Kuo gali baigtis spiritizmo seansai

Vienas iš populiarių suaugusių žmonių pasilinksminimų XIX, o ir XX amžiaus pabaigoje buvo spiritizmas. Tūkstančiai žmonių visuose kontinentuose renkasi tamsiuose kambariuose, sėda aplink stalus ir kviesdavo mirusiųjų dvasias. Užsiimama tuo ir III-ojo tūkstantmečio pradžioje.

 

Šiandien galima surasti nemažai žmonių, kurie mėgina panaudoti spiritizmą tam , kad žvilgtelėtų už uždangos, skiriančios gyvenimą nuo mirties. Bet kiek atsieina šis iš pirmo žvilgsnio nekaltas užsiėmimas? Ką mes iškviečiame, su kuo bendraujame ir ar pakeičia mus pačius tasai bendravimas? Šia problema daug metų užsiima “to, kas nepažinta ekologijos” Asociacijos ekspertas Jurijus Fominas. Man teko kelis kartus pabuvoti mažame mokslininko bute, kur spintos prikrautos spiritinių seansų protokolų, sudarytų tiek neseniai, tiek daugiau kaip prieš 100 metų.

 

Per kelis spiritizmo problemos tyrinėjimo dešimtmečius, J. Fominui teko susitikti su žmonėmis, kurie spiritizmo seansų metu gavo žinių arba iš Kosminio proto atstovų, ar netgi iš paties Dievo. Kai kurie iš jų giliamintiškai tylėjo, neatskleisdami paprastiems mirtingiesiems tų pokalbių turinio, kiti, priešingai, rašė daugiatomius veikalus ir įrašinėjo kilometrus magnetinės juostos, mėgindami supažindinti žmoniją su didžiosiomis tiesomis.

 

Grupė tyrinėtojų, kuriai vadovavo mokslininkas, pirmiausiai kėlė sau uždavinį nustatyti, ar objektyviai egzistuoja kažkas, kas iš tiesų bendrauja spiritinio seanso metu arba teikia informaciją – ar tai ne pasąmonės veiklos rezultatas.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Ir štai pirmoji, netikėta tradiciniam mokslui, išvada. Spiritistinių kontaktų metu informacija išties ateina iš realiai egzistuojančio šaltinio. Tačiau jos patikimumas labai nedidelis. Žymią šios informacijos dalį užima bendri samprotavimai arba visiems žinomos tiesos, o kartais tiesiog dezinformacija. Tai pirmiausiai liečia Visatos apibūdinimus, kosminių laivų įrengimo būdus, planetinių sistemų sandaros klausimus ir t.t., – o remiantis tomis neteisingomis žiniomis vėliau kuriamos spekuliatyvios hipotezės ir sensacingos pranašystės.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tam, kad galima būtų patikrinti informaciją, buvo sukurta speciali metodika: buvo gretinami duomenys, gauti iš įvairių kontaktuotojų grupių, dirbusių nepriklausomai viena nuo kitos. Paskui iš kontaktuotojui pateiktos informacijos buvo išbraukiamos visiems žinomos tiesos ir faktai ir galiausiai buvo analizuojamos pasaulėžiūros koncepcijos, gautos iš Kosminio proto, informacinio lauko ar žymios istorinės asmenybės, su kuria buvo kontaktuojama. Su labai retomis išimtimis paaiškėdavo, kad skirtingų grupių duomenys nesutampa, dažnai ir prieštarauja tarpusavyje, o neretai neturi pačios elementariausios logikos.

 

Kartą J. Fominas sugebėjo surinkti prie “apskrito stalo” daugiau kaip dešimt žmonių, bendraujančių su kitapusiniu pasauliu, ir pasiūlė jiems suformuluoti vieningą požiūrį į Visatos sandarą, gyvybės formas. Vėliau jis dėl to smarkiai pasigailėjo. “Apskritame stale” atsirado “aštrių kampų” ir viskas baigėsi dideliu skandalu. Kiekvienas iš dalyvaujančių nesiklausė kitų ir atkakliai gynė tik savo paties požiūrį, motyvuodamas informacijos, jo gautos “iš ten” unikalumu.

 

Yra labai charakteringa informacijos, gautos spiritizmo seanso metu, ypatybė. Nežiūrint į tai, kad protokoluose yra didelis kiekis mokslinio pobūdžio samprotavimų ir patarimų tyrinėtojams, dar nebuvo nė vieno atvejo, kad tokia informacija būtų panaudota mūsų kasdieninėje veikloje.

 

Iškyla natūralūs klausimai: kas gi tai per už žmogaus ribų egzistuojantis nematerialus objektas, kuris perduoda informaciją? Ir kas vaidina dvasios vaidmenį spiritinio seanso metu?

 

Siela moksliškai

 

J. Fomino nuomone, tai yra mirusių žmonių informaciniai kompleksai (pavadinkime juos įprastai – dvasios, arba, tiksliau, subtilieji kūnai), kurie, kai rodo eksperimentai, toliau egzistuoja po žmogaus mirties ir netgi išsaugo savimonę. Giminei pratęsti žmogui turi būti perduodama tam tikra informacija iš tėvų. Manoma, kad ji laikoma lytinių ląstelių DNR molekulėse ir užkoduota atominiu lygmeniu. Tačiau tokiu atveju perduodamos informacijos apimtis negali viršyti 10 dešimtuoju laipsniu bitų, o žmogaus organizmo formavimuisi ir funkcionavimui reikalingos informacijos yra kelis kartus daugiau. Be to, šia informacija turi disponuoti kiekviena organizmo ląstelė. Kaip gi tai vyksta?

 

Žmonės sugeba vertinti juos supantį pasaulį tik trijuose erdviniuose ir viename laiko išmatavime. Dėl tokio ribotumo jie negali suprasti daugelio reiškinių, su kuriais susiduria. Tai visų pirma būna kai kurie aukštesnių išmatavimų pasireiškimai, kurių iki galo nesuvokia žmogus. Erdvė, kurioje gyvename, yra daugiamatė ir sudaryta iš daugelio sudėtingų junginių, sudarančių vieningą visumą – gyvą ir negyvą materiją. Tačiau žmogus sugeba suvokti tik nežymią šios įvairovės dalį. Todėl daug kas, kas vyksta aplinkui žmogų, lieka nepažinta. Ir visgi tie reiškiniai pasireiškia mūsų pasaulyje ir būna vadinami “anomaliais reiškiniais”. Jų skaičiui priklauso ir spiritizmas.

 

Esmė čia ta, kad žmogaus ląstelės vystymąsi iš išorės valdo taip vadinamos informacinės paskirstomosios struktūros (IPS), kitaip sakant, subtilios materijos struktūros. Būtent jos, atsirasdamos apvaisinimo momentu anapus fizinio kūno, turi savyje žmogaus ląstelės vystymosi programas. Žmogui numirus, nutrūksta ryšys tarp IPS ir biologinio kūno. Pastarasis, kaip biologinė struktūra, žūsta. Tuo pat metu netenka maitinimo ir IPS, tačiau ji, praradusi ryšį su fiziniu pasauliu ir neteksui galimybės veikti, išsaugo savimonę ir informaciją apie ankstesnį kūną. Tačiau, kaip taisyklė, 90-čia procentų gaunamos tokiu būdu informacijos yra labai triviali ir ji, be to, atitinka kontaktuotojo intelektą. Kuo jis menkesnis, tuo primityvesnė informacija.

 

Tarkime, kažkoks kontaktuotojas, paprastas, eilinis žmogus, iškviečia didžio mokslininko dvasią. Sudėtingos matematinės formulės ar lygtys, filosofinės pažiūros – visa tai eiliniam žmogui sunku suprasti ir perpasakoti. Jis supaprastina informaciją atitinkamai savo intelektui, bet laikys tas supaprastintas žinias absoliučiai tikromis.

 

J. Fominas paaiškino ir tai, kodėl IPS užmezga kontaktą su žmonėmis. Po žmogaus mirties, IPS aktyvumas mažėja dėl energijos šaltinio praradimo, tačiau spiritinio kontakto keliu ji gali pasikrauti iš kontaktuotojo-donoro. Matyt, būtent šiuo faktoriumi galima paaiškinti dvasių atkaklų siekį eiti į kontaktus su gyvaisiais, užmegzti su jais stabilų kontaktą. Kai kurios dvasios įtraukia į bendravimą savo donorą įvairiais pasakojimais ir nesąmonėmis, sugalvodamos vis naujas priežastis kontaktui tęsti. O lengvatikiai žmonės priima visa tai kaip teisybę ir ima laikyti savo gaunamos informacijos variantą kaip vienintelį teisingą.

 

Kai kurių spiritizmo kontaktų metu buvo stebima dvasių materializacija, kurią kartais netgi pavykdavo nufotografuoti. Tai paaiškinama tuo, kad mirusių žmonių IPS yra pakankamai realios daugiamatės materialios struktūros, kurių dauguma iš mūsų nemato, kadangi jos randasi už mums suvokiamo trimačio pasaulio. Kontakto su gyvais žmonėmis metu IPS būsena keičiasi ir susidaro dariniai, turintys savyje tiek mums nematomą daugiamatę struktūrą, tiek ir trimačio pasaulio elementų. Būtent šie elementai yra fiksuojami foto ar video juostoje.

 

Užgrobimas ir apsėdimas

 

Gaila, bet toks bendravimas retai būna naudingas žmogui. Prisiminkime, kad informacinės paskirstomosios struktūros yra daugiamačiai dariniai, turintys visą informaciją apie žmogų, taip pat turintys savimonę ir galintys užmegzti abipusius kontaktus. Kažkas panašaus gali įvykti tiek tarp gyvų žmonių, tiek tarp mirusių žmonių informacinių kompleksų. Tačiau viskas čia neapsiriboja nekaltais kontaktais: gali įvykti prievartinis vienos IPS (svetimos) pakeitimas kita (sava). Tokiu atveju partnerio informacinis kompleksas pajungia sau asmenybę, su kuria užmega kontaktą, tarsi konservuodamas spiritizmo seanso partnerio IPS. Asmenys, išgyvenę tokią situaciją, praranda individualumą, gyvena svetimą gyvenimą ir netgi negali prisiminti, kas su jais nutiko, kadangi yra visiškai atjungtas jų pačių IPS atminties mechanizmas. Tokiais atvejais sakoma, kad į žmogų įsikėlė “lerva” ir kreipiamasi į magijos specialistus su prašymu išvyti svetimą dvasią ir nelaimingojo kūno.

 

Nuolatinis spiritistinis kontaktas visiškai pajungia kontaktuotojo asmenybę, atima iš jo sugebėjimą savarankiškai mąstyti ir formuoja ypatingą pasaulio suvokimą. Tokie žmonės ima iš aukšto žvelgti į aplinkinius, kuriems neva neprieinama tik jam suvokiama tiesa. Be to, apsėstieji neretai išsiugdo ekstrasensorinius sugebėjimus ir tokiu būdu įgyja realią galimybę daryti poveikį kitiems. Dėl to jie kažkokia prasme izoliuojasi nuo visuomenės, kas dar labiau skatina juos laikyti save ypatingais. Tokie žmonės neretai ima be saiko tikėti jų gaunama informacija, praranda sugebėjimą savarankiškai veikti, dažnai “konsultuojasi” su dvasia kone visais rūpimais klausimais ir besąlygiškai laikosi visų jo “patarimų”.

 

Kartais pasekmės būna tragiškos. Viena moteris iš pradžių domėjosi grupiniu spiritizmu, paskui pradėjo “dirbti” savarankiškai. Vedė seansų užrašus, o pokalbių su J. Fominu metu į visus klausimus atsakinėjo: “Man leista” arba “Man uždrausta elgtis tam tikru būdu”. Baigėsi šis pomėgis tragiškai – moteris įvykdė eilinį nematomo patarėjo įsakymą. Kartą ji sugrąžino knygas, kurias skolinosi iš pažįstamų, išdalino visas skolas, įspėjo pažįstamus ir giminaičius apie savo išėjimo iš gyvenimo dieną ir valandą. Tiksliai nurodytu metu ji mirė.

 

Kontaktas tarp gyvųjų

 

Spiritizmo kontaktai galimi ir tarp gyvų žmonių. Gaila, bet šis faktas turi toli siekiančias pasekmes. Žmogus, kaip biologinė rūšis, tęsiantis evoliucijai ima įgauti kai kurių naujų sugebėjimų. Vienas jų – ekstrasensorinių sugebėjimų vystymasis. To rezultate atsiranda “atviros asmenybės” efektas, t.y. žymi visuomenės dalis tampa neapsaugota nuo asmenybių ir grupių, turinčių aukštesnių ekstrasensorinių sugebėjimų, įtakos. Dėl to, perspektyvoje, kaip mano J. Fominas, tos asmenybės ir grupės galės formuoti visuomenę, susidedančią iš paklusnios ir bevalės minios, atsidūrusios superasmenybių valdžioje.

 

Deja, pirmosios tokių struktūrų užuomazgos jau egzistuoja ir mūsų šalyje (Rusijoje – vertėjo pastaba), kaip zombių kolonijos (tai ir žinomų sektų nariai, ir savo veiklos neafišuojančių įvaisiausių “guru” “mokiniai”). Tokių kolonijų nariai pavirsta biorobotais, pasirengusiais įvykdyti bet kokį savo valdovo įsakymą, tame tarpe jeigu tas valdovas įsakinėja ir spiritizmo seansų metu. Zombių kontingentas šiuo metu formuojamas iš savanorių, kurie tokiu būdu siekia išplėsti savo galimybes ir patirti tam tikrą moralinį komfortą, artimą savo pobūdžiu narkotiniam. Žinomi ir prievartinio pavertimo zombiais atvejai.

 

Kaip gi atsispirti tokiam procesui ir ar egzistuoja bendrų metodų apsiginti nuo pavertimo zombiais ir spiritistinės priklausomybės?

 

Aktyvaus pasipriešinimo psichiniam pajungimui metodų esmė visų pirma slypi žmogaus vidinių sugebėjimų mobilizacijoje, savo vidinės jėgos suvokime, įsitikinime, kad jos neįmanoma nuslopinti. Juk ne paslaptis, kad bet kokia ekstrasensorinio poveikio, tame tarpe ir spiritistinio, forma, visų pirma reikalauja pasyvaus subjekto. Jam įteigiamas baimės jausmas ir įsitikinimas, kad jis yra visiškai bejėgis. Todėl, jeigu žmogus savimi pasitiki ir yra pasiruošęs atsispirti išorinėms įtakoms, tai paveikti jį yra nepaprastai sunku, o dažnai paprasčiausiai neįmanoma. Kad susiformuotų tokia būsena, reikia suprasti, kas vyksta ir ugdyti savyje viršenybės prieš “dvasią” ar ekstrasensą jausmą.

 

Spiritizmas – anaiptol ne nekaltas užsiėmimas. Po dažnų ir nuolatinių seansų, kontaktuotojai pakliūna į tokią gilią priklausomybę, kad visiškai praranda sugebėjimą blaiviai vertinti jam pateikiamus faktus, dėl ko atsiranda psichiniai susirgimai ir įvairiausi kompleksai.

 

Kosminės eros pradžia irgi savotiškai atsispindi spiritistiniuose seansuose. Dabar dvasios, išeinančios į kontaktą su kontaktuotojais, vadinamos ateiviais iš kitų planetų, Kosminiu protu. Atsirado begalė netikrų kontaktuotojų, neva vykdančių “ateivių iš kitų išmatavimų” įsakymus ir komandas. Šie žmonės nepavargsta įrodinėti, kad iš tikrųjų yra kito pasaulio pasiuntiniai, o jų išorinis kiautas – tai tik laikinas apvalkalas, kurie padeda jiems bendrauti su žemiečiais. Kuo galiausiai gali žmogui baigtis tokia metamorfozė, nesunku nuspėti…

 

Тайная Власть 2004, Михаил ТАРАНОВ ir Anomalija.lt inf.


2500
5 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
deividas

as irgi zinau ta seansa mes su draugais ta bandom

Siaubo angelas

Nenoriu nieko izeisti bet ar jus suvokiate ka darote?!

GRIMOIRE

Dvasios buvo yra ir bus

as

spiritizma kultivuoju savaitgaliais,paprastom dienom tinka ir alus:)

Sudas

Visiskas meslas

Milda

Labai idomus straipsnis! Ir pilnai tikiu, kad dvasios egzistuoja!