksliai suvokti tikrąją padėtį – kitu atveju žmonijai gresia tolesnis kiekybinis ir kokybinis globalios krizės stiprėjimas.

Visuomeniniuose ir ekonominiuose santykiuose mes rizikuojame susidurti su tarptautinių finansinių, ekonominių, prekybos, transporto, teisės sistemų žlugimu dėl valstybių siekio izoliuotis. Kyla pavojus, kad atgims nacistiniai režimai. Pagrindinių gyvybiškai svarbių išteklių (vandens, derlingų žemių, iškasenų) trūkumas išprovokuos karus dėl jų. Įvyks neregėtas tarptautinio terorizmo, nusikalstamumo, plėšikavimo protrūkis. Santykių su Gamta sferoje sustiprės ir padažnės planetos kataklizmai.

Vadinasi, nuo mūsų tarpusavio santykių priklauso ne tik energetinių problemų sprendimas, bet ir mūsų bei būsimų kartų ateitis.

Danielius Popelis

šaltinis: mintis.info