Ka jus manote apie eutanazija? Esate uz ar pries? Kodel?
Eutanazija – uz ar pries?
Sakoma jog tai būdas oriai pasitraukti iš gyvenimo. Deja, mirtis niekada nebūna ori, ypač ligonių.
RoxiO rašė:Insomnia, Okultiste, ką manot apie tai, kai žmogus paskutines savo gyvenimo dienas raitosi agonijoj ir negalvoja apie nieką kitą, kaip tik greičiau numirti, ar jūs galėtumėte stovėti ir abejingai žiūrėti į tokį žmogų, kuris maldauja mirties? Aš negalėčiau. Aš už eutonazija.
Arba iš kitos pusės: insomnia, okultiste, ką manot apie tai, jei jūs patys metus gulėtumėte lovoje vegetuodami? Jei jūsų senas susiraukšlėjusias subines seselėms reiktų nuolat vartyti, kad neatsirastų pragulos? Jei keletas patirtų insultų būtų atėmę jūsų nuovoką, atmintį ir sąmonę? Jei viskas ką jaustumėte, tai skausmą ir bejėgiškumą? Matytumėte artimuosius(jei prisimintumėte kas jie tokie), kurie dėl jūsų numetę po 10kg iš streso ir vargo? Ir taip diena iš dienos? Kaip manot, ar dabar patys norėtumėt senatvėje taip praegzistuoti paskutinius savo apgailėtinus metus? 🙂
RoxiO rašė:Insomnia, Okultiste, ką manot apie tai, kai žmogus paskutines savo gyvenimo dienas raitosi agonijoj ir negalvoja apie nieką kitą, kaip tik greičiau numirti, ar jūs galėtumėte stovėti ir abejingai žiūrėti į tokį žmogų, kuris maldauja mirties? Aš negalėčiau. Aš už eutonazija.
Visų pirma kas kalba apie abejingumą? Kalba eina apie visokeriopą pagalbą, pradedant fizine pagalba, kad ir paminėtas užpakalio valymas ir baigiant dvasine pagalba.
Visų antra: gyvybė yra šventa ir niekas neturi teisės jos atimti.
OKULTISTE rašė:Išpuikėliai tie, kurie bijo, kad reikės kažkieno pagalbos ir kad kažkas jais turės rūpintis…
Iš dalies. Aš nenorėčiau paskutiniais savo metais būti kaip tamagochi žaisliukas, kuris nieko nepajėgia, tik atima begalę laiko. Bet tamagochis bent jau šiokį tokį džiaugsmą suteikia. Merdėjantis bejėgis artimasis – tik skausmą.
Mačiau koks 'kaifas', kai iš artimojo belieka tik kūnas ir rūpestis. Gal, tavo požiūriu, čia ir išpuikimas, bet aš tikrai nenorėčiau belekiek laiko visiems nešti tik skausmą, vargą ir kelti gailestį. Tuo labiau, jei pats nesugebėčiau net normaliai mąstyti, suvokti aplinką.
Negaliu sakyti, kad aš tikrai už eutanaziją, tačiau asmeniškai aš, jei mirties lovoje dar būčiau nors kiek sąmoningas, tikrai norėčiau, kad man suleistų vaistukų 🙂
insomnia rašė:Na mano tėvas penkis metus lovoj pragulėjo, vis labiau gesdamas. Nesakyčiau kad buvo tik blogai. Buvo ir savi liūdesiai ir savi džiaugsmai. Taip kad argumentas jog reikia tokius žmones nužudyti man neveikia.
Kodėl "nužudyti"? Tas žmogus pats pasirenka mirti, aš taip pat nenorėčiau kentėti skausmo, jei žinočiau, kad man liko ~kelios dienos. Taip pat nesupratau to komentaro, kuriame parašyta, kad tai "Išpuikimas"… Koks tai išpuikimas jei nenori liūdinti savęs ir artimųjų? Išpuikimas būtu jei kaip tik leistum sau ir artimiesiems dėl tavęs kamuotis, kai žinotum, kad tai jau beviltiška.
OKULTISTE rašė:Kas iš Jūsų norėtų suleisti tuos vaistus savo mylimiausiam žmogui?
Aš, jei tas žmogus pats tai pasirinktų ir jau būtų matoma, kad jis tikrai nebeišgis (Pv.: visos smegenys nusėtos auglių).
Eutanazija nereiškia, kad visus nepagydomus ligonius imtų ir nugalabytų be jokių klausimų. Jei ligonis pats sutinka, jei artimieji neprieštarauja, nematau nei vienos priežasties, kodėl būtų negalima įvykdyti žmogaus valios.
Kad ir kaip vertinčiau žmogaus gyvybę, tačiau ne mažesne vertybe laikau ir laisvą valią ir žmogaus pasirinkimo svarbą. Ir šias teises žmogus turi turėti iki pat paskutinio savo atodūsio.
TinSoldier rašė:Žmogus turi teisę mirti. Jei žmogus yra aiškios sąmonės, nėra klinikinėje depresijoje ir išreiškia norą užbaigti savo kančias, jis turėtų tai gauti.
Va čia ir yra suklupimo akmuo. Paprastai terminaliniai ligoniai yra palaužti depresijos ir blaiviai nebemąsto. Tai gi tavo žodžiais remiantis toks ligonis neturi teisės į mirtį nes blaiviai nemąsto.
insomnia rašė:Va čia ir yra suklupimo akmuo. Paprastai terminaliniai ligoniai yra palaužti depresijos ir blaiviai nebemąsto. Tai gi tavo žodžiais remiantis toks ligonis neturi teisės į mirtį nes blaiviai nemąsto.
Šiaip tai depresija dažniausiai būna tik viena iš stadijų, vedančių į susitaikymą.
http://en.wikipedia.org/wiki/Kubler-Ross_model
Vaizdingas filmukas:
▶ Žiūrėti YouTube
Toli gražu ne visi ligoniai taip ir užstringa ties 4 stadija – depresija.
OKULTISTE rašė:Galit jau šiandien pranešti savo mamytėms, kad esate pasiryžę jas nužudyti, kai šios tik užsimanys…
Ir prie ko cia tai? Ech tos moterys… Visuomet taip buna… Kalbi apie viena jos viska isvercia aukstyn kojom, o veliau dar ir nusikaltes jautiesi nors nieko nepadarei.
OKULTISTE rašė:Galit jau šiandien pranešti savo mamytėms, kad esate pasiryžę jas nužudyti, kai šios tik užsimanys…
Būtų nuostabu, jei mano(ateities) vaikai palaikytų mane net ir mirties lovoje. Jei, peržengę savanaudiškumą ir neracionalų norą iki pabaigos laikyti kūną, kuriame kažkada buvo žmogus, padėtų man užbaigti kančias. Manau, tai būtų nuostabu. Nežinau ar pats tai galėčiau padaryti. Bet norėčiau, kad taip padarytų man 🙂
Nekalbu apie depresiją ar ligą, kuri turi bent 10% tikimybės būti nugalėta, turiu omenyje tokią ligą, kuri jus prikaustytų prie lovos, nepalikdama nei sveikatos, nei laiko , tik beribį skausmą, kurį numalšinti galėtumėt tik vaistais, dėl kurių visuomet jaustumėtės apsvaigęs.
Gerbiu tuos žmones kurie iki gyvenimo pabaigos sugeba išlikti žmonėmis, o nepalūžta.
insomnia rašė:Na va, paimkime pavyzdį Stiveną Hawkingą. Prikaustytas prie lovos, net kalbėti normaliai negali, tai ką jam reikia eutanaziją padaryti? Vistiek juk gyvenimas šuniškas.
Gerbiu tuos žmones kurie iki gyvenimo pabaigos sugeba išlikti žmonėmis, o nepalūžta.
Jeigu jis to nori, tai žinoma, kad reikia. Tai JO valia ir niekas neturi teisės už tai jį teisti ar laikyti silpnavaliu.
Kitas dalykas, kad eutanazija dažnai daroma tiems ligoniams kurie neturi sąmonės. Kaip tada į tai įtinka jūsų siūlomas žmogaus apsisprendimas pasitraukti iš gyvenimo?
Tarsi kažkoks popieriukas legalizuotų žmogžudystę.
insomnia rašė:TinSolder, depresijos stadija sunkiausiai įveikiama stadija. Paprastai joje stringama ilgam ilgam
Bet ir depresija depresijai nėra lygi.
insomnia rašė:Na va, paimkime pavyzdį Stiveną Hawkingą. Prikaustytas prie lovos, net kalbėti normaliai negali, tai ką jam reikia eutanaziją padaryti? Vistiek juk gyvenimas šuniškas.
Gerbiu tuos žmones kurie iki gyvenimo pabaigos sugeba išlikti žmonėmis, o nepalūžta.
Na, šiaip labai dažnai būna, kai žmogus, patyręs kokią traumą, netekęs galūnių ir pan., mobilizuoja save ir pasiekia daug daugiau, nei daugelis sveikų žmonių. Vienakojai bėgikai, berankiai plaukikai ir pan. Todėl gal ir negalima vertinti kitų gyvenimo kokybės, lyginant su saviškiu.
Bet Stephen'o Hawkings'o situacija truputi kitokia, nei apie kokias mes kalbam. Pirmiausiai, jam diagnozuota liga buvo jam dar esant pakankamai jaunam. Galūnės paralyžuotos buvo viena po kitos. Taip pat, jis nekenčia nuolatinių fizinių skausmų ir kančių, kurie nebūtų leidę jam šitaip atsiduoti mokslui. Jis turėjo daugybę laiko susitaikyti su savo liga, vis dar turėjo jauną, blaivų ir neįtikėtiną protą.
Kitas reikalas, jei 90metis senukas neturi nieko, ką turėjo Stephen'as Hawkings'as. Jei nebeturi nei kam atsiduoti, nei kur, nei kaip mobilizuoti savo organizmą, nei nieko. Taip, galbūt pasiduodamas jis ir būtų silpnavalis. Na ir kas? Ne kiekvienas gali matyti prasmę pragulėti lovoje kokius porą papildomų mėnėsių prakentėti skausmą vien todėl, kad taip reikia.
insomnia rašė:O kas pasakys jog žmogus nepersigalvojo, jei jis komoje?
Tarsi kažkoks popieriukas legalizuotų žmogžudystę.
O kas pasakys, jei organų donoras 2minutės prieš mirtį persigalvojo ir nebenori dovanoti kitiems gyvybės? Kas čia, kartotinė kortelė legalizuoja neteisėta mėsinėjimą? O kas, jei gulėdamas komoje žmogus persigalvos ir nebenorės paaukoti visų savo santaupų vaikų namams? Kas čia, popieriukas legalizuoja vagystę?
Jei žmogus visą gyvenimą, būdamas visiškai blaivaus proto, nuoširdžiai norėjo, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jam būtų įvykdyta eutanazija, nėra tiek jau daug šansų, kad paskutinę akimirką staiga ims ir apsigalvos.
Globaliai tauzyti kiekvinas gali, o kai į pačio kiemą atsiristų, kažin kaip galvotumėte… Iš karto matosi paniška baimė atsakinėti į mano kalusimus…
Nagi, tai kodėl savo mamoms nepasakote, kad esate už jų eutanaziją "prireikus", kad galėtumėte net patys joms tuos vaistus suleisti ir jas nužudyti?
(Jau tikriausiai pasipiktinau, kad tokią paklodėlę parašiau)
