„Pamišusių“ mokslininkų dešimtukas

Dažniausiai mokslininkai mums asocijuojasi su garbingą darbą dirbančiais žmonėmis, kovojančiais dėl geresnio gyvenimo visame pasaulyje. Minėti žmonės skatina technologinį progresą bei modernizuoja visuomenę… Tačiau ar visada viskas būna taip gražu? Atsakymą į šį klausimą Jūs rasite šiame straipsnyje apie „bepročius“ mokslininkus ir šiurpias jų eksperimentų istorijas.

 

1. Vladimiras Demichovas ir jo šuo su dviem galvomis

 

1954 metais, Tarybų chirurgijos asas Vladimiras Demichovas pristatė pasauliui savo šedevrą: šunį su dviem galvom. Jauno šuniuko galvą, kaklą ir priekines letenas V. Demichovas persodino suaugusiam vokiečių aviganiui. Antroji galva (šuniuko) bandė lakti pieną, tačiau jis išbėgdavo per nupjautą stemplę. Būtybė numirė po 5 dienų, kadangi prasidėjo organų atmetimo procesas, sukeliamas imuninės sistemos, tačiau 15 metų bėgyje Demichovas dar 19 kartų kartojo šį šiurpų eksperimentą!

 

Dabar yra žinoma, kad Pietų Afrikos chirurgas Kristianas Barnardas (Christiaan Barnard), kuriam priklauso pirmoji pasaulyje sėkminga širdies persodinimo žmogui operacija, laikė savo mokytoju Tarybų Sąjungos mokslininką Vladimirą Demichovą.

 

2. Stabinsas Firfas – gydytojas, gėręs vėmalus

 

Studentas, medikas Stabbinsas Firfas gyveno XIX a. pradžioje Filadelfijoje. Pastebėjęs, kad geltonoji karštinė dažniausiai siausdavo vasarą, o žiemą ji dingdavo, priėjo išvadą, kad minėtoji karštinė nebuvo užkrečiama. Norėdamas patvirtinti šią teoriją, Firfas demonstruodavo savo pastangas visais įmanomais būdais užsikrėsti karštine, tačiau jam vis nepavykdavo.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Pradėjo medikas nuo to, kad darydavo negilius įpjovimus ir užpildavo ant jų sergančio žmogaus vėmalus. Po to jis lašindavosi vėmalus į akis. Stabbinsas virindavo vėmalus ir kvėpuodavo jų garais. Taip pat jis pasigamino ampulę iš vėmalų ir išgėrė ją pats. Galiausiai jis pradėjo gerti sergančiųjų geltonąja karštine žmonių vėmalus, tačiau vis vien liko sveikas!

 

Deja Firfas suklydo. Geltonoji karštinė yra labai pavojinga ir užkrečiama liga, tačiau reikia, kad ji pakliūtų į kraujotakos sistemą tiesiogiai. Dažniausiai jos nešiotojais buvo uodai – todėl šios ligos suaktyvėjimas ir buvo pastebimas vasaros metu.

 

3. Josefas Mengele – „mirties angelas“

 

Jozefas Mengele – vienas iš SS gydytojų, asmeniškai „filtravusių“ belaisvius: nustatinėjo, kas turėjo būti nužudomas, ką reikėjo siųsti į priverstinius darbus bei eksperimentus. Belaisvių gretose jis būdavo žinomas kaip „mirties angelas“, kadangi jo pasirodymas pranašavo mirtį ir kančias. Jis vadovavo operacijai, kurios metu buvo susiūti du berniukai (romai) siekiant sukurti siamo dvynius. Dvynukų rankos stipriai pūliavo kraujagyslių pjovimo/siuvimo vietose. Mengele reguliariai imdavo identiškų dvynių kraują tyrimams. Žinomas faktas, kad imdamas kraują iš dvynukų kai kuriuos jis numarindavo.

 

„Aš negaliu patikėti, kad Mengele laikė save rimtu mokslininku ir savo tyrimus taip pat laikė objektyviais ir rimtais. Jis paprasčiausiai naudojosi savo galia. Jis buvo mėsininku – dauguma operacijų buvo daromos be jokių anestetikų. Kartą aš tapau skrandžio operacijos liudininku – Mengele pašalino skrandžio dalį be jokio nuskausminimo. Kitos operacijos metu be jokios narkozės buvo pašalinta širdis. Tai buvo žvėriška! Mengele buvo apsėstas valdžios. Niekas niekada neklausdavo jo kodėl mirė žmogus? Nuo ko mirė tas ar anas? Žmonių niekas neskaičiuodavo. Josef aklai tikėjo, kad viską daro mokslo vardan. Išties visą jo veiklą galima apibūdinti vienu žodžiu – apsėdimas!“ – prisimena buvęs Osvencimo belaisvis Aleksas Dekelis.

 

Josefas Mengele nurodymu į dujų kameras buvo išsiųsta 40 000 žmonių. Mengele užpildydavo savo laiką daugybe niekšiškų aktų, pvz.: gyvų kūdikių išdarinėjimu; berniukų ir vyrų kastracija be anestezijos; krėsdavo moteris elektra teigdamas, kad toks bandymas nustato jų ištvermę. Žinomas atvejis, kai Mengele sterilizavo rentgeno spinduliais lenkų vienuolių (moterų) grupę.

 

Ypatingą „gydytojo“ susidomėjimą sukėlė dvyniai. 1943 metais Mengele išsirinkdavo dvynius iš naujai atvykdavusių belaisvių ir apgyvendindavo juos specialiuose barakuose. Iš 3000 tūkstančių dvynių išgyveno tik 300. Josefo bandymai su žmonėmis prieštaravo medicinos etikai ir žmogiškajai moralei. Bandymų tarpe buvo tokių baisių procedūrų, kaip pvz.: vaiko akių spalvos pakeitimas įpurškiant arba suleidžiant įvairių chemikalų į akies obuolį, organų amputacija… Žmonės, išgyvenę po žiaurių eksperimentų buvo vis vien nužudomi.

 

4. Johanas Konradas Dipelis – dr. Frankenšteino prototipas

 

Johanas Konradas Dipelis, išprotėjęs mokslininkas, išties gimė Frankenšteino pilyje 1673 metais, šalia Darmštadto miesto, Vokietijoje. Manoma, kad būtent jis buvo pagrindinio Merės Šeli romano „Frankenšteinas“ veikėjo prototipas, tačiau ši versija iki šiol lieka ginčytina.

 

Po teologijos, filosofijos ir alchemijos mokslų išsamaus nagrinėjimo jis sukūrė aliejų, turėjusį tapti alchemikų svajone – amžino gyvenimo eliksyru. Sudėtis baugina iki šiol: kraujas, kaulai ir kitos gyvūnų dalys. Tarp daugybės „darbų“ buvo tokių eksperimentų, kaip pvz.: žmogaus kūno dalių virimas didžiuliame inde siekiant dirbtiniu būdu sukurti gyvybę arba bandymas perkelti sielą iš vieno kūno į kitą piltuvo, žarnos ir tepalo pagalba…

 

5. Džovanis Aldini ir jo elektriniai šokiai

 

1780 metais italų anatomijos profesorius Luidžis Galvanis (Luigi Galvani) nustatė, kad elektros įtampa (iškrovos) verčia judėti negyvų varlių galūnes. O kas nutiktų, galvojo jie, jeigu leisti elektros srovei tekėti per žmogaus lavoną?

 

Luidžio sūnėnas Džovanis Aldini pradėjo turnė po Europą, kurio metu jis siūlė publikai šlykštų ir baugų reginį. Pati baisiausia ir istorijoje išlikusi prezentacija įvyko 1803 metų sausio 17 dieną, kuomet jis pajungė 120 voltų įtampą (nuo akumuliatoriaus) prie Džordžo Forsterio (George Forster), serijinio žudiko lavono (buvo nuteistas mirti).

 

Kai Aldinis liesdavo laidais burną ir ausis, žandikaulio raumenys trūkčiodavo ir žudiko veide matėsi skausmo grimasos. Kairė akis atsimerkdavo, tarsi žudikas norėjo pažvelgti į savo kankintoją. Pasirodymas iškilmingai pasibaigdavo tuo, kad Aldinis pajungdavo vieną laidą prie ausies, o kitą įkišdavo lavonui į tiesiąją žarną. Lavonas pradėdavo šlykščiai kratytis, „šokti“. Laikraštis „London Times“ rašė: „Nenusimanančiai publikos daliai (t.y. daugumai) galėjo pasirodyti, kad nelaimingasis tuoj-tuoj prisikels“. Vienas iš reginio liudininkų buvo taip šokiruotas, kad netrukus po „pasirodymo“ mirė.

 

6. Endrius Uras – Škotijos mėsininkas

 

Gydytojas Andrew Ure žymus ne tik dėl savo pasiekimų fizikoje bei ekonomikoje. Taip pat jis išgarsėjo dėl 4-ių bandymų su Metju Klaidesdeilo lavonu 1818 metų lapkričio 4 dieną.

 

Pirmojo bandymo metu buvo atvertas pakaušis ir pašalinta stuburo dalis. Vėliau buvo įpjauta kairė šlaunis ir kulnas. Prie kaklo ir šlaunies buvo pajungti du laidai, ko pasekoje prasidėjo nekontroliuojamos konvulsijos (smarkūs viso kūno traukuliai). Vėliau vieną iš laidų pajungė prie kulno ir įjungus elektrą lavono koja trūktelėjo bei nustūmė asistentą.

 

Antrojo eksperimento metu buvo „pažadinta“ Klaidesdeilo diafragma, kas privertė orą vėl cirkuliuoti iš ir į plaučius – atrodė, tarsi lavonas kvėpuoja. Endrius (Andrew) pranešė, kad Klaidesdeilo kraujas nesukrešėjo o kaklas po kartuvių liko nesulaužytas. „Gydytojas“ buvo tikras, kad jam pavyks prikelti lavoną.


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
;DDD

Ką tokio beprotiško padarė Kevinas Uorvikas, ką? Tame, kas čia parašyta, nėra nieko beprotiško. Tad šis straipsnis yra bendrai šūdas.

om

ar as neteisingai supratau ar eksperimente su sunimi suo buvo prikeltas is mirusiuju ? jam buvo sustabdyta sirdis, kvepavimas ir po 10min ijungtas dirbtinis gyvybes palaikykymo aparatas ir suo atsigavo ?

Kostas

Tai kam su sunimis bandyti!?reikejo su savo seimos nariais!!!!

unixar

Tarzanas busi jei suo uz seimos narius svarbesnis. Arba dvylikametis berniukas. :D

Saturno dukte

Mačiau ta dokumentinį filmą, tikrai nemalonus – žiaurus labai. Bet matosi, kad pagal ta filmą yra žinoma kokioje temperatūroje oda atsiskirai nuo kaulo, kiek laiko žmogus gali ištverti šaltį ir t.t. Juk ant visų vaistų rašomi šalutiniai poveikiai, o kad jei tokie yra sužinoma iš to kas buvo išbandyta ant žmonių, Ką kas žino, gal ir dabar daug kur yra slaptų izoliuotų laboratorijų ir atliekami nauji tyrimai, juk vos ne kas savaitę atsiranda vis nauji vaistai, o prieš tai juos išbando…

jola

nebūtinai išbando….mes irgi kartais tampame bandomaisiais triušiais.

Ne Anomala

jeigu anomalija.lt negali poaviesinti filmo pavadinimo apie unit 731 tai padarysiu ta as: Philosophy of a Knife – siuskites Pjuklo gerbejai!

jola

Na,ir būtina tau drabstytis?Kam reikės,tas susiras,o tamsta mokykis tolerancijos ir nežalok augančios kartos.Taip nelinksmas gyvenimas,o dar tokias baisenybes kiša į galvą.karo nematėt,tai ir išsidirbinėjat.Pakištų degančią žvakę po užpakaliu,išsilakstytų visi pjūklai.