Kodėl negalima taupyti pinigų „juodai dienai“

Jeigu norite sėkmės finansiniuose reikaluose, reikia turėti bent minimalių santaupų. Reikia atidėti šiek tiek pinigų kiekvieną mėnesį, net jeigu tai būtų smulkios monetos. Tačiau iš visų pusių pilasi sąskaitos. Buto nuoma, benzinas, maistas, mokslai…

 

Daug kas turi pasiėmęs kreditą, už jį reikia mokėti įnašus. Praktiškai nieko nebelieka! Ir netgi priešingai – mes patys liekame kam nors skolingi. Bet juk galima bent 10 eurų atidėti. Bent porą monetų paslėpti. Netgi tokie trupiniai gali padaryti pradžią išsikapstymui iš krizės.

 

Svarbiausia – daryti tai reguliariai. Kartą į savaitę ar į mėnesį, nepriklausomai nuo to, kaip dažnai gaunate pajamų. Galima atidėti pinigus į specialią sąskaitą ar atsidėti popierinį banknotą. Banknotas ar monetos geriau – tai ne virtualūs skaičiukai, o visiškai konkretus daiktas, kurį galima pačiupinėti ir pamatyti. Netgi, atsiprašant, pauostyti. Kupiūra ar moneta veikia mūsų jutimo organus. Tai simbolis. Ženklas. Vaizdinys. Mes šitaip susikuriame sau tikslą ir motyvaciją.

 

Ir jokiu būdu negalima taupyti „juodai dienai“. Šitaip jūs patys susikuriate sau juodos dienos programą. Kaip priimta sakyti teatre: „Jeigu ant sienos pirmame pjesės akte pakabinamas šautuvas, jis būtinai turės iššauti“. Jeigu kaupiate pinigus juodai dienai – ši diena būtinai išauš. Kaip išaušo „Juodasis antradienis“ – Didžiosios Depresijos 1929 metais pradžia. Pagyvenę žmonės taupo „laidotuvėms“ – tai irgi „juoda diena“.

 

Pakanka pradėti taupyti juodai dienai ir būtinai atsitiks kažkas negero. Kažkas tokio, kam prireiks susitaupytų pinigų. Ir jūs paskui dar girsitės savo įžvalgumu! Tai visiškai kvaila, kadangi jūs patys ir pritraukėte, suprogramavote pasąmonėje įvykius, privertusius išleisti santaupas.

 

Reikia išsikelti sau gerą tikslą – štai ir viskas. Jeigu susitaupyti gaunasi nedaug – tegu tuo tikslu tampa koks nors malonus pirkinys. Jeigu yra galimybė susitaupyti daugiau – tikslas irgi gali būti rimtesnis, stambesnis.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Kai aiškiai žinote, kam būtent taupotės pinigus, pasąmonė padės greičiau tą tikslą pasiekti. Tikslas turi įkvėpti, tai labai svarbu. Ir pasakoti apie šį tikslą kitiems geriau nereikia, nebent artimam ir mylimam žmogui. Tokios santaupos kažkuo primena lobį. Sugebėjimas tylėti, išsaugoti paslaptį ir taupyti pinigus – finansinės disciplinos, kuri atves jus į sėkmę, pagrindas.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

O dar gerai turėti „atsargą“. Tai ne visai santaupos, tai kažkas panašaus į stiklainį uogienės ar kruopų paketą. „Atsargos“ irgi padeda pagerinti materialinę situaciją ir santykius su pinigais. „Atsargomis“ galima pasinaudoti didelio būtinumo atveju. O paskui jas reikia vėl papildyti.

 

Tai savotiška „mobili pinigų suma“, kurią galima panaudoti, kai labai prireikia ir kuri neliečiama be didelio poreikio. Tokia „atsarga“ leidžia ramiau jaustis, o be to, ji išsaugo pagrindines santaupas. Tai savotiškas tarpsluoksnis tarp pagrindinių pinigų, kurie taip greitai išteka, ir santaupų, kurių nevalia judinti, kol nepasieksite numatyto tikslo.

 

Pradėti galima nuo nedidelių sumų. Ir nuo nedidelės „atsargos“. Tai tarsi treniruotė. Pasirenkame, tarkime, trijų mėnesių laiko tarpą. Jeigu viskas gavosi, pajamos gali padidėti, tarytum gyvenimas būtų išmokėjęs procentus ar bonusą. Iš tikrųjų viskas paprasčiau ir jokios mistikos – jūs pats pasąmoningai susirandate papildomų pajamų šaltinių, kad nereikėtų judinti santaupų ir atsargų. Arba jūsų disciplina sukelia pagarbą jūsų adresu. O ten, kur pagarba – ten ir premija ar kitoks paskatinimas ir apdovanojimas.

 

Pinigai irgi reikalauja pagarbos ir disciplinos. Sugebėjimas taupyti, kaupti atsargas labai padeda siekiant sėkmės.

 

Šaltinis seimairnamai.eu

Rekomenduojami video:


2500
1 Comment threads
2 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
3 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
paprika [aitrioji]

aha… tas taupymas ipatingai buvo ir yra aktualus senesnes kartos zmonems.. tureti ”laidotuvems” jiems sventas reikalas… o po tu laidotuviu artimieji randa kurnors ”po balkiu” pinigu pundeli susukta i nosine-ir staigmena= tie pinigai jau nebegalioja [kokie rubliai, talonai ar litai].. o suma nemenka- tais laikais but isejusios bent kelios ”laidotuves”.. o artimieji prisimena, kaip velionis ”galo su galu sudurt negali”… per tuos taupymus ‘laidotuvems’ ir sukciai laimingi= sukuria istorija apie mylimo anukelio ar vaiko bedas ir isvilioja santaupas.. sukciu ismone beribe.. tas apgautasis senjoras vargu ar skubetu pagelbet tikrai istiktam bedos artimam, o va tie sugeba kazkaip ‘uzburt’..

taspats

O ką,ar geriau elgiasi tie,kurie šaiposi kad kas nors visvien palaidos?Kaip gera perkelti visas problemas kitiems!Nėra ko pavydėti,kad likusiais pinigais kažkas pasinaudojo,nes tam mirusiam jau neberūpi tai.Tas pats ir su nuvertėjusiais ar prapuolusiais pinigėliais.Susirūpinti reikėtų tik tiems,kurie dairosi į svetimą kišenę.

Klaida

Ką daro pavienis pilietis nėra svarbu. Valstybei svarbu dominuojanti koncepcija, sakykim:

– rinkos ekonomikos sąlygomis Valstybei košmariškai kenkia neapmokamos paslaugos. Panašiai kaip planinę ekonomiką užmuša apmokėjimai.

– esant “elektroniniams pinigams” visada gali turėti netikėtumų, pvz. sulūžo kortelė, kol gausi kitą būtina turėti grynųjų.

– krizių atveju daug piliečių praranda pajamas, pvz. USA uždarytos biudžetinės įstaigos, būtina turėti santaupų.

Išvada: tačiau “taupymas” negali būti Valstybės ekonominės politikos pagrindas, pinigai privalo suktis apyvartoje, čia bagrindinė Grb. Kubiliaus klaida.

Taip pat skaitykite