Buvusi SETI direktorė: kam ateiviams užkariauti Žemę?

„Nežemiška gyvybė greičiausiai nebūtų suinteresuota žmones sušlamšti, pavergti ar į žmonių kūnus sudėti kiaušinius, – buvusią SETI direktorę Džil Tarter (Jill Tarter) cituoja „Universetoday.com“. – Ateiviams eksploatuoti Žemę ir žmoniją nebūtų jokios prasmės.“

Pranešime spaudai apie Nežemiškos gyvybės paieškų instituto (SETI) organizuojamą mokslo ir mokslinės fantastikos renginį „SETIcon“, pareiškė kategoriškai nesutinkanti tiek su Holivudo fantastinių filmų kūrėjais, tiek su kosmologu Stivenu Hokingu, kuris neseniai įspėjo, jog žmonijai derėtų pasisaugoti kontakto su nežemišku protu. Anot mokslininkės, stereotipas, jog nežemiška gyvybė – tai žmogienos ištroškę monstrai, yra klaidinantis.

„Labai dažnai ateiviai fantastiniuose kūriniuose labiau įkūnija mus pačius – žmones, o ne save, – samprotauja Dž. Tarter. – Nors seras S. Hokingas įspėjo, jog ateiviai gali nukariauti mūsų planetą ir kolonizuoti Žemę, aš, su derama pagarba, nenorėčiau su tuo sutikti.

Jei ateiviai pajėgtų apsilankyti Žemėje, tai reikštų, jog jie yra įvaldę tokias technologijas, kurias turint prasimanyti vergų, maisto ar kolonijinių planetų nebebūtų jokio poreikio. Jei ateiviai mūsų planetoje pasirodytų, tai tik paprasčiausiai vedini siekio patyrinėti mūsų planetą.“

„Atsižvelgiant į visatos amžių, mes, ko gero, būtume toli gražu ne pirmieji jų aplankyti protingi sutvėrimai, – tęsia buvusi SETI direktorė. – Fantastinius filmus „Men in Black“, „Battleship“ ir pan. turėtume vertinti išskirtinai kaip pramoginius, kuriuose ekranizuojamos nepagrįstos mūsų baimės. Ateivių vizito pranašystėmis jų laikyti tikrai nederėtų.“

68-erių Dž. Tarter prieš keletą dienų pranešė paliekanti SETI direktorės postą, kad galėtų daugiau laiko ir jėgų skirti finansinės paramos SETI paieškai – institutas kol kas išlaikomas tik iš privačių finansinių aukų. SETI rėmimas – tai investicija į žmonijos ateitį, agituoja Dž. Tarter.

„Tik pagalvokit apie tai, – ragina mokslininkė. – Jei mes aptiktume signalą, mes galėtume sužinoti apie tos civilizacijos praeitį ir, galimai, apie mūsų civilizacijos ateitį. Nežemiško proto siunčiamų signalų aptikimas reikštų, jog technologijos gali gyvuoti ilgą laiką.

Suvokti, jog yra įmanoma išspręsti žemiškąsias mūsų problemas ir tapti labai sena civilizacija, nes kažkam tai jau yra pavykę, yra nepaprastai svarbu! Žinojimas, jog kažkur ten gali būti mūsų ateitis, gali suteikti didžiulį motyvacinį impulsą tos ateities siekti.“