Skip to main content

Mano filosofija (klajuno skyrelis)

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
klajunas2018-07-28 10:17
Pažinimo kelias

Mano filosofija (klajuno skyrelis) – paveikslėlis 144

Tikrovė sudaryta iš substancijos, todėl ji pagrindinis pažinimo objektas. Turime bendrą kategoriją ir savybes, kurias į šią kategoriją įdedame. Žmogaus situacija savotiška, nes jis tikrovę pažįsta per save, per savo vidų, todėl substancija jam atsiveria per jo vidaus sandarą ir struktūrą. Joje išskiriamos dvi pagrindinės substancijos rūšys – ta, kuri rodo ir ta, kuri yra rodoma. Lig šiol buvo įprasta tyrinėti rodomos substancijos savybes, tačiau nemažiau svarbi ir įdomi yra rodanti substancija. Su ja problema ta, kad ji visa periferijoje ar net už horizonto, todėl ją labai sunku apčiuopti. Ji yra tas pagrindas, iš kurio kyla pažinimas, todėl tiriant ją turime tuo pačiu tirti ir pažinimo pagrindus. Ši perskyra nėra nauja, tačiau mūsų lakais ji suvokiama pasenusiomis, archaiškomis formomis ir į mokslą neįtraukiama. Sakydavo, kad yra materija ir dvasia. Materiją tiria mokslas, o dvasia yra už mokslo ribų ir priklauso religinės mąstysenos sričiai. Ši sritis į mokslą esą negali būti niekaip įtraukta ir visiems laikams turi pasilikti religijų nuosavybe. Tačiau filognozija ne mokslas, ir jai mokslo dogmos negalioja. Todėl ji gali drąsiai kelti klausimą apie visą substancijų spektrą ir daryti jį savo dėmesio objektu. Kadangi rodomoji substancija gerai ištyrinėta, filognozija imasi srities, kuri pasiekusi mažiau ir kelia klausimą apie rodančiosios substancijos sandarą ir savybes. Rodančią substancija įprasta vadinti sąmone, to nevengiame ir mes, tačiau pagrindinis yra bendresnis šios substancijos apibūdinimas, kurį ištraukiame iš subjektyvių, psichologinių vaizdinių. Rodančioji substancija tiriama objektyviai.

Kaip vyksta rodančiosios ir rodomosios substancijos sąveika paaiškinsiu toliau. Žmogaus biologinėmis antenomis, surenkami aplinkos signalai, kuri sąveikauja su aplinkos išoriniu paviršiumi, su jo kontūru. Tada rodomojoje substancijoje šie signalai subendrinami, susumuojami ir iš jų gaunama bevidurė, išskuobta paviršiaus forma. Šias išskobtas formas, tuščiavidurius kevalus mes vadiname „daiktais“. Surenkamo signalo problema, kad jis užgriebia tik patį paviršinį sluoksnį ir nepasiekia to, ką galima vadinti substancijos esme arba gelme. Todėl substanciją rekonstruodami, mes neturime jokios informacijos apie jos gelmę ir esmę. Toks daiktas tėra paviršius, kurį rodomoji substancija užpildo vientisa laksato mase, kuri atstovauja neapibrėžtą gelmę. Tikrovėje daiktas yra vientisas, tačiau perkeliant jį kaip informaciją į rodomąją substanciją, jis išskaidomas į paviršių ir gelmę ir paviršius yra vienintelis informacijos šaltinis, apie tikrovę, o gelmę turime užpildyti savo mintimis. Pirmas šaltinis tuščiavidurio daiktų kevalo užpildymui yra išoriniai kevalų santykiai ir sąveikos, kurias matome rodomojoje substancijoje, o jų pagrindinė savybė reiškiasi per išorinį niutoninės jėgos parametrą. Kevalai juda, stumdosi, sudaro įvairias konfigūracijas ir geometrijas, ir tyrinėdami šį išorinį paveikslą gauname išorinę mechaniką. Joje pagrindinė sąvoka yra mechaninė jėga. Jos problema ta, kad ji nieko nepasako apie substancijos esmę ir gelmę ir tai yra pati išoriškiausia „materialios“ substancijos savybė. Kadangi vaizduotė iš pradžių buvo skurdi, tai pirma idėja buvo, kad „kaip išorėje taip ir viduje“, ir šis išorinis niutoninis modelis, dabar jau su įvairiomis kvantinėmis modifikacijomis, buvo sukrautas į neišskaidytą substancijos vidurių masę ir padaryta prielaida, kad vidinė substancija yra jėgų ir sąveikų sistema. Tai yra mažų gabaliukų rinkinys, kuriuos riša mikroskopinės jėgos.

Toks modelis pasirodė iki tam tikro laipsnio efektyvus, tačiau jis nėra pilnas, nes jis niekaip negali paaiškinti rodančiosios substancijos. Negyvam materijos gabalui, kaip jį vaizduoja mokslas, toks vaizdinys pakankamas, tačiau jis dūžta tada, kai pereiname prie gnostinės substancijos, kuri naudojama pažinimui. Tokiai substancijai reikia kitokio modelio, ne vien nukopijuoto išorinio kevalų stumdymosi pasaulio, sudėto į daiktų vidurius. Tam tikri faktai rodo, kad substancija sukabinta daug sudėtingesniais ryšiais, nei mums aiškina niutoninės kilmės modelis. Substancija nėra mechaninė sistema, galima net sakyti, kad visai tikėtina, jog gnostinė substancija yra daug fundamentalesnė jos forma, ir kol jos neištyrinėsime mūsų žinios apie tikrovę bus labai paviršutiniškos. Todėl tiesdami kelią, turime suklasifikuoti visas žinomas substancijos rūšis, tada pabandyti panagrinėti, kaip tas substancijas būtų galima paaiškinti. Tam naudoju eiolo ir rėizolo terminus, kurie plačiai paaiškinti ankstesniuose įrašuose. Rėizolinis aspektas substancijoje yra pasyvus, atspindintis deterministines jos struktūras, o eiolinis aspektas įveda naujas, iki tol neregėtas ir mažai tikėtinas struktūras, iš kurių suformuojama specifinė substancija, tokia kaip organinė gyvybė. Todėl išskiriu tokias substancijas:

  • pasyvusis rėizolas – negyvi daiktai, sustingusi materija;
  • aktyvusis rėizolas – aktyvi, reaktyvi materija, kurioje vyksta koks nors procesas.
  • aktyvus rėizolo-eiolo mišinys – organinė, gyvybės materija, kuri buvo „sukurta“;
  • pasyvusis eiolas – gnostinė substancija, kuri nesusiformavusi į pažinimo organą;
  • aktyvusis eiolas – aktyvi gnostinė substancija, kurioje vyksta aktyvus informacijos įsisavinimo procesas.

Tradicinis mokslas aktyviai tyrinėja pirmas tris substancijos rūšis, tačiau gnostinės substancijos neturime jokio net hipotetinio modelio. Toks modelis neatsiranda todėl, kad užsispyrus bandoma taikyti niutoninį principą ir nesuvokiama, kad norint sėkmingai judėti pirmyn, reikia peržengti sustabarėjusį fizikinės materialios substancijos modelį ir nebijoti įdėti į jį naujas savybes, kurios labiau atitinka gnostinės substancijos charakteristikas. Substancijos sąvoka siejama su masės, energijos ir informacijos savybėmis ir jos išsemia jos materialius aspektus, kurie niekuo nenaudingi gnostiniams aspektams, nes jie aprašo tik judėjimus ir jėgos sąveikas. Energija yra susijusi kinetiniu ir potencialiniu mikroaktyvumu: šiluminė, cheminė, atominė, branduolinė, elektromagnetinė. Informacija yra formos perdavimas iš vienos vietos ir kitą tarp substancijos elementų. Masė yra potencialinis ryšys su kvantiniu lauku. Matome, kad tradicinės fizikos koncepcijos nieko neduoda gnostinei substancijai paaiškinti, o būtent kaip atsiranda substancija, kuri gali rodyti sau iš aplinkos surinktą informaciją. Tokia substancija nėra išsigalvojimas, nes mes visi esame tokios formos substancijos, kurios sau rodom vaizdus. Rodomi vaizdai tyrinėjami aktyviai, nes to reikalauja išlikimo instinktas, tačiau kaip paaiškinti patį rodymą?

Norėdami gauti atsakymą, turime nebijoti į substancijos modelį dėti naujas savybes, tokias kokių reikia tokios substancijos paaiškinimui. Preliminariai siūlau dvi tokias savybes, viena kurių jau kvantinei fizikai iš dalies žinoma, o kita hipotetinė ir eksperimentinė. Tos savybės yra sietis ir žinojimas. Ypač žinojimas yra visiška naujovė, todėl jis neįprastas, nes asocijuojasi su psichologine savybe, tačiau tai skolinys, kuris transplantuojamas į objektyvųjį pasaulį ir turi būti traktuojamas visiškai objektyviai. Taigi sietis yra savybė, kurios dėka substancijos elementai visi susieti su visuma ir yra nelokalūs, tai yra, įkomponuoti į globalų simetroną, kuris globaliai transformuoja pokyčius viename taške į globalinius pokyčius visuose taškuose. Su tuo susijusi „žinojimo“ sąvoka, kuri reiškia „informacijos turėjimą apie nutolusio elemento būseną“. Kai substancijoje elementai nelokaliai susieti ir yra jų būsenų informacijos globalinio sumavimo sistema, tai yra žinojimas. Tai svarbi savybė gnostinei substancijai, kuri nėra sukabinta tik lokaliai ir kurią padalinus į atskirus taškus, kiekvienas atskiras taškus žino visų sistemos taškų būsenas, vadinasi yra globalinė žinojimo arba suvokimo sistema. Taigi rodančios substancijos mechanizmas toks: yra gnostinės substancijos debesėlis, į kurį perduodamas informacinis sužadinimas. Tas sužadinimas aktyvuoja gnostinės substancijos taškų būseną, kuri nelokaliai išsiuntinėjama į visus suvokimo elementus, ir subendrinus būsenas, gaunasi ekranas, kuriame išskiriame sužadintas ir nesužadintas vietas, kurios įgauna tam tikrą išorinę formą ir konfigūraciją, šitaip substancijoje suformuojant save suvokiantį vaizdą.

Pirma problema kurią reikia išspręsti yra būsenų matavimas, nes nuo to priklauso objektyvumas. Tradicines savybes, tokias kaip masė, energija ir informaciją galima matuoti. Taip pat įmanoma matuoti sietį, kuri matosi dėl to, kad stebimi nelokaliai koreliuoti būsenų pokyčiai tarp substancijos elementų, kas įrodyta kvantinės mechanikos eksperimentuose. Tačiau kaip matuoti substancijoje žinojimo būseną. Iš dalies ji matuojama naudojant sieties savybę, nes vietinis taškas susietas su nutolusiu tašku ir „žino“ kokia jo būsena. Tas žinojimas gali būti dėka globalinio supersimetrono substancijoje, o gali būti ir speciali atskira erdvė, kuri nelokaliai riša būtent per informaciją, o ne per jėga, visą sistemą. Norint matuoti, reikia prisiderinti prie matuojamos savybės specifikos. Turi būti to lygio sąveika tarp terpės ir matavimo elemento. Kaip vyksta tradicinis mechaninis matavimas? Tarkime norime apskaičiuoti jėgą. Imkime tokią analogiją: yra kamuolys, turintis pastovią masę, yra atstumas išmatuotas metrais ir yra spyrio jėga, kuri yra matuojama savybė. Vadinasi atstumas yra skalė, kamuolys yra matavimo elementas, o spyris yra matuojama terpė. Kuo toliau nuskrenda kamuolys, tuo spyrio jėga stipresnė – pagal atstumą, galime matuoti jėgą. Toks matavimas yra analoginis. Sudėtingesnis variantas gaunamas, kai prie analogijų pridedamas skaičiavimo algoritmas, kuris vertę apskaičiuoja pagal formulę, skaitmeniniu būdu. Dabar kaip gaunamas vaizdas. Imkime kuo didesnį matavimo taškų skaičių, išmatuokime jų kiekybines vertes ir visus taškus sujunkime į bendrą modelį, šitaip gaudami matuojamos terpės išplėstinį, erdvinį vaizdą. Taip, pavyzdžiui, veikia žmogaus juslės, kurios kopijuojamos filmavimo ir fotografavimo technologijose.

Vadinasi norėdami matuoti žinojimo savybę substancijoje, turime per šią specifinę savybę sukurti sąveiką tarp terpės ir matavimo elemento ir susieti būsenų pokyčius su kokia nors skale arba įvykio registratoriumi. Matuoti galima tiesiogiai ir netiesiogiai. Manau, kad gnostinių substancijų žinojimo būsenų matavimui patogiausias sieties mechanizmas ir globalinių būsenų pokyčių stebėjimas, paveikus kokius nors lokalius taškus. Jeigu tolimas taškas „jaučia“ kas vyksta vietiniame taške, jie turi būti susiję globalinėje žinojimo sistemoje. Aišku, nemanau, kad to pakanka išsemti gnostinės substancijos savybes, tačiau tuo parodomas kelias, kuriuo mano galva turi būti einama filognozijoje, kuri nėra mokslas, todėl jai tai nėra metodologiškai draudžiama.

Remiantis tokiais kertiniais principais, galima būtų gauti pilnesnį tikrovės vaizdą ir suprasti ne tik tas tikrovės dalis, kurios labiausiai krinta į akį ir dėl ko kyla per didelis užsiciklinimas, bet ir pabandyti žvilgtelėti toliau, užduodant klausimą, o kas yra ta suvokianti terpė, kurioje „materija“ atsiveria. Ji pati negali būti tokios pačios rūšies materialumo kaip atveriamas vaizdas. Toks skirstymas žinoma dirbtinis, kylantis iš žmogaus suvokimo sąrangos, tačiau ją gerai suprantant, galima tikrovės sritis išskirstyti į akivaizdžias žmogaus suvokimui kategorijas. Toks būtų teorinis apvalkalas, kurį būtų galima perkelti ir į praktinį formatą.

klajunas2018-08-05 10:23
Giluminė valstybė (1)

Gyvename pasaulyje, kurį suprasti ne taip paprasta, nes tai, kas pateikiama fasadinėje jo dalyje ne visada atitinka tikrovę. Norint pažvelgti giliau, reikia sugriauti šias ekranines iliuzijas, kurios yra pagrindinė kliūtis pamatyti tiesą. Šis uždavinys labai sunkus, nes tikras pasaulio vaizdas griežtai saugomas ir žmonėms trukdoma jį pamatyti, o jeigu kam nors pavyksta – sulaukia agresyvaus puolimo, kad su savimi nusivestų kuo mažiau žmonių. Tvyrantis melas daro daug žalos, nes neinformuoti žmonės menkai gaudosi planetos įvykiuose, klaidžioja pusę arba visą savo gyvenimą ir jais labai lengva manipuliuoti, nukreipiant mąstymą ir emocijas norima kryptimi. Žmogui atrodo, kad viskas taip ir turi būti, nes nėra jokių alternatyvų.

Šiuo įrašu noriu pakloti pamatą geresniam savo gyvenimo supratimui, kad matytųsi visi realūs keliai ir klystkeliai, kad žmogus suprastų, kaip juo pasinaudoja didelės organizacijos ir sistemos. Žmogus viliojamas gražiais pažadais, mato ekranuose reklamas, kuriose vaizduojamas ten, anapus esantis rojaus pasaulis, į kurį norint patekti reikia daug dirbti, atsidavus tarnauti sistemai. Tačiau į tą pažadėtąją žemę patenka vienetai, visi kiti žiurkių lenktynių dalyviai išsunkiami ir lieka už borto. Žmogus turi dvi galimybes: visą gyvenimą bėgti paskui saldainį arba kurti savo pasaulį savarankiškai, nelaukiant niekieno dovanų, ir nesiekiant patekti į jokius svetimus pasaulius. Žaisdamas pagal svetimas taisykles visada pralaimi.

Šiam tikslui naudoju paprastą modelį, kuris panašus į gėlės žiedą – centre yra žmogus, individas, kuris iš kraštų gaubiamas organizacijų žiedlapių ratu. Centre galima statyti vieną žmogų, jeigu mąstoma iš individualios perspektyvos arba visą visuomenę, jeigu sistema modeliuojama bendrai. Pagrindinė tiesa ta, kad centre esantis pasaulis iš juosiančių žiedlapių pasaulio labai atidžiai stebimas, nes šioje vietoje yra sukauptas pagrindinis resursas, iš kurio gyvena visos organizacijos. Kiekvienas organizacijų segmentas turi savo planą, kaip pasinaudoti centre stovinčiu individu, net turi paruošęs jam visą gyvenimo planą ir žiūri, kad nė vienas žmogus nuo jo nenukryptų, nes tada organizacija patiria nuostolių.

Žiedlapiai yra išsidėstę sluoksniais pradedant nuo vidinio, einant per vidurinį, ir baigiant periferiniu. Vidinis yra vietinė valdžia, kuri arčiausiai žmogaus ir užsiima jo tiesiogine kontrole. Vidurinis yra globalinė valdžia, kuri užsiima visos planetos valdymu. Ir periferinis išeina už šios planetos ribų ir susijęs su nežemiškomis civilizacijomis. Visos žemesnės valdžios tarnauja aukščiausiai valdžiai, kuri yra, taip daug kas spėja, ne šios planetos. Vaizduojama, kad tai neįrodyta, tačiau koks yra šio slėpimo mechanizmas paaiškinsiu toliau.

Išskiriu 5 centrą juosiančius žiedlapius:

  • bažnyčia, religijos,
  • politinė sistema,
  • vašėjų (tarnautojų) sistema,
  • tyrinėtojų (mokslininkų) sistema,
  • ir verslai.

Šie 5 segmentai juosia centrinę dalį, kurioje yra jų stebimas ir kontroliuojamas individas, kurie planuoja savo kabinetuose kaip geriausiai tą individą išnaudoti savo labui. Kiekvienas segmentas individo gyvenime prasideda per įvairias visuomenines organizacijas, kurios tarnauja stambiems dariniams, atlikdamos visuomenėje propagandinį, tiriamąjį darbą. Geresnį išsilavinimą ir daugiau iniciatyvos turintys žmonės jungiasi į tokias organizacijas ir vykdo visuomenėje savo veiklą. Aišku, realiai, dažniausiai jos būna stambių grupuočių agentai visuomenėję, iš kurių gauna finansavimą ir visas veiklai vystyti reikalingas priemones. Toliau eina vietinis sluoksnis, kuris individui yra artimiausia valdžia, tokia kaip vietinė parapija, savivaldybė, vietiniai mokslo centrai, institucijos ir verslo grupuotės. Tada eina visa valstybės struktūra, sąjungų sistema ir galiausiai planetą valdo atitrūkusi civilizacija, kuri kontroliuoja visus šiuos individą valgančius blokus. Bet apie tai toliau.

Mano filosofija (klajuno skyrelis) – paveikslėlis 145

Visi žmonės suvaryti į centre esantį gardą, kiekvienas yra suskaičiuotas, ir tiksliai numatyta, kiek kiekvienas žmogus organizacijai duos naudos, koks jo potencialas. Kad galėtum tai nustatyti, kiekvieną žmogų reikia gerai ištyrinėti ir pirmiausiai tai padaroma mokykloje – individas kaip resursas būna įvertinamas ir šiuos vertinimus gauna visos organizacijos, kurios renkasi sau tinkamus žmones karjerai. Išsirinkimo atveju, žmogus visą gyvenimą turi protekciją, visur laimi ir nugali, nes jo gyvenimo plane numatyta sėkminga karjera. Šitaip skaičiuoja bažnyčia, stambios įmonės, tarnautojai, mokslo organizacijos, net politinės partijos, kurios visada jaunimo tarpe ieško perspektyvių kandidatų. Visa ši informacija sukaupta valstybės duomenų bazėse ir bendru susitarimu prieinama visoms stambioms organizacijoms. Prie šio principo dar reikia pridėti, kad labai svarbus atrankos kriterijus būna aukšto rango giminių protekcijos, nes visi stambūs junginiai yra gimininių klanų „verslai“. Tai aiškiai matosi politikoje, kur postai partijose paveldimi, versle, kur turtas paveldimas, vašėjų klasėje, kur statusas pereina iš tėvų, vaikams ir anūkams. Todėl norint iš pačios apačios padaryti sėkmingą aukšto rango karjerą, reikia turėti unikalių savybių.

Dabar pereikime prie man artimesnių temų, tokių kaip konspirologija, ezoterika. Kaip šie judėjimai funkcionuoja nubraižytoje schemoje? Visos stambios organizacijos, kurios sudaro žiedo žiedlapius, centre esančiam individui yra nepasiekiamos, uždaros zonos. Kuo giliau į periferiją, tuo pasaulis mažiau apibrėžtas. Tačiau jis būna labai svarbus, nes daro didelę įtaką kiekvieno žmogaus gyvenimui. Žmogus nori žinoti kas ten vyksta, kas planuojama, kokios vykdomos operacijos ir projektai. Visuomenėje daug žmonių, kurie susiduria su šių organizacijų veikla, vienaip ar kitaip tapę projektų dalyviais. Jie pradeda savo turimą informaciją skleisti visuomenėje, ieško kontaktų organizacijų viduje, insaiderių, kurie perduoda svarbių duomenų. Šitaip gimsta pasakojimai, kuriuos tos organizacijos pakrikštijusios sąmokslo teorijų vardu. Kiekviena organizacija, ar tai būtų politinė partija, vašėjų grupuotė, bažnyčia, turi daug nešvarių paslapčių ir viduje būna daug nepatenkintų žemo rango tarnautojų, kurie pasiruošę tas paslaptis atskleisti. Taip jie aprūpina ezoterikus-konspirologus informacija, kuri viešinama per ezoterikų organizacijas. Toks, pavyzdžiui, yra D. Icke, D. Wilcock, B. Fulford ir pan. Tačiau akivaizdu, kad tokią informaciją gauti labai sunku ir didelė tikimybė, kad organizacijos paskleis dezinformaciją, todėl neretai ezoterikai patys kuria informaciją ir darydami verslą ją platina, paprasčiausiai kuria sensacijas, kurių žmonės trokšta ir už tas sukurtas sensacijas ima pinigus. Yra ir patikimų leakerių, tokių kaip Ch. Manning, E. Snowden, J. Assange, kurie viešina ne istorijas, bet tikrus pavogtus dokumentus.

Mums, gyvenantiems schemos centrinėje dalyje, pati toliausia paslaptis yra vadinamoji atitrūkusi civilizacija, kuri valdo mūsų gyvenimus ir kontaktuoja su nežemiškomis rūšimis, keičiasi su jomis fantastinėmis technologijomis. Ši atitrūkusi civilizacija sudaryta iš tokių pačių 5 segmentų, tik tie segmentai yra aukščiausio lygmens, planetoje už save neturintys jokios aukštesnės valdžios. Visos žemesnės valdžios paklūsta šiai aukščiausiai valdžiai. Esant šioje vietoje galima matyti tokį pasaulį koks jis iš tikro yra, tačiau esant centre, ir žinant tik savo vietinį pasaulį, ši civilizacija sąmonėje egzistuoja tik legendų pavidalų – apie dievus, ateivius, demonus, angelus ir t.t. Ezoterikai kontaktuotojai dažniausiai kontaktuoja su šia atitrūkusia civilizacija. Paprastam žmogui apie šį pasaulį žinoti uždrausta, kad nebūtų tokio stipraus pasipriešinimo ir kad žinojimas netrukdytų operacijoms. Tačiau daug kas pusiau kūrybiniu, ezoteriniu principu atskleidžiama. Taip iš dalies yra ir todėl, kad šiame pasaulyje taip pat yra religijos segmentas, nors ir yra išvystytos aukštos technologijos ir turimas gilus supratimas apie tikrovę. Tačiau tos religijos yra žmogaus religijos.

Didelė dalis ezoterikų tvirtina, kad šiame pasaulyje išimtinai dominuoja satanizmas ir velnio garbinimas. Tačiau žmonės šiame pasaulyje yra laisvi ir priversti juos ką nors garbinti prievartą ar net turėti kokią nors vieną demonocentrinę sistemą – neįmanoma. Todėl jeigu vidurinėje žiedlapių dalyje ar net aukščiausioje dalis religijų yra satanistinės, kita dalis yra įvairios kitokios sistemos, kurios tiesiogiai su blogiu nėra susijusios. Čia vyrauja New Age stiliaus įvairovė, o satanizmas tėra išimtis. Bet dominuojantis segmentas yra vadinamosios žmogaus religijos, kurios susijusios su sistemomis, skatinančiomis žmogaus augimą į aukštesnį lygmenį. Tai susiję tiek su asmeniniu augimu, tiek su žmogaus kaip rūšies augimu į aukštesnę evoliucijos pakopą. Tai labai svarbu visai žmonijai, bet apie tai papasakosiu kitame rašinėlyje, kuriame bus pratesimas į nežemišką istorijos dalį. Šiose žmogaus religijose siekiama ugdyti talentus ir genijus, kad jie atskleistų visą savo potencialą ir savo potencialą perduotų ateinančioms kartoms. Šios religijos turi sąsajų su Nietzsches antžmogio teorija.

Aišku, tai duota tik žmonėms, gyvenantiems atitrūkusioje civilizacijoje, kur buvo atrinkti ir selekcijos bei genų inžinerijos dėka išvesti „aukštesnieji“ žmonės. Centre ir vietinėse valdžiose gyvena apriboti žmonės, kurių gabumai ir valia slopinami ir kurie išnaudojami tik kaip žaliava. Šie žmonės nėra laisvi ir jų paskirtis tarnauti atitrūkusios civilizacijos giminėms. Šis pasaulis nuo žmonių akių griežtai saugomas ir yra ištisas apsauginis sluoksnis, kurį reikėtų praeiti, kad galėtum kontaktuoti su šiuo pasauliu. Tačiau kiekvienas žmogus atidžiai stebimas ir tokiems kontaktams visada užkertamas kelias. Planetoje yra du porūšiai: aukštesnieji žmonės ir žemesnieji žmonės, kurių paskirtis tarnauti aukštesniesiems. Taip sutvarkytas šis pasaulis. Yra didelis klausimas kaip sukuriamas tarp porūšių skirtumas, ar jis nėra dirbtinis, technologinis. Tačiau faktas tas, kad palyginus su šiuo pasauliu, kuriame mes gyvename, aukštesnieji žmonės yra antžmogiai. Prisimenant mano ezoterinę rangų lentelę, šis pasaulis yra pirmo rango, o centre esantis pasaulis – devinto.

Yra jėgos, kurios siekia santvarkos (kuri daug kuo panaši į vergovinę) pakeitimo. Šis judėjimas vadinamas Atskleidimo judėjimu. Šie žmonės nori, kad į tikrą pasaulį, atitrūkusią civilizaciją, būtų priimti visi, panaikinant dirbtinai sukurtus apribojimus, leidžiant visiems žmonės vystytis natūraliu savo vystymusi. Tačiau stiprus ir pasipriešinimas, nes dalintis gėriu neleidžia per didelis egoizmas. Šiame kontekste tai ką darau aš taip pat yra Atskleidimo propagavimas, kuris turėtų suteikti galimybes tobulėti kiekvienam žmogui.

a.t.sielis2018-08-05 11:07
Šiek tiek neša į serialą "Crossing" 🙂 Appexai ir paprasti žmonės.

Visi galingi elitiniai vis vien serga ir miršta, tai rodo, kad materialios pažangos jie nepadarė, skęsta materijos vandenyne kaip ir visi kiti. Skęsta neišmanyme ir tamsoje.

Demonai kartais gali įgyti galių, suteikiančių visatos masto valdžią. Bet tada Kūrėjas juos sunaikina, tiesiogiai Pats, tokiu atveju tai būna patys galingiausi demonai, kurių niekas kitas negali įveikti, arba netiesiogiai, per pusdievius arba per demonų konfliktą, tai liečia menkesnius demonus. Pvz. Stalinas ir Hitleris buvo menkos galios demonai, ir vienas su kitu kariaudami sunaikino vienas kito galią.

Sąvoką "demonas" reiktų suvokti be mistifikacijų ir šiuolaikiškai – taip kaip buvo suvokiama visais laikais. Tai tiesiog apibrėžimas, kuris reiškia "destruktyvus ateistas-materialistas". Gali turėti mistinių galių, gali ir neturėti.

Tavo schema nekelia klausimo apie Pirminę Bazinę Realybę, todėl duoda visai klaidingą vaizdą. Jokie elitiniai, jokie visuomenės sluoksniai, jokios žemiškos ir nežemiškos civilizacijos negali padaryti nieko, kas neatitinka PBR valios ir planų. T.y. jie gali viską daryti priešingai, bet tas priešingumas atlieka savo vaidmenį kūrinijos egzistavimo prasmėje. Viską valdo Pirminė Bazinė Realybė, t.y. Kūrėjas. Visi pasauliai egzistuoja PBR tikslais.

Niekas nėra neteisingoje padėtyje, visi ir kiekvienas yra tokioje padėtje, kuri atitinka jų egzistencinę situaciją, karmą bei tobulėjimo perspektyvas.

Taigi, skųstis galima tik savim pačiu. Visatos sąranga, visuomenės procesai, asmeninės situacijos – viskas yra tobulas išbandymų ir pamokų ruožas. Visos klajonės ir kančios galiausiai turi atvesti į sąmoningumą, PBR suvokimą ir sąmoningus pasirinkimus.

klajunas2018-08-05 12:04
Pastoviai keli tą pačią problemą, kuri yra naudojamo žodynėlio problema ir ją labai lengva išspręsti pakeičiant žodžius. Šiais laikais ne visi masto tokios archaiškos dichotomijos rėmuose kaip materija-dvasia, todėl nekyla konfliktas, nelieka pagrindo skirstyti į žemą lygį ir aukštą lygį, nes "materialus" kūnas kažkur "apačioj", o "nemateriali" dvasia – kažkur viršuj. Apačioj – žemė, materija, viršuj – dangus, dvasia, pneuma. Taip mąstydavo žiloje senovėje, iš jos atėjęs šis pasenęs žodynėlis.

Toks šablonas visiškai iškreipia mąstymo padėtį tame ribiniame pasaulyje, apie kurį kalbu. Aš, aišku, nesu to pasaulio narys ir prisiliesti prie jo galiu tik labai ribotu mastu, bet žinau tiek, kad jie nekalba mūsų kalba ir neturi tokių supratimų, kokie įprasti mūsų pasaulyje.

Mano schema neturi jokių trūkumų vertinant pagal tikslą, kurį kėliau ją braižydamas. Mano tikslas nebuvo pavaizduoti visą tikrovės sąrangą, mano tikslas parodyti kaip suorganizuoti žmonės, kokia yra žmonijos organizacija. PBR yra atskira tema, dėl kurios buvo daug ginčytasi, tačiau jeigu toks pradas ir yra, tai jo poveikis sąmonei yra ne toks tiesioginis. Gali būti kreipiama rūšies evoliucija, gali atsirasti išskirtiniai individai, bet ta jėga, kurią vadinu eiolu, tiesiogiai nedalyvauja nei politinėse batalijose, nei verslo schemose, nekuria likimo scenarijų ir pan. Eiolas yra ne kultūrinė ar civilizacinė bet greičiau gamtinė jėga, kuri gali daryti poveikį gyvybės evoliucijai kaip visumai. Tačiau šioje vietoje tokio klausimo nesprendžiu.

Karmos hipotezė ir pasyvumo bei susitaikymo su likimu skatinimas labai žalingas. Pastoviai kalimas į galvą "pats kaltas" yra didžiausias nuodas žmogaus sąmonei. Negi siūlai situacijoje jeigu prieš tave kas nors padaro nusikaltimą nuolankiai padėkoti likimui už "pamoką". Teisingumo sąvoka yra labai svarbi, ir dažnai teisingumo vykdymą žmogus, kad nebūtų sumindytas naglesnių, turi paimti į savo rankas.

Mąstai labai pasyvistiniu mąstymu, kuris netiesiogiai tarnauja nusikalstamam elitui, nes pasyvią masę daug lengviau valdyti. Šalia pasyvumo pridedi tamsumą ir nežinojimą ir su tokia avių banda gali daryti ką nori. Avių bandą laisvinti galima įdedant į sąmones daugiau žinojimo ir tą žinojimą sujungiant su aktyvumu, realiu pasipriešinimu neteisybei, nes jeigu nieko nedarysi pats, jokia PBR neišgelbės. Dar nebuvo tokio atvejo, kad žmogų kuris pats nieko nedaro, PBR nešiotų kaip kokį karalių.

a.t.sielis2018-08-05 12:28

klajunas rašė:Karmos hipotezė ir pasyvumo bei susitaikymo su likimu skatinimas labai žalingas. Pastoviai kalimas į galvą "pats kaltas" yra didžiausias nuodas žmogaus sąmonei. Negi siūlai situacijoje jeigu prieš tave kas nors padaro nusikaltimą nuolankiai padėkoti likimui už "pamoką". Teisingumo sąvoka yra labai svarbi, ir dažnai teisingumo vykdymą žmogus, kad nebūtų sumindytas naglesnių, turi paimti į savo rankas.

Taip, kad ir kas nutiktų, reikia suprasti, kad tai mano paties praeities veiksmų atoveiksmiai.

O tolesni veiksmai priklauso nuo sąmonės lygio bei žmogaus fizinės-psichologinės prigimties bei socialinio vaidmens. Pats teisingumą fiziškai galės vykdyti tik "kario" tipo žmogus, kuris fiziškai gali efektyviai kovoti ir nubausti nusikaltėlį. "Dvasininkas" teisingumą įvykdys tardamas tiesos žodžius, ir pasikliaudamas Kūrėjo vykdomu teisingumu.

"Dvasininkas", suvokdamas karmą, nėra pasyvus, jis tiesiog veikia kitaip, su gilesne išmintimi.

Yra toks pamokantis pasakojimas apie Sidhartą Budą. Kartą atėjo kaimietis ir spjovė tam Budai į veidą. Buda nusišypsojo ir paklausė: "ar nori dar ką nors man pasakyti?" Kaimietis nustebo ir paklausė: "tu nepyksti?" Buda atsakė: "aš nesu tavo veiksmų vergas".

Tokiu būdu, suvokiant karmą, atsiranda tikroji laisvė, laisvė nuo reakcijų. Teistai eina toliau negu Buda, nes jie ne tik nevergauja impulsyviai reaguodami į įvykius, bet jie likimo pamokas nuolankiai priima, suvokdami, kad tai jų pačių veiksmų atoveiksmiai, ir kad kiekvienas įvykis yra Kūrėjo valioje.

Viskas vyksta natūraliai, sutinkamai su žmogaus prigimtimi: puolamas agresorių žmogus ginsis. Suvokimai, apie kuriuos aš kalbu, yra aukštesniojo sąmoningumo ypatybės, jie praktiškai sutinkami "dvasininkų" ir "karių-išminčių" aukštesniuose lygiuose. 99,9 proc. žmonių populiacijos veikia paprasčiau. Bet įsisavinant tokį žinojimą, ir praktiškai taip gyvenant, galima būti tame 0,1%, be jokių ypatingų sąlygų. Tai visiškai prieinama ir priklauso tik nuo paties žmogaus.

klajunas2018-08-05 13:04
Nereikia taip suprimityvinti reakcijos iki reflekso lygio, nes reakcijoje yra labai didelė išmintis – jeigu nusikaltėlio nenubausi, jis darys nusikaltimus vėl ir vėl, todėl norint apriboti žalą, jį būtina sustabdyti. Čia nėra jokios emocijos, nėra jokio primityvaus, jausmais paremto keršto. Tai pusiausvyros atstatymas. Jeigu pusiausvyrų neatstatinėsi sistema nuslys į chaosą ir subyrės. Koncentruosis keliose vietose blogis ir neteisybė, kuris pradės plėstis į visas neužimtas vietas. Taip dėl pasyvumo planetoje ir atsitiko – suardyta pusiausvira ir visa galia sukoncentruota blogio rankose. Kaip tą pusiausvyrą atstatyti? Turi būti nubaustas pažeidėjas.

O kas būtų buvę, jeigu kaimietis būtų ne spjovęs Budai į veidą, bet nupjovęs galvą. Kokius žodžius mes tada būtume išgirdę? Nepriklausyti nuo kito žmogaus veiksmo neįmanoma, tik tas priklausymas gali būti mažesnis arba didesnis. Menkaverčiais atvejais nereaguojame, bet tarkim pagrobia visą turtą ir paleidžia elgeta, ką tada ta "vidinė ramybė" duoda. Ir ar reikia dėti pastangas, kad pusiausvyra būtų atstatyta, ar ne?

Puikiai suprantu, kad visi teisingumai yra susitarimo dalykas, ir kad nėra jokių įstatymų, kurie būtų absoliutūs. Yra tik naudingų susitarimų sistema, kurių kiekvienas asmeniškai laisva valia pasižada laikytis. Ir turi būti mechanizmas ką daryti tais atvejai, kai susitarimai sulaužomi, nes jie ne visada naudingi nes verčia apsiriboti tada, kai gali gauti milžinišką naudą pasielgęs neteisingai. Bausmės sąvoka išplaukia kaip tik iš tokių susitarimų ir baudžia visa bendruomenė tiesiogiai, arba deleguoja teisę konkretiems žmonėms. Be tokios savireguliacijos ir vien žiūrėjimu pro pirštus, nebūtų įmanoma išlaikyti stabilios tvarkos.

Todėl čia didelis protas ir didelė išmintis, o ne emocija ar refleksas. Visuomenė turi drausti budoms pjaustyti galvas, o draudimo pažeidimo atveju, turi būti bausmė, kad visi matytų pasekmes, kuo rizikuoja. Susitaikymas su pusiausvyros pažeidimais veda prie žlugimo, prie katastrofos, kurios išvengti galima tik vienu keliu. Ir tas kelias tikrai ne padėkoti už pamoką.

Visi esame priklausomi nuo pusiausvyros pažeidimų ir kuo jie didesni, tuo priklausomybė didesnė.

a.t.sielis2018-08-05 13:39
Tai, ką kalbi, yra "karių" veiklos principai, t.y. teisingumo įtvirtinimas.

Teisingumą įgyvendina "kariai", panaudodami teisingumo supratimą ir jėgą.

Kiek liečia dabartinę situaciją Žemėje, problema tokia: tikrųjų "karių" nebėra, yra tik korumpuoti, sugedę veikėjai, tariamai atliekantys "karių" funkciją. Tokiu būdu, nėra kam įtvirtinti teisingumą. Tai reiškia, kad žmonių įgyvendinamo teisingumo Žemėje nebėra, arba jis yra tik maža dalimi.

Kaip priimti tokią situaciją? Štai aš suprantu, kad tokia epocha, teisingumo tiesiog nėra. Tai Kali juga, Geležies, veidmainystės, vaidų ir bedievystės amžius.

Bet pusiausvyra egzistuoja. Kali juga turi būti, visam tam leidžiama vykti, skirtingų epochų kaita yra pačioje materialios kūrinijos sąrangoje.

Iš "kario" požiūrio taško, jis turi kovoti, įgyvendinti teisingumą. Tokia jo funkcija ir pareiga. Net ir Kali jugoje. Iš "dvasininko" požiūrio taško, dvasininkas kalba žodžiais, ir mato visus teisingumo lygmenis, bei kaip viskas susiję su PBR. "Kariui" taip pat reikalingas žinojimas apie pusiausvyrą ir jo paties buvimas pusiausvyroje. "Karys" turi išmanyti, kurios jo paties reakcijos atitinka teisingumą, o kurios neatitinka, ir valdyti save.

klajunas2018-08-05 14:25

a.t.sielis rašė:Kaip priimti tokią situaciją? Štai aš suprantu, kad tokia epocha, teisingumo tiesiog nėra. Tai Kali juga, Geležies, veidmainystės, vaidų ir bedievystės amžius.

Per daug pasyvu ta epochų teorija. Žmogų padaro nieko negalinčiu stebėtoju, panašiai kaip metų laikais – vaisių žiemą neužauginsi ir beprasmiška stengtis. Vargu ar yra tokių nuo žmonių nepriklausančių epochų, jos atsiranda tada, kai visuomenė įtikinama, kad yra "sezonų" nepajudinama kaita ir kad belieka tik tinkamai prie sezono prisitaikyti.

Viskas daug paprasčiau – yra civilizacijos projektuotojai ir ką jie sugeba sukurti, tą žmonija ir turi. Pagrindinius sprendimus planetoje priima labai nedidelis skaičius žmonių, ir jie savo protingu susitarimu galėtų viską iš pagrindų pakeisti. Kodėl jie to nedaro? Gal nesugeba, gal bijo, o gal per daug sugedę, kad galėtų mintyse sumąstyti gyvenimo žmonėms pagerinimo projektą. Jų galvoje žmogaus samprata kaip beverčio niekniekio, kuris tinkamas tik išnaudojimui, ir kurti pagerintas sąlygas neleidžia pelną skaičiuojančių buhalterių mąstysena.

Labai paprastas dalykas, kitiems gyvenimą pagerinti galima tik savo praradimų sąskaita, o prarasti naudą neleidžia gobšumas, ir tuo pačiu baimė susilpnėti, nes jeigu per daug susilpnėsi tapsi pažeidžiamas konkurentams. Pakeisti mąstymą gali protingi filosofai, tačiau jie seniai nustojo dirbti savo darbą ir buvo eliminuoti iš žaidimo, tie kas liko – tik aptarnauja elitą.

Nemanau, kad yra nepajudinami "sezonai" – viskas pačių žmonių rankose. Laukiant tūkstančius metų trunkančių sezonų pabaigos prarandamos kartos, žmonija patiria didelį nuostolį. Protai kurie potencialiai galėtų pakeisti situaciją nukenksminami būtent per mano parodytą schemą, kai gabius žmones nuo jauno amžiaus integruoja į savo organizacijas, ir paverčia napajėgiais mąstyti nepriklausomai nuo jų perspektyvos, kuri visada savanaudiška, nes gyvena kitų sąskaita, tų kurie dirba ir kuria. Filosofai temasto apie tai, kaip padaryti, kad kerpamos avys duotų kuo daugiau vilnos. Jokios permainos į geresnę ar teisingesnę sistemą, kurios nenori buhalteriai, jų nedomina. Jeigu kas ir reiškiasi tai iš savo žemo statuso negali padaryti jokios įtakos.

Natūraliai taip jau susiklosto, kad keisti mąstymą verčia dideli sukrėtimai. Deja gali tekti laukti tol, kol valdžia prisidirbs per savo kvailumą tiek, kad ištiks katastrofa, tada gal pradės mąstyti, jau turėdami pasekmes prie kurių privedė neapgalvoti veiksmai. Sukrėtimo reikia didelio, tik taip įmanoma išjudinti stagnaciją.

a.t.sielis2018-08-05 19:58

klajunas rašė:Per daug pasyvu ta epochų teorija. Žmogų padaro nieko negalinčiu stebėtoju, panašiai kaip metų laikais – vaisių žiemą neužauginsi ir beprasmiška stengtis. Vargu ar yra tokių nuo žmonių nepriklausančių epochų, jos atsiranda tada, kai visuomenė įtikinama, kad yra "sezonų" nepajudinama kaita ir kad belieka tik tinkamai prie sezono prisitaikyti.

Tai nėra pasyvu, kadangi kiekviena epocha turi savo galimybes. Kali juga yra tarsi tiršta tamsa, bet tamsoje geriau matyti Mėnulis. Kai visoje aplinkoje vyrauja aršus materializmas, labiau išryškėja tai, kad reikia išgyvendinti iš savo vidaus materialistinius prisirišimus ir materialistinį gyvenimo būdą, ir rinktis grynąjį dvasios kelią atgal į namus pas Kūrėją, į nematerialų pasaulį. Kali jugoje egzistuoja galingas dvasingumo procesas.

Visuomenė nieko nesupranta apie jugas, todėl niekas jos nėra niekuo pasyviu įtikinę, kaip tu čia sakai. Pasyvumas kyla iš materializmo ir tamsos. Visuomenę valdo ir jos gyvenimą lemia "kariai", o "kariai" šiais laikais yra netikri, korumpuoti. Ir nieko čia nepadarysi, nebent būtum pats labai galingas "karys", galintis nugalėti visus kitus, ar sukelti pasaulyje didelius pokyčius. Bet žmonių yra labai daug, 7 milijardai, galių yra daug, ir niekas vienas nieko negali padaryti – panašiai kaip neįmanoma sustabdyti jūros bangavimo.

Pvz. yra toks Donaldas Trumpas, tipo ryžtingas veikėjas, užsimanęs tapti prezidentu ir juo tapęs, ir vadovaujantis savo stiliumi. Galingiausios valstybės vadovas. Bet kad ir ką jis ten norėtų padaryti, jis nieko negali padaryti, nes yra Kinija, Rusija, ir kitos didelės valstybės, ir jie visi tik gali tarpusavyje varžytis dėl turto ir galios. O šalies viduje jo kėdė irgi nuolat braška, nes daug kam nepatinka, kaip jis vadovauja.

Kali juga bus tokia, kokiai jai priklauso būti. Bet dideli pokyčiai taip pat vyksta. Kūrėjas veikia ir turi savo judėjimą žmonijoje. Tiesiog tas judėjimas bus kaip Mėnulis tamsoje: tamsos daug, o Mėnulis neužima viso dangaus ploto. Taip ir Kūrėjo judėjimas neapims 100 proc. visos žmonijos. Kol kas gal mažiau negu 1 proc., o po to gal kažkiek prisidės.

klajunas rašė:Pagrindinius sprendimus planetoje priima labai nedidelis skaičius žmonių, ir jie savo protingu susitarimu galėtų viską iš pagrindų pakeisti. Kodėl jie to nedaro? Gal nesugeba, gal bijo, o gal per daug sugedę, kad galėtų mintyse sumąstyti gyvenimo žmonėms pagerinimo projektą.

Taip, jie sugedę, ir jie tiesiog kovoja dėl galios ir turto (nebūtinai sau, o savo šalims). Tai tarsi žvėrių karaliai, žvėrys tarp žvėrių, kovojantys žvėrišką kovą šalių viduje ir tarptautinėje arenoje. Kaip žvėrys galėtų išmintingai susitarti ir kartu siekti ko nors gero? Neįmanoma. Įmanoma tik tuo atveju, jeigu jie nustotų būti žvėrimis, ir taptų "kariais-išminčiais", ir įgytų broliškumo suvokimą: "Visi mes Kūrėjo vaikai, ir bendrai turime veikti taip, kad Kūrėjo dovanojamas gėris Žemėje vyrautų".

klajunas2018-08-06 08:35
Vis tiek tai apie ką kalbi yra ne kelias pirmyn, bet kelias atgal, nes propaguoji žemą sąmonės kokybę. Taip gaunasi todėl, kad religija dirba tik pagal trečia kokybės kriterijų, kurio paskirtis žmogaus veiklai suteikti pozityvumą per sąmonės suformavimą, šiuo atveju per reguliatyvinę idėją. Tačiau pagal kitus du kriterijus yra visiškas nulis. Tie kriterijai yra tiesos kriterijus, pagal kurį sąmonė turi siekti maksimalaus atitikimo anapusinei tikrovei ir veiklos masto kriterijus, kuris patvirtina praktikoje, kad turima tiesa. Tiesą reikia suprasti ne pagal "aukštumą" ar "žemumą", bet pagal jos pilnumą, kiek ji išsemia tikrovės pirmapradę struktūrą, nuo mažiausios smiltelės iki visos visatos. Tik sujungus visų šitų trijų kriterijų aukštą lygį, gaunama pažengusi sąmonės kokybė. O religija tik ieško savavališkai suformuotos geriausios visuomenei ir žmonijai sąmonės formos. O tai prasilenkia ir su laisva valia, nes žmogus ne molio gabalas, kad kiti jį formuotų kaip panorėję, žmogus turi augti pats.

Vis grįžti prie sau patogių žodžių, kuriuos esu įsitikinęs, pakeisti labai sunku. Jau vien dėl to, kad pakeitus net vieną žodį, visa sistema gali subyrėti kaip kortų namelis. Bet "pasaulyje" kalba ne taip, nėra tokios kalbos kurią propaguoji, nėra tokių žodžių, o jeigu pakeitus žodžius dingsta ir prasmės, tai rodo kad tos tiesos buvo tik semantinės iliuzijos. Yra daug dalykų, kurių visuomenė nežino. Kalbu apie didelius proveržius moksle, kurie parodė kas žmogus yra iš tikro. Galima visą jo gyvenimą stebėti iš vidaus, iš vidinės dalies ir šios pažinimo lygis pasiekęs tokį patį kaip ir kūno. Trečias kriterijus paremtas gnostinių implantų tikrovėje kūrimu, kurie neturi jokio atitikimo realybei, tačiau jie svarbūs psichologiškai, kaip psichologinė atrama. Galima kaltinti, kad tokiomis idėjomis atrama iš žmogaus atimama ir susilpninama jo sąmonė, tačiau tokių ramsčio reikia tik iš esmės labai silpniems žmonėms.

Atsakymas yra stokos civilizacijos pavertimas pertekliaus civilizacija, tik tai pasiekus galima iš jos pašalinti visą žiaurumą, kuris kyla iš konkurencijos dėl ribotų išteklių. Perteklių galima sukurti tik dirbtinai, technologijomis, o tam reikia aukštos sąmonės kokybės. Gražios formos, gražaus santykio, kylančio iš jos, neužtenka. Vien religijoje nėra išsigelbėjimo. Ji gali skelbti "aukštą" tiesą, gal pačią "aukščiausią", bet ji nėra "pilna" tiesa, kaip aš sakau – holoplastinė.

Visai nebūtina kovoti prieš ezoterikos "blogį", ypač ilgomis tekstų citatomis iš senovinių raštų. Taip tik paslepiama tiesa už didelio skaičiaus tuščių šiais laikais žodžių. Tos jėgos, kurios vykdo Atskleidimą, žino ką daro, ir daugiau už mus visus. Kuo daugiau žmonių procese sudalyvaus, tuo geriau bus visiems, nes atgausime laisvės pasaulį, kuriame gyvensime be diktato iš viršaus. Nediktuos nei politikas, bei turčius, nei popiežius, nei tarnautojas, nei jokie "tiesos" specialistai. Tiesa bus bendras gėris. Pavojingos charakterio patologijos išsprendžiamos psichotroninėmis priemonėmis. Reikia tik tinkamai jas naudoti.

boba2018-08-06 09:24
@klajunas, bert daugelis žmonių remiasi Biblija ir pagal ją žiūri ar aš tiesą kalbu ar ne. Ką manai apie Bibliją?
klajunas2018-08-06 11:01
Aš Biblija nesiremiu, aš remiuosi savo protu. O ką manau apie Bibliją? Tai seniai parašytas didaktinių istorijų rinkinys, su miglotomis sukūrimo aplinkybėmis. Iš dalies gali būti paremta tikrais įvykiais, iš dalies išgalvotais. Galima skaityti taip, kaip šiais laikais būtų skaitomas filosofinis, egzistencinis romanas. Galima tirti remiantis literatūros, filosofijos, teologijos, istorijos ir kitais mokslais. Man Biblija nėra išminties viršūnė, nes manau, kad trūksta labai daug svarbių šiuolaikinei civilizacijai principų. Kai kuriais atžvilgiais savo atsiradimo metu, galbūt, pralenkė laiką, padarė didelę įtaką visuomenės vystymuisi. Šiais laikais – galima padaryti geriau. Ir aišku yra tikėjimo pačia istorija klausimas. Bet čia jau psichologiniai dalykai. Man aukščiausia vertybė yra Tiesa, kad ir kokia ji būtų. Tiesa atrandama savarankiškai.
boba2018-08-06 14:48
Jūs, @klajūnas, esate dėl to toks protingas, kad absorbuojate daug žemės energijos( gal ir kosmoso). Jūs esate unikalus. Bet Biblijos vistiek nereiktų nuvertinti, ją tiesiog galima suprasti savaip( pritempti pagal save…) –  įvesti savo taisykles. Ar suprantate?
klajunas2018-08-06 16:18
Gyvenime yra daug kelių, bet žmogus jame turi rinktis vieną. Deja Biblija nėra mano kelias, nes pasirinkau eiti kitu. Kiti, jeigu jiems tinka, gali rinktis ir Bibliją. Biblijoje yra tik nedidelė dalis tikro šiuolaikinio pasaulio. Man Biblija yra visa tikrovė, ją mėgstu skaityti labiausiai.

O energiją gaunu ne iš žemės, bet iš integracijos, kuri yra ir duodanti, ir atimanti.

a.t.sielis2018-08-06 17:12
Nenoriu ginčytis, tai paskutinė mano žinutė šia tema.

klajunas rašė:Vis tiek tai apie ką kalbi yra ne kelias pirmyn, bet kelias atgal, nes propaguoji žemą sąmonės kokybę. Taip gaunasi todėl, kad religija dirba tik pagal trečia kokybės kriterijų, kurio paskirtis žmogaus veiklai suteikti pozityvumą per sąmonės suformavimą, šiuo atveju per reguliatyvinę idėją. Tačiau pagal kitus du kriterijus yra visiškas nulis. Tie kriterijai yra tiesos kriterijus, pagal kurį sąmonė turi siekti maksimalaus atitikimo anapusinei tikrovei ir veiklos masto kriterijus, kuris patvirtina praktikoje, kad turima tiesa. Tiesą reikia suprasti ne pagal "aukštumą" ar "žemumą", bet pagal jos pilnumą, kiek ji išsemia tikrovės pirmapradę struktūrą, nuo mažiausios smiltelės iki visos visatos. Tik sujungus visų šitų trijų kriterijų aukštą lygį, gaunama pažengusi sąmonės kokybė. O religija tik ieško savavališkai suformuotos geriausios visuomenei ir žmonijai sąmonės formos. O tai prasilenkia ir su laisva valia, nes žmogus ne molio gabalas, kad kiti jį formuotų kaip panorėję, žmogus turi augti pats.

Propaguoju grynąją tobulą sąmonės kokybę, t.y. tokią sąmonę, kuri yra jungtyje su tobulu Absoliutu.

Tikroji religija yra sielos veikla pagal prigimtį. Sielos veiklai, kai ji atgauta, nereikia reguliavimo. Ji natūrali, harmoninga, visados teisinga ir tobula. Reguliavimas reikalingas tada, kai siela įsipainiojusi į materiją ir praradusi savo veiklos tikrąją kokybę, panašiai kaip sušalęs vanduo praranda skystumą ir virsta ledu.

Tiesa yra visuminė Realybė, o visuminė Realybė yra PBR ir jos energijos. Tai sudaro viską. Daugiau nieko nebėra. Be PBR negali būti kalbos apie tiesą, be PBR bet kokie supratimai ir suvokimai yra iliuzija, ne-tiesa.

Teisingai, tikroji tiesa yra pilnoji tiesa, tai, kas apima viską.

Tikroji religija remiasi PBR apreiškimu, o ne kokiais savavališkais bandymais ką nors formuoti. Bet kokios saviveiklos yra netikra religija, pseudoreligija.

Niekas negali augti negaudamas tiesos peno, dvasios peno, panašiai kaip augalas negali augti be vandens, oro, saulės šviesos. Tiesos ir pilnatvinės būties dalelė – siela – atsiskleis jungtyje su tiesa ir pilnatvine būtimi. Kito kelio nėra, kitos būties sąrangos nėra. Tobula egzistencija yra tada, kai esybė užima savo prigimtinę vietą dvasinėje būtyje. Materialus pasaulis – kalėjimas, tai nėra normalus gyvenimas, tai nėra tikrieji namai.

Vis grįžti prie sau patogių žodžių, kuriuos esu įsitikinęs, pakeisti labai sunku. Jau vien dėl to, kad pakeitus net vieną žodį, visa sistema gali subyrėti kaip kortų namelis. Bet "pasaulyje" kalba ne taip, nėra tokios kalbos kurią propaguoji, nėra tokių žodžių, o jeigu pakeitus žodžius dingsta ir prasmės, tai rodo kad tos tiesos buvo tik semantinės iliuzijos. Yra daug dalykų, kurių visuomenė nežino.

Žodžių gali iš viso nebūti, gali likti tik tyla, bet Realybė egzistuos tokia, kokia yra. Yra sąmonės lygmuo, kuriame žemiški žodžiai jau nebereikalingi, nes viskas patiriama tiesiogiai. Žemiški žodžiai iš tikro negali adekvačiai apibūdinti PBR, žemiški žodžiai yra tik tarpininkas. Panašiai kaip radijo bangos. Gali būti tiesiog radijo triukšmas, be turinio. Taip ir materialistinių žodžių triukšmas. Virš žodžių yra dvasinis garsas, dvasinė substancija, ir kai žemiški žodžiai tarsi radijo bangos perduoda dvasinę substanciją, tada vyksta sielos prabudimas ir pažinimas.

Kalbu apie didelius proveržius moksle, kurie parodė kas žmogus yra iš tikro.

Modernus vakarietiškas mokslas nuėjo visiškai klaidingu keliu, nes tyrinėja tik fizinę pusę. Jis visiškai nieko neišmano apie amžinąją dvasinę esybę – sielą, ir netgi pradėjo ją neigti. Tokiu būdu, tai virsta gilia iliuzija. Panašiai kaip jeigu vietoje to, kad valgytume patys, maistą bandytume pilti ant drabužių, tai nieko gero neduotų, taip ir praleidę sielą ir nagrinėdami tik fizinį kūną, šių laikų materialistai patenka į absurdišką situaciją.

klajunas rašė:Atsakymas yra stokos civilizacijos pavertimas pertekliaus civilizacija, tik tai pasiekus galima iš jos pašalinti visą žiaurumą, kuris kyla iš konkurencijos dėl ribotų išteklių. Perteklių galima sukurti tik dirbtinai, technologijomis,

Tai akivaizdžiai klaidinga kryptis. Materiali energija niekada nesiduos užvaldoma, nes ji begalinė begalinio Kūrėjo energija. Tik Jis gali ją valdyti. Materiali visata sukurta taip, kad čia visados bus problemų, ir nebus pertekliaus, jeigu gyvos esybės veiks savarankiškai, prieš Kūrėjo valią. Perteklius ir gerovė gali atsirasti veikiant pagal visatos sąrangą ir nustatytąsias veikimo technologijas, o ne pagal savo išgalvotas technologijas. Bandymai pakeisti visatos tvarką ir ją išnaudoti savavališkai savo tikslams – pasmerkti visiškai nesėkmei. Tokios viltys yra iliuzinės.

klajunas rašė:Pavojingos charakterio patologijos išsprendžiamos psichotroninėmis priemonėmis. Reikia tik tinkamai jas naudoti.

Čia tai jau visiškai pritrenkei. Nukentėjęs nuo psichotroninių priemonių, pasirodo, yra jų šalininkas. Psichotroninės priemonės yra demonų įrankis, demonų technologijos. Egzistuoja visai kiti būties principai, kurie neša amžinybę, išmintį ir džiaugsmą, ir išsprendžia bet kokius defektus ir patologijas. Mechaninis požiūris prieštarauja tobulybei, kuri yra pati iš savęs, spontaniška, ir be prievartos. Joje tikroji laisvė. Sakei, kad trokšti laisvės, bet šituo parodai, kad esi ekstremalios prievartos – mechaninio valdymo – šalininkas.

klajunas2018-08-06 17:59

a.t.sielis rašė:Čia tai jau visiškai pritrenkei. Nukentėjęs nuo psichotroninių priemonių, pasirodo, yra jų šalininkas. Psichotroninės priemonės yra demonų įrankis, demonų technologijos.

Jeigu jautiesi toks pritrenktas, neteisingai supranti. Aš nukentėjau ne nuo psichotroninių priemonių, bet nuo neteisėto ir neteisingo jų panaudojimo. Su tomis priemonėmis galima būtų padaryti, kad neliktų nei vieno alkoholiko ar narkomano, nebūtų kitų patologijų, kurios susijusios su valia ir ne tik. Tokias priemones pasiūlius viešai, nemanau, kad atsirastų bent vienas žmogus, nenorintis pats save valdyti, nesvarbu kad mechaniškai. Aš kalbu ne apie žmonių valdymą kaip kokius žaislus, bet apie žmonių savęs valdymą. Jeigu žmogui kas nors jo psichikoje nepatinka, tai nesunkiai psichotroniškai koreguojama, sau pačiam, savo kontroliuojamu kompiuteriu. Tai būtų visiškai laisvanoriška. Bet tam psichotronika turi būti vieša technologija. Bet esu prieš žmogaus pavertimą dronu, prie psichotroninį smurtą.

Taip mąstau todėl, kad esu realistas – tai etapas, kurį privalėsime praeiti, kuo išmintingiau praeisime, tuo mažiau nuostolių patirsime evoliucijos procese.

a.t.sielis rašė:Tai akivaizdžiai klaidinga kryptis. Materiali energija niekada nesiduos užvaldoma, nes ji begalinė begalinio Kūrėjo energija. Tik Jis gali ją valdyti. Materiali visata sukurta taip, kad čia visados bus problemų, ir nebus pertekliaus, jeigu gyvos esybės veiks savarankiškai, prieš Kūrėjo valią. Perteklius ir gerovė gali atsirasti veikiant pagal visatos sąrangą ir nustatytąsias veikimo technologijas, o ne pagal savo išgalvotas technologijas. Bandymai pakeisti visatos tvarką ir ją išnaudoti savavališkai savo tikslams – pasmerkti visiškai nesėkmei. Tokios viltys yra iliuzinės.

Pertekliui, paprasta ekonomine prasme reikia tik kelių nedidelių proveržių, ypač energetikos srityje. turėtume "nemokamą energijos šaltinį", t.y., energiją pasiimdami tiesiai iš tikrovės, sukurtume neregėtą istorijoje perteklių. Išimk iš ekonominių sąnaudų visas energetines sąnaudas, visos prekės atpigs per pus, o bendras efektas bus dar geresnis. Namie nemokėsi už elektrą, nieko nekainuos benzinas, visos prekės bus perpus pigesnės. Šia kryptimi galima eiti labai toli.

a.t.sielis rašė:Modernus vakarietiškas mokslas nuėjo visiškai klaidingu keliu, nes tyrinėja tik fizinę pusę. Jis visiškai nieko neišmano apie amžinąją dvasinę esybę – sielą, ir netgi pradėjo ją neigti. Tokiu būdu, tai virsta gilia iliuzija. Panašiai kaip jeigu vietoje to, kad valgytume patys, maistą bandytume pilti ant drabužių, tai nieko gero neduotų, taip ir praleidę sielą ir nagrinėdami tik fizinį kūną, šių laikų materialistai patenka į absurdišką situaciją.

Nekalbu apie modernų vakarietišką mokslą, kalbu apie tikrą mokslą, kuris naudojamas ten, už mums nepasiekiamos ribos. 🙂

a.t.sielis rašė:Žodžių gali iš viso nebūti, gali likti tik tyla, bet Realybė egzistuos tokia, kokia yra. Yra sąmonės lygmuo, kuriame žemiški žodžiai jau nebereikalingi, nes viskas patiriama tiesiogiai.

Jei taip manai, tai nelabai gerai suvoki, kaip sąmonėje funkcionuoja žodžiai. Kai žiūri į aplinką ir joje išskiri daiktų kontūrus, tie kontūrai braižomi pasąmonėje įrašytų žodžių. Koks žodžių rinkinys pasąmonėje, toks kontūrinis vaizdas aplink žmogų ir atsiveria. Net tyloje.

a.t.sielis rašė:Tiesa yra visuminė Realybė, o visuminė Realybė yra PBR ir jos energijos. Tai sudaro viską. Daugiau nieko nebėra. Be PBR negali būti kalbos apie tiesą, be PBR bet kokie supratimai ir suvokimai yra iliuzija, ne-tiesa.

Siūlau metodą. Pabandyk šitą klausimą pamąstyti visiškoje tyloje, pasąmonėje išjungus visus PBR. Tada kai priprasi prie tylos, pabandyk kurti savo naujus žodžius, bet taip, kad jie pilnai atitiktų ką suvoki aplink save. Bet be jokių išmoktų šablonų.

Taip gydomas sutrikimas, kai kaupiamojoje sąmonėje būna per daug susikaupę nereikalingo, trikdančio žodinio chlamo.

TinSoldier2018-08-07 08:35

klajunas rašė:Man aukščiausia vertybė yra Tiesa, kad ir kokia ji būtų. Tiesa atrandama savarankiškai.

Mano filosofija (klajuno skyrelis) – paveikslėlis 146

Autorė: Keistos Mintys

klajunas2018-08-07 09:50
Iš šitą klausimą daug kartų atsakyta. Kas nori tas randa.  ;D

Trumpai – nėra nenuosavų tiesų. Kiekvienas žmogus yra savo tiesa. Bet tarp jų yra tokių, kurie bando savo nuosavą paversti bendra, per melavimą, prievartą ar paprastą susitarimą ką nors laikyti standartine tiesa. Tavo organizacijos tiesa yra tos organizacijos nuosava tiesa. Visi universalizatai – dirbtiniai.

klajunas2018-08-10 16:47
Giluminė valstybė (2)

Pirmoje dalyje apie giluminę valstybę paaiškinau kaip suorganizuota žmonija į gelmę einant iki planetą valdančios atitrūkusios civilizacijos. Šios sistemos esmė pavaizduota kaip centre esantis gardas, kuriame surinkti resursu laikomi žmonės, ir aplink šį gardą išdėstytos įvairios organizacijos, kurios išnaudoja visuomenę savo naudai. Kiekvienas žmogus suskaičiuotas, įvertintas ir kiekvienam paruoštas gyvenimo planas visuose penkiuose parodytuose segmentuose. Yra dalis žmonių, kurie integruojami į organizacijų struktūrą ir dirba tarnautojų darbą, kiti yra apačioje ir išnaudojami kaip pigi darbo jėga. Nė viena organizacija niekada nedirba žmonių labui, nes joms rūpi tik savo sistemos stiprinimas. Jeigu propagandiniuose ekranuose ir rodoma kitaip, tai yra apgavystė ir melas.

Žadėjau šiame įraše parodyti išplėstą vaizdą, kuris išeina už šios planetos ribų. Tai ir pabandysiu padaryti, tačiau iš karto perspėju, kad jokios konkrečios insaiderinės informacijos neturiu ir tai tik mano protu sukurtas modelis. Šį modelį būtų galima apvilkti į gražią istoriją, būtų galima pavaizduoti kaip tikrus faktus, patirtus asmeniškai. Tačiau to nedarau, nors ezoterikos pasaulyje tai įprasta. Yra žmonių kurie galbūt iš tikro prieina prie informacijos, kuri siekia atitrūkusią civilizaciją ir šios tikrovės anapus planetinę dimensiją, tačiau yra daug tokių, kurie meluoja, konferencijose pasakodami sukurtą fantastinį romaną. Nesiekiu bet kokia kaina pritraukti dėmesio ir pasipelnyti, man daug svarbiau, kad žmonės pradėtų mąstyti. Imant tokį Atkleidimo Amerikoje judėjimo dalyvį kaip D. Wilcock, jo alternatyvi saulės sistemos istorija daug kur atrodo kaip išgalvotas kūrinys, nors bando naudoti NASA darytas saulės sistemos planetų ir mėnulių nuotraukas ir tvirtina, kad remiasi operacijose dalyvavusių insaiderių parodymais. Bet nėra įrodymų, kad jo insaideriai nekuria, nors tai ir nepaneigia to, ką jie tvirtina.

Mąstydamas kaip galėtų veikti nežemiška civilizacija, į kurios sudėti apribotu ir išnaudojamu režimu įeina ir žemė, pavadinau ją „vietine imperija“. Šios imperijos centre yra išnaudojamų planetų gardas, kurį supa kosminės struktūros, užsiimančios jo priežiūra ir eksploatacija. Šitaip arčiausiai mūsų yra prižiūrėtojų ateivių rūšys, kurios tiesiogiai kontaktuoja su garde esančių planetų atitrūkusiomis civilizacijomis, administruojančiomis resursą. Aukščiau jų turėtų būti elitinės rūšys, kurios yra savotiška Vietinės imperijos aristokratija. Tačiau šios imperijos aukščiausias laiptelis būtų pagrindinė rasė, kurie yra imperijos valdovai. Šią sistemą paveiksliuku būtų galima pavaizduoti taip:

Mano filosofija (klajuno skyrelis) – paveikslėlis 147

Kadangi su šia sistema tiesiogiai kontaktų neturėjau, ir žemės planetoje esu tik išnaudojamo vergo statuso, neturinčio jokių teisių į išskirtinę informaciją apie tai, kaip valdoma planeta anapus jos ribų, tai ateivių rūšių konkrečiai neminėsiu, nors kiti tai daro, ir yra prikurta ar išaiškinta daug variantų. Tai ir pilkieji, reptiloidai, mantidai, insektoidai, įvairūs humanoidai iš įvairių planetų – variantų yra begalė. Mano tikslas nėra toks, kurti gražią istoriją ar vaikytis sensacijų, mano tikslas sukurti darbinį modelį ir ieškoti jam pagrindimo bei įrodymų. Taip pat aktualūs klausimai, kaip tie ateiviai nusiteikę žmonių atžvilgiu? Ar jie blogio jėgos? Mums sukurtas gyvenimas tikrai nėra rojus, tačiau akivaizdu, kad jis galėtų būti ir daug blogesnis, bet toks nėra. Vadinasi galime daryti išvadą apie tam tikrą kompromisinį variantą. Valdžios sukurta sistema yra apsišvietusi vergovė, kurioje vergas yra sąlyginai humaniškai prižiūrimas, nekalbant apie išimtinius atvejus, kai nusprendžiama žmogų panaudoti kokiam nors projektui. Tokių, kuriems nepasiseka procentas nėra labai didelis, jų yra ne daugiau 5 proc.

Pabandžiau pamodeliuoti Vietinės imperijos parametrus, kaip ji galėtų atrodyti pažvelgus į ją iš kosminės perspektyvos. Tarkime kad į ją įeina 100 resursų planetų, kuriose egzistuoja žemo išsivystymo vienos planetos civilizacijos. Tai reiškia, kad šioms planetoms vietinėje galaktikoje reikia 100 žvaigždžių. Yra apie 10 prižiūrėtojų rūšių ir kiekviena rūšis valdo po 20 planetų. Vadinasi turi būti apie 200 prižiūrėtojų žvaigždžių. Gali būti apie 5 elitines rūšis, kurių kiekviena turi 100 planetų. Kitaip sakant, jos valdo 500 žvaigždžių. Ir pabaigoje lieka pagrindinė rūšis, kuriai turėtų priklausyti apie 1000 planetų ir 1000 žvaigždžių. Kalbėdamas apie planetas, turiu omenyje apgyvendintas gyvybei tinkamas planetas, netinkamų gyvybei planetų ir jų žvaigždžių gali būti daug daugiau. Taip gauname kad Vietinei imperijai mano modelyje turėtų priklausyti 1800 gyvybei tinkančių planetų. Remiantis šiais parametrais, galime apskaičiuoti, koks bus imperijos skersmuo galaktikoje suspaudus žvaigždes į gana kompaktišką spiečių, su atstumais nuo 10 iki 100 šviesmečių tarp jų. Ištraukiame iš 1800 kubinę šaknį ir gauname vienos kraštinės ilgį 12 žvaigždžių su 10-100 šviesmečių tarpais tarp jų. Gauname skersmenį nuo 120 iki 1200 šviesmečių.

Akivaizdu, kad tokiai civilizacijai aktualiausias klausimas būtų kosminis transportas galintis skraidyti tokiais atstumais per trumpą laiką. Šviesos greičio neužtenka, kosminis laivas turi turėti galimybę į viršyti kelis kartus. Viršijus šviesos greitį 10 kartų, 1200 šviesmečių atstumas būtų įveiktas per 120 metų. Jeigu atstumas tarp žvaigždžių 10 šviesmečių, jį įveikti galima per 1 metus, 100 šviesmečių – per 10 metų. Tai rodo, kad pagrindinė rasė turi būti gerai pažinusi tikrovės sandarą, turi turėti mus gerokai lenkiančias technologijas. Jeigu kriterijumi laikysime holoplastinę tikrovės sandarą, kuri yra 100 proc. pažinimo, pagrindinė rasė turėtų žinias 30 procentų, elitinės rasės – 20 procentų, prižiūrėtojų rasės – 10 procentų, o žaliavinės planetos, tarp jų ir žemė – 5 procentus holoplastinės tiesos.

Su tam tikru Vietinės imperijos lygiu galimai kontaktuoja tik planetos elitas, vadinamas atitrūkusia civilizacija, kuri palaiko ryšius su prižiūrėtojų rūšimis, perduodančiomis instrukcijas. Visos sistemos galimai nežino net jie, nes ji prieinama tik elitinėms rūšims. Šioje sistemoje yra tam tikra santvarka, kuri nesiekia žmonių išnaikinimo, tik siekia juos laikyti savo valdžioje apribotus ir išnaudoti, tačiau vėlgi išnaudojami ne visi: planetos elitas, atitrūkusios civilizacijos giminės, kurios valdo žmoniją – nėra išnaudojamos. Jiems galbūt net yra galimybė padaryti karjerą su visa žmonija, bet tai – ilgalaikis projektas, kurio tikslas – išveisti pažangesnį žmogaus variantą. Todėl atitrūkusioje civilizacijoje labai svarbūs genetiniai eksperimentai, hibridizacija, klonavimas ir pan. Visa žmonija tam yra genetinė žaliava. Šis „augimas“ per gentinius eksperimentus galimas kelių šimtų metų bėgyje.

Dabar šio įrašo svarbiausia informacija liečianti atitrūkusią civilizaciją. Apie tai, kaip jie apsirūpina tarnais, vergais, bandomaisiais triušiais, zombiais pramogoms ir pan. Tai planetoje vykdoma naudojant genetines žmonių fermas, kuriose iš žmonijoje surinktos genetinės medžiagos, dirbtinio apvaisinimo būdu auginami žmonės-daržovės, kurie neturi tėvų, šeimos ir naudojami kaip žmogiška žaliava. Čia dalyvauja projektai susiję su spermos bankais, kiaušinėlių bankais, kurie iš žmonių surenka genetinę medžiagą, iš kurių atitrūkusioje civilizacijoje auginami vergai. Dėl šios priežasties sumažėja žmonių grobimo poreikis, o jeigu jie grobiami, tai žemesnio lygmens pasaulyje, nes atitrūkusi civilizacija vergus užsiaugina fermose. Kiekviena moteris turi apie 300 000 kiaušialąsčių, vadinasi yra tiek potencialių embrionų. Vyras akto metu išskiria apie 200 mln. spermatozoidų – užtenka visai kariuomenei. Tai reiškia, kad žmonija turi labai daug perteklinės genetinės medžiagos, kurios kaina – trilijonai. Tampant spermos ar kiaušinėlių bankų laisvanorišku donoru, reikia labai gerai pagalvoti kuo gali būti paversti tavo vaikai, nešiojantys tavo genetinę medžiagą. Ne visi variantai labai blogi, ypač kai donorais paverčiami talentingi arba genialūs žmonės, jie naudojami aukštesniojo žmogaus veisimo programose, ugdo savo gabumus ir talentus, dirba mokslinį darbą ir pan. Dabar tarkime 1 žmogaus užauginimas kainuotų 10 000 eur., tokiu atveju norint nusipirkti 1000 darbininkų, reikėtų 10 mln. eurų.

Tai reiškia taip pat, kad kiekvienas iš mūsų galime turėt giminių atitrūkusioje civilizacijose, to nežinant nei jiems, nei mums. Tai ypač liečia aukštesnį socialinį statusą turinčius žmones. Darbininkų genetinė medžiaga panaudojama auginant vergus, kariuomenių zombius, tarnus ir pan. Gardo rėmuose visa tai žinoti yra uždrausta, tačiau informacija prasisunkia ir čia. Taip pat netrūksta agentų, kurių darbas prieš tokią informaciją kovoti, užsiimant demaskacijomis ir išjuokimu. Tačiau norint juos neutralizuoti užtenka pamąstyti savo galva. Visas gylis, kurį įmanoma pasiekti, eina nuo gardo centro žemės struktūroje, iki pagrindinės rūšies, valdančios Vietinę imperiją. Toks lygis niekam neprieinamas net atitrūkusioje žemės civilizacijoje. Nekalbant jau apie žemesnius sluoksnius. Garde gyvenančiam gali būti nežinomi net vietinės savivaldybės slapti projektai, nekalbant jau apie kosminę civilizaciją. Ir einant gilyn prie tiesos, reikia pereiti daug beveik neįveikiamų užtvarų.

boba2018-08-10 20:08
Nu čia Jūs, @klajūnas, skėlėte iš peties nežinau ar tuo tikėti ar abejoti.  Bet kad esu vergė tai kuo puikiausiai suprantu. Bet jie tos kitos civilizacijos privertė mane verge tapti tik per Tėvą, o taip tai esu visiškai nevaldoma. Bet jie rado tą sąlyčio tašką ir nesprendė jie veikti per Tėvą. Tėvas yra tik mašina vykdantis jų užsakymus ir pilnumoje valdantis mane ir net taip stipriai valdantis mane, kad aš net negaliu užsiimti seksu( Pastebėjau kiti žmonės gali užsiimti seksu, bet tai nereiškia kad jie mažiau valdomi yra).
Jūs, @klajūnas, esate genijus.
Bet štai kas, @klajūnas, yra. Jie tie dabar ėda mus, bet paskui viskas pasikeis. Iš tiesų tai mes valdome.Tik tyra siela gali valdyti. Pačiam , pačiam paskutiniam taške laimime mes( laimėsime mes). Dangus mums garantuotas, o tie kurie mus ėdė danguje bus mūsų tarnais( na bent aukščiau mūsų tai tikrai nebus) – viskas persivers. Ar Jūs tuo tikite? Vienas iš pradžių griaužia kaulą, o paskui mėsą valgo ir atvirkščiai. Ar Jūs tuo tikite?
VEris2018-08-11 02:40
Visa tai, ką aprašė klajunas, būtent ta giluminė valstybė… Na, kodėl man tai kelia abejonių, nes tai tėra paprastos žemiškos hierarchijos pavyzdys. Įsivaizduokime, kad būtent Žemė ir priklauso tai pagrindinei rūšiai. Kaip mum iki to reikėtų prieiti? Visų pirma, Žemėje turėtų visiškai išnykti arba bent būti gerokai prislopinta socialinė hierarchija. Kol vieni žmonės laiko save geresniais ar turingesniais už kitus, kol visos valstybės rūpinasi tik savim, visomis žaliavomis dalinasi tik už pinigus ir apskritai, kol pinigai bus pati svarbiausia materija Žemėje, negali net būt kalbos apie "kosmoso užkariavimus". Gali skambėti lyg socializmo idėjos, ir nesakau, kad Žemėje turi būti absoliuti lygybė, bet kalbu apie žmonių susivienijimą. Kol žmogus kovos pats prieš save, nebus jokio didesnio progreso. O dabar įsivaizduokime, jog jau įvykdytas milžiniškas šuolis, galim keliauti visatoje ir tai neužtrunka metų metus, ar tuomet tikrai kažkam būtų įdomu užsiiminėti hierarchija, žemesnių civilizacijų terorizavimu? Kam iš vis galėtų būti reikalingi kažkokie vergai, kai technologijos pasiekusios tokį aukštą lygį? Na, realiausiu atveju, nebent kaip naminiai gyvūnėliai, bet ar tai tikrai realu? Realiausia, kad žmonės ir toliau sieks kuo didesnio tiek technologinio, tiek dvasinio tobulėjimo. Na, čia tik apmąstmai ir išvedžiojimai, kas būtų, jeigu būtų, bet man to užtenka įsitikinimui, jog toks scenarijus yra per daug "žemiškas" ir per daug ribotai aprėptas. Vergai, elitas, elito eitas (ta pagrindinė rasė), nemanot, kad viskas skamba kiek per daug… primityviai? Man daug labiau prie širdies a.t.sielio Tiesos teorija. Tiesiog. Ne tik logiškai, bet ir instinktyviai labiau tikėtina (iš tiek, kiek perskaičiau).
klajunas2018-08-11 12:42
Nereikia išsigąsti tokio pateikto vaizdo, nes tai tik teorinis modelis, kuris dar turi būti patvirtintas arba atmestas. Iškėlus tokį modelį kitas žingsnis yra rinkti informaciją o ne rodyti pasitenkinimą ar nepasitenkinimą tokia perspektyva. Tai nėra galutinis variantas, bet jis paremtas mano ribota patirtimi. Čia nekalbama apie tai kaip "turėtų būti". Aišku daug geriau būtų jeigu žmogus pasidaryti daug kartų protingesnis, dvasingesnis ir taptų visatos valdovu. Bet modelis kuriamas ne remianti tuo, ko norėtume.
Paprašyk, kad a.t.sielis pateiktų savo koncentruotą modelį ir galėsi įrodymų ieškoti jam, jeigu labiau patinka. O jeigu patinka galėsi puoselėti saldžią žinojimo iliuziją visą gyvenimą ir nieko nedaryti, kad įsitikintum, jog tai, kuo tiki yra tiesa. Mano variantas toks, distopinis. Deja manau jis labai realus, bent jau iki tam tikro lygio (išimant ateivius ir paliekant tik žmones).
VEris2018-08-11 18:15
Iš tiesų, aš asmeniškai apskritai nedrįsčiau bandyti dėlioti tokį konkretų modelį, kokį sukūrei tu, bet tik dėl to, kad neturiu jokių įrodymų, faktų, patirčių ar bet kokios kitos informacijos, kas galėtų man padėti bent "užsikabinti". Dėl to būtų labai įdomu sužinoti, kas suteikė pagrindą tokiam modeliui. Minėjai, kad neturi jokios "insaiderinės" informacijos ir viską sukūrei savo protu. Įdomu, kuo remiantis nupiešei tokį visatos susisluoksniavu. Šiaip labai įdomu padiskutuoti. Ankstesniame komentare aprašiau, kodėl negalėčiau tokios teorijos patvirtinti ir kodėl pats ją laikau nelabai realia, tiesiog duodamas Žemės pavyzdį (vėlgi, pasiremdamas tik savo hipotezėmis ir mąstysena), bet lygiai taip pat negaliu ir paneigti šio modelio, todėl laukiu šiek tiek platesnio tavo aprašymo, atsakant į klausimą, kaip iškilo toks modelis, kas davė tam pagrindą ir iš kur atsirado "prižiūrėtojai", "elitas", "pagrindė rūšis", bei tie konkrentūs skaičiai (200, 500 ir t.t)
klajunas2018-08-11 19:04
Šie mano du straipsniai ne veltui išskirti į dvi dalis – kur pirmoje kalbama apie žemę, o antroje apie kosminę imperiją. Žemės modelis yra tikras šimtu procentų, tik šiek tiek abejonių turint apie atitrūkusią civilizaciją. Kad ji egzistuoja – nėra jokios abejonės, bet galima abejoti dėl jos pasiekto mokslinio lygio. Pavyzdžiui, ar tai, kad seniai turimos slaptos kosminės programos ir kosminis laivynas tik legendos, ar tiesa. Apie tai kalba daug insaiderių, nors suprantu, kad ne visais jais galima pasitikėti. Antra dalis – vietinė imperija, grynai hipotetinė, bet pagrindinis principas buvo analogija paimta iš žemės modelio, tik šiek tiek pakeisti pavadinimai – kad yra centrinė gardo arba aptvaro sistema ir aplink jį prižiūrinčios organizacijos, kaip žemėje taip ir kosmose. Kaip tai darau konkrečiai galima paaiškinti taip. Apie planetos santvarką yra daugybė viešų faktų ir informacijų, kuriuos gali pasitikrinti kiekvienas. Pavyzdžiui penki segmentai, supantys gardą – akivaizdūs, nors realiai jie ne visi, galima dar būtų smulkinti, bet rinkausi pagrindinius. Imkime politiką – yra vietinė valstybės organizacija, sąjungų globalinė organizacija ir dar aukštesnė už sąjungas elitinė sistema. Kad jie kontroliuoja visus garde esančius gyventojus, renka duomenų bazėse informaciją, kurią analizuoja ir tiria – savaime suprantama. Tas pats apie bažnyčią, verslą, tarnautojus, administruojančius sistemą ir t.t. Planetoje gyvena virš 7 milijardų gyventojų, kuriuos lengva paanalizuoti pagal įvairius universalius parametrus, ką esu padaręs straipsnyje "Kodėl". Taip pat galvoje turiu savotišką "Google Earth", kurį galiu sukinėti kaip noriu ir ant jo uždėti įvairius duomenis, matyti bendrą vaizdą, sąryšius tarp dalių, prasukti planetos istorijos filmuką, kaip vystėsi  pagal turimas istorijos žinias ir t.t. Aš tai vadinu remote viewingu. Tai ką matau nėra planetos real time vaizdas, tai greičiau yra visų turimų duomenų simuliacija. Tą patį darau su vietine imperija, kuriu pagal tokį patį šabloną. Bet čia logikos elementarios. Pagrindinis dalykas yra atstumai ir kokio greičio reikia norint juos įveikti per tinkamą sistemos išlaikymui laiką. Pavyzdžiui, jeigu vietinės imperijos skersmuo kosminėje erdvėje 1200 šviesmečių, tai kad būtų pakankamas susisiekimas reikia, kad kosminis laivas viršytų šviesos greitį 10 kartų. Tam reikia fundamentalių proveržių tikrovės pažinime, nes žemės mokslas tvirtina, kad šviesos greičio viršyti neįmanoma, o tokiu atveju, kosminė imperija būtų negalima. Bet akivaizdu, kad žemės mokslas labai atsilikęs, ir jis tikrai nėra galutinis žodis. Todėl rėmiausi atsargiu vertinimu, dešimt kartų šviesos greitį viršijantis kosminio laivo greitis. Norint perskristi visą galaktiką, reikėtų šviesos greitį viršyti 2000 kartų, o tai labai daug, tokie procesai tikrovėje sunkiai įsivaizduojami žmogaus protui. Todėl iš pradžių būna vietinė sistema, tada besivystydama ji turi plėstis. Be to, kad joks insaideris nesu – nevisiška tiesa, nes tikrai žinau, kad egzistuoja telepatinė psichotronika, kuri nuo visuomenės slepiama. Vadinasi žmonėms sakoma ne viskas. Tiesa ta, kad seniai galima bendrauti mintimis sąmonė į sąmonę, o tai turi ryšį su mokslu, kuris tikrai daug kartų lenkia viešą turimą mokslą, o tai yra užuomina į atitrūkusią civilizaciją. Jeigu tokia pat situacija su antigravitacija ir ją naudojančiais skraidančiais aparatais, tai atitrūkusi civilizacija, kuri paslėpta nuo gardo akių yra tikras faktas. Iš kur jie visa tai gavo – galima tik spėlioti. Gal iš tų pačių nežemiškų civilizacijų.
mcgyver2018-08-11 19:48

klajunas rašė:Tiesa ta, kad seniai galima bendrauti mintimis sąmonė į sąmonę

Dok pvz. apie bendravima mintimis arba tai paaiskink ka tuo norejai pasakyti.

a.t.sielis2018-08-11 19:56
Vedos ir Puranos kalba, kad visata (multivisata, materialių visatų yra daug) yra pilnai apgyvendinta, netgi Saulėje, Mėnulyje, ir kitose artimose planetose yra gyvenama, tiesiog nefiziniu lygmeniu. Visose planetose ir žvaigždėse yra gyvų būtybių su savo civilizacija.

Pvz. astronautai nuskrido į Mėnulį, ten nufilmavo tik dulkes, bet nefiziniu lygmeniu ten yra graži gamta ir gyvenimas.

Vedos ir Puranos aprašo, kad yra 14 visatos planetų lygmenų:

Mano filosofija (klajuno skyrelis) – paveikslėlis 148

Kaip matome, yra 7 aukštesnės (viena iš jų Žemė, arba Žemiškos planetos), ir 7 žemesnės. Aukščiau už Žemiškas planetas visos planetos yra subtiliame nefiziniame lygmenyje. Jų lygmenys išvardijami. Aukštesnėse planetose gyvenantys pusdieviai valdo visatos reikalus.

Žemiau Žemės esantys planetų lygmenys irgi išvardijami. Parašyta, kad jos yra grubiame pavidale, tai yra, ten yra tokia kaip Žemėje apčiuopiama fizinė materija. Ten materializmas gali būti pažengęs labai smarkiai, ir konstruojamas materialistinis rojus.

Klajūno teorijos, bei anomalistų UFO nagrinėtojų teorijos, labiau apibūdintų žemesniųjų planetų situaciją, t.y. kur pažangos siekiama per materiją ir technologijos. Ten materijos sandas stipresnis. Gal iš ten ir į Žemę jie atskrenda.

—————-

Už materialių visatų, su jų 14 planetinių lygmenų, ribos yra dvasinis spindesys, regimas kaip šviesa, o už dvasinio spindesio ribos yra dvasinis pasaulis, dvasinės planetos. Materialios visatos yra laikinos, sukuriamos ir sunaikinamos, o dvasinis pasaulis – amžinas ir tobulas.

Materialių visatų ir dvasinio pasaulio santykis yra 1 prie 4, t.y. materialios visatos visoje kūrinijoje sudaro tik ketvirtadalį. (tuo turima galvoje tikriausiai ne erdvė ir ne kiekybė, ar ne vien tai, tai kažkoks kompleksinis įvertis).

klajunas2018-08-11 19:58

mcgyver rašė:Dok pvz. apie bendravima mintimis arba tai paaiskink ka tuo norejai pasakyti.

Negi vėl turėsiu kartoti tą patį, ką jau daug kartų aiškinau. Bendrauju mintimis su operatyvine/žvalgybine grupe, esu integruotas į jų sistemą. Iš to darau išvadą, kad technologija sukurta ir efektyviai naudojama, įprasta tiek pat kaip išmanūs telefonai.

mcgyver2018-08-11 20:28

klajunas rašė:Negi vėl turėsiu kartoti tą patį, ką jau daug kartų aiškinau. Bendrauju mintimis su operatyvine/žvalgybine grupe, esu integruotas į jų sistemą. Iš to darau išvadą, kad technologija sukurta ir efektyviai naudojama, įprasta tiek pat kaip išmanūs telefonai.

Aisku. Maniau, kad pasakysi kad galima be jokiu technologiju per mintis kalbetis.

a.t.sielis rašė:Materialios visatos yra laikinos, sukuriamos ir sunaikinamos, o dvasinis pasaulis – amžinas ir tobulas.

Tai kaip ten pakliuti i ta dvasini pasauli? Turi praktikuoti krisnos samone 100 gyvenimu?
O jei nusvinti ir mirsti kur patenki?
Kodel buda budamas sivos inkarnacija atmete vedas?

mcgyver2018-08-11 20:29

mcgyver rašė:Aisku. Maniau, kad pasakysi kad galima be jokiu technologiju per mintis kalbetis.Tai kaip ten pakliuti i ta dvasini pasauli? Turi praktikuoti krisnos samone 100 gyvenimu?
O jei nusvinti ir mirsti kur patenki?
Kodel buda budamas sivos ar visnu nepamenu inkarnacija atmete vedas?

VEris2018-08-11 22:37
Visiškai atsitiktinai internete radau straipsnį:

http://www.psytechnologijos.lt/psichotronika/reportazas-is-saugumo-zvalgybines-operacijos-3/

Jame aprašyta lygiai toks pats modelis, kaip ir tavo, tik dar plačiau, net sąvokos tos pačios panaudotos. Čia tu ir rašei, ar rėmeisi šiuo tekstu?

Creative2018-08-12 01:22
Visiškai sutinku su klajūnu, kad mes savo pasaulinį modelį susidarom iš gaunamos informacijos kiekio, kiek pasiekia tiek ir turime. Suradę kažką naują integruojame ir pnš.
klajunas2018-08-12 05:14

VEris rašė:Visiškai atsitiktinai internete radau straipsnį:

http://www.psytechnologijos.lt/psichotronika/reportazas-is-saugumo-zvalgybines-operacijos-3/

Jame aprašyta lygiai toks pats modelis, kaip ir tavo, tik dar plačiau, net sąvokos tos pačios panaudotos. Čia tu ir rašei, ar rėmeisi šiuo tekstu?

Jeigu atidžiau pažiūrėtum mano profilį, pamatytum, kad tai mano puslapis. Jame tie patys straipsniai kaip ir forume.

klajunas2018-08-16 12:49
Kodėl slepiama antigravitacija?

Viena iš pagrindinių kliūčių civilizacijai neleidžiančių tapti kosmine yra nesugebėjimas efektyviai įveikti žemės gravitacijos. Kosminėms kelionėms reikia daug kuro, turinčio didelę masę, todėl kuo daugiau kuro su savimi reikia pasiimti, tuo sunkiau įveikti gravitacinę trauką. Neturint pigių ir efektyvių priemonių tam pasiekti ilgos kosminės kelionės labai apsunkinamos. Čia galima ieškoti dviejų galimybių, tradicinių pigių ir efektyvių energijos šaltinių arba ieškoti būdų gravitaciją įveikti netradiciškai. Vienas jų sukurti antigravitacinius variklius. Tvirtinama, kad NSO naudoja antigravitaciją, nors nežinoma iš kur jie ir kam priklauso.

Mano filosofija (klajuno skyrelis) – paveikslėlis 149

Sukurti antigravitacinius variklius nėra lengvas uždavinys, nes mokslininkai dar neturi pilnos gravitacijos teorijos, todėl atrasti mechanizmą, su kuriuo ją būtų įmanoma įveikti galima tik atsitiktinumo būdu. Lig šiol taip ir buvo daroma. Šiuo metu turimi Niutono ir Einšteino gravitacijos modeliai, kurie nepakankami norint surasti antigravitacinės levitacijos efektą. Niutono modelyje gravitaciją perneša nežinoma sąveikos jėga, o Einšteino modelyje ta jėga yra masės/energijos sukeliamas skirtumas erdvėje. Yra daug teorinių gravitacijos modelių, tačiau visi jie nepatvirtinti.

Nepaisant to, kaip turėtų veikti antigravitacija iš principo žinoma, nėra tik šio žinojimo įgyvendinimo technologijų. Vienas pagrindinių antigravitacijos mechanizmų aprašomas Archimedo dėsnio. Jo esmė ta, kad mažesnį tankį turintis kūnas, didesnio tankio terpėje kyla į viršų. Tai veikia skysčiuose bei dujose ir naudojama laivininkystėje ir oreivystėje. Dėl Archimedo jėgos neskęsta laivai ir į viršų kyla oro balionai. Iš principo tai yra antigravitacija, veikianti skysčiuose ir dujose, kuri plačiai išnaudojama, nors šie efektai nelaikomi tikrąja trokštama antigravitacija.

Norint įveikti gravitaciją kitais būdais, bet analogišku principu, ieškoma egzotiškų materijos formų gaubiančių planetą, kurias būtų galima išnaudoti pritaikant tą patį Archimedo dėsnį. Galima spėti, kad erdvėje aplink planetą ištyrinėtos ne visos hipostratos. Šiuo metu mokslo žinios labai ribotos, ir labai didelė tikimybė, kad gelmė slepia labai daug nežinomų paslapčių. Kokia šiuo metu mokslui žinoma hipostratų sandara? Planetą gaubia atmosferos dujos, eteris, elektromagnetinis ir gravitacinis laukas. Dujos turi slėgį, temperatūrą, judėjimą; eteris atsakingas už elektrinius ir magnetinius laukus; elektromagnetinis laukas perduoda elektromagnetines bangas; gravitacinis laukas sukuria sunkio jėgą žemyn. Tai viskas ką mokslas žino apie artimiausią aplinką. Tai nepilnas modelis, nes yra reiškinių, kuriems reikia kitų terpių. Pavyzdžiu, toks reiškinys yra žmogaus sąmonė, kuri gali būti susijusi su atskira kvantinių laukų grupe, gaubiančia planetą. Sąmonė juk negali atsirasti iš nieko.

Atradus tokias naujas materijos formas, būtų galima ieškoti kaip jose sukurti Archimedo jėgą, kuri padėtų įveikti gravitaciją. Kuo mechanizmas paprastesnis ir efektyvesnis, tuo sistema būtų našesnė. Archimedo jėgai sukurti galima naudoti statinį elementą ir dinaminį. Pavyzdžiui, vandenyje plūduriuojanti pliauska yra statinis elementas, nes sukurti jėgai nenaudojamas joks procesas, skirtumas yra pačiose materijos savybėse. Tačiau kai materijos savybės keičiamos dirbtinai, tai jau dinaminis elementas, leidžiantis valdyti jėgą kontroliuojant jo būsenas. Toks pavyzdžiui yra oro šildymui naudojamas degiklis oro balione, su kuriuo keičiamas duju tankis.

Erdvėlaivis su statiniu elementu nebūtų efektyvus, nes jį būtų sunku kontroliuoti ir valdyti. Kadangi tai oreivystėje labai svarbu, turi būti ieškoma dinaminio elemento, kuris sąveikautų su mokslui nežinomomis hipostratomis. Yra legendų tvirtinančių, kad tokie eksperimentai prasidėjo nacistinėje Vokietijoje, kuriant skraidančių diskų technologijas. Buvo sukurti prototipai, tačiau vokiečiams pralaimėjus karą, projektai nebuvo užbaigti. Remiantis turimais duomenimis, vokiečiai nenaudojo egzotiškų materijos formų ir jų skraidantys diskai buvo pagrįsti aerodinamika. Teigiama, kad vieno eksperimento metu per tris minutes skraidantis diskas pakilo į 12 km aukštį, 2000 km/h greičiu. Baigiantis karui daug dokumentų buvo sunaikinta, kiti pateko į rusų ir amerikiečių rankas ir skraidančių diskų technologijos tobulintos JAV bei Sovietų Sąjungoje.

JAV antigravitacija domimasi nuo maždaug 1950 metų. 1948 m. Roger Babson įsteigė „Gravitacijos tyrimų fondą“, kurio tikslas buvo sukurti gravitacijos skydą, taip pasiekiant antigravitacijos efektą. Šis fondas veikia iki šių dienų. Nors 1915 m. paskelbta Einšteino bendroji reliatyvumo teorija atmeta antigravitacijos galimybę tarp 1950-60 įvairios organizacijos vykdė intensyvius galimų antigravitacijos mechanizmų tyrimus. Pavyzdžiui, tuo domėjosi Glenn L. Martin kompanija, kuri vėliau tapo „Lockheed Martin korporacija“, veikiančia aviapramonės srityje. Tyrimai vyko „Pažangiųjų tyrimų institute“. Tačiau 1973 m. priėmus Mansfildo pataisą, kariuomenės parama antigravitacijos tyrimams buvo nutraukta, nors privačios pastangos tęsėsi ir toliau.

Didžiausia problema – atrasti egzotiškas materijos formas ir sukurti archimedo jėgą sukuriantį dinaminį elementą. Iš pradžių dinaminio elemento buvo ieškoma tradicinėse mokslui žinomose srityse. Tokie buvo giroskopiniai prietaisai, kuriais, panaudojant įvairius efektus, buvo bandoma išgauti keliamąją jėgą. Henry Wallace tarp 1968-1974 užregistravo eilę patentų, kuriuose aprašomas prietaisas, kuriame gretai sukami žalvario diskai, kaip tvirtinama, sukuria gravitomagnetinį lauką, sulygiavus branduolių sukinius. Nepriklausomais viešais tyrimais šio prietaiso efektyvumas nebuvo patikrintas.

1920-30 m. Thomas Townsend Brown sukūrė gravitatorių, sukonstruotą iš didelės įtampos kondensatorių. Atlikęs eksperimentus, kaip tvirtina, jis pastebėjo, kad šis prietaisas turi antigravitacinių savybių, mažinančių kūnų masę. Šį efektą pavadino Biefeld-Brown efektu ir sukūrė elektrogavitikos terminą. Elektrogravitikos sąvoka labai populiari ufologijoje, tvirtinama, kad šis efektas naudojamas NSO ir B-2 bombonešiuose. Tačiau vėlesni tyrimai, kuriuos atliko JAV oro pajėgos, ir NASA, kaip tvirtinama, antigravitacijos efektų nenustatė.

Antigravitacija galėtų veikti tiesioginėje sąveikoje su gravitaciniu lauku, kaip pavyzdžiui, antigravitaciniuose skyduose arba gravitacinės traukos įveikimui galima panaudoti kitos terpės priešpriešinę gravitacijai jėgą, kuri aviacijoje šiuo metu sukuriama tik panaudojus aerodinaminius reiškinius. Kaip sukuriama keliamoji ir varomoji jėga nesvarbu, svarbu tik kad ji padėtų įveikti gravitacijos vektorių, atsiplėšti nuo žemės ir pakilti į kosminę erdvę. Ufologijoje daugybė legendų, kad tai pavyko padaryti, kad NSO naudojami egzotiški antigravitaciniai varikliai. Kadangi žemės mokslininkai darė daug tyrimų, galima manyti, kad yra pavykusių projektų ir kad NSO yra žemiškos kilmės slaptos technologijos. Jeigu tokios technologijos iš tikro yra sukurtos, šioms grupuotėms, kurios kartais vadinamos atitrūkusia civilizacija, būtų atviras kosmosas ir didelė tikimybė kad jos turi bazes Mėnulyje, Marse ir kitur. Kita tikimybė, kad NSO yra nežemiškų civilizacijų erdvėlaiviai atskridę iš kitų planetų.

Aišku viena, viešumoje šios technologijos neegzistuoja, jeigu naudojamos, tai naudojamos tik slaptai. Jų atžvilgiu yra didelė konspiracija, kurių paskirtis apsaugoti nuo žmonių paslaptį. Kodėl to siekiama? Kad tai suprastume, turime pabandyti įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu turėtume antigravitacinius lėktuvus. Šiuo metu į kosmosą išskristi galima tik brangiai kainuojančiomis raketomis, tačiau jeigu pavyktų sumažinti lėktuvo masę, būtų galima į kosmosą patekti su paprastu lėktuvo dydžio aparatu. Taptų įmanomos paprastos, privačios kelionės į Mėnulį ir net Marsą. Jeigu šios teritorijos jau užimtos, paprasčiausiai nenorima ar bijoma žmonių antplūdžio. Į savo kiemą nenorima įsileisti jokių pašalinių žmonių, nes tada reikėtų dalintis erdve ir resursais. Todėl siekiama tokias technologijas riboti, kad būtų galima save apsaugoti nuo potencialių problemų. Toms nežemiškoms civilizacijoms ar atitrūkusiai žemės civilizacijai daug patogiau, kai visa žmonija yra prispausta prie žemės ir nešniukštinėja svetimoje teritorijoje. Konkurencijos nenori niekas. Dėl šios priežasties tokio žemo lygio ir net specialiai klaidingos, nepilnos gravitacijos teorijos, kad būtų daug sunkiau atrasti antigravitacinio aparato dinaminį elementą. Galima tik įsivaizduoti koks chaosas kiltų kosmose, jeigu tarp Žemės ir Mėnulio, tarp Žemės ir Marso pradėtų kursuoti milijonai skraidančių aparatų. Kai nėra pašalinių akių daug ramiau, galima be trukdymų gyventi ir vykdyti savo projektus.

a.t.sielis2018-08-16 17:41
Pagal Vedų ir Puranų sampratą, keliavimui tarp planetų nereikalingi aparatai. Kas iš to, kad žmonės nuskrido į Mėnulį, jeigu nepamatė ten subtiliosios Mėnulio gamtos ir negali ten gyventi? Tikroji kelionė vyksta taip: žmogus numiršta, ir jeigu yra atitinkamai nusipelnęs, patenka į kažkurią aukštesnę planetą, gauna ten gyventi tinkamą "subtiliosios materijos" kūną.

Tai panašu į kelionę į kurortą – žmogus dirba, užsidirba pinigų, tada keliauja į kurortą, atostogauja ir leidžia pinigus. Panašiai, žmonės, norėdami patekti į aukštesnes rojiškas planetas, turi daryti gerus darbus, ir sukaupę nuopelnų po mirties ten patenka.

klajunas2018-08-17 17:23
Tai jau būtų ne dėsniais paremta gamta, bet civilizacija su savavališka santvarka. Nuopelnas už gerus darbus gali turėti tik taisyklės arba savavališko kažkieno priimto įstatymo statusą. Tačiau nuopelnai neįmanomi kaip gamtos dėsnis. Vadinasi tu kalbi apie nematomą civilizacija su savo tvarka, o mane domina dėsnių pažinimas ir pritaikymas. Tas pats galioja ir su įstatymais, juos taip pat galima pažinti ir jais pasinaudoti, tačiau įstatymų neįmanoma pažinti gamtinės aplinkos tyrimu. Su įstatymais turi būti supažindinama kontakto metu. Visgi laikausi kad turime pažinti tikrovę ne kaip savavališką santvarką, bet kaip dėsniais valdomą tvarką. O dėsniuose etikai vietos nėra. etika negali būti įrašyta į tikrovės sandarą. Nors gali būti įrašyta į gyvų būtybių organizavimo santvarką. Įstatymais pagrįsta tikrovės tvarka rodytų, kad už jos stovi sąmoninga valia. Tačiau tai dar turi būti įrodyta. Pažinę įstatymus nesukursime jokio kelionės aparato, jį galima sukurti tik pažinus dėsnius. Reikia skirti kur kelionės įstatymai, o kur dėsniais paremta kelionė. Pas mane keliauja visi žinantys dėsnius, nepriklausomai nuo etikos.
a.t.sielis2018-08-17 18:24

klajunas rašė:Tačiau nuopelnai neįmanomi kaip gamtos dėsnis.

Įmanomi. Nuopelnai reiškia nuopelnus pagal karmos dėsnį. "Ką pasėsi, tą ir pjausi".

Etika yra įrašyta gamtoje, visatoje, tai 100 proc. faktas. Gerų darbų rezultatai geri, blogų darbų rezultatai blogi.

Jeigu tau etika yra ne rodiklis ir nepageidaujama, tada neturėtum jaustis nuskriaustas dėl to, kad tave kas nors užpuolė.

klajunas2018-08-17 18:58

a.t.sielis rašė:Etika yra įrašyta gamtoje, visatoje, tai 100 proc. faktas.

Man atrodo, kad 100 proc. yra priešingas faktas – etika linkusi pralaimėti, o laimi jėga. Dėl šios priežasties dauguma valdžių neetiškos. Jeigu nuopelnais kraunamas turtas veiktų kai gamtos dėsnis, gyventume visiškai kitokiame pasaulyje negu yra dabar.

Siūlau labiau įsigilinti į tai ką parašiau. Tai ką tu sakai turi tikimybę būti tikra, bet ne kaip gamta, bet kaip aukštesnio pasaulio civilizacija su įstatymais, o ne dėsniais. Karma ne gamtos dėsnis, bet civilizacijos įstatymas.

a.t.sielis2018-08-17 19:58
Taip tik atrodo, kad jėga laimi, bet ilgesniame laikotarpyje blogiečiai gauna savo blogos veiklos rezultatus.

Karmos dėsnio veikimas nėra toks, kaip pvz. fizikos dėsnių veikimas, nes jis susijęs ne tiek su atomais ir pan., ne su fizikinio sluoksnio sąveikomis, o su laiko dėliojamo vyksmo ir atsakomybės procesais, t.y žmonių likimais. Pvz. karmos dėsnis neveikia gyvūnų, taigi, didžioji dalis gamtos neįtakojama karmos. Jį galima vadinti Kūrėjo nustatytu įstatymu, arba vienu iš materialios visatos veikimo principų.

Galima suprasti, kad karmos dėsnis yra galingesnis ir apima daugiau negu mums žinomi gamtos dėsniai, nes jis turi atitinkamai pajungti ir gamtos dėsnių veikimą: kad sukonstruotum individualius likimus, reikia kad visa aplinka atitinkamai veiktų. Biologijos dėsniai, ekologijos dėsniai – jie per sudėtingi ir žmonijos nėra perprasti, ką kalbėti apie dar sudėtingesnį karmos dėsnį, kuris liečia daug ilgesnius laikotarpius, negu vienas gyvenimas.

klajunas2018-08-17 20:28
gamta vertina gerus ir blogus veiksmus šiek tiek kitaip. tai veikimas prieš protą, nesuprantant dėsnių pasekmių. pavyzdžiui, jeigu neturi patirties ir protu nesupranti, kad šokdamas iš per didelio aukščio užsimuši, būsi dėl nežinojimo "nubaustas". arba jeigu nežinai, kad po vandeniu kvėpuoti neįmanoma ir pamėginsi – prigersi. neprotingas dėsnių neatitinkantis elgesys tikrai nubaudžiamas, bet tai nėra etinė karma, o kartais šie dalykai maišomi. tarkim neprotingai investavai ir praradai visą turtą – tai karma ar paprasčiausiai kvailo elgesio einančio prieš ekonomikos dėsnius pasekmė. visi suprantam, kad negali daryti ką nori, nes neprotingai elgdamasis nukentėsi. bet čia yra ne etikos dalykas, o išmanymo. taip pat protingas pagal dėsnius vykdomas elgesys apdovanojamas, gaunamas pelnas, susirenkamas derlius. manau kad iš tokios patirties pasaulyje ir susiformavo karmos idėja. bet čia daugiau žinių ir gebėjimų jomis manipuliuoti reikalas, kuris suveikia didele tikimybe, nors ne visada 100 proc. Bet į tai įeina daug niuansų, nes turint priemonių žiniomis ir protingu elgesiu galima manipuliuoti, dėl kitų veiklos prarandant savo apdovanojimą arba dėl turimos socialinės galios išvengiant neprotingų veiksmų pasekmių, nes yra resursų kompensuoti proto stoką. tam tikru lygiu tokia "karma", arba veiksmas-atoveiksmis, veikia natūraliai. tačiau religijose padarius pagrindniu visatos dėsniu – perlenkiama lazda. kai į kompiuterį parsisiunti virusą ir sugadini savo turtą, nuostolis tik neprotingo elgesio pasekmė, tačiau šis nuostolis nėra karma to, ką padarei nesusijusioje situacijoje. tai yra tokia natūrali karma veikia tik tiesiogiai, vienos situacijos ribose ir iš vienos situacijos neperkeliama į kitą situaciją. tai gali padaryti tik sąmoninga valia. kai nusižengimas vienoje vietoje išlyginamas bausme kitoje. gamtoje toks ryšys ir likimas neįmanomas, likimą paprastam žmogui suformuoti gali tik jį valdanti valdžia savo sprendimais. netinkamai maitindamasis sugadini savo sveikatą. bet sveikatos sugadinimas nėra bausmė už tai, ką padarei kitoje gyvenimo srityje, tai bausmė už nesveiką maitinimąsi. kiek religinė karmos idėja pažeidžia šį tiesioginį veiksmo ir pasekmės ryšį, ji neatitinka tikrovės. likimas yra žmogaus ir aplinkos sprendimų suma. kiek sprendimai protingi, jie formuoja teigiamą likimą, kiek neprotingi, neigiamą.
a.t.sielis2018-08-17 21:18
Įsivaizduok situaciją: žmogus važiuoja keliu, laikosi visų eismo taisyklių, važiuoja saugiai. Važiuoja per kryžkelę, šviesoforas, dega žalia, kažkas atlekia 150 km/h greičiu iš šono per raudoną ir trenkiasi į jį.

Žmogus nekaltas, viską darė protingai, bet nukentėjo.

Tai likiminis įvykis. Žmogus nedarė veiksmų dėl kurių turėtų nukentėti, bet vis vien nukentėjo.

Jeigu jis būtų važiavęs kad tą vietą pasiektų sekunde greičiau, ar sekunde lėčiau, būtų nepatekęs į avariją.

Taigi, didelė kintamųjų visuma galėjo nulemti taip, kad to nebūtų atsitikę.

Vadinasi, čia veikia labai dideli kiekiai kintamųjų, kurie gali leisti atsitikti tam tikriems įvykiams, o gali ir neleisti.

Įsivaizduokim tokį labai didelį skaičių kintamųjų, kurie "būriuojasi" apie kiekvieno žmogaus judėjimą, tiek psichologinį, tiek fizinį, ir nulemia jo patiriamą įvykių seką, smulkių ir stambių.

Pagalvojus, galima suprasti, kad likimai negali būti beasmenių jėgų reguliavimo pasekmė. Veikia sąmoninga jėga, kuri tenais visų kintamųjų metalygmenyje leidžia kažkam vykti, arba neleidžia. Viskas paklūsta tai jėgai, tiek mūsų tiriami vyksmai pagal gamtos dėsnius, tiek visi kiti vyksmai, kurių negalime tyrinėti.