NASA ruošia tyrimų zondą tiesiai „į pragarą“: ~1,5 milijardo dolerių biudžetas ir bus sumušti visi dabartiniai rekordai (Video)


Parker Solar Probe tirs Saulės vėją, kol apskries apie žvaigždę 24 kartus

NASA inžinieriai baigia ruošti Parker Solar Probe zondą, kuris artimiausiomis savaitėmis skris link Saulės, kur rinks duomenis apie Saulės vėją ir žvaigždės magnetinio lauko dinamiką. Dabar vyksta paskutinieji pasirengimo darbai – konstruktoriai zondui sumontavo specialų termoskydą.

11,4 cm storio ir maždaug 73 kg sveriantis skydas gali atlaikyti 1400 Celsijaus laipsnių temperatūrą. Nuo karščio sauganti danga pagaminta iš šiluminę energiją puikiai sugeriančių anglies kompozitinių medžiagų. Dėl to zondo viduje esanti įranga veiks, galima sakyti, kambario temperatūroje, vos 30 Celsijaus laipsnių, nors bus pragariškai karšta.



Parker Solar Probe į Saulę planuojama siųsti rugpjūčio 4 dieną. Dabar zondas yra kompanijos Astrotech Space Operations angare Floridoje. Liepos 13 dieną galutinai surinktas aparatas bus pirmą kartą pademonstruotas žurnalistams. Aparato paleidimui iš Kanaveralo kyšulio NASA specialistai turės valandą. Zondą skraidins raketa-nešėja Delta IV.

Parker Solar Probe pavadintas astrofiziko Eugene’o Parkerio garbei. ⁠Jam neseniai sukako 90 metų. Savo gyvenimą jis pašventė Saulės vėjo tyrimams. Parkeris iki šiol užsiima Saulės tyrimais Čikagos universitete.

Zondo kūrimui ⁠NASA išleido ~1,5 milijardo dolerių. Misijos planas yra šešių metų trukmės skrydis iki Saulės. Aparatas prie žvaigždės prisiartins 6,5 milijonų kilometrų atstumu. Ankstesnis iš Žemės į Saulę paleistų aparatų rekordas bus pagerintas septyneriopai. Planuojama, kad Parker Solar Probe prisiartins prie Saulės išorinio atmosferos sluoksnio – vainiko – ribos. Ten temperatūra gali siekti 500 000 °C.



Paskui zondas iki 2025 metų birželio apie Saulę apskries 24 kartus. Judėjimo greitis bus apie 724 000 km/h. Kiekviena vija truks 88 dienas.

NASA siekia kuo detaliau ištirti Saulės atmosferą, kad geriau suprastų žvaigždės prigimtį. Specialistai nori gauti duomenų apie Saulės vėją, o taip pat išnagrinėti Saulės magnetinio lauko dinamiką. Šie duomenys padės geriau pasirengti skrydžiams už Žemės orbitos ribų.



2018-ųjų metų pradžioje NASA ir Masačiusetso technologijų instituto (MIT) tyrėjai paskaičiavo tikslų Saulės masės mažėjimą, remdamiesi Merkurijaus stebėjimo duomenimis. Saulė, kaip ir visos kitos žvaigždės, šviečia dėl jose vykstančių termobranduolinių reakcijų: jos centre vandenilio ir kitų lengvų elementų branduoliai susilieja į sunkesnius, o išsiskirianti energija virsta šviesa ir šiluma. Be to, Saulė į kosmosą didžiuliu greičiu išsviedžia elektronų ir protonų srautą – Saulės vėją.

Kadangi išskiriama energija nepapildoma, Saulės masė nuolat mažėja. Mažėjant žvaigždės masei, ji silpniau traukia planetas, dėl to jų orbitos didėja. Anksčiau buvo vertinama, kad Saulei virtus raudonąja milžine, Žemės orbitos diametras padidės 150 tūkstančių kilometrų. Tačiau lig šiol mokslininkai kasmetinio Saulės masės sumažėjimo kiekybiškai įvertinti negalėjo, nes per tokį trumpą laiką masės pokytis pernelyg mažas.

Naujame darbe specialistai ištyrė Merkurijaus orbitos pokyčius – kadangi jis arčiau Saulės už visas kitas planetas, žvaigždės masės mažėjimas jį veikia labiau. Mokslininkai panaudojo Messenger zondo, kelis metus skriejusio Merkurijaus orbitoje, duomenis. Jie išanalizavo, kiek skirtingais metais laiko truko radijo pranešimų perdavimas iš zondo į Žemę ir atgal, tokiu būdu itin tiksliai nustatydami tarpusavio atstumą. Skaičiavimai parodė, kad Saulė kasmet netenka maždaug 179 trilijonų savo masės. Tai prilygsta, pavyzdžiui, 3,5% Žemės atmosferos masės. Gauti duomenys pasirodė kiek mažesni už ankstesnius teorinius vertinimus.

N. Sokolov
Republic redaktorius
republic.ru
Šaltinis: Technologijos.lt

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!


Leave a Reply

2500