Žmonės išnaikino tiek žinduolių, kad Žemei prireiks 5 mln. metų, jog tai atitaisytų

Žemė gali būti bežengianti į šeštąjį masinį rūšių išnykimą: erą, kuomet planetos aplinka taip smarkiai pasikeičia, kad dauguma gyvūnų ir augalų rūšių išnyksta.

Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija prognozuoja, kad 99,9 procentai kritinę išnykimo ribą pasiekusių rūšių ir 67 procentai nykstančių rūšių bus prarastos jau per artimiausius 100 metų.

Kiti penki masinio išnykimo atvejai buvo fiksuoti per paskutinius 450 milijonų metų, o už tai atsakingos buvo gamtos katastrofos.

Šįkart, žinduolių rūšis naikina žmonių vykdoma veikla.



Žurnale „PNAS“ paviešinto tyrimo išvadose, mokslininkai iš Aarhus universiteto Danijoje apskaičiavo kaip intensyviai vyksta nykimas ir kiek laiko užtruktų, kol evoliucija sugrąžintų Žemę atgal į tokį biologinės įvairovės lygį, kuris čia kadaise egzistavo, informuoja sciencealert.com.

Mokslininkai savo tyrimo išvadose skelbia, kad geriausiu atveju gamtai prireiktų 3–5 milijonų metų, kol Žemė sugrįš į biologinės įvairovės lygį, kuris vyrauja šiuo metu.

O sugrįžimui į Žemės gyvūnų karalystės būseną, kuri čia vyravo prieš išsivystant moderniam žmogui, reiktų 5–7 milijonų metų.

Evoliucija nespėja atsinaujinti
Evoliucija yra apsauginis planetos mechanizmas, kovojant su biologinės įvairovės praradimais. Besikeičiant natūralioms buveinėms ir klimatui, negebančios prisitaikyti ir išgyventi rūšys žūva ir lėtai išsivysto naujos gyvūnų rūšys.



Visgi, kol naujos rūšys užpildo atsivėrusias spragas prireikia daugybės laiko, o šie procesai yra gerokai lėtesni už mastą, kuriuo žmonės priveda žinduolius prie išnykimo ribos.

Mokslininkų atlikti skaičiavimai remiasi optimistinėmis prielaidomis, kad žmonija galiausiai liausis naikinusi natūralias buveines ir nebeprisidės prie rūšių žūties, dėl ko išnykimo mastas sumažės arba sustos.

Tačiau net ir šio, geriausio scenarijaus atveju, laiko grafikas remiasi tuo, kaip greitai žinduoliai geba atsikurti. Jeigu nykimo mastas nepradės žemėti per artimiausius 20–100 metų, tuomet, tikėtina, kad išmirs dar daugiau rūšių, o tai lems didesnius įvairovės praradimus.

Tyrėjai pabrėžė, kad jų modeliuose, tam tikroms rūšims skirta daugiau svarbos nei kitoms
Matt Davis, tyrimui vadovavęs paleontologas iš Aarhus universiteto, kaip pavyzdį pristatė kirstukus. Egzistuoja šimtai kirstukų rūšių, taigi išnykus vienai ar dviem jų rūšims, Žemėje neišnyks visos kirstukų rūšys.

Tačiau planetoje esama vos keturių kardadančių tigrų rūšių, taigi joms išnykus, kartu pradingtų ir daugybė evoliucijos istorijos metų.

„Didieji žinduoliai arba megafauna, kaip didieji tinginiai ir kardadančiai tigrai, kurie išnyko prieš maždaug 10000 metų, buvo evoliuciškai atskiros rūšys,“ – sakė Davis.

Tyrimas galėtų padėti gamtosaugininkams
Šiandien su išnykimu susiduria kitos didžiųjų gyvūnų rūšys, tokios kaip juodieji raganosiai. Tikimybė, kad azijiniai drambliai išgyvens iki 22–ojo amžiaus yra mažesnė nei 33 procentai, nustatyta tyrimo metu.



Šie drambliai yra vos viena iš dviejų išlikusių žinduolių rūšių, kuriai kadaise priklausė mastodontai ir mamutai.
Keli išlikę milžinai, tokie kaip raganosiai ir drambliai, yra pavojuje jau labai greitai būti nušluoti nuo Žemės paviršiaus.

Mokslininkai primena, kad planetoje jau nebeegzistuoja didieji bebrai, milžiniški elniai ir didžiuliai šarvuočiai.

Nors mokslininkų atradimai nieko gero nežadantys, tyrėjai teigia, kad jų darbas galėtų būti panaudotas siekiant išsiaiškinti, kurios nykstančios rūšys, evoliuciniu atžvilgiu, yra unikalios, kas galėtų padėti gamtosaugininkams nuspręsti, kur nukreipti savo pastangas išvengti pačių pragaištingiausių išnykimo atvejų.

Šaltinis: Gismeteo.lt

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!


2500
1 Comment threads
2 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
3 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Civilizacija senoji

Dabartiniu metu mažėja vabzdžių dėl pesticidų (liet. „cid=mirtis pest=vabalui“), ko pasekoje mažėja juos lesančių paukščių, ko pasekoje mažėja juos gaudančių plėšrūnų. Lietuvoje paskutiniai išlikę lūšiai eina pas žmones (TV laida).

Toliau užterštumas cheminis, visi visi produktai prisotinti korsenvantų, net riešutai, kruopos, miltai, pienas. Konservantai yra konservantai todėl, kad yra nuodingi gyvybei, todėl nesiveisia nei gyvos bakterijos nei gyvi parazitai. Klausimas: ar žmogus gyvas?

Matuojama CO2 išmetimas, kuris yra visai nenuodingas, bet visiškai tylima apie sieros oksidus, fosforo oksidus, kurie yra kenksmingiausi, tačiau sieros ir fosforo junginiai sunkiai (brangiai) valomi iš kuro sudėties.

zzzz

ką turi omeny sakydamas, kad CO2 yra nenuodingas?

Chemikas

CO2 yra būtinai būtinas atmosferos komponentas augalų augimui, CO2 naudojamas geriamojo, vadinamo „gazuoto“ vandens gamybai.

Sprantama, negali CO2 ar kitos neutralios dujos išstumti visą deguonį, o tamsta čia matyt painioji su CO (smalkėmis), kurių irgi jokie „kontrolieriai“ nekontroliuoja! CO užima raudonuosius kraujo kūnelius ir jie negali tuomet pernešti deguonies, todėl žmogus ilgainiui uždūsta. Šių sąvybių neturi CO2.