Barbora Radvilaitė ir Tvardovskio veidrodis: šmėkla karaliui

Tamsi menė, užtrauktos užuolaidos, viena žvakė ir didelis metalinis veidrodis. Priešais jį stovi karalius – išblyškęs, nemiegojęs, pasiryžęs bet kam. Už nugaros tyliai murma burtininkas. Ir staiga veidrodžio paviršius sujuda tarsi vanduo, o jame ima ryškėti moters siluetas – tos, kurią karalius prieš kelerius metus palydėjo į kapą. Taip prasideda viena garsiausių Lietuvos ir Lenkijos legendų apie meilę, kuri nenorėjo pripažinti mirties.
Meilė, dėl kurios drebėjo dvaras
Barbora Radvilaitė gimė apie 1520 m. galingoje Radvilų giminėje. Jauna ištekėjo už Trakų vaivados Stanislovo Goštauto, o anksti likusi našle tapo bene labiausiai apkalbama moterimi visoje valstybėje. Mat ją įsimylėjo pats Žygimantas Augustas – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos sosto įpėdinis.
1547 m. jie slapta susituokė. Kai tai paaiškėjo, kilo tikra audra. Lenkų didikai nenorėjo karalienės iš lietuvių didikų giminės, prieš buvo ir karaliaus motina – italė Bona Sforca (Bona Sforza). Žygimantas Augustas neatsitraukė: Seime jis atvirai gynė savo santuoką, ir 1550 m. gruodį Barbora buvo karūnuota Lenkijos karaliene Krokuvoje.
Laimė truko neilgai. Jau po kelių mėnesių karalienė sunkiai susirgo ir 1551 m. gegužės 8 d. mirė. Jai buvo apie trisdešimt metų.
Nuodai ar liga?

Vos tik Barbora mirė, po Krokuvą ir Vilnių pasklido gandai: karalienė buvo nunuodyta. Kaltinamuoju pirštu dažniausiai buvo rodoma į Boną Sforcą, nes italės mokėjimas elgtis su nuodais buvo mėgstama to meto apkalbų tema. Ši versija gyva iki šiol – ją kartoja romanai, filmai ir ekskursijų gidai.
Vis dėlto istorikai daugiausia linkę manyti, kad Barbora mirė nuo sunkios ligos – dažnai minimas onkologinis susirgimas. Ligos aprašymai rodo ilgą ir skausmingą sunykimą, o ne staigią mirtį. Įrodymų, kad karalienė buvo nunuodyta, nėra. Tačiau legendoms įrodymų nereikia.
Karalienė norėjo būti palaidota Vilniuje. Jos karstas buvo atgabentas iš Krokuvos per visą valstybę, ir pasakojama, kad didelę kelio dalį gedintis Žygimantas Augustas ėjo pėsčiomis paskui laidotuvių vežimą. Barbora buvo palaidota Vilniaus katedroje, kur jos palaikai rasti 1931 m., atvėrus užmūrytą valdovų kriptą.
Burtininkas Tvardovskis ir prakeiktas veidrodis
Čia istorija baigiasi ir prasideda legenda. Lenkų tautosakoje gerai žinomas ponas Tvardovskis (Twardowski) – burtininkas, pardavęs sielą velniui mainais į žinias ir galias. Jis vadinamas lenkiškuoju Faustu, o pasakojimai apie jį – daugybės knygų, eilėraščių ir net kompiuterinių žaidimų įkvėpimas.
Pagal legendą, karalius, negalėdamas susitaikyti su netektimi, pasikvietė Tvardovskį ir paprašė vieno – dar kartą pamatyti Barborą. Burtininkas sutiko, bet perspėjo: nieko nesakyti ir neliesti vaizdinio, kad ir kas nutiktų. Seansui buvo panaudotas magiškas veidrodis. Kai jame pasirodė karalienė, Žygimantas Augustas neištvėrė – sušuko jos vardą ar žengė artyn. Tą akimirką vaizdinys išnyko, o veidrodis, sakoma, įskilo.
Kai kuriose legendos versijose detalės dar baugesnės. Sakoma, kad karalius pamatė ne tik Barboros veidą, bet ir jos liūdesį – tarsi ji norėjo kažką pasakyti, bet negalėjo. Po seanso Žygimantas Augustas esą ilgai sirgo ir dar labiau užsisklendė savyje. Kiti pasakotojai tvirtina, kad Tvardovskis už šią paslaugą sumokėjo brangiai – velnias, su kuriuo jis buvo sudaręs sutartį, vienu žingsniu priartėjo prie jo sielos.
Įdomiausia, kad tas veidrodis, kaip tikima, egzistuoja. Lenkijoje, Vengruvo (Węgrów) bažnyčioje, saugomas senas metalinis veidrodis, vadinamas Tvardovskio veidrodžiu. Jis įskilęs ir pajuodęs, o jo rėme įrašyta lotyniška sentencija. Paprastai teigiama, kad veidrodis pagamintas XVI a., nors tikslios jo kilmės istorikai nežino.
Ar Barboros šmėkla vis dar klaidžioja?

Pasakojimai apie Barborą nesibaigia veidrodžiu. Vilniuje sklando miesto legendos, kad mėnesienos naktimis prie Valdovų rūmų ar katedros kartais pasirodo šviesi moters figūra ilga suknele. Kai kurie pasakotojai tvirtina, kad ji ieško savo karaliaus, kiti – kad ji negali nurimti dėl neteisingų kaltinimų ir apkalbų, kurios lydėjo ją visą gyvenimą.
Tokios „baltosios ponios“ istorijos būdingos daugeliui Europos pilių: tragiškai mirusi kilminga moteris tampa vietos dvasia. Barbora šiam vaidmeniui tinka idealiai – graži, mylima, apšmeižta ir mirusi per anksti. Daugiau panašių istorijų rasite mūsų skyriuje „Vaiduokliai“.
Ką žinome ir kas lieka paslaptimi
Istoriškai patikima: Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas susituokė 1547 m., Barbora buvo karūnuota 1550 m., mirė 1551 m. gegužės 8 d. ir palaidota Vilniaus katedroje. Nunuodijimo versija – gandas be įrodymų. Seansas su Tvardovskio veidrodžiu – legenda, kurios tikrumo neįmanoma patikrinti; kai kurios jos versijos net datuojamos 1569 m., beveik du dešimtmečius po karalienės mirties.
Psichologai pasakytų, kad gedintis žmogus neretai „mato“ ar „girdi“ mylimą mirusįjį – tai gerai žinomas sielvarto reiškinys. Galbūt legenda tiesiog papasakojo jį savo kalba. O gal karalius išties kažką išvydo tame veidrodyje?
Ką manote – ar Barboros ir Žygimanto Augusto meilė buvo tokia stipri, kad perkopė net mirties ribą? Laukiame jūsų minčių komentaruose.
Šaltiniai
🔮 Kartą per savaitę – jūsų ženklo horoskopas ir savaitės paslaptis
Pirmadienio rytą: savaitės horoskopas jūsų ženklui, artimiausia pilnatis ir įdomiausios savaitės istorijos. Jokio šlamšto, atsisakyti galima vienu paspaudimu.










Komentarų dar nėra
Diskutuokime ir Facebook'e! Kasdien – paslaptys, naujienos ir vardadienių sveikinimai.
Sekti Anomalija.lt Facebook'e