Skip to main content

Kūčių būrimai: 18 tradicinių būrimų ir ką jie reiškia

Kūčių būrimai – tai senieji lietuvių spėjimai, kuriais Kūčių vakarą ir naktį bandyta „pažvelgti“ į ateinančius metus: iš po staltiesės traukiamas šiaudas, poromis skaičiuojami tvoros statiniai ar malkos, klausomasi, iš kurios pusės loja šunys, į vandenį liejamas vaškas. Dažniausiai buriama apie meilę ir vedybas, sveikatą bei gyvenimo ilgį, taip pat apie orus ir būsimą derlių. Etnologai pasakoja, kad Lietuvoje užrašyta keli šimtai Kūčių nakties burtų – vieni atliekami prie stalo visai šeimai, kiti slapčia, kieme ar pirtyje. Labiausiai jais domėdavosi netekėjusios merginos, bet savo ženklų ieškodavo ir ūkininkai, ir vaikai. Toliau rasite populiariausius tradicinius būrimus: kaip juos atlikti, ką, anot liaudies tikėjimų, reiškia rezultatai ir kur jie buvo paplitę. Prisiminkite – tai ne prognozė, o gyva tradicija ir puiki proga pasijuokti kartu. O jei ištrauksite trumputį šiaudą, visada galima kaltinti šieną.

Ištraukite Kūčių šiaudą

Šiaudo traukimas iš po staltiesės – turbūt žinomiausias Kūčių būrimas, išlikęs daugelyje šeimų iki šiol. Senoliai sakydavo, kad iš šiaudo galima perskaityti, koks bus ateinančių metų gyvenimas, sveikata ir derlius. Ištraukite savo šiaudą ir pažiūrėkite, ką jis būtų reiškęs pagal tradiciją – tik nepamirškite, kad tai žaidimas, o ne lemtis.

Kada ir kodėl buriama per Kūčias?

Daugiausia buriama Kūčių vakarą, baigus vakarienę, ir vėliau naktį – kai kurie spėjimai turėjo būti atlikti būtent vidurnaktį. Tačiau būrimų laikas tuo nesibaigdavo: pirmąją Kalėdų dieną žmonės nieko nedirbdavo ir taip pat užsiimdavo spėjimais, o visas tarpušvenčio laikotarpis iki Trijų karalių (sausio 6 d.) laikytas paslaptingu. Kūčių naktis – virsmo metas, kai po saulėgrįžos diena vėl ima ilgėti. Tikėta, kad tada šulinių vanduo akimirkai virsta vynu, gyvuliai prakalba žmonių balsu, o prie stalo susirenka protėvių vėlės. Tokią naktį, sakyta, ir ateitis lengviau pravira.

18 tradiciniai Kūčių būrimai

Dauguma Kūčių būrimų skirti merginoms, norinčioms sužinoti apie meilę ir vestuves, tačiau buvo burta ir apie sveikatą, orus bei derlių. Pasirinkite, kas jums įdomiausia:

Šiaudo traukimas iš po staltiesės

sveikata ir gyvenimas

Kaip burti: Kūčių stalas tradiciškai klojamas ant šieno ar šiaudų. Pavalgę visi paeiliui – dažnai pradedant šeimininku – nežiūrėdami ištraukia po vieną stiebelį iš po staltiesės. Traukti reikia vienu judesiu, be rinkimosi ir apgaudinėjimo. Paskui ištrauktus šiaudus palygina tarpusavyje: kieno ilgesnis, storesnis, ar yra varpa, ar nesulūžęs.

Ką reiškia: Ilgas šiaudas reiškė ilgą ir laimingą gyvenimą, trumpas – trumpesnį ar sunkesnį, storas – sotesnius metus, plonas – liesesnius. Varpa su grūdais žadėjo derlių ir pilnus aruodus. Merginos šiaudą kartais aiškindavo ir kaip būsimo vyro ūgį bei sudėjimą.

📍 Paplitęs visoje Lietuvoje; aiškinimai skiriasi pagal kaimą ir šeimą.

Šunų lojimo klausymasis

meilė

Kaip burti: Po vakarienės netekėjusi mergina išeina į kiemą ar prie vartų ir tyliai klausosi, iš kurios pusės pasigirs šuns lojimas. Žemaitijoje užrašyta versija: mergina išneša šiukšles, užlipa ant pelenų krūvos ir tik tada įsiklauso. Svarbu, kad aplinkui būtų tylu, o pati klausytoja nekalbėtų.

Ką reiškia: Iš kurios pusės loja šunys, iš ten ir reikia laukti piršlių.

📍 Žinomas visoje Lietuvoje; pelenų krūvos variantas užrašytas Žemaitijoje.

Malkų glėbio skaičiavimas

meilė

Kaip burti: Po vakarienės ar dar Kūčių dieną mergina nueina prie malkinės arba malkų rietuvės. Nežiūrėdama ir neskaičiuodama, vienu ypu paima tiek pagaliukų, kiek telpa glėbyje – antrą kartą semti nevalia. Parsinešusi į trobą, prie žiburio juos išdėlioja ant grindų ir suskaičiuoja poromis, kad matytų, ar kuris neliko vienas.

Ką reiškia: Jei pagaliukų skaičius porinis – mergina netrukus ištekės ir „turės porą“. Jei vienas pagaliukas lieka be poros – piršlių teks palaukti dar metus. Kai kur tą patį darydavo ir vaikinai, norėdami sužinoti, ar jau laikas ieškoti nuotakos.

📍 Kai kur šis būrimas atliekamas Kūčių dieną, kitur – po vakarienės.

Tvoros statinių skaičiavimas

meilė

Kaip burti: Sutemus, kai visi jau pavalgę, mergina slapčia nueina prie statinių tvoros. Išskėtusi rankas, ji apkabina tiek statinių, kiek pavyksta apimti, ir juos suskaičiuoja poromis – „pora, nepora, pora, nepora…“. Kitas variantas – užsimerkus eiti palei tvorą ir skaičiuoti statinius iki tam tikros vietos, pavyzdžiui, iki vartų.

Ką reiškia: Porinis skaičius reiškia, kad dar šiais metais būsi su pora, neporinis – kad teks palaukti.

Bato metimas

meilė

Kaip burti: Mergina atsistoja kambaryje nugara į duris, nusiauna batą ar klumpę ir meta jį per petį arba per galvą atgal. Kitur batas metamas tiesiog durų link, stovint veidu į jas. Kai merginų daug, jos meta paeiliui. Tada žiūrima, kaip batas nukrito – į kurią pusę atsisuko nosis ir kur atsidūrė kulnas.

Ką reiškia: Jei bato nosis atsisuko į duris – mergina greitai ištekės ar išvyks iš namų. Jei kulnu į duris – dar metus pabus namuose. Pagal kai kuriuos aiškinimus, kieno batas pirmas „išeina“ pro duris, tas pirmas ir paliks namus.

📍 Aiškinimai skiriasi: vienur nosis į duris reiškia vestuves, kitur – tiesiog išvykimą.

Gaidžio būrimas su grūdais

meilė

Kaip burti: Vėlai vakare mergina nueina į tvartelį, pagauna gaidį ir parsineša į trobą. Ant grindų prieš jį padedama keletas dalykų – dažniausiai sauja grūdų, duonos riekelė ir dubenėlis vandens. Tada visi tyliai stebi, prie ko gaidys pirmiausia prieis ir ką pradės lesti ar gerti.

Ką reiškia: Jei gaidys lesa grūdus – vyras bus darbštus ir ūkiškas, jei kerta duoną – tinginys, o jei geria vandenį – mėgs išgerti.

Žvelgimas į veidrodį

meilė

Kaip burti: Tradiciškai merginos Kūčių vakarą pasiimdavo veidrodį į pirtį ir, kai šis apsitraukdavo garais, įdėmiai į jį žiūrėdavo, bandydamos ką nors įžvelgti. Kitas, vėlesnis būdas – vidurnaktį atsisėsti tamsiame kambaryje prieš veidrodį, šalia pastatyti degančių žvakių ir, nieko nekalbant, ilgai žiūrėti į atspindį.

Ką reiškia: Rūke ar žvakių šviesoje turėjo šmėstelėti būsimo vyro veidas. Senoliai įspėdavo, kad šis būrimas ne silpnų nervų žmonėms – kartais pasirodydavo kas nors ne visai malonaus. Šiandien tai labiau atmosferinis vakaro „nuotykis“ nei rimtas spėjimas.

Kūčiukų ar riešutų skaičiavimas

meilė

Kaip burti: Pasibaigus vakarienei mergina, nežiūrėdama ir neskaičiuodama, iš dubens pasiima saują kūčiukų arba riešutų nuo Kūčių stalo. Paimti reikia vienu kartu, nepridedant ir neišberiant. Tada ji kūčiukus ant staltiesės išdėlioja poromis, po du, ir pažiūri, ar kiekvienas turi sau porą, ar vienas lieka vienišas.

Ką reiškia: Porinis skaičius – vestuvės šiais metais, neporinis – piršliai dar užtruks. Kadangi kūčiukai maži, o sauja – didelė, šis būrimas tinka ir vaikams, ir visiems, kas mėgsta po skaičiavimo viską suvalgyti.

Vardai po pagalve ir pirmas sutiktas vyras

meilė

Kaip burti: Kūčių vakarą, prieš eidama miegoti, mergina ant atskirų lapelių užrašo pažįstamų vaikinų vardus, sulanksto juos ir pasideda po pagalve. Ryte, dar neatsikėlusi ir nežiūrėdama, ištraukia vieną lapelį. Kitas variantas – Kūčių vakarą ar Kalėdų rytą išėjus į kelią paklausti pirmo sutikto vyro, koks jo vardas.

Ką reiškia: Ištrauktame lapelyje ar iš pirmo sutikto vyro lūpų išgirstas vardas, kaip tikėta, bus būsimo vyro vardas. Žinoma, jei pirmas sutiktas vyras yra jūsų kaimynas senukas, vertinkite rezultatą su humoru – gal jis tiesiog turi anūką tokiu pačiu vardu.

📍 Lapelių po pagalve variantas užrašytas Šilalės apylinkėse.

Šulinėlis prie lovos

meilė

Kaip burti: Kūčių vakarą, eidama miegoti, mergina prie lovos pasideda šukas, rankšluostį ir muilą. Iš pagaliukų, skalų ar degtukų ji sudėlioja mažą šulinėlį, kartais įstato ir dubenėlį vandens. Tada atsigula ir užmiega nieko nekalbėdama – tikėta, kad pašnekesiai prieš miegą „išbaido“ pranašingą sapną.

Ką reiškia: Tikėta, kad naktį susapnuosite, kas jūsų laukia ateinančiais metais. Dažniausiai sakyta, kad į sapną ateis būsimas vyras – pasisemti vandens iš šulinio ar nusiprausti. Jei sapnas buvo nuobodus – gal tiesiog per daug prisivalgėte silkės.

Daiktai po lėkštėmis

meilė

Kaip burti: Kol mergina išeina iš kambario, kiti ant stalo apverčia kelias lėkštes ar puodelius ir po jais paslepia įvairius daiktelius – tarp jų būtinai ir žiedą. Kai mergina grįžta, ji, nežinodama, kas kur paslėpta, išsirenka vieną lėkštę ir ją apverčia. Kartais tai daroma užrištomis akimis.

Ką reiškia: Jei po išrinkta lėkšte randamas žiedas – laukia mylimasis ir vestuvės. Kitų daiktų reikšmes kiekviena šeima sugalvodavo savaip, todėl čia vietos fantazijai daug – svarbiausia, kad žiedas būtų bent po viena lėkšte.

Vaško liejimas į vandenį

ateitis

Kaip burti: Seniausiai Kūčių vakaro būrimui naudotas vaškas, dažnai nuo Kūčių žvakės. Šaukšte virš žvakės liepsnos jis ištirpdomas ir staigiai išpilamas į dubenį šalto vandens. Sustingusi figūrėlė atsargiai ištraukiama ir apžiūrima iš visų pusių, kartais atsukama prieš žvakę, kad ant sienos matytųsi jos šešėlis.

Ką reiškia: Figūros aiškinamos pagal panašumą: žiedas – vestuvės, sutrūkęs žiedas – nesantaika, namas ar bažnyčia – gyvenimo permainos, gyvūnas ar paukštis – kelionė ar naujienos. Daugiausia čia lemia aiškintojo fantazija – tad šis būrimas puikiai tinka šeimos pokalbiui.

📍 Užrašytas ir Žemaitijoje (Platelių apylinkės); panašiai kitose Europos šalyse lietas alavas.

Šešėliai ant sienos

ateitis

Kaip burti: Kai Kūčių stalas apšviestas tik žvakėmis, stebimi prie stalo sėdinčiųjų šešėliai ant sienos – geriausia, kai visi kurį laiką sėdi ramiai. Kitas būdas – lėkštėje sudeginti suglamžytą popieriaus lapą, tada pelenų gniužulą atsukti prieš žvakę ir žiūrėti, kokią figūrą jo šešėlis meta ant sienos.

Ką reiškia: Didelis, aiškus šešėlis žadėjo gerus metus, blankus, drebantis ar „be galvos“ – sunkumus ar ligą. Plungės apylinkėse sakyta, kad raitelio formos šešėlis reiškia netrukus atvyksiančius piršlius. Popieriaus pelenų šešėliai aiškinami laisvai, kaip debesų formos.

📍 Raitelio šešėlio aiškinimas užrašytas Žemaitijoje (Plungės apylinkės).

Kas pirmas atsikels nuo stalo

sveikata ir gyvenimas

Kaip burti: Kūčių vakarienės metu stengiamasi neskubėti ir be reikalo nesikelti nuo stalo. Šeimininkė viską, ko reikia, susideda iš anksto, kad nereikėtų bėgioti. Visi valgo ramiai, kol baigs ir kiti, o pakilti iš už stalo stengiamasi kartu – tik tada, kai vakarienė baigta ir sukalbėta padėka.

Ką reiškia: Tikėta, kad kas pirmas pakils nuo stalo, kai kiti dar valgo, tas pirmas ir mirs – arba bent jau sulauks nelaimių. Šiandien šis tikėjimas labiau primena, kad Kūčios – ne skubėjimo vakaras, o laikas pabūti kartu.

Šaukštų ženklas ryte

sveikata ir gyvenimas

Kaip burti: Ten, kur Kūčių stalas nakčiai paliekamas nenukraustytas, kad vėlės galėtų pasivaišinti, kiekvieno šeimos nario šaukštas paguldomas ant stalo kniūbsčias. Kalėdų rytą, anksti nuimdami Kūčių stalą, šeimos nariai apžiūri, ar kuris šaukštas nebuvo apsivertęs, ir pagal tai spręsdavo apie jo savininko metus.

Ką reiškia: Aiškinimai prieštaringi: Širvintų krašte atverstas šaukštas laikytas blogu ženklu jo savininkui, o Alytaus apylinkėse – džiugia žinia, kad mirusieji artimieji šeimos nepamiršo. Kitur kniūbsčias šaukštas tiesiog reiškė, kad šeima visus metus bus soti.

📍 Paprotys palikti stalą nakčiai būdingesnis Aukštaitijai ir rytų bei vidurio Lietuvai; Žemaitijoje stalas dažniausiai nukraustomas.

Grūdai po šienu

orai ir derlius

Kaip burti: Po Kūčių vakarienės ar Kalėdų rytą, nuimdamas stalą, šeimininkas apžiūri šieną ar šiaudus, buvusius po staltiese, ir išrenka juose rastus grūdus. Taip pat buvo traukiamos šieno ar šiaudų varpos ir stebima, kokių javų grūdų jose daugiausia ir ar varpos pilnos, ar tuščios.

Ką reiškia: Kokių grūdų po šienu rasdavo daugiausia, tų ir sėdavo daugiau – tikėta, kad jų derlius bus geriausias. Pilna varpa žadėjo dosnius metus, tuščia – liesesnius. Po Kalėdų šieną nuo stalo išdalindavo gyvuliams, kad būtų sveiki.

Kūčių nakties dangus ir vėjas

orai ir derlius

Kaip burti: Po vakarienės šeimininkas ar visa šeima išeina į kiemą ir apžiūri dangų: ar daug žvaigždžių, ar jos susibūrusios į krūvas, ar pučia vėjas, ar sninga, ar lyja. Ne mažiau svarbūs ir pačios Kūčių dienos orai – sniegas, rūkas, dulksna ar giedra.

Ką reiškia: Žvaigždėtas dangus ir susispietusios žvaigždės reiškė derlingus metus, dėslias vištas ir daug grybų. Smarkus vėjas žadėjo riešutų ir laukinių obuolių gausą, lietus – gerus miežius. Sniegas Kūčių dieną, kaip tikėta, lėmė gerą bičių spiečių metą.

📍 Sniego ir bičių ženklas užrašytas Žemaitijoje.

Kalėdų dienų orai ir dvylika dienų

orai ir derlius

Kaip burti: Per Kalėdas atidžiai stebimi orai: ar šalta, ar saulėta, ar sninga. Seniausias „dvylikos dienų“ skaičiavimas Lietuvoje dažniau pradedamas nuo šv. Liucijos (gruodžio 13 d.) – kiekviena diena iki Kalėdų atitinka vieną ateinančių metų mėnesį. Kai kas ant slenksčio dėdavo 12 žiupsnelių druskos – po vieną kiekvienam mėnesiui.

Ką reiškia: Šaltos Kalėdos reiškė vėlyvą pavasarį, saulėta Kalėdų diena – derlingus metus. Kokia būdavo kiekviena iš dvylikos dienų, tokių orų laukta ir atitinkamą mėnesį. Labiausiai sudrėkęs druskos žiupsnelis rodė lietingiausią mėnesį.

📍 Druskos būrimas aprašomas Panevėžio krašto pasakojimuose; dienų skaičiavimo pradžia skiriasi pagal regioną ir šaltinį.

Kūčių stalo ženklai ir tikėjimai

Kūčių stalas pats savaime buvo pilnas ženklų. Po staltiese klojamas šienas ar šiaudai primindavo ir Kristaus ėdžias, ir senąjį derliaus simbolį – būtent iš jų paskui burta. Kūčioms nuo seno ruošta 12 (kai kur 13) patiekalų be mėsos; manoma, kad šis skaičius susijęs su metų mėnesiais, o paragauti reikėjo visų, kad ateinančiais metais nieko netrūktų. Tikėta, kad Kūčių vakarą prie stalo susirenka mirusių artimųjų vėlės, todėl joms paliekama vieta ar lėkštė, o Aukštaitijoje ir rytų Lietuvoje maistas paliekamas ant stalo visai nakčiai. Žemaičiai stalą dažniau nukraustydavo. Nuo stalo nesikeldavo kiti, kol nebaigė valgyti visi.

Dažniausi klausimai

Kada buriama per Kūčias?

Tradiciškai buriama Kūčių vakarą, gruodžio 24-ąją, baigus vakarienę, ir vėliau naktį – kai kurie burtai būdavo atliekami būtent vidurnaktį. Šeimos būrimai, kaip šiaudo traukimas, vyksta prie stalo, o merginų meilės burtai – kieme, prie tvoros ar malkinės. Spėjimais užsiimta ir pirmąją Kalėdų dieną bei visą tarpušventį iki Trijų karalių.

Kaip burti iš šiaudo?

Pavalgę Kūčių vakarienę, visi prie stalo paeiliui, neužsimerkę, bet ir nežiūrėdami, iš po staltiesės ištraukia po vieną šieno ar šiaudo stiebelį. Ilgas šiaudas reiškė ilgą ir laimingą gyvenimą, storas – sočius metus, plonas – liesesnius, sulūžęs – sunkumus, o varpa su grūdais – gerą derlių. Tikslūs aiškinimai skyrėsi kiekviename kaime.

Kokie Kūčių būrimai apie meilę?

Meilės būrimų buvo daugiausia, nes jais labiausiai domėjosi netekėjusios merginos. Jos klausydavosi, iš kurios pusės loja šunys – iš ten atvyks piršliai, poromis skaičiuodavo tvoros statinius, malkas ar kūčiukus, mesdavo batą per petį durų link, liedavo vašką, žiūrėdavo į veidrodį, burdavo su gaidžiu ir grūdais. Porinis skaičius visada žadėjo vestuves.

Kodėl Kūčių naktis laikoma stebuklinga?

Kūčios sutampa su žiemos saulėgrįža – laiku, kai šviesa vėl ima nugalėti tamsą, todėl ši naktis laikyta virsmo metu. Liaudies tikėjimuose sakoma, kad vidurnaktį šulinių vanduo akimirkai virsta vynu, gyvuliai prakalba žmonių balsu, o vėlės aplanko namus. Manyta, kad tokią naktį ir ateities ženklus pamatyti lengviau.

Ar galima burti per Kalėdas?

Taip – pagal tradiciją pirmąją Kalėdų dieną žmonės nedirbdavo, o laiką leisdavo ramiai ir užsiimdavo būrimais. Ypač daug dėmesio skirta orams: šaltos Kalėdos reiškė vėlyvą pavasarį, o saulėta diena – derlingus metus. Visas tarpušventis iki Trijų karalių laikytas paslaptingu laiku, tad spėjimai buvo įprasti ir tomis dienomis.

Taip pat skaitykite: Kūčių diena: ką daryti ir ko nedaryti, Pasikartojantys skaičiai ir Taro kortų būrimas.

Šaltiniai

Komentarų dar nėra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Gerbkite kitus – įžeidžiantys komentarai ir reklama šalinami automatiškai.

Diskutuokime ir Facebook'e! Kasdien – paslaptys, naujienos ir vardadienių sveikinimai.

Sekti Anomalija.lt Facebook'e