Televizorius stabdo visą žmonijos evoliuciją

Televizorius stabdo žmonijos evoliuciją – tokią išvadą padarė mokslininkai. Vidutinis statistinis planetos gyventojas praleidžia priešais TV ekraną beveik vieną mėnesį per metus. O juk iš esmės tai visiškai nenaudingai ir beprasmiškai iššvaistytas laikas. Netgi žiūrint pažintines laidas mūsų smegenys nedirba taip aktyviai, kaip, pavyzdžiui, skaitant knygas.

 

Praktiškai kiekvienas pasaulio gyventojas per parą žiūri televizorių ne mažiau kaip dvidešimt minučių, teigia tyrinėtojai. Tai minimalus laikas, kurio pakanka peržiūrėti žinių laidą ir orų prognozę. Realiai gi žmonės sėdi priešais ekranus po kelias valandas per parą. Paprastai jie žiūri serialus, humoro ir pramogines laidas, populiarius filmus, o pertraukose tarp jų, suprantama, daugybę reklaminių klipų.

 

Kuo čia dėta evoliucija? Esmė čionai ta, kad laikas, kurį praleidžiame priešais “stebuklingą dėžę” yra praktiškai prarastas laikas. Pagal statistiką, kiekvienam Žemės gyventojui tenka 30-45 dienos beprasmiško spoksojimo į ekraną. Tą laiką galima būtų buvę panaudoti kolosaliam proveržiui moksluose, medicinoje ir technikoje, skundžiasi mokslininkai.

 

Realiai gi tas laikas neeikvojamas nei naudingiems visuomenei darbams, nei veiklai, kuri ugdytų konkretų individą, skatintų fizinį ar protinį aktyvumą, padėtų kurti karjerą ar palengvintų bendravimą su artimaisiais.

 

Bet juk televizoriaus žiūrėjimas – tai poilsis. – pasipiktinsite jūs. Be to, per televiziją rodo daug įdomių pažintinių laidų… Ir būsite ne visiškai teisūs. 1970 metais mokslininkai ėmė atlikinėti eksperimentus, tirdami smegenų darbą žiūrint televizorių. Pasitelkę elektroencefalografą, jie sekė smegenų skleidžiamų bangų aktyvumą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Tyrinėtojai užfiksavo odos elektrinio pasipriešinimo bei širdies ritmo pokyčius, kurie vyksta žiūrint televizorių ir po jo žiūrėjimo. Taip pat buvo kreipiamas dėmesys ir į pačių žmonių atsiliepimus apie savo savijautą. Bandymai buvo daromi ne tik laboratorijose, bet ir “natūralioje aplinkoje”. Televizijos mėgėjai palyginimui užrašinėjo savo būseną ir kitos savo kasdieninės veiklos metu – kai valgydavo, kalbėdavosi, kai pabusdavo ryte.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Paaiškėjo, kad kai tik telemanai paspaudžia mygtuką “Įjungti” ant pultelio, jų smegenų beta-bangos, kurios būdingos aktyvumo būsenai, užleidžia vietą lėtoms alfa-bangoms. Paprastai alfa-bangos vyrauja žmogui užmiegant arba ramioje būsenoje, kai mes kuriam laikui užmerkiame akis ir atsipalaiduojame.

 

Tuo pat metu žmogaus dėmesys išsisklaido, regėjimas ir klausa tartum atsijungia, atbunka kritinis to, kas vyksta, vertinimas (štai kuo mus pagauna reklamininkai), sumažėja sugebėjimas pažinti ir įsisavinti. Taip gaunasi, kad nauda iš pažintinių programų (kurias, pripažinkime, žiūri nedaugelis), ne tokia jau ir didelė. Koks gali būti informacijos įsisavinimas, jeigu mes praktiškai užmiegame?

 

Kai dėl savijautos, tai iš žiūrovų atsakymų paaiškėjo dar įdomesni dalykai. Tie, kurie žiūrėjo televizorių, jautėsi atsipalaidavę ir pasyvūs – tai visiškai sutampa su duomenimis, gautais iš encefalogramų.

 

Pastaroji taip pat rodė mentalinės stimuliacijos susilpnėjimą žiūrint laidas (ko niekad nepastebima skaitant knygas). Tačiau įdomiausia yra tai, kad kai televizorius buvo išjungiamas, relaksacijos pojūtis pradingdavo, o pasyvumas išlikdavo.

 

Ištirti žiūrovai patvirtino, kad TV ekranas kažkokiu būdu sugeria jų energiją ir palieka juos tarsi ištuštintus indus, kad vėlgi labai skiriasi nuo knygų skaitymo. O nuotaika po televizijos žiūrėjimo išlieka ta pati arba nežymiai pablogėja.

 

Kuo gi patraukli televizija? Mirgantys vaizdai veikia mus instinktų lygmenyje. Mūsų smegenys sukurti tokiu būdu, kad netikėtas ar anksčiau nepatirtas dirgiklis, garsinis arba vizualus, nevalingai prikausto dėmesį. Kadangi TV programos ir reklaminiai klipai dažniausiai yra ne kas kita, kaip sparčiai besikeičiančių vaizdų ir staigiai vienas kitą keičiančių garsų seka, tai televizorius tampa mūsų dėmesio rijiku ir, deja, praktiškai nieko negali pasiūlyti mainais.

 

Klausimas, kurį kelia vis daugiau žmonių: ar galima tą patį pasakyti apie internetą? Iš vienos pusės – tas pats vaizdų mirgesys, informacijos lavina, netgi didesnė, lyginant su televizija. Iš kitos pusės – interaktyvumas, kuris skiria internetą nuo televizijos: vartotojas gali bendrauti su kitais žmonėmis, pats pasirinkti tekstinę, video ar garsinę medžiagą.

 

Mokslininkai yra linkę daryti išvadą, kad jeigu televizorius daugiau skirtas pramogai, tai kompiuterį galima vadinti daugiafunkciniu įrenginiu. Tačiau šių funkcijų tarpe yra ir televizija. Dėl to viską, kas pasakyta aukščiau, galima priskirti ir kompiuteriui.

 

Tyrinėtojai Lang & Shyam Sundar iš Pensilvanijos valstijos universiteto tyrė interneto įtakos žmogui problemą. Jų eksperimentų dalyviai prisipažino, kad kuo daugiau įvairių nuorodų jie regi tinklapyje, tuo daugiau pajaučia informacijos srautų kontrolės ir pasirinkimo platumo jausmo. Tačiau, deja, šis jausmas daugeliu atvejų yra melagingas.

 

Tam tikrame etape informacijos apsidaro tiek daug, kad nuo to galima pavargti. Peržengę tam tikrą slenkstį, mūsų smegenys jau nebesugeba pasirinkti ir kritiškai vertinti to, kas skaitoma ar žiūrima. Gaunasi, kad mes negauname ypatingos naudos iš informacijos, kurią pateikia internetas, gausumo.

 

Beje, šiek tiek anksčiau australų mokslininkai nustatė, kad žmonės, mėgstantys sėdėti priešais televizorių, demonstruoja didelį dėmesio koncentracijos sumažėjimą. Smegenys eikvoja tiek daug resursų ateinančių vizualinių ir garsinių signalų apdorojimui, kad “atsijungus” nuo televizoriaus ar interneto jiems paprasčiausiai niekam nebelieka jėgų.

 

Šaltinis: versijos.lt

Rekomenduojami video:


2500
2 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Uodega atsilieka

Citata: O juk iš esmės tai visiškai nenaudingai ir beprasmiškai iššvaistytas laikas.

Taip, todėl kad viso pasaulio purvųsklaidą valdo viena “netikrų žinių” vadavietė. Kodėl taip puolamas Grb. Trumpas, užmynes melui uodegą?

Karocia

Amm. okayy :DD

Taip pat skaitykite