Hibridinių embrionų tyrimai

2008 metais Britanijos parlamente vyko balsavimas dėl tolesnių hibridinių (žmogaus-gyvūno) embrionų mokslinių tyrimų. Kai kurių Britanijos parlamento narių siūlymas uždrausti tokių embrionų kūrimą moksliniais tikslais buvo atmestas: už draudimą balsavo 176, prieš – 336 deputatai.

 

Įstatymo pakeitimas leido moksliniuose tyrimuose naudoti ir hibridinius embrionus, kur žmogaus ląstelės branduolys įterpiamas į gyvulio kiaušialąstę, prieš tai iš jos pašalinus visą genetinę medžiagą. Po 14 dienų iš tokių embrionų bus išskiriamos tyrimams reikalingos kamieninės ląstelės.

 

Buvęs ministrų kabineto narys, o dabar opozicijos veikėjas Konservatorių partijos atstovas E. Leighas mano, kad ši technologija „eina pernelyg toli ir turi būti uždrausta“. Jis teigia, kad tai „etiškai neteisingas ir mediciniškai bereikšmis“ sprendimas, nes nėra tvirtų įrodymų, jog hibridiniai embrionai ateityje galės padėti išgydyti dabar neįveikiamas negalias, tokias kaip Parkinsono ar Alzheimerio liga.

 

Tačiau Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas G. Brownas prieš balsavimą paragino parlamento narius paremti mokslininkų ieškojimus šioje srityje, pavadindamas juos pakankamai etiškais ir galinčiais išgelbėti tūkstančius žmonių.

 

Aršios diskusijos

 

Hibridinių embrionų klausimas Britanijos politinėje darbotvarkėje nėra naujas. Parlamento Bendruomenių rūmai jau nuo 1990 m. svarsto įvairias embriologiją reglamentuojančių įstatymų pataisas siekdami, kad jos iš tikrųjų atitiktų deklaruojamą mokslo pažangą šioje srityje.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Šalyje balsavimas sukėlė aršias politnių oponentų diskusijas, kuriose buvo naudojami tiek moksliniai, tiek ir moraliniai argumentai. Pavyzdžiui, buvęs darbo ministras seras Geraldas Kaufmanas posėdžių salėje retoriškai klausė: „Kaip toli dar eisime? Kur sustosime? Ar egzistuoja nors kokios nors ribos? Jei dabar leidžaiate kurti hibridinius embrionus, ką leisite kurti kitą kartą, net jei ir neturėsite supratimo, kur visa tai nuves?“.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Ne mažiau diskusijų sukėlė ir kitų kontroversiškų įstatymo aspektų aptarimas. Pavyzdžiui, įstatymo projekte siūloma atšaukti reikalavimą, pagal kurį nevaisingumą gydančios klinikos turi atsižvelgti į tai, kaip apvaisinimas „in vitro“ atsilieps tolesniam vaiko vystymuisi, nes jis daugeliu atvejų augs be tėvo. Pritariantys reikalavimo atšaukimui sako, kad tai pašalins kliūtis lesbiečių poroms ir vienišoms moterims susilaukti vaikų. Tuo trapu priešininkai tvirtina, kad įstatymo projektas menkina tėvo vaidmenį vaiko gyvenime.

 

Kalbėta ir apie vaikų, kurių tikslas gelbėti jų brolius ir seseris, gimdymą. Šie vaikai vystytųsi iš specialiai atrinktų embrionų, turinčių identišką audinį, kaip ir jų vyresnieji broliai ar seserys, kenčiantys nuo genetinių nukrypimų. Šalininkai teigia, kad tai padės išgydyti vaikus nesant jokių kitų metodų. Priešininkai savo ruožtu baiminasi, kad šie vaikai ateis į pasaulį tam, kad padėtų vyresniam broliui ar seseriai, bet ne todėl, kad būtų laukiami šeimoje.

 

Negalima sustoti mokslo inovacijų kelyje?

 

Iki balsavimo dėl hibridinių embrionų žymiausios medicininės labdaros organizacijos paskelbė atvirą laišką, kuriame pakvietė deputatus remti tokius tyrimus esą negalima sustoti kelyje, kuris veda į sunkių ligų prigimties išaiškinimą ir gydymą.

 

Tačiau konservatorių deputatas D. Burrowesas interviu BBC sakė, kad hibridinių embrionų naudojimas – ne vienintelis mokslo pažangos kelias. Jis teigė, kad įmanoma rasti sprendimų, kurie būtų teisingi tiek mokslo, tiek etikos požiūriu.

 

Balandžio mėnesį Britanijoje paskelbta apie pirmųjų hibridinių embrionų sukūrimą Niukastlo universitete. Jie gauti į karvės kiaušialąstę, iš jos „išvalius“ genetinę informaciją, įvedant iš žmogaus odos paimtą DNR. Mokslininkai akcentuoja, kad įvairių hibridinių embrionų kūrimas padėtų išspręsti žmogaus kiaušialąsčių trūkumą.

 

Bažnyčia: įsikišimas į gamtą – amoralus

 

Katalikų Bažnyčia hibridinių embrionų naudojimą iš karto pavadino „siaubingu“ ir teigia, kad toks įsikišimas į gamtą – amoralus.

 

Tokį Britanijos parlamento sprendimą Vatikano radijui pakomentavo vyskupas Elio Sgrecca, kurio teigimu „toks įstatymas pažeidžia žmogaus orumą. O gyvūno ir žmogaus sąjunga, kad ir kaip ji įvyktų, visada buvo vienas rimčiausių etikos pažeidimų bei apskritai vienas baisiausių įsivaizduojamų košmarų.“ Prelatas taip pat teigė, kad „kaskart, kai riba tarp gyvūno ir žmogaus buvo pažeidžiama, tai turėdavo labai sunkių, nors ir netyčinių, pasekmių.“

 

Jis savo ruožtu taip pat kėlė klausimą apie tai, kad hibridiniai embrionai moksliniams tyrimams tinkami tik 14 dienų, o po to sunaikinami. Tai, jo manymu, reiškia, kad iki 15 dienos embrionai apskritai nelaikomi ko nors vertais, ar ką nors bendra su gyvybe turinčiais, o toks požiūris neteisingas net ir moksliniu požiūriu.

 

Nors Britanijos spauda šio įstatymo priėmimą ir vykstančius debatus itin stengėsi pavaizduoti kaip mokslo ir religijos (o konkrečiai Katalikų Bažnyčios) konfliktą, tačiau tiek politiniai, tiek religiniai lyderiai suskubo pranešti, kad tai nesusiję su tikėjimo sritimi. 15 krikščionių lyderių aiškiai išsakė savo nuomonę teigdami, kad „šis klausimas nėra nei Romos katalikų, nei išimtinai krikščionių, nei apskritai kaip nors susijęs su religija. Tai žmogiškumo klausimas, ir mes turime dėti pastangas, kad tą žmogiškumą išsaugotume.”

 

Savo nuomonę šiuo klausimu išreiškė ir Didžiosios Britanijos musulmonų bendruomenės atstovai. Daktaro A.Majid Katme teigimu, „tokių hibridinių embrionų kūrimas prieštarauja Islamui. Kiekvienas žmogaus embrionas yra gyvybė, todėl privalo būti gerbiamas ir apsaugotas nuo bet kokių intervencijų. Tuo tarpu šis įstatymas leis sunaikinti daugybę embrionų.“ Jis taip pat teigė, kad musulmonai nesipriešina mokslo pažangai ir pritaria mėginimams surasti gydymo būdų ypač sunkioms ar retoms ligoms, tačiau, pasak daktaro, „mėginimas tam naudoti hibridinius embrionus ne tas kelias, kuriuo turėtume eiti“.

 

Britanijos ir Airijos vyskupai jau paskyrė 25 tūkst. svarų tiems mokslininkams, kurie savo tyrimuose naudos subrendusias kamienines ląsteles ir nenaudos embrionų kamieninių ląstelių. Tokios ląstelės naudojamos įvairių organų audiniams atkurti ir gydant daugelį ligų.

 

Lina Valantiejūtė
Bernardinai.lt


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
KAipo

taigi kas gali pakeist pasaulyje kazka… systemoje… tas netinka… nebegales valdyt musu jei bus isgydomos kazkokios ligos :) virusai tam ir sukurti kad vyktu uzkrestas velnio ratas :) visi sirgtu ir nesveiktu nuo vaistu :DDD o pinigu dauk kainuoja vaistai

Mindexxxxl

o tai ne po pridaris tu embrijonu, isgaus nauda ir sunaikins, kas nukencia, kur cia sabaka pakastas, juk rimtas ligas isgydis, kad juos uzaugyntu i asmenybes, jie begiotu, mastytu, tada tai taip, o cia gi niekalas kazkoks.