10 įdomių faktų apie pasaulio medžius: seniausias ir nuodingiausias pasaulio medis, kas tai yra Niutono obelis, iš ko užauga bonsai ir kas tai yra svastikų miškai?


Vienas iš maloniausių vaizdų pavasarį yra pradedantys žaliuoti medžiai. Žiemos pilkuma pasitraukia ir viskas nusidažo žaliai. Pasaulyje yra galybė skirtingų medžių rūšių, tarp kurių yra ir neįprastų savybių turinčių augalų. Šiame straipsnyje pateikiame 10 įdomių faktų apie pasaulio medžius, kurių galbūt nežinojote.

Seniausias pasaulio medis
Seniausias pasaulio medis nėra medis, o visa medžių sistema. Genetiniai tyrimai parodė, kad Pando, augantis Jutoje, JAV, yra vienas didžiulis organizmas. Tai – drebulė (Populus tremuloides), turinti daugybę kamienų, kurie nėra labai seni. Pando amžius yra daugiau nei 80 tūkstančių metų – tokia sena yra šio medžio šaknų sistema. Įdomu tai, kad ilgą laiką buvo manoma, kad Pando yra atskiri medžiai, miškelis, ir tik genetiniai tyrimai parodė, kad tai – vienas labai senas organizmas, nors skirtingos jo dalys nėra labai senos. Pando taip pat yra sunkiausias žinomas gyvas organizmas, sveriantis 6000 tonų. Seniausias medis, turintis vieną kamieną, yra gajoji pušis, auganti Kalifornijoje, JAV. Jos amžius – 5 067 metai – buvo nustatytas gręžiant skylę iki centro ir skaičiuojant rieves, todėl šio medžio amžių galima pasakyti labai tiksliai. Medžiai yra ilgiausiai gyvenantys organizmai ir niekada nemiršta nuo senumo – juo visada pakerta ligos, kenkėjai, žaibai arba žmonės.



Paplitusi pušis
Nieko keisto, kad skirtingi žemynai ir ypač skirtingo klimato zonos pasižymi skirtinga augmenija. Tačiau kai kurios rūšys yra paplitusios (beveik) visuose žemynuose. Pavyzdžiui, pušys auga šešiuose žemynuose iš septynių ir jų nesutiktumėte tik Antarktidoje. Tiesa, Pietų Amerikoje ir Australijoje sutinkamos pušys turi mažai bendro su mūsiškėmis. Pušies mediena yra labai vertinama pramonėje, nes pušys auga gana greitai. Pušinės lentos ir rąstai puikiai tinka statyboms, fanerai, įvairioms smulkmenoms gaminti, tačiau netinka ten, kur reikia ypatingo tvirtumo ir atsparumo, nes pušies mediena yra pakankamai minkšta. Kai kurios pušų rūšys turi labai dideles sėklas, kurios yra vadinamos pušų riešutais ir yra valgomos. Beje, pušies kvapo oro gaiviklis automobiliuose visais laikais buvo vienu populiariausių.



Niutono obelis
Tikriausiai visiems yra tekę girdėti istoriją, kaip ant galvos nukritęs obuolys Izaokui Niutonui padėjo suprasti gravitaciją. Ši istorija, deja, yra tik iš dalies tiesa. Pats Niutonas pasakojo, kad sukurti gravitacijos teoriją jį įkvėpė būtent pamatytas obuolio kritimas nuo obels, tačiau vaisius ant fiziko galvos tikrai nenukrito. Įdomu tai, kad, panašu, ta obelis tebėra gyva, tik neaišku, kur. Viena mokykla Grantame, Anglijoje, teigia, kad obelį įsigijo būtent ji ir pasodino direktoriaus sode, kur ji ir tebėra. Kita versija teigia, kad obelis tebeauga prie vieno dvaro netoli Grantamo. Bent keliose vietose auga ir medžiai, kurie, kaip teigiama, yra tiesioginiai Niutono obels palikuonys, bet dabar tai jau sunku patvirtinti. Juk minėtas obuolio kritimas įvyko 18 amžiaus pirmoje pusėje, todėl tikrai neįtikėtina, kad ta obelis tebėra gyva.



Samanos ant medžių nurodys kryptį
Samanos nemėgsta tiesioginės saulės šviesos, todėl jų tiek ir daug miške, kur tiek daug pavėsio. Tai reiškia, kad samanos gausiau auga ant šiaurinė medžių kamienų pusės. Šis faktas yra įtrauktas į visus išgyvenimo gamtoje vadovėlius. Tiesa, atkreipkite dėmesį, kad samanos šiaurinėje pusėje auga būtent todėl, kad ten – mažiau šviesos. Jei medis yra kitų medžių pavėsyje, visas jo kamienas gali būti apaugęs samanomis. Kelmai taip pat padės nustatyti kryptį – pietinėje pusėje medžio rievės bus storesnės. Taip pat nepamirškite, kad pietiniame Žemės pusrutulyje šios taisyklės veikia atvirkščiai.



Nuodingiausias pasaulio medis
Manoma, kad Hippomane mancinella yra nuodingiausių pasaulio medžių rūšis. Jei suvalgysite šio medžio vaisių, galite mirti (nors mirčių šiais laikais dar nebuvo užregistruota). Jei lyjant lietui atsistosite po šiuo medžiu, jūsų odą nusės didelės skausmingos pūslės. Šio medžio sakai gali sukelti negyjančias žaizdas ir net pažeidžia automobilių dažus. Į akis patekę degančios Hippomane mancinella medienos dūmai apakina. Gerai tai, kad šie medžiai niekur šalia mūsų neauga – jie paplitę tik pietinėje Šiaurės Amerikos ir šiaurinėje Pietų Amerikos dalyse.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Iš ko užauga bonsai?
Bonsai – tai ypatingai gražūs, maži medžiai, pasodinti sekliuose induose. Jie, nors yra maži, pasižymi didelių medžių proporcijomis ir estetika. Tai – meno rūšis ir hobis, kadaise atsiradęs Kinijoje ir iš jos paplitęs į Japoniją. Bonsai yra įprasti medžiai, o ne kokios nors ypatingos veislės. Jei nebūtų prižiūrimi ir augtų įprastame grunte, jie užaugtų į įprasto dydžio medžius. Tačiau bonsų prižiūrėtojai karpo jų šaknis ir lapus, formuoja šakas, šalina žievę ir naudoja įvairius metodus, kurie leidžia užauginti šios mažus, bet labai gražius medelius. Egzistuoja keli skirtingi bonsai stiliai. Pavyzdžiui, jin pabrėžia negyvo medžio šakas, o shari– negyvą kamieną. Tai – labai sudėtingi metodai, nes reikia stengtis, kad augalo dalys atrodytų negyvos, tačiau iš tiesų išliktų ir išlaikytų žaliuojančius lapus.



Tikras vaivorykštinis eukaliptas
Egzistuoja eukaliptų rūšis Eucalyptus deglupta, kuri pasižymi ypatingai spalvota žieve. Ji susidaro labai įdomiai. Medžio žievės lopai kasmet nusilupa ir krenta ant žemės, atverdami žalią požievinį sluoksnį. Jis po kiek laiko tampa mėlynų, violetiniu, o tada – raudonu. Žievės lopeliai krenta skirtingu laiku, todėl to paties eukalipto kamienas nusidažo pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Beje, pats vaivorykštinis eukaliptas yra naudojamas popieriui gaminti.



Banano medis nėra medis
Nors daugybė žmonių mano, kad bananai auga ant medžių, iš tiesų tai yra žolinių augalų gentis. Kitaip tariant, banano augalo stiebas, kuris gali pasiekti ir 15 metrų aukštį, savyje neturi medienos. Vienu metu tik nedidelė bet kurio medžio dalis iš tiesų yra gyva, o štai bananai yra kitokie augalai – jie neturi negyvos medienos šerdies. Bambukas taip pat yra žolė, tačiau jo stiebai gali turėti gana storas sieneles, kurios yra nepaprastai kietos. Todėl bambuko mediena, nors bambukas nėra medis, iš tiesų egzistuoja.



Kur surasite savo inkiliuką?
Įsivaizduokite, kad šį pavasarį ant medžio šakos pakabinsite inkiliuką. Praeis pora derlingų ir drėgnų metų ir jūs prie jo sugrįšite – ar inkiliukas medžiui augant atsidurs didesniame aukštyje? Nuojauta kužda, kad jis turėtų atsidurti aukščiau, nes medis tikrai bus aukštesnis, tačiau iš tikrųjų jį surasite tame pačiame aukštyje, kur ir palikę. Taip yra dėl to, kad medžio apimtis auga tik šakų galuose sprogstant pumpurams. Kitaip tariant, šakos išlieka tame pačiame aukštyje, tik storėja, o auga tik jų galai. Taigi, jūsų inkiliukas bus tame pačiame aukštyje, tačiau šaka gali pradėti augti aplink paukščių namelį laikantį kablį.



Svastikų miškai
Pasirodo, Hitlerio šalininkai mėgo sodinti miškus. 1938 metais viename miške Brandenburge Adolfo Hitlerio gimtadienio proga buvo pasodinti keli maumedžiai. Jie buvo išrikiuoti taip, kad šviesūs medžiai sudarytų svastiką, pastebimą tik skrendant lėktuvu. Bent jau taip pasakojama, nes ši svastika, kuri ryškiai matėsi iš oro, buvo netyčia aptikta tik 1992 metais, kuomet buvo daromos visos suvienytos Vokietijos aeronuotraukos. 1995 metais buvo iškirsti 43 maumedžiai iš 100, tačiau 2000 metais buvo pastebėta, kad svastika vis dar lengvai įžiūrima. Todėl buvo nukirsti dar 25 medžiai. Dar vienas nežinia kada ir kieno svastika panašiai paženklintas miškas buvo aptiktas Hesene, o 2006 – ir Kirgizijoje. Visi šie miškai buvo praretinti taip, kad simboliai nebebūtų įžiūrimi, bet svastikos likučius Kirgizijoje dar galite įžiūrėti Google Maps suvedę šias koordinates – 41.448°N 76.391°E.

Šaltinis: technologijos.lt


Leave a Reply

2500