Kodėl turime gyventi?

gyvenimasKartais mąstome, jog atsiskyrę, pabėgę nuo kasdienybės išspręsime mus supančias problemas, kad visa, kas sukūrė mūsų bėdas, tūno aplink, tik ne mumyse.

 

Vis dėlto amžiaus patvirtinta išmintis teigia, jog geriausias kelias įveikti šiuos sunkumus yra įveikti patį save.

 

Atsiskyrę nuo mums įprastos aplinkos, mes, be jokios abejonės, atrasime pasaulį, kurio dar nepažinome, bet turime būti tikri, kad tai taps mūsų išsigelbėjimu, nes didelė tikimybė, jog šis naujas pasaulis tebus naujų praradimų ir pralaimėjimų tarpsnis.

 

Žmogus nėra vien tik biologinė būtybė, ribojama fizinių ir gamtos dėsnių. Šie dėsniai, nors ir daro įtaką mūsų fizinei realybei, bet sąmonė visuomet yra pasirengusi peržengti žmogiškojo ribotumo slenkstį. Tad kyla klausimas, kaip iš tikrųjų turėtume gyventi, kad galėtume lengvai sau pripažinti esantys patenkinti laiku, kurį praleidome šioje Žemėje.

 

Atsakymas į Amžinąjį klausimą

 

Nuvalkiota frazė, kuri pasidaro itin populiari gerokai įkaušus ir tampa vienu pagrindinių diskusijos objektų: „gyvenimo prasmė“. Tiesą sakant, atsakymas neslypi taip giliai, kaip norėtųsi. Gyvenimo prasmę susikuriame kiekvienas sau, kiekvienas individualiai, ir egzistuoja indikatorius, leidžiantis mums suprasti, ar radome tai, ko ieškojome, ar ne.

 

Pasinaudokime egzistencine šoko terapija ir pamėginkime sukurti savo epitafiją. Ką ji skelbtų, ir ar mus tai tenkintų? Jei mirtume šią minutę ir paskutines gyvenimo akimirkas dar spėtumėte pagalvoti, prisiminti prabėgusius metus, ar galėtumėte sau leisti nusišypsoti, nes suprastumėte, jog nugyvenote teisingą gyvenimą? Gyvenimo prasmės indikatorius yra mirties baimė.

 

Jei jūs sugebate gyventi taip, jog kiekvieną sekundę išnaudojate visas galimybes savo tikslui siekti ir nebijote numirti, nes žinote, kad padarėte viską, ką galėjote, vadinasi, jūs atradote savo gyvenimo prasmę. Nesvarbu, ar jūsų tikslas uždirbti milijoną, ar pasiekti nušvitimą. Privalote įveikti savo mirties baimę, o jei nesugebate to padaryti, vadinasi, einate ne ten, kur jums skirta.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Iš kur kyla baimės

 

Prieš bandydami mintyse išgyventi savo mirtį, supraskime, kas yra baimės. Anglų filosofas ir vienas pirmųjų psichologijos mokslo pradininkų H. Spenceris atliko keletą tyrimų, kuriais bandė suprasti baimės prigimtį.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Remiantis Spenceriu, baimę sukelia tai, kas nesuprantama, tai, kas nepaaiškinama sveiku protu. Tokiu atveju baimę būtų galima pavadinti pasąmoningu nenoru suprasti. Baimė yra vienas iš primityviausių gyvuliškos kilmės išgyvenimų, simbolizuojančių mūsų prisirišimą prie materijos. Baimė skatina mus bėgti, protas – aiškintis, pažinti.

 

Baimė – tai mūsų proto ir intelekto, mūsų siekių bei valios priešas. Kiekviena baimė daro mus menkesnius, labiau pažeidžiamus, silpnus ir atitolina nuo tobulybės malonumo. Štai kodėl bijodami mirties, nedrįstame žengti žingsnio į vietą, kuri turėtų būti mūsų nugyvento gyvenimo nuopelnas, o mes apgaulingai vadiname tai prakeiksmu.

 

Visi mes esame skirtingi

 

G. Hėgelio Visuomeninė sąmonės teorija bando pagrįsti mūsų pasaulio, kaip visuotino organizmo, egzistavimą, tačiau, nors filosofo dialektikai lygių nėra, pamėginsiu surasti tam prieštaravimą. Niekada nebus sukurta sistema, aprėpianti ir pritaikoma visai žmonijai, visai visuomenei. Žmogus vien savo egzistavimo principu negali tapti visuomenės dalimi.

 

Kiekvienas pasižymi tik savo unikalumu ir išskirtinumu. Tereikia tai suvokti. Genijais negimstama. Genijus nėra pasiūlymas ar pašaukimas. Genijus yra tapatumas su „visažinojimu“. Jei žmogus turi galimybę ir polinkį į protą, į genialumą, vadinasi, jis turi polinkį į tapatumą su tuo, ką mato, ir šiuo pačiu principu žmogus yra linkęs tapti genijumi.

 

Genijus – tai tas, kuris pralenkė laiką. Bet ar tai sėkmė, ar tai tiesiog prisitaikymas prie savo egzistavimo pagrindo? Ar priekaištaudamas masei tu iš tiesų skatini anarchiją? Maištas – tai prieštaravimas ne spaudimui, tai siekimas naujos krypties, nes jausmas dėl netinkamo pažangumo yra tolygus vergovei, ir tai daugiau skausmas ne dėl fizinio skurdumo, o dėl dvasinio.

 

Jei visuomenės prisitaikymas yra pagrįstas žmogiškumo normomis, tai automatiškai leidžia tokią tvarką priimti kaip teisingą, bet ar tai gali būti visuotina? Galime pradėti skaičiuoti nuo atominio egzistencijos lygmens. Jei kiekviena molekulė yra identiška vienai, ir kiekviena ląstelė atlieka vienodas funkcijas, kodėl žmogaus mąstymui negalėtų būti pritaikyta vieninga sistema, kuriai visi galėtų paklusti?

 

O atsakymas į tai yra labai paprastas: šie procesai remiasi tik pačiomis struktūrinėmis savybėmis, kurios leidžia išlaikyti materijos savybes pripažįstamas mokslo. Tačiau nėra vienodų žmonių, kurie turėtų tą patį DNR, tokius pačius pirštų antspaudus ir tokius pačius veidus. Visi skirtingi, o po šia išore slypi visiškai skirtingas ir nepriklausomas mąstymas, kuriame yra formuojama skirtinga visata. Būtent šioje visatoje slypi teisingos ir neginčijamos tiesos.

 

Būtent šioje visatoje yra genialumas. Ir ją norima sunaikinti diegiant vieningas taisykles ir požiūrį. Tai tik skatina proto iškrypimą ir degradaciją, nes kiekviena nauja teorija stabdo mūsų protą nuo atvirumo sau pačiam, nuo atradimo to, ko dar niekada nėra buvę. Nes nebuvę nieko, ko mes nežinome, o tai, ką žinome, yra netiesa.

 

Ką apie tai sako mokslas

 

Kvantinė mechanika patvirtina tai, apie ką daugelį amžių mums pasakojo išminčiai. Kiekvienas veiksmas, kiekvienas sprendimas, net ir kiekviena mintis sukuria naujus realybės modelius. Naujas ateitis, naujas praeitis, paralelines visatas.

 

Galbūt nuskambės juokingai, bet gyvenimas, kurį gyvename, priklauso tik mums vieniems. Tai kaip sapnas, kuriame mes patys esame herojai, o visa kita egzistuoja tik tiek, kiek leidžiame tam egzistuoti. Ne nuo kitų, o tik nuo mūsų priklauso kaip mes gyvensime, kuo tapsime ir kas mūsų laukia. Šioje vietoje pasakymas „mes patys esame savo likimo kalviai“ įgyja visai kitokią vertę.

 

Mūsų gyvenimai susipynę, bet tuo pačiu jie yra visiškai skirtingi. Toltekų išmintis byloja: „Tavo gyvenimas yra tavo paties tikrovės ir svajonės projekcija, ir jis visiškai neturi nieko bendro su tuo, ką daro kiti“. Turime nugyventi gyvenimą taip, kad netektų gailėtis ir nereikėtų kaltinti kitų už kilusias problemas.

 

Darydami sprendimą, visada įvertinkite jo baigtį, pasikliaukite tik savimi. Visada viską spręskite patys, nesvarbu, ar tai pasirinkimas, kokį produktą nusipirkti parduotuvėje, ar skaitote vadovėlį egzaminui. Šiame pasaulyje melas susipynęs su tiesa, o mūsų tikslas išmokti atskirti grūdus nuo pelų. Niekada neleiskite sau liūdėti dėl to, kaip kiti reaguoja į jūsų gyvenimus, verčiau paprašykite įvertinimo savęs paties ir nusišypsokite, jei sulauksite pagyrimo. Nusišypsokite ir mirties patale, nes turėjote tai, ko niekada neturėjo ir neturės niekas kitas.

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.

Rekomenduojami video:


2500
6 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
as

jau seniai noriu numirti. vis meginu uzsiprogramuoti sau mirti,bet matyt lemta cia dar ilgokai mane pakankinti

NEXO

baimė gali įveikti tada kai turi tokiu draugu normaliu kurie tave palaiko ir su kuriais gerai praleistum gera laika ne apie tuos draugus kalbu o apie tikrus ir gerai pagalvokite ar tikru draugu turite ar ne o ką jie susyje su baime tai kad jie duoda tau daugiau pasitikėjimo ir drasos ir su jais nėra baisu pasirodyti prieš paneles ar dar kanors čia tik mano nuomonė :-)

NEXO

Gi gyvenimas mirtimi nesibaigia tai galima priskirti kaip mes matome numirusius žmones tai dvasios kurie gyveno žmogaus gyvenima ir yra dar vienas dalykas ASTRALINĖ PROJEKCIJA su kuria gali nukeliauti pas mirtingusius susitikti su saviškiais t.t. ten gyveni kaip antra gyvenima ir gali sužinoti ko nėra nė vienoje knygoje parašyta gali sužynoti visus klausimus .t.t. aš irgi ji praktikuoju ir vienas dalykas kuri norėčiau ten padaryti tai atsakyti į sau rupimus klausimus ir nukeliauti į rio de žaneira

Baphomet

Apie baime man labai patinka si citata:
“I must not fear. Fear is the mind-killer. Fear is the little-death that brings total obliteration. I will face my fear. I will permit it to pass over me and through me. And when it has gone past I will turn the inner eye to see its path. Where the fear has gone there will be nothing……Only I will remain.”

Frank Herbert
Litany Against Fear
Dune

Vertigo Zero

(…) Būtent šioje visatoje yra genialumas. Ir ją norima sunaikinti diegiant vieningas taisykles ir požiūrį. Tai tik skatina proto iškrypimą ir degradaciją, nes kiekviena nauja teorija stabdo mūsų protą nuo atvirumo sau pačiam (…)

Miško žvėrio šešėlis (autorius) yra dar labai jaunas, nes maištauja prieš žmonijos prigimtį gyventi harmoningai ne tik su savimi, bet ir su supančia aplinka bei nesuvokia, kad ne naujos teorijos stabdo protą (o priešingai jį išlaisvina), bet to proto baimė naujovėms arba nesugebėjimas prisitaikyti prie aplinkos, kuri kinta.

Siūlymas: subręsti ir būti labiau ekstravertiškam:)

Anonimas

labai patiko Niekada neleiskite sau liūdėti dėl to, kaip kiti reaguoja į jūsų gyvenimus, verčiau paprašykite įvertinimo savęs paties ir nusišypsokite, jei sulauksite pagyrimo. Nusišypsokite ir mirties patale, nes turėjote tai, ko niekada neturėjo ir neturės niekas kitas.
labai prasmingas patarimas, jeigu juo vadovautusi visi, pasaulis butu zymiai dziaugsmingesnis geresnis ir grazesnis

Rami Siela

Kas gi tu?

Taip pat skaitykite