Frederiko Bondo atvejis

Automatinis rašymas – tai nevalingas informacijos gavimas. Vadinamas psichografija, pabrėžiant ne “automatizmą”, bet rašančiojo intuiciją.

Psichografas V. Bagramovas taip aprašo šį reiškinį: “Pasijunti svetimas tam, kas tarsi tavo sukurta.

Tarytum kas šnabžda, patarinėja, kažkokia išorės energija įsiprašo. Visa, ką rašiau, buvo nauja, neįprasta, man nebūdinga. Ne mano mintys, išvados, ne mano gyvenimiškoji patirtis”.

Frederikas Blajus Bondas (Frederick Bligh Bond) tyrinėjo senas kronikas apie Glastonberio abatiją ir buvo priverstas, dideliam savo nusivylimui, konstatuoti, kad negali nustatyti, kur randasi dvi varpinės, apie kurias ėjo kalba kronikose.

Kadangi visi kiti mėginimai irgi nepavyko, britų architektas ir archeologas nusprendė pasinaudoti automatinio rašymo technika, o taip pat kreiptis į dvasių pasaulį.

Glastonberio abatija, viena žymiausių Anglijos istorinė vieta, kai kuriais duom,enimis turėjo egzistuoti jau Kristaus laikais. Pagal legendą Keistus lankėsi šiame religiniame anklave. Keli karaliai, tarp jų ir karalius Artūras, kaip manoma, buvo palaidoti Glastonberio varpinėje.

Apie 1086 metuS abatija tapo šventa vieta ir pamėgtu maldininkų maršrutų punktu. Valdant Henrikui VIII ji buvo nugriauta susikivirčijus dėl tikėjimo abatijos vienuoliams ir katalikų bažnyčiai. Galingos sienos virto griuvėsiais ir iš buvusios didybės neliko nė pėdsako.

Iš pradžių Blajus Bondas planavo tik atlikti eksperimentą su automatiniu rašymu, tačiau paskui kreipėsi į savo draugą, tūlą kapitoną Bartletą, kuris turėjo patirties bendravime su kitu pasauliu.

Tai kelia nuostabą, tačiau “dvasios” atsiliepė į Blajaus Bondo prašymą. Greitai pasipylė srautas neįtikėtinai detalių nurodymų, kur yra išsidėsčiusios varpinės ir kokie jų išmatavimai.

Informatoriai be to dar pranešė, kad jie anksčiau gyveno Glastonberyje ir beveik visi buvo vienuoliais. Tik vienas gyveno maždaug prieš 1000 metų iki abatijos įkūrimo ir nupasakojo atraminę konstrukciją stogui lūšnos, kurią vėliau ir atkasė darbininkai, kuriuos pasamdė Blajus bondas. Kiekviena iš dvasių detaliai atsakė į klausimus, susijusius su jų epocha.

Apsiginklavęs visais reikalingais duomenimis, Blajus Bondas ėmėsi Glastonberio kasinėjimų, kurie parodė, kad statinių išsidėstymas abatijoje buvo nurodytas teisingai, dažnai tiesiog centimetro tikslumu. Niekas neabejojo dėl radinių, aptiktų Glastonberyje autentiškumo.

Tačiau kai Blajus Bondas papasakojo su kieno pagalba jis visa tai aptiko, mokslo pasaulis nustojo tikėti juo. Blajų Bondą nušalino nuo darbų 1922 metais, tačiau kasinėjimai tęsėsi.

Po 10 metų jis parašė knygą “Atminties durys”, kur papasakojo apie savo radinius, aptiktus paranormalaus metodo dėka ir apie tolimesnė kasinėjimų eigą, kai buvo rasta daugiau istorinių relikvijų, bet jau “moksliniu” metodu.