Išradimai, kurie prisisapnavo jų kūrėjams

Istorija žino nemaža genialių idėjų, kūrėjams prisisapnavusių miegant. Juos savo knygoje „Sapno komitetas“ neseniai apibendrino amerikiečių psichologė Deidrė Barret.

 

Pats ankstyviausias išradimas, prisisapnavęs žmogui, priklauso XVI amžiaus pabaigai. Admirolas Ji Sunšinas komandavo Korėjos kariniam jūrų laivynui per 1592 metų Japonijos įsiveržimą į Korėją. Japonai sugebėjo nuskandinti daugybę korėjiečių laivų. Vienąsyk admirolas susapnavo pabaisą: jūros vėžlį su drakono galva, besispjaudantį ugnimi. Jokie kardai negalėjo prakirsti šio vėžlio šarvų. Atsibudęs Ji Sunšinas prisakė laivų statytojams pastatyti laivą iš storų pušinių rastų, apkaldintų geležiniais šarvais. Laivo priekis buvo drakono galvos pavidalo, iš jo nasrų šaudė patranka. Šių pirmųjų pasaulyje šarvuotų laivų flotilė atrėmė priešų antpuolį.

 

Jau mūsų laikais, karo Persų įlankoje metu, amerikiečių armijai prireikė didelio kiekio apsauginių liemenių, kurios gaminamos iš superatsparaus poliamidinio pluošto – kevralo. Tuo metu sugedo mašina, gaminusį šį pluoštą „Diupono“ firmoje. Kiekviena prastovos minutė gamintojams atsiėjo 700 dolerių ir galėjo kainuoti daugelio kariškių gyvybes. Inžinieriai išardė techninius įrenginius, bet negalėjo surasti gedimo priežasčių. Vienam iš inžinierių, Floidui Regsdeilui, naktį po sunkios darbo dienos prisisapnavo keistas sapnas.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Rodos, jis atsidūręs veikiančios mašinos viduje ir jo žvilgsniui atsivėrusios visokios žarnelės, spyruoklės ir vandens purkštuvai. Nubudęs jis ilgai mąstė apie savo naktinį reginį. Dingtelėjo į galvą mintis: tikriausiai vandens aušinimo žarnelės periodiškai ima ir nukrenta, užkirsdamos kelią vandens tekėjimui, ir šiluminė relė sustabdo procesą. Žarnelių viduje reikėtų įtaisyti spiralines spyruokles, kurios neleistų joms nukristi.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Atėjęs į darbą Floidas Regsdeilas pasidalijo savo mintimis su vyr. inžinieriumi. Šis tik patraukė pečiais: niekas iš specialistų iki šiol net nepamąstė, jog mašinos atsisakymo veikti priežastimi gali būti vandens atšaldymo sistema. Bet į vakarą, kai visi kiti bandymai sutvarkyti agregatą pasirodė esą nesėkmingi, vyr. inžinierius leido Regsdeilui aprūpinti atvėsinimo žarneles spiralinėmis spyruoklėmis. Naktį kevralo gamyba buvo atnaujinta. Taip vienas sapnas sutaupė Diuponui milijonus dolerių.

 

1782 metais Viljamas Votsas, šaltkalvis – santechnikas iš Bristolio (Anglija), sapne išrado šratų gamybos būdą. Šratai tada būdavo liejami po vieną specialiose formelėse arba būdavo gaminami karpant storą švininę vielą ir vėliau atkirptiems gabaliukams suteikiant apvalią formą. Būta dar vieno būdo: išlydytas švinas lašintas iš nedidelio aukščio į statinę su vandeniu – išeidavo lašo formos šratai. Šaltkalviui prisisapnavo lietus iš sferinės formos vandens lašų. Atsibudęs jis suprato, jog išlydytą šviną derėtų pilti iš didelio aukščio specialiame bokšte su vandens baseinu apačioje. Pakeliui švino lašai taps beveik idealios sferinės formos. Nuo to laiko šratai taip ir gaminami.

 

Bet pereikime prie taikesnių išradimų.

 

Kai amerikiečių mechanikas Elijas Hou 1844 metais sukūrė savo pirmą siuvimo mašiną, jam labai trukdė siūlui skirta adatos skylutė. Jinai ir iš jos tebesitraukiantis siūlas neleisdavo mechanizmui lengvai siūti audinio. Su šia problema susidurdavo ir kiti siuvimo mašinų išradėjai, kartais surasdami labai keistų sprendimų. Štai Džonas Grinafas užpatentavo adatą, išaštrintą iš abiejų pusių ir su skylute siūlui per patį adatos vidurį. Specialios žnyplės sugriebdavo adatą tai iš vienos audinio pusės, tai iš kitos ir pratempdavo ją pro audinį, imituodami siuvėjos rankos judesius. Tačiau mašina dirbo kur kas lėčiau už žmogų.

 

Ir štai Hou susapnavo košmarą: jį paėmė nelaisvėn žmogėdros, grasindami suvalgyti, jei jis nedelsiant nesukurs siuvimo mašinos! Hou pastebėjo, jog laukiniai mosuoja ietimis, kurių antgaliuose pragręžtos skylės. Atsibudęs mechanikas tuoj pat nubraižė sistemos eskizą. Nuo to laiko visos siuvimo mašinos naudojasi tokiomis adatomis.

 

XX amžiaus 90–ųjų pradžioje Alanas Hjuangas, vadovavęs JAV kompanijos „Bell Laboratories“ optinių kompiuterių skyriui, kamavosi su optine schema, kuri galėtų pakeisti kompiuteryje elektroniką. Modelis, kuriame laidai būtų pakeisti pluoštiniais šviesolaidžiais, niekaip „nesiklijavo“. Ir štai čia Hjuangui kas naktį ėmė sapnuotis keistas sapnas. Virtinės darbuotojų nešdavo dviem susikertančiais koridoriais šūsnis popierių, kurie, matyt, simbolizavo sapne informaciją. Koridorių sankirtoje pastoviai susidarydavo kamštis, kadangi susidurdavo susikertantys srautai.

 

Bet vienąsyk tame pačiame sapne žmonės, tarsi vaiduokliai, ėmė sankryžoje be jokių kliūčių kiaurai pereidinėti vienas per kitą. Pabudęs Hjuangas suprato, jog fotonai pasižymi būtent tokiais sugebėjimais, skirtingai nuo kitų elektronų srautų, su kuriais jis buvo įpratęs turėti reikalų, kurdamas įprastas elektronines schemas. Ir jis galėjo suprojektuoti optinį kompiuterį, pasinaudodamas šia šviesos ypatybe.

 

Kai kurie iš knygai medžiagą rinkusios psichologės apklaustų žmonių tikino, jog sapnai reguliariai padeda jiems spręsti technines problemas. Štai optikas Paulius Gorovicas iš Harvardo (JAV), dirbęs prie didžiulio teleskopo valdymo sistemos, papasakojo, jog, iškilus sudėtingesnėms problemoms, dažnai regi sapnus, kuriuose „balsas už kadro“ pasufleruoja jam idėjas. Dažnai koks nors sapno personažas demonstruoja sprendimą vaizdiniu būdu. Šis sprendimas visada truputį skiriasi nuo to, kurį Gorovicas jau yra išbandęs praktiškai. Prie lovos prieš miegą jis paprastai deda popieriaus lapą ir pieštuką ir užrašo tai, ką regėjęs sapne, juk sapnai momentaliai užsimiršta. Jo kolegos jau priprato prie to, kad, atėjęs į laboratoriją su parengtu pasiūlymu, jis paskelbia matęs idėją „per miegus“.

 

Programuotojas Stefenas Beilis pasakojo, jog sapnai jam padeda kurti kompiuterines programas. Vienąsyk jis dirbo prie programos, kuri turėtų leisti kompiuterio atminčiai vienu metu spręsti kelias sudėtingas matematines užduotis. Vienąsyk per sapną jis pamatė, kaip duomenys plaukioja priešais, tik trimatėje erdvėje. Ir dar nenubudęs programuotojas suprato, kokį algoritmą dera panaudoti šiuo atveju. Sapne būta visų būtinų būsimos programos detalių. Atsibudęs Beilis sėdo prie kompiuterio ir užrašė visą reikalingą programą.

 

Beiliui paprastai sapnuojasi tokie „abstraktūs“ sapnai, kai jis sprendžia itin sudėtingą uždavinį. Paprastai tai įvyksta nakties viduryje, po keleto miego valandų (tai apskritai būdinga visiems sapnams), kitu gi metu jis regi įprastus buitinius sapnus, su pokalbiais ir siužetais.

 

Kitas programuotojas išmoko pats „iškviesti“ kūrybinius sapnus. Sunkiais atvejais jis regi save sėdintį senamadiškame kabinete su… Albertu Einšteinu. Sapne atrodo, jog Einšteinas – jo geriausias draugas. Jiedu drauge aptarinėja sprendimui nepasiduodantį uždavinį, braižo schemas, diagramas ir grafikus. Kai uždavinys būna išspręstas, atsiprašęs Einšteinas „eina miegoti“. O pabudęs programuotojas viską nuodugniai užrašo ir šis sprendimas visada pasirodo esąs teisingas.

 

Indijoje netgi sukurta speciali metodika, kaip sapnai gali būti panaudojami įvairiausioms problemoms spręsti. Štai Nacionalinės naftos žinybos personalas specialiai apmokomas sapne spręsti savo asmenines problemas, trukdančias efektyviai dirbti. Bet kai kurie iš darbuotojų griebiasi įsisavintų metodikų ir darbe. Vienas chemikas ieškojo fermentų, kurie tiktų žalios naftos apdorojimui. Jam prisisapnavo sunkvežimis, pilnas supuvusių kopūstų. Ryte, atnaujinęs darbą su projektu, jis staiga suprato, jog bakterijos, sukeliančios daržovių puvimą, gali sukurti jam tą patį reikalingą fermentą. Chemikas surado būdą, kaip išskirti fermentą iš supuvusių kopūstų ir sėkmingai jį panaudojo naftos apdorojimui.

 

Vienas inžinierius–naftininkas turėjo pagerinti naftos siurblio konstrukciją. S raidės pavidalo vamzdis dažnai užsikimšdavo. Inžinierius „iššaukė“, kaip buvo mokytas, sapną ta tema ir pamatė, kaip S raidė keičiasi į U raidę. Atsibudęs suprato, jog siurblio vamzdis gali turėti viso labo vieną linkį ir nuo to siurblys veiks tiktai geriau.

 

Kartais, kaip konstatuoja psichologė Deidrė Barret, sapnas pašnibžda tiesioginį sprendimą, o kartais prireikia jo aiškinimo. Sapnų galia, pasak psichologės, yra ta, kad sapne smegenys sprendžia problemą iš kitos, netradicinės, pusės – ir dažnai išsprendžia.

 

Australų psichologų Alano Snaidero ir Džono Mičelo nuomone, mūsų smegenys, spręsdamos kokią nors problemą, gali peržiūrėti bet kuriuos, netgi pačius netikėčiausius sprendimo variantus. Bet „aukštesni“ smegenų skyriai „redaguoja“ rezultatus, atmesdami viską, kas netelpa į vadinamosios „sveikos nuovokos“ rėmus. Visa ši cenzūra sapne atsijungia ar bent jau nusilpsta, praleisdama sąmonėn „beprotišku“ variantus, kurie kartais pasirodo esantys tiesiog genialūs.

 

Straipsnio autorius: Jonas Vanagas, zpasaulis.lt


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Kangela9

Kad ir as sapnuociau bet savo ateiti :D

PaleWitch

Žodžiu, kuo mes labiau plečiame žinias, nežinomybės horizontas dar labiau tolsta.. :D

Stasys

cia ti geras. pvz pres kontra atsakymus suzinoti