Vanga – autentiškos istorijos ir aiškiaregės pamokymai

Gimė Strumicoje, Osmanų imperijoje (dabar Makedonija). Vaikystėje persikėlė į Bulgariją, prie Petričiaus miesto esantį Rupitės kaimą. Vangelijos tėvas kariavo I pasauliniame kare, o motina mirė, todėl ji išgyveno giminių ir kaimynų pagalba. Vėliau tėvas vedė kitą moterį. Vanga nuo vaikystės domėjosi gydymu, žolelėmis. Pagal jos pasakojimą, ji patekusi į viesulą, kuris ją pakėlęs nuo žemės ir nubloškęs tolyn. Atgavusi sąmonę Vanga negalėjusi atmerkti akių dėl į jas patekusio smėlio. Pinigų operacijai neužteko, todėl ji liko akla.  Per II pasaulinį karą pas ją plūdo žmonės, siekę sužinoti savo artimųjų likimą, žūties vietą. 1942 m. pas Vangą apsilankė pats Bulgarijos karalius Borisas III. 1942 m. Vanga ištekėjo už Dimitaro Gušterovo ir persikėlė į Petričių. Vėliau jis tarnavo armijoje, grįžęs susirgo, tapo alkoholiku ir mirė 1962 m. Vanga išgyveno iki 1996 m. Jos laidotuvėse dalyvavo minios žmonių, o jos namas paverstas muziejumi. Palaidota Rupitės kaime.Tikriausiai yra labai mažai žmonių, niekada negirdėjusių apie didžiąją bulgarų aiškiaregę Vangą. Jos gyvenimas buvo toks pat nuostabus ir paslaptingas, kaip ir jos pranašystės ar gydomosios galios. Ši akla moteris galima sakyti praktiškai visą gyvenimą nugyveno per plauką nuo tikro stebuklo.
 
Deja, tačiau dažniausiai straipsniuose minimos tik Vangos pranašystės, sapnų aiškinimai arba konkretūs įvykiai iš jos gyvenimo, užmirštant, kad tikroji jos paskirtis buvo tarnauti žmonėms. Taip pat dažnai užmirštama ir tai, kad Vanga turėjo ir nuolat ją lydinčią palydovę – tai buvo jos sesuo Liubka. Būtent jos dėka šiandien galime perskaityti autentiškus pasakojimus apie tai, kokią dovaną turėjo garsiausia pasaulio aiškiaregė.
 
Pristatome autentiškus pasakojimus ir pamokymus iš Vangos gyvenimo, kurias savo memuarose aprašė Vangos sesuo.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Jeigu daug turi – turi ir dalintis

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kartą pas Vangą atėjo pagyvenusi sutuoktinių pora, kad pasitartų apie savo kančias ir ligas. Ir staiga Vanga, kreipdamasi į senuką, paklausė:

 

– O tu apie virvę užmiršai?

 

Senukas nesuprato, apie ką eina kalba, bet jo žmona iš karto prisiminė tą nelemtą virvę. Ir štai ką papasakojo… Kai sutuoktiniai buvo jauni ir sveiki, tai turėjo didelį daržą, kuriame augino arbūzus. Parduodami juos jie gaudavo nemažai pinigų. Kartą šiuo tikslu jie važiavo į turgų, prisikrovę pilną vežimą arbūzų.

 

Vienas berniūkštis prisėlino iš užpakalio ir nukniaukė vieną arbūzą. Vyras įniršo ir stvėręs po ranka papuolusią virvę, žiauriai jį sumušė. Žmona tik po kurio laiko sunkiai išplėšė berniuką iš įniršusio vyro rankų kuris nubėgo nevalgęs su ašaromis akyse.

 

– Už savo žiaurumą tu ir moki dabar, – pasakė Vanga. – Ar daug tas arbūzas būtų išgelbėjęs?

 

Gyvenimo įžeidimas

 

Vienas valstietis atėjo skųstis dėl to, kad jo vaikai ilgai negyvena, visi miršta labai anksti. Jų buvo vienuolika, bet nei vienas neišgyveno. Vanga priminė valstiečiui, kad, būdamas jaunas, jis skaudžiai įžeidė savo motiną, kuri pastojo būdama brandaus amžiaus. Sūnus tada to labai gėdijosi. Gimdymas buvo komplikuotas ir motina kartu su kūdikiu mirė. Neilgai trukus jaunuolis apie viską pamiršo.

 

Ir štai, už tai, kad jis įžeidė patį švenčiausią – gyvenimą, gamta tokia negailestinga jam. Tu turi žinoti, kad priežastis tavo problemos ne žmonoje. Reikia būti visada geru, kad nekentėtum visą gyvenimą.

 

Vangos pamokymai

 

– Siela nemiršta. Tik sielos blogų žmonių tampa piktos ir jų nepriima į dangų. Jos nepersikūnija. Žemėn grįžta tik pačios geriausios.

 

– Rojus ir pragaras tai skirtingos gyvenimo pusės be kūno. Jeigu mirusysis reikalingas gyviems – tai rojus.

 

– Nežadėk, jeigu nesi tikras, jog išpildysi pažadus. Juk skausmas, kurį tu sukelsi kitam, anksčiau ar vėliau grįš tau.

 

– Nenorėkite per daug – jūs negalėsite susimokėti.

 

Vangos žodžiai pasakyti paskutiniais jos gyvenimo metais

 

„Žmogus – tai kuo jis save laiko. Jeigu sugebės pakeisti mintis į gėrio pusę, pasikeis visas jo gyvenimas.“

 

„Žmogus turi mylėti save ir viską, kas jį supa. Mūsų sunkiais laikais tai už viską svarbiau. Ir dar jis turi būti dėkingas Dievui už pagalbą sunkią valandą, už išmintį, kurios dėka susilaukė sėkmės.“

 

„Nekovok su kvailiais – jie nėra baisūs, nesistenk jų pakeisti. Kur kas pavojingesni priekvaišiai (gudrūs kvailiai). Jie pasiruošę pateikti kažką tokio, kas visą tautą gali sužadinti.“

 

„Nepasistatyk neįvykdomų uždavinių, žinok kas tau pagal jėgas, kas ne, o tai teks paskui save kaltinti.“

 

„Melskis Dievui, ir neprašyk daugiau, negu tau reikia.“

 

Vanga mirė 1996 metais, o jos laidotuvėse Rupitės kaime dalyvavo minios žmonių. Sesuo Liubka jau prieš tai nerimavo, kad Vangai artėja paskutinė valanda, kadangi dar prieš savo mirtį aiškiaregė prasitarė, kad jos misija Žemėje baigsis 1996 metais. Pasak jos žodžių, tais metais ji pagaliau susitiks su Kūrėju ir galės sužinoti kodėl jai buvo suteikta tokia dovana.

 

Autorė: Roma Viciene, šaltinis: Mėnesiena: Būrimas kortomis


2500
2 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Joana

Ne per velu. Nes mirusieji ir toliau gyvena,- galima to žmogaus atsiprasyti per malda už ta mirusi,

sarka

Sveiki man labia patinka Vangos pranasystes kadangi as pati tikiu kas ivyksta geris ir nuopolis ,dziaugsmas ir liudesys ,vienas mano neispildytas yvikis mane labia skaudziai nubaude bet laiko atsukti jau negaiu nes per velu ji jau anapilin isejo .