Gyvenimas studentų bendrabutyje, virto siaubo filmo scenarijaus verta istorija

zmogus-kambarys-siaubasKad ir kaip norėčiau pamiršti įvykius, kurie nutiko daugiau nei prieš 10 metų – net iki šios dienos galiu juos prisiminti taip gerai, lyg tai būtų nutikę visai neseniai.

 

Pradedant norėčiau paminėti, kad esu anomalija.lt skaitytojas jau labai ilgą laiką, tačiau į forumą (pasakojimas buvo patalpintas anomalija.lt forume, – red. past.) užklydau pirmą kartą ir nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi su kažkuo (mano nuomone) dažnai daug baisesniu, nei kartais pagalvojame.

 

Prieš 10 metų, sėkmingai pabaigęs 12 klasių, palikau Lietuvą ir išvykau studijuoti į Jungtinę Karalystę. Kadangi esu iš vidutines pajamas gaunančios šeimos – todėl apsistojau viename pigiausių bendrabučių, kuriuos siūlo universitetas. Tai yra didžiulis, Lietuvoje esančius daugiabučius primenantis, bokštas. Kiekviename aukšte (jų yra 15 ar 16) gyvena po 16 žmonių, kurie kartu dalinasi virtuve, tačiau turi atskirus kambarius.

 

Studijos JK dažniausiai prasideda nuo spalio ir pirmasis (rudens) terminas (nežinau kaip tiksliai tai vadinasi Lietuviškai) trunka iki žiemos atostogų. Kadangi tai buvo labai trumpas laiko tarpas nuo tada kai atvykau į Jungtinę Karalystę (tik beveik 3 mėnesiai), nusprendžiau per šventes negrįžti namo ir likti universitete.

 

Nors bendra bendrabučio būklė buvo tikrai labai gera (žinant kiek jam metų), sienos labai prastai sulaikė garsus, todėl dažnai tekdavo girdėti gretimuose kambariuose esančius studentus. Buvau labai laimingas, kai sužinojau, kad aplinkui esantys studentai išvyksta atostogoms namo ir tai reiškė, kad visas 4 savaites negirdėsiu aplinkui save nieko. O kaip aš klydau taip galvodamas…

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Viskas prasidėjo jau pirmąją atostogų savaitę. Visai netikėtai pradėjau girdėti triukšmą greta esančiame kambaryje. Pradžioje tai buvo niekuo neišsiskiriantys ir ankščiau girdėti garsai: spintos atidarymas ir uždarymas, specifinis garsas, kurį sukelia šiukšliadėžė, kai jinai nukrenta ant šono ir panašiai.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Maniau, kad panelė, gyvenanti už sienos, dar neišvyko namo ir planuoja tai padaryti greitu metu. Po poros dienų besitęsiančio šurmulio, kuris pradėjo mane šiek tiek erzinti, pradėjau laukti momento kuomet jin išeis iš kambario ir galėsiu paklausti jos, kad galbūt persigalvojo ir lieka per šventes čia, tačiau toks momentas neatėjo. Kad ir kiek laukiau, niekas nei įeidavo, nei išeidavo iš kambario, todėl nusprendžiau, kad galbūt kažkas atsitiko ir reikia pagalbos, todėl išėjęs iš savo kambario patuksenau į jos duris. Kuomet niekas neatidarė durų, aš tiesiog supratau šį gestą, kaip norą palikti ją ramybėje ir grįžau į savo kambarį.

 

Daugiau tą dieną nieko nebegirdėjau ir maniau, kad pagaliau gretimame kambaryje gyvenanti panelė išvyko. Deja, klydau.

 

Kitą rytą mane pažadino smarkus trenksmas į mūsų kambarius jungiančią sieną. Pašokęs iš lovos kaip atsaką trenkiau į sieną atgal. Šį mano poelgi lydėjo jau du vienas po kito einantys trenksmai „DING”, „DING”. Pagalvojau, kad tai yra lyg savotiškas žaidimas (niekada nebuvau tokio žaidęs) ir pakartojau „DING”, „DING”. Po tokio mano poelgio tikėjausi trijų trenksmų į sieną, tačiau sulaukiau virtinės nesibaigiančių vienas po kito einančių smūgių, kurie liovėsi tik tada, kai išėjau iš savo kambario ir priėjęs prie jos durų, pradėjau šaukti, kad galbūt yra reikalinga mano pagalba.

 

Kaip ir pirmą kartą, taip ir dabar, jokio atsako nesulaukiau. Kadangi tai įvyko prieš visą socialinių tinklų bumą, aš neturėjau progos su ja susisiekti, todėl pradėjau klausinėti aplinkinių, galbūt jie bendravo su Diana (berods toks jos vardas, nors galiu klysti) ir žino, kas jai nutiko. Žmonių atsakymai buvo įvairūs: vieni sakė, kad nežino; kiti – nematė jos nuo atostogų pradžios; dar kiti minėjo, kad matė kaip jinai su lagaminu išėjo pro duris. Man buvo aišku viena – kažkas, kas buvo jos kambaryje – nenori duoti man ramybės.

 

Sekančias dienas manęs nepaliko jausmas, kad privalau apie tai pranešti universiteto administracijai. Garsai, kuriuos girdėjau prieš tai niekur nesiliovė ir galiausiai pasiryžau nueiti į studentų centrą, kuriame pareiškiau susirūpinimą apie savo butiokę (eng. flatmate. Atsiprašau jeigu nėra tokio žodžio) ir pasakiau, kad galbūt jai yra reikalinga pagalba.

 

Ir nors tai buvo vienos paskutinių dienų prieš šventes, universiteto darbuotojai rūpestingai paklausė manęs ir kartu su už apgyvendinimą atsakingu darbuotoju nukeliavome atgal į bendrabutį. Pasinaudodamas turimu visrakčiu, darbuotojas įėjo į kambarį ir mūsų abiejų nuostabai kambaryje neradome nieko. Vienintelis mano dėmesį atkreipęs dalykas buvo tas, kad iš pažiūros ir manierų tvarkingai atrodanti mergina savo kambaryje buvo įsikurusi kaip kiaulidėje.

 

Visi jos daiktai buvo išmėtyti po kambarį, grindys pilnos žemių, o ore tvyrojo be galo prastas kvapas, į kurį dėmesį atkreipė ir darbuotojas. Po viso šio vaizdo, man buvo pasakyta, kad galbūt garsas galėjo sklisti iš viršuje ar apačioje esančių aukštų, o su pačia panele susisieks mobiliuoju telefonu ir poros dienų bėgyje praneš apie tai man. Kaip sakė, taip ir padarė. Gretai sulaukiau atsako į elektroninį paštą, kuriame buvo parašyta, kad Diana yra su savo tėvais Rumunijoje.

 

Nors mane apėmė palengvėjimas, kad jai viskas gerai, giliai viduje nujaučiau, kad kažkas čia ne taip. Jokiu būdu visi šie garsai negalėjo sklisti iš kitų aukštų, per šiuos keletą mėnesių tikrai išmokau atskirti iš kur jie sklinda. Likusią savaitę buvo kaip niekada ramu ir pagaliau pradėjau mėgautis savo lauktomis atostogomis. Nejučia praėjo viena savaitė, po to antra. Nieko neįprasto neįvyko ir pradėjau tikėti, kad galbūt visi šie garsai tikrai sklido iš kažkur kitur.

 

Mano nelaimei, trečios savaitės viduryje, apie 3 valandą ryte pabudau nuo ugnies aliarmo. Saugumo sumetimais kiekvienas aukštas turėjo apie 25 dūmų detektorius. Kaip jau mums buvo įprasta – naudodamiesi avariniu išėjimu, nusileidome į pirmą aukštą ir lauke prie įėjimo laukėme, kol galėsime grįžti atgal.

 

Po poros akimirkų pasirodęs budintysis personalas pasakė mums, kad tai buvo netikras aliarmas ir kad kažkas galimai 7 (mūsų) aukšte gaminosi maistą ir pamiršo įjungti gartraukį. Žinant, kad kai kurie studentai gali turėti kitokius įpročius nei tu, man nebuvo keista, kad kažkas tokiu laiku nemiegojo, o gaminosi valgyti. Vienintelis dalykas, kuris kėlė klausimą, kaip asmuo, praleidęs čia 3 mėnesius ir žinantis kokie dūmų detektoriai yra jautrūs – galėjo pamiršti įjungti garų surinkėją.

 

Per skubėjimą, kuo greičiau nusileisti žemyn, pamiršau užrakinti savo kambario duris ir kai grįžau atgal, atkreipiau dėmesį, kad kambarys įgavo nestiprų specifinį kvapą, kokio niekada iki šiol nebuvo turėjęs, tačiau noras miegoti buvo daug kartų stipresnis ir nusirengęs kritau į lovą ir pradėjau snausti. Nežinau kiek laiko praėjo nuo tada, kai atsiguliau į lovą, tačiau (mano laimei?) staiga prabudau ir nepramerkęs akių klausiau kažką labai tyliai judantį link išėjimo iš kambario.

 

Mano širdis pradėjo plakti taip stipriai, kad galvojau, jog būtybė esanti mano kambaryje supras jog aš nemiegu. Laimei tai nenutiko ir kažkas, tuo metu buvęs su manimi 9 kvadratinių metrų „dėžutėje” (taip mėgau vadinti bendrabučio kambarį) pradarė duris ir paliko kambarį.

 

Vos tik tai nutiko, aš staigiu mostu pašokau iš lovos ir kaip galėdamas greičiau užrakinau duryse esančią spyną ir įjungiau šviesą kambaryje. Stengiausi būti kuo tylesnis. Mano kambaryje esanti spinta buvo plačiai praverta, o aš apimtas didžiausios baimės stvėriau savo telefoną ir adresų knygoje suradęs studentų miestelio apsaugos numerį – paskambinau jiems.

 

Telefoną pakėlęs operatorius reagavo labai operatyviai ir liepė likti kambaryje ir palaikyti ryši su juo. Po gerų 30 minučių išgirdau beldimą į duris su prašymu atidaryti duris. Intensyviai šukavę aplinkui esančią aplinką apsaugos darbuotojai nesugebėjo nieko rasti.

 

Aš buvau įsitikinęs, kad visa tai nėra atsitiktinumas ir pasakiau, kad apieškotu Dianos kambarį. Ilgai laukti nereikėjo, kambaryje pasigirdo stiprus moteriškas riksmas ir griežtas pareigūnų liepimas palikti kambarį ir eiti kartu. Tą vakarą jau nesitikėjau, kad kas nors gali būti baisiau už tai, ką patyriau, tačiau kuomet išgirdau, kaip moteris, man nedavusi ramybės 3 savaites, pradėjo isteriškai šaukti mano vardą (tiksliau anglišką jo versiją – Tom) , mano visas kūnas nuėjo pagaugais ir nemaniau, kad dar kada nors užmigsiu, to negalėjau padaryti ir ateinačias porą naktų.

 

Kitą dieną buvau pakviestas į universiteto apsaugos ofisą/biurą, kuriame sužinojau, kad:

 

Moteris, kuri gyveno Dianos kambaryje, yra protiškai atsilikusi ir gyvena prižiūrima savo šeimos. Tačiau, jai buvo leidžiama pačiai apsirūpinti savimi. Tai reiškia, kad jinai pati eidavo į parduotuvę ir vieną kartą išėjusi taip ir negrįžo. Pasirodo, įsėdo ne į tą autobusą ir buvo atvežta į mūsų miestą.

 

Čia beklaidžiodama jinai užklydo į universiteto miestelį. Vienintelio dalyko, kurio darbuotojai man negalėjo paaiškinti – kaip ji pateko į Dianos kambarį (vėliau sužinojau, kad Diana pametė savo raktą nuo įėjimo į kambarį ir gavo naują). Vis dėlto tai nepaaiškina kaip toji moteris sugebėjo rasti tinkamą spyną raktui.

 

Dar vėliau paaiškėjo, kad kuomet su apgyvendinimo darbuotoju įėjome į jos kambarį – ji slėpėsi spintoje. Taip pat ji pažadino dūmų detektorių, nes gaminosi valgyti ir pateko į mano kambarį tuomet tai išgirdęs ugnies aliarmą aš nusileidau į pirmą aukštą ir pamiršau užrakinti savo kambario duris. Čia ji slėpėsi mano spintoje (iki šiol nesuprantu kodėl) ir nusprendė išeiti, kai manė, kad užmigau.

 

Moteris gyveno naktinį gyvenimą. Dažniausiai ji miegodavo dieną (kartais pasitrankydavo nežinia kodėl), o naktį (tiksliau anksti ryte) gyvendavo mūsų aukšte.

 

Kadangi ant Dianos kambario durų buvo parašytas skaičius 14, didelė tikimybė, kad jinai ir valgė 14 numeriu pažymėtoje spintelėje ir šaldytuve esantį maistą.

 

Galiausiai viskas pasibaigė sėkmingai. Moteris su negalia buvo pristatyta savo šeimai, o mums su Diana buvo pasiūlyti nauji kambariai kitame aukšte, tačiau aš pasiūlymo atsisakiau.

 

Taigi, kartais mes daug stipriau bijome kažko, ko nemokame paaiškinti, tačiau pamirštame, kad žmonės dažnai gali išgąsdinti daug labiau nei vaiduokliai, demonai ir pan.

 

Tomas

 

Anomalija.lt teiraujasi savo skaitytojų – gal ir Jus esate girdėję istorijų apie keistus ir sunkiai paaiškinamus reiškinius iš savo artimų žmonių? O galbūt patys tapote antgamtinių reiškinių liudytojais? Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų – parašykite mums

Rekomenduojami video:


2500
6 Comment threads
4 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
9 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Meskutis

As labai panasu. Filma maciau…..ar jis cia atkartojo ..ar jam tikrai taip nutiko. Ta mergaite buvo su akinukais….ir tt.

Grazina is panevezio

Sveikas drauguzi, cia as, moteris kuria tu isvadinai nesveika dalbajobe >:(((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((( ps as ne autiste ir niekad a nebuvau as tik bomze

Kaimas

Jokia čia anomalija paistalai

...

Neskaičiau istorijos, per daug išsiplėtojo žmogus. Aš gyvenu šiai dienai daugiabutyje, labai iš lėto statau namą užmiestyje, 15 hektarų plote, bet ne apie tai. Kiekvieną vakarą mačiau šešėlį praslenkantį prieškambaryje, pradžiai galvojau, kad tai tiesiog iliuzijos vaisius. Vėliau keisti garsai pasigirsdavo. Nesu pats iš šventųjų ar tikinčiųjų, nesimeldžiu, visko buvo gyvenime. Bet, kai tai priėmiau, kaip normalų reiškinį, viskas liovėsi. Dabar apie tą sklypą, nusipirkau jį labai pigiai, dėl verslo man jis buvo reikalingas, bet šiame sklype yra senos kapinės, pačiame sklypo kampe, pagal sklypo dydį nėra didelės – 8 arai. Šeima apie jas nieko nežino. Iškart įsigijęs sklypą, apsodinau… Skaityti daugiau »

Once

Ta prasme jeigu tu neskaitei istorijos tai kam iš viso komentuoji. Istorija net ir nėra apie vaiduoklius….

Vilmantas

Eina sikt… kaip autorius sugebejo atsitiest veliau? As tai be vaistu neapsieiciau

trollolol

WOW, nebloga istorija, dekui, labai patiko

trollolol

Keleta filmu yra su panasia istorija, kur atrodo hatoj poltergeistas su visa gvardija velniu duodasi, o ant galo pasirodo, kad koks ciuvakas name tarp sienu pasidares busta sau gyvena, brrr

begst

Gali pora filmu su panasia istorija pasiulyt? :D

Siaubo angelas

“Setono vaikas” (angl. The boy) @trollolol

Taip pat skaitykite