Atrasta vandens planeta

Žemės apylinkėse darbuojasi aibės kosminių teleskopų, tačiau garbaus amžiaus sulaukęs legendinis „Hubble“ ir toliau žeria atradimus. Prieš keletą dienų viena iš pirmųjų žmonijos „kosminių akių“ atrado pirmą astronomijos istorijoje nežemišką vandens pasaulį – egzoplanetą, kurios paviršiu dengia daugybė vandens – daugiau negu jo yra Žemėje. Atrastąjį dangaus kūną gaubia storas, tankus vandens garų atmosferos sluoksnis.

 

Vandens planeta, pavadinimu GJ1214b, buvo atrasta dar 2009 m., dangų žvalgant antžeminiais teleskopais. Tiesa, tuomet įžvelgti daugiau duomenų išskyrus faktą, jog tai yra planeta, nebuvo įmanoma. Atrastasis kūnas skriejo aplink nedidukę raudonųjų nykštukių kategorijos žvaigždę. Vandens pasaulio skersmuo 2,7 karto didesnis už Žemės skersmenį.

 

Tiesa, atrastoji planeta yra labai arti gimtosios žvaigždės – vos už 2 mln. km nuo jos (palyginimui, Žemė nuo Saulės nutolusi per maždaug 149 mln. km). Žinoma, tai reiškia, jog vandens pasaulyje turėtų būti nepaprastai karšta – apie +450ºC.

 

Kai Harvardo-Smitsono astronomijos centro mokslininkai atsuko „Hubble“ akį į GJ1214b tuo momentu, kai šioji keliavo gimtosios žvaigždės disku (šis optinis reiškinys vadinamas tranzitu), pirmąsyk atsirado galimybė išnagrinėti pro planetos atmosferą sklindančią žvaigždės šviesą. Duomenų analizė rodo, jog GJ1214b „įvyniota“ į nepaprastai tirštą ir tankų atmosferos šydą, kurį sudaro vandens garai. Tolesni planetos dydžio ir masės (taigi, ir tankio) tyrimai leidžia manyti, jog GJ1214b vandens yra daugiau nei Žemėje.

 

Kažin, ar šis vandens pasaulis yra rojaus kampelis, idealiai tinkantis vandens pramogoms. Jau minėjome, jog ten turėtų būti nepaprastai karšta. Nereikėtų pamiršti ir milžiniško slėgio. Taigi, atmetus cheminį aspektą, aplinkos sąlygos turėtų būti labai panašios į sąlygas Veneros pragare. Labai tikėtina, jog planetoje gausu superkritinio būvio vandens. Jo būsena – nei skysta, nei dujinė (tarpinis variantas tarp skysčio ir garų). Tokio vandens, kurio temperatūra siekia kelis šimtus laipsnių Celsijaus, yra ir Žemėje.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Neatmestinas variantas, jog planetoje vanduo gali būti ir superskysto būvio. Superskystis – neįprastas būvis, kurį medžiaga gali įgyti kraštutinai žemoje ar aukštoje temperatūroje. Superskysto būvio medžiaga pasižymi keisčiausiomis ypatybėmis, pavyzdžiui, supertakumu ar gravitacijos nepaisymu (superskystis, užuot telkšojęs indo dugne, kiltų jo sienelėmis aukštyn), superlaidumu (energijos perdavimas be nuostolių).

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Planetą atradę astronomai spėja, jog GJ1214b, ko gero, susiformavo gerokai atokiau nuo gimtosios žvaigždės – ten, kur gausu ledo. Tačiau vėliau dėl kažkokių priežasčių planetos orbitos skersmuo sumažėjo – planeta virto garų rutuliu. Tai leidžia daryti prielaidą, jog kažkada planeta galbūt ir buvo gyvybei tinkamu atstumu nuo žvaigždės, tačiau kiek laiko ji ten galėjo praleido, astronomai spėlioti nesiryžta.

 

Rekomenduojami video:


2500
7 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Vytras

Tikrai… manau planetu tinkamu gyvybei yra tikrai daug ir dar tik pradedamos rasti. Roplys: Tikrai taip gali buti. xD

As

Atrodo karsta tokia kaip garai

linda

dziugu,kad atrandama nauju planetu,tai labai idomu,bet visi laukia atrandant planeta tinkancia gyvybei vystytis,kad salygos joje butu ne tokios ziaurios.Su laiku geres technologijos ir tokia planeta tikrai atsiras…….

Roplys

Po 10 milijonu metu,kazkoks ateiviu laivas tirines ir mus.Sakys: Va kokia uztersta planeta,galejo cia egzistuoti kazkas.

TOM

jo

ATEIVIS

na ir kas

Migle

idomiai

Taip pat skaitykite