Eutanazija – uz ar pries?
xsistemax rašė:Steibly,ar nemanai,jog visagalis planuoja ir savižudybes bei žmogžudystes? 🙂
Nemanau. Jokios aplinkybės negali pateisinti žmogaus, ypač krikščionio, kuris nusprendžia nusižudyti.
xsistemax rašė:Tada dievas neturi jokio dieviškumo,nėra visagalis ir visamatantis,yra tik pašalinis stebėtojas.Susiduriam su logikos stoka.
Krikščionys tiki, kad sukurdamas žmogų Dievas save apribojo, nes suteikė žmogui laisvą valią. Jei Dievas naudodamasis savo visagalybe pažestų žmogaus laisvą valią tada mes tebūtume marionetės.
Tai ką tu parašei man primena predestinacijos idėją, kuri krikščionybėje papratai laikoma erezija (tiesa buvo kelios atšakos kurios laikėsi šios idėjos, bet čia veikiau išimtis iš taisyklės)
Steiblys rašė:Jokios aplinkybės negali pateisinti žmogaus, ypač krikščionio, kuris nusprendžia nusižudyti.
Na yra aplinkybių kada savižudybė nėra nuodėmė, o priešingai. Tarkime mama pasiaukoja dėl vaikų ir pasilieka skęstančiame laive, nes valtyje nebėra vietos. Pirmųjų amžių krikščionys troško būti kankiniais, tad specialiai to siekdavo (techniškai jie siekdavo savižudybės), tai labai smerkė didelė dalis Bažnyčios tėvų.
Galų gale jei pažvelgsime į Kristaus atperkamąją auką, tai galima irgi pritempti prie savižudybės svetimomis rankomis, nes jis laisva valia gulėsi ant kryžiaus. (čia neseniai sumąsčiau ir nusistebėjau kaip ateistai to neiškėlė kaip argumento) 🙂
xsistemax rašė:Tada dievas neturi jokio dieviškumo,nėra visagalis ir visamatantis,yra tik pašalinis stebėtojas.Susiduriam su logikos stoka.
Atsiprašau, bet jūs klystate. Giliai mūsų širdyse slypi supratimas, jog yra kažkas daugiau negu šis gyvenimas, kažkas daugiau negu šis pasaulis. Mes galime neigti tai savo protu, bet Dievo būvimas mumyse ir aplink mus yra akivaizdus.
Vadovaujantis jūsų logika krikščionių kankiniai,savanoriškai paaukoję save dėl religijos yra tokie patys savižudžiai.Kodėl juos gerbiame?
Dvigubi standartai.
Savižudybė per visą krikščionybės istoriją buvo laikoma nuodėmę išskyrus XX a. antrąją pusę. Dabartinė moralinė teologija kalba kad savižudybė tam tikrais atvejais negali būti laikoma nuodėme, nes tam kad būtų nuodėmė, reikia kad būtų laisva valia padarytas veiksmas ir tarkime sergant kokia depresija, žmogus laisvos valios nebeturi, tad žmogaus valiai palūžus jis negeba adekvačiai vertinti situacijos. Toiu atveju savižudybė negali būti nuodėme.
Nors pasakyta,kad be jo žinios ir plaukas nenukris…
xsistemax rašė:Išsakai oficialią bažnyčios poziciją,čia viskas suprantama.Bet lygiai taip,kaip ir visi,net nenutuoki apie dievo planus,jei toks yra.
Nors pasakyta,kad be jo žinios ir plaukas nenukris…
O kodėl tu manai, kad žmogus turi nutuokti apie jo planus? 🙂
Kažkodėl žmonės įsivaizduoja, kad dievo planų žinojimas riškia: va dievas 7.30 keliasi, tada 7.35 val eina į tualetą, o va 8.00 pusryčiauja. Dievo planų pažinimas nereiškia tokio pažinimo. Ir beje, tavo pacituota biblijos vieta apie planų pažinimą nieko nekalba. Ji kalba apie tai, kad dievas viską betarpiškai žino, viską palaiko, o ne kad atskleidžia savo planus žmogui
Nightcrawler rašė:Kas prieš eutanaziją tai mažai žino apie gyvenimą
Užmušantis argumentas 🙂 dabar pasakyčiau priešingai: tas kas prieš eutanaziją tas mažai žino apie gyvenimą. Na ir?
Gražiai skambanti frazė, jokios praktinės naudos ir reikšmės neturinti. 🙂
Įsakymą NEŽUDYK galima interpretuoti ir taip:nežudyk visko kas gyva,to,ką galima nužudyti.Kitaip sakant,dvėsk badu.NUSIŽUDYK pats. 🙂
Mielieji,duokit ką nors konkretaus.Negalima kažkieno interpretacijų priimti kaip duotybės. 🙂
O kad žudytis negerai, tai didžioji dalis žmonijos religijų tą patį sako, tai irgi nelabai ką yra interpretuoti
paragraf 78 rašė:Įsakymas Nežudyk remiasi hebrajišku tekstu kuriame yra aiški atskirtis tarp žodžio skirto žmogaus ir gyvūno žudymui. Čia net nelabai ką yra interpretuoti.
O kad žudytis negerai, tai didžioji dalis žmonijos religijų tą patį sako, tai irgi nelabai ką yra interpretuoti
Budizme yra pvz "wrongful killing" ir "rightful killing"; pastarasis jei nužudai kažką gindamasis ar gindamas kažką kitą.
Nežinau ar eutanaziją galima laikyt žudymu, bet jeigu žmogus dėl ligos kankinasi ir nori greičiau numirt, tai ko jam laukt? Jis čia kažkiek problema, kad tepamos kito žmogaus rankos – jeigu žmogus pats gali nusižudyti, taip ir reikia. Na, o jei tokia būklė, kad negali, tada reikia kito žmogaus.
paragraf 78 rašė:Eutanazija yra nusižudymas kito rankomis. O jei jau pats nori žudytis, tai ir žudykis, kam čia kitus asmenis įtraukti? 🙂 puikiai pats viską sudėliojai į vietas
Nu o jie žmogus tokioj būklėj, kad negali pats nusižudyti? Žodžiu, nesutinkam mes dėl nieko
paragraf 78 rašė:Na tai čia jau to žmogaus problema jei pats negali nusižudyti Visuomenės problema tame, kad patys nieko nenori daryti, bet trokšta kad kiti visk padarytų už juos. Žodžiu negali nusižudyti tai čia tavo bėdos ir nereikia kitų į savo troškimus traukti 🙂 sakyčiau labai egoistiška būtų prašyti kad kažkas kitas tave nužudytų
Nusišneki… Egoitiška būtų nepadėt bejėgiui žmogui, vien dėl to, kad tamsta nenorėtum rankų teptis (Štai visos jūsų priežąstis "prieš eutanaziją")
Na tai čia jau to žmogaus problema
Paradoxsas, sakyčiau… Nes taip šneka egoistai.
Nightcrawler rašė:Nusišneki…
Tikrai stiprus argumentas 🙂 beje, tokių argumentų diskusijose derėtų vengti, nes tai tik parodo, kad tas kuris jį naudoja nemoka diskutuoti ir šiaip labiau linkęs manytis protingesnis už kitus, nors toli gražu taip nėra.
Jei toliau taip tęsi, tai bus paskutinis kartas kai į tave kreipiau dėmesį kaip į oponentą 🙂
Čia šiaip pastebėjimas į kurį nereiškia atsakinėti.
paragraf 78 rašė:
Nightcrawler rašė:Nusišneki…
Tikrai stiprus argumentas 🙂
Argumentas yra iš kart po tavo cituoto "nusišneki", nors, toj vietoj, aišku, užsimerkėt. Tarp mūsų, aš čia vienintelis kažką argumentuoju, jeigu ką
šiaip labiau linkęs manytis protingesnis už kitus, nors toli gražu taip nėra.
Paradoxalu, sakyčiau
Žodžiu, visaip išsisukinėjat ir bandot apeit tai, ką sakiau… O tai tik rodo mano tiesą
paragraf 78 rašė:Na tai čia jau to žmogaus problema jei pats negali nusižudyti Visuomenės problema tame, kad patys nieko nenori daryti, bet trokšta kad kiti visk padarytų už juos. Žodžiu negali nusižudyti tai čia tavo bėdos ir nereikia kitų į savo troškimus traukti 🙂 sakyčiau labai egoistiška būtų prašyti kad kažkas kitas tave nužudytų
Krikscioniskas poziuris [cenzūra]
Cia kalba ne apie mase, o apie vienetinius isskirtinius atvejus, t.y. nelengvabudiskas, samoningas, apgalvotas zmogaus paskutinis prasymas, pavadinkim paskutine valia, kaip pvz nepagydomos ligos paskutines stadijos kurios atima logiska mastyma, elementarius veiksmus, zmogus tampa blogiau nei darzove, suvokdamas tokia greita ateiti zmogus papraso, manes paprase, as nesugebejau sutikti, bet as ji matydamas puikiai supratau kodel jis to prase.
Cia ne morales klausimas, cia tiesiog niekas nenorime tokio sprendimo priimti, todel sprendimas negalima.
Gražu rėkauti šūkius, bet iš šūkių visada gaunasi didelis piš 🙂
2. Kitų dalykų įteisinimas
3. ?.?.?
4. Eugenika
Man šitame slippery slope argumente labai trūksta detalių ir ryšių :))
Beje, šiuo atveju (siejimo su eugenika), nematau didelio skirtumo tarp tiesiog leidimo numirti/negydymo bei pačios eutanazijos. Esmė ta pati: žmogus nebegali išsikapstyti, tai tegul tiesiog ir numiršta. Tik vienu atveju tegul numiršta be skausmo, o kitu – siaubingose kančiose.
Gydymo atsisakymas kažkodėl nepriveda prie eugenikos (o juk esmė vis tiek panaši: silpnesniųjų negelbėjimas/atsikratymas). Ir Vatikanas nematė jokios problemos remti motiną Teresę ir jos misijas, tarp kurių "mirštančiųjų namai", kurių visa esmė ir buvo/yra: "negydom, o leidžiam numirti žmogui kančiose".
Cia tiesiog kas nores tas ras buda apeiti, ir remiantis tokiu zmoniu galimu poelgiu gresme pasmerkti beviltiska ligoni kankintis ir kankinti artimuosius, nu nezinau ar gera mintis, bet tiesiog tu pats tokioj situacijoj budamas noretum tokia nasta uzkraut savo vikam ir anukam.
As sutinku kad eutanazija negalima kol gyva samone, ar yra galimybe atsistatyti, nebent isimtis neisvengiamos skausmingos mirties palengvinimas.
Bet kuomet zmogus suvokia kad iseities nebera, samone apleis, vaikai tures aukotis savo gyvenimus jo prieziurai o jis to nesupras nepadekos, del savigarbos ir artimuju gailescio papraso kad kai ateis laikas, man cia suprantama
Nors tai nera atsakomybes kratymasis, bet ar gailestis nezinau, as tevuka ziurejau, maudziau, bet nevykdziau jo prasymo, ar gerai pasielgiau nezinau.
TinSoldier rašė:Na jo, Narbekovas ryškiai laimėjo diskusiją…
Bet aš nesuprantu, kodėl ta paliatyvi slauga kišama kaip pakaitalas eutanazijai. Tarsi, įteisinus eutanaziją, absoliučiai visus sunkius ligonius ir marintų.
Slauga ir pan., privalo egzistuoti. Privalo būti tobulinama. Į tai privaloma būti investuojama.
Ir šalia, kaip alternatyva, turėtų egzistuoti eutanazijos galimybė.Tas pats Narbekovo dėstomos bioetikos laisvo informuoto sutikimo principas teigia, kad pacientas privalo būti supažindintas su visa informacija, gydymo ir kt. galimybėmis. Ir pats pacientas, be gydytojo spaudimo, turi galėti pasirinkti savo likimą.
Jei eutanazija uždrausta, tiesiog nesuteikiama galimybė pasirinkti to, ko nori. Gerai, tebunie, klinikine depresija diagnozuotiems, neleidžiama priimti tokio sprendimo.(Narbekovas teigė, kad tokių 60proc., – niekur nerandu tokių milžiniškų procentų. Kaip pastebėjau, mėgsta ten pas jus, katalikų teologijos fakultete, paredaguot statistikas savo naudai) Tačiau likę, sąmoningi, blaivūs ir kenčiantys pacientai turi turėti galiybę pasirinkti tarp:
1. negydymo
2. slaugos
3. eutanazijos.Galiausiai, kaip Narbekovas teigė, kad reikia naikinti kančias sukeliančias priežastis, o ne pačius pacientus. Tačiau vėlgi, jei blaiviam, sąmoningui pacientui pasiūloma: "mes galime iki mirties sumažinti tavo skausmą. Va, stovi tave mylintys artimieji. Va, kunigas, kuris tau padės pasiruošti mirčiai. Ir t.t.". Ir, jei turėdamas visus tuos pasiūlymus, pacientas vis tiek nori greičiau nusibaigti. Amoralu jėga, per prievartą priešintis žmogaus valiai.
Pasižiūrėkit kaip su laisvu pasirinkimu eutanazija taikoma Belgijoj, Olandijoj ir kt. šalyse, kur ji įteisinta.. Šiandienai olandai net eidami operuotis kaulų lūžių samdosi asmens sargybinius tam, kad jų neeutanazuotų (jau net testamentiniai parašymai, kad žmogus atsisako būt nužudytas su medikų pagalba ten neveikia), o belgų seneliai bėga į Vokietijos slaugos namus, kad negautų nuodų dozės… Kur čia jums laisvas pasirinkimas? Jis tik ant popieriaus parašytas, o praktiškai, tai, pvz., Olandijoj dar prieš gerus 40 metų rezidentai daktarų klausdavo su kokiomis diagnozėmis pacientus galima numarinti arba jų negydyti (ir negaivinti, jei žmogus be sąmonės)… Manot, kad Lietuvoj kitaip būtų, juolab, kad ir šiandienai pasitaiko senų ir/ ar ligotų žmonių – paliatyvių ligonių – nužudymų prieš jų pačių valią (kai artimieji su slaugos įstaigom ir pan. tą suorganizuoja)? Galiausiai, eutanazija – tai ne jokia artimo meilės išraiška, nenorint, kad artimasis kentėtų. Tai – eilinis naštos, pareigos padėti ligoniui ištverti, malšinti jam skausmus, gerinti jo gyvenimo kokybę, atsikratymas. Tai yra ne artimo meilė, o iškreipta savimeilė – egoizmas. Juk tikrai nemalonu ir nesmagu atsisakyt to, kas tau teikia malonumą ir prisiimti tai, kas tau pačiam kelia kančią ir rūpesčius (slaugyti mirštantį žmogų ar ligotą seneliuką, invalidą ir pan. reiškia prisiimti atsakomybę už jį, gauti kančias tiek dvasine, tiek psichologine, tiek fizine prasmėmis).
Ka jus manote apie eutanazija? Esate uz ar pries? Kodel?
Retas matyt susimąsto kad tokius klausimus pradėta iš esmės kelti tik mūsų laikmetyje…kodėl? Kas tos vargšų kenčiančiųjų ir negalinčių nutraukti savo gyvybės problemos kūrėjai ir inžinieriai??
O jei rimtai, esu prieš oficialų eutanazijos pripažinimą. Juk akivaizdu, tokiu įstatymu būtų piktnaudžiaujama. Kenčiančių žmonių daug, ne vien ligonių. Pilna alkanų, benamių, išgyvenančių karą, siaubingą skurdą ir t.t. Kaip jiems palengvinti skausmą? Visus "atjungti"?
Šiaip, eutanazijos klausimai kyla taikioj visuomenėj. Inicijuojantiems karinius konfliktus ar terorizmo aktus, žmogaus gyvybė turi kitą prasmę.
