Eutanazija – uz ar pries?
Gal čia dėl to, kad manau, jog žmogus – ne gyvūnas…?
OKULTISTE rašė:Ir vėl tie patys nepagrįsti argumentai… Na aš bandau surasti ką nors, kas man tikrai įrodytų, jog eutanazija yra reikalinga, bet vis bergždžiai…
Niekas ir nesako, kad tavo artimiesiems reikia eutanaziją įvykdyti. To įrodyti niekas tau ir nebandė.
Tiesiog pasisakom už tai, kad žmonės, manantys, kad eutanazija yra reikalinga – galėtų ją gauti. Jeigu tau ji atrodo nereikalinga – tebunie.
Svarbiausia, kad žmonės, pasisakantys prieš eutanaziją, nepasisakytų prieš kitų galimybę ją gauti.
Kaip manai, jei vaikas miršta dar būdamas įsčiose, jo siela reinkarnuojasi į žemesnę ar aukštesnę būtybę? Nes jis kaip ir negavo galimybės užsidirbti karmos taškų?
Dabar tik pastebėjau šį klausimą… Nesu aš koks ekspertas šituo klausimu, bet mano dabartiniu supratimu, vaikas miręs motinos įsčiose – būtent tai ir turėjo patirti, nes galbūt, toks ir buvo jo pasirinkimas sielų pasaulyje, galbūt jam to ir tereikėjo..
Grįžęs į sielų pasauly jis vėl galės daryti ką nori.
Beje, manyčiau, jog nelabai dera vartoti tokius terminus: aukštesnė ar žemesnė būtybė, nors ir atrodo, jog dvasiniuose lygiuose galbūt yra kažkokia hierarchija, nes vieni yra "tobulesni", labiau išsivystė nei kiti, bet tai tik racionaliojo žmogaus prigimtis – viską skirstyti į sekcijas, kaip jau daug kartų tai minėjau..
Visumoje, viskas yra lygu ir VIENA.
Nesvarstyti šio klausimo pasiūlė parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas. Už jo išbraukimą balsavo 75 parlamentarai, prieš – 9, susilaikė 14 Seimo narių.
„Kaip gydytoja, tikrai nemanau, kad reiktų įteisinti tokį dalyką. Gyvybę reikia saugoti“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė.
Ji nuogąstavo, kad ryžusis įteisinti eutanaziją, tuo pasinaudotų nusikaltėliai, kurie gviešasi pagyvenusių, ligotų žmonių turto.
Įstatymo projekto autorius kalbėjo labai apgailestaujantis dėl tokio Seimo sprendimo, o parlamento rėksnys Petras Gražulis nepraleido progos pasipiktinti, kad į Lietuvą iš Europos „eilinį kartą veržiasi ne patys geriausi dalykai“.
A.Burba teigia, kad įstatymu sunkios būklės pacientams būtų suteikta galimybė oriai ir ramiai užbaigti nepakeliamas fizines bei dvasines kančias, išvengiant lėtos ir skausmingos mirties. Liberalcnetristas siūlė, kad eutanazija būtų atliekama nepagydomų ligonių prašymu, o ją atliekantis gydytojas prieš tai turėtų įsitikinti, kad žmogaus apsisprendimas yra rimtas.
Kaip kažkoks žmogus buvo protingai pasakęs:
Lietuvos kairieji užsienyje vadinami dešiniaisiais. O Lietuvos dešinieji užsienyje vadinami idiotais
Kas krito į akis, tai Narbekovo kalbėjimas faktais ir ramiai, o Burba tai ardėsi jausmų pagautas ir nieko doro taip ir nepasakė.
Bet aš nesuprantu, kodėl ta paliatyvi slauga kišama kaip pakaitalas eutanazijai. Tarsi, įteisinus eutanaziją, absoliučiai visus sunkius ligonius ir marintų.
Slauga ir pan., privalo egzistuoti. Privalo būti tobulinama. Į tai privaloma būti investuojama.
Ir šalia, kaip alternatyva, turėtų egzistuoti eutanazijos galimybė.
Tas pats Narbekovo dėstomos bioetikos laisvo informuoto sutikimo principas teigia, kad pacientas privalo būti supažindintas su visa informacija, gydymo ir kt. galimybėmis. Ir pats pacientas, be gydytojo spaudimo, turi galėti pasirinkti savo likimą.
Jei eutanazija uždrausta, tiesiog nesuteikiama galimybė pasirinkti to, ko nori. Gerai, tebunie, klinikine depresija diagnozuotiems, neleidžiama priimti tokio sprendimo.(Narbekovas teigė, kad tokių 60proc., – niekur nerandu tokių milžiniškų procentų. Kaip pastebėjau, mėgsta ten pas jus, katalikų teologijos fakultete, paredaguot statistikas savo naudai) Tačiau likę, sąmoningi, blaivūs ir kenčiantys pacientai turi turėti galiybę pasirinkti tarp:
1. negydymo
2. slaugos
3. eutanazijos.
Galiausiai, kaip Narbekovas teigė, kad reikia naikinti kančias sukeliančias priežastis, o ne pačius pacientus. Tačiau vėlgi, jei blaiviam, sąmoningui pacientui pasiūloma: "mes galime iki mirties sumažinti tavo skausmą. Va, stovi tave mylintys artimieji. Va, kunigas, kuris tau padės pasiruošti mirčiai. Ir t.t.". Ir, jei turėdamas visus tuos pasiūlymus, pacientas vis tiek nori greičiau nusibaigti. Amoralu jėga, per prievartą priešintis žmogaus valiai.
Labai aiškiai Narbekovas pagrėžė kodėl iškyla eutanazijos būtinybė. Dėl prastos terminalinių ligonių slaugos. Jei ji būtų, tada žmogus be skausmo ir bėdų išgyventų jam skirtą laiką ir nereikėtų eutanazijos.
Atkreipk dėmesį jog Narbekovas sakė jog nėra tokio fizinio skausmo kurio medicina negalėtų numalšinti. O jei yra tai ne tos priemonės taikomos.
Kodėl, kai yra pasiūlymas numašlinti skausmą, palengvinti dvasinias kančias ir t.t. ir pan., žmogus yra laisvas pasirinkti kančias ir greitesnę mirtį? Yra galimybė jam kažkiek padėti, tačiau niekas neburba, kai jis tos pagalbos atsisako. O, kai pasirenka tą pačią mirtį, tik be kančių, staiga visi kyla į kovą.
Jei sąmoningam terminaliniam ligoniui išaiškinama apie visas galimybes numalšinti skausmą, apie puikią ir nuostabią paliatyvinę slaugą, o jis vis tiek nori pasirinkti greitesnę mirtį – kokios problemos? Kodėl per prievartą jis turėtų būti įkišamas į tą slaugą?
Kas dėl pasirinkimo, tai mūsų visuomenė yra tokia kad saugo žmones nuo savižudybės (na bent jau bando). Savižudybė mūsų kultūroje nėra dorybė. Tai gi čia tas pats, kodėl reikia leisti žmogui pasirinkti savižudybę? Na čia šiaip pasvarstymas.
Ačiū Dievui!
Kaip tau atrodo moraliau: jei žmogus nori nusižudyti, reiktų bandyti jam padėti(išgyventi), bet palikti laisvos valios pasirinkimą, ar tiesiog surakinti ir uždaryti iki gyvos galvos vienutėje?
P.S. O kodėl, insomnia, katalikų bažnyčia atskiria abortą kaip pasirinkimą ir abortą, kai taip išgelbėjama nėščios moters gyvybė? Tebunie tai abortas ir tiek. Tegul prieštarauja jam ir nesigilina. Kaip daro eutanazijos atveju. Pastaroji man primena mažesnio blogio principą, kuriuo ir dėl abortų vadovaujamasi.
OKULTISTE rašė:Eilinį kartą susidaryta nuomonė, nepasidomėjus dalyku…
Nenoriu pradėti pykčio, tačiau ruošiausi tapti medike/chirurge. Nepasidomėjus dalyku? Apie eutanaziją tikriausiai jau ir vaikai žino. Taip, tai mano nuomonė.
Ai, tikriausiai ankstesnių žinučių neskaitėte, neklausėte, ką kalbėjo tas, kuris vis dėl to tapo mediku…
OKULTISTE rašė:Keista Jūs moteris: jei nesutampa nuomonės, tai jau pyktis… Chi chi… Gal Jūs tiesiog išsigąstate mano kategoriškų ir užtikrintų pasakymų (jie tokie dėl to, kad nereikėtų plėstis su išvedžiojimais)…
Ai, tikriausiai ankstesnių žinučių neskaitėte, neklausėte, ką kalbėjo tas, kuris vis dėl to tapo mediku…
Šiaip tai buvimas mediku nepadaro žmogaus autoritetu tokiais klausimais. Jie gydo žmones, o ne sprendžia ar gydyti, ar marinti. Pastaruosiusiuose pasirinkimuose didesnį svorį turėtų turėti sociologai, psichologai, etikai, filosofai, ir patys žmonės, kurie nori/nenori eutanazijos. Medikai turi gydyti, arba, jei būtų priimta eutanazija, klausyti ligonio valios ir negydyti. Patys jie neturėtų spręsti.. Manau..
Tad aš jaučiuosi mažiau už jį kompetetinga…
OKULTISTE rašė:O ar gi ne medikams, vaizdžiai tariant, visada palei nosį vaikšto Mirtis? Todėl ir manau, kad jie geriau žino… O tame video kalba kunigas medikas. Tai čia visai vauv, nes kunigai gi dažnai teikia ligonių patepimą, viatiką… Tai čia ne tik kad jam prieš nosį, bet kai kada vos ne ant kelių sėdi Mirtis, vaizdžiai tariant…
Tad aš jaučiuosi mažiau už jį kompetetinga…
Nepaisant to, kad jam palei nosį vaikšto mirtis, jo mirties vertinimas nėra vienintelis teisingas. Yra ir medikų, kurie pripažįsta eutanaziją. Galiausiai, svetimų žmonių mirtys niekada neatitiks artimo žmogaus mirties vertinimo. Tas pats medikas, visą gyvenimą matęs svetimų žmonių kančias, ir pasisakęs prieš eutanaziją, matydamas kenčiantį ir mirties prašantį savo artimąjį gali palūžti ir apsigalvoti. Taip pat ir atvirkščiai. Tai praktiškai visiškai priklauso tik nuo pasaulėžiūros, ne nuo profesijos.
Kad kunigas, irgi ne rodiklis. Nes religijos įtaka valstybės valdymui yra atskirta LR Konstitucijos. Kunigo nuomonė pati savaimė nėra nei kiek reikšmingesnė, nei bet kokio kito žmogaus.
Kita vertus, tas pats Narbekovas dėsto ir Bioetika (kurioj ir aš atsedėjau), ir teisė, jei neklystu. Va šitos profesijos tai gali jau kažkokį autoritetą tokioj srity suteikti.. Bet tikrai ne mediko ar kungo.. Tuo labiau, jei mediku buvo tik planuojama tapti :))
Hm… Gal čia mano bakalauras daro man įtaką, bet dar labiau, negu anksčiau imu vertinti kančią…
OKULTISTE rašė:<…>bet dar labiau, negu anksčiau imu vertinti kančią…
Kuria prasme? 🙂
P.S. Beje, jei nepaslaptis, kokios srities bakalauras? 🙂
A… nebent turite omeny: "kančia" – fizine ar dvasine prasme… Tokiu atveju tiek dvasine, tiek fizine (paragavus abiejų)…
OKULTISTE rašė:Hm… Na galvoju galvoju ir niekaip nesumąstau, kaip čia pasakyti… Tikrai nesugalvoju…
A… nebent turite omeny: "kančia" – fizine ar dvasine prasme… Tokiu atveju tiek dvasine, tiek fizine (paragavus abiejų)…
Norėjau sužinoti, ar vertini prasmingą kančią, ar beprasmę.. Tiek fizinę, tiek dvasinę. Pvz, ir aš labai vertinu kančią, ypač dvasinę. Kadangi tai, kaip ir džiaugsmas, verčia jaustis gyvu. Verčia tobulėti, protingėti ir t.t. ir pan. Man dėl to net savotiškai patinka kentėti.
Bet, jei apie kančias rašom šitoj temoj, tai tuomet galima suprasti kad tu vertini beprasmes kančias. Tas priešmirtines kančias. Kurios jau nieko nebepakeis, iš kurių naudos ir kaifo nebebus. Kurios tik apsunkins paskutines valandas šitam pasauly. Tokių kančių vertinimo aš nesuprantu.. 🙂
Gal Jūs tiesiog išsigąstate mano kategoriškų ir užtikrintų pasakymų (jie tokie dėl to, kad nereikėtų plėstis su išvedžiojimais)…
Kad aš nematau jokių užtikrintų pasisakymų, jokių argumentu, nieko. 😀
Katastrofa rašė:Aš asmeniškai esu už eutanaziją. Prieštarauja viskam, bet nejau norėtumėt, kad mylimas žmogus kankintųsi iki išėjimo? Ar patys to norėtumėt? Manau, kad ne. Skausmą iškęsti yra gerai, tada tarsi prsikeli, pasidarai stipresnis. Nesvarbu ar tai fizinis, ar dvasinis skausmas. Per gyvenimą turėjau ir to, ir to apsčiai, tad bent jau mirtis nebūtų tokia sunki, kai ji ateis. Jei man artimas žmogus pasakytų – noriu išeiti, nebenoriu kančių, kruvina širdim maldaučiau, kad įvykdytų eutanaziją. Aišku, ne Lietuvoj..
Pritariu.Sunkusis laikotarpis trunka apie keletą metų, nors pakankamai rimtos problemos jau ilgai persekioja porą šeimos narių.Šie žmonės kenčia nuo daugybės ligų, viena jų -vėžys(abu serga šia liga).Vienas žmogus sugeba pasirūpinti savimi,juda,valgo,atrodo gana sveikai ir t.t.Kitas-jei kas matė anoreksijos nukankintą kūną -tai vaizdas toks pat kraupus, maždaug galite įsivaizduoti, žaidzos,pragulos,negalėjimas nueiti į tualetą,išsimaudyti, apetito neturėjimas,apsunkęs kvėpavimas.Žmogus kiekvieną kartą bijo būti maudomas ar atlikt reikalus nes praranda sąmonę, kvėpavimas pasidaro nevalingas, akys užvirsta,gargaliuja,dažnai susižeidžia krisdamas kur,lengvai gali susilaužyti ranką,koją sudžiūvęs kūnas apstingsta ir blyški oda dar blyškesnė pasidaro,dažnai susižeidžia krisdamas kur,lengvai gali susilaužyti ranką,koją ,paskutinį kartą kai atgaivino,jis nusiminė,kad neleidom išeiti, aš manau,kad tai yra nusikaltimas žmogų, tasyti ir neleidti gražiai išeiti-tai ir yra,manio manymu, negarbinga mirtis.Šį žmogų aš palaikau, tik šioj šaly jam neleista ramiai išeiti.
Nesuprasčiau žmogaus ,kuris išdrįstu paprieštariauti žmogaus išėjimui.
Dark rašė:
Katastrofa rašė:Aš asmeniškai esu už eutanaziją. Prieštarauja viskam, bet nejau norėtumėt, kad mylimas žmogus kankintųsi iki išėjimo? Ar patys to norėtumėt? Manau, kad ne. Skausmą iškęsti yra gerai, tada tarsi prsikeli, pasidarai stipresnis. Nesvarbu ar tai fizinis, ar dvasinis skausmas. Per gyvenimą turėjau ir to, ir to apsčiai, tad bent jau mirtis nebūtų tokia sunki, kai ji ateis. Jei man artimas žmogus pasakytų – noriu išeiti, nebenoriu kančių, kruvina širdim maldaučiau, kad įvykdytų eutanaziją. Aišku, ne Lietuvoj..
Pritariu.Sunkusis laikotarpis trunka apie keletą metų, nors pakankamai rimtos problemos jau ilgai persekioja porą šeimos narių.Šie žmonės kenčia nuo daugybės ligų, viena jų -vėžys(abu serga šia liga).Vienas žmogus sugeba pasirūpinti savimi,juda,valgo,atrodo gana sveikai ir t.t.Kitas-jei kas matė anoreksijos nukankintą kūną -tai vaizdas toks pat kraupus, maždaug galite įsivaizduoti, žaidzos,pragulos,negalėjimas nueiti į tualetą,išsimaudyti, apetito neturėjimas,apsunkęs kvėpavimas.Žmogus kiekvieną kartą bijo būti maudomas ar atlikt reikalus nes praranda sąmonę, kvėpavimas pasidaro nevalingas, akys užvirsta,gargaliuja,dažnai susižeidžia krisdamas kur,lengvai gali susilaužyti ranką,koją sudžiūvęs kūnas apstingsta ir blyški oda dar blyškesnė pasidaro,dažnai susižeidžia krisdamas kur,lengvai gali susilaužyti ranką,koją ,paskutinį kartą kai atgaivino,jis nusiminė,kad neleidom išeiti, aš manau,kad tai yra nusikaltimas žmogų, tasyti ir neleidti gražiai išeiti-tai ir yra,manio manymu, negarbinga mirtis.Šį žmogų aš palaikau, tik šioj šaly jam neleista ramiai išeiti.
Nesuprasčiau žmogaus ,kuris išdrįstu paprieštariauti žmogaus išėjimui.
WOW. Visiškai sutinku. Tokiose priešmirtinėse stadijose žmogus daugiau nieko ir nenori, tik mirties, kad nebereiktų kankintis. Šlykščiai išsireikšiu, bet jei reiktų, jei būtų toks atvejis (neduok Dieve), pati vamzdelius atjungčiau, o po to LT kaliūzė..
saone rašė:Uz. Kai gyvenimas tampa paciam nekenciamas ir zinai jog tai tesis iki tavo mirties, tai nera prasmes laukti ir kentet.
Būtent.
Bambonke rašė:O as i si reikala ziuriu siek tiek is kitos puses. Pats negaliu pasakyt ar esu uz ar pries eutanazija (t.y. nezinau ar galeciau/noreciau, jog tai butu atlikta man artimam zmogui). Taciau as esu uz eutanazijos iteisinima, mano nuomone tai turi buti pacio zmogaus sprendimas. Kodel seimunu ar kitu visiskai su 'pacientu' nesusijusiu zmoniu sprendimas uzdrausti eutanazija gali buti virsesnis uz pacio zmogaus sprendima?
Būtent: tokiom jautriom temom, kaip abortas, eutanazija ar pan., negali būti "už" ar "prieš". Per daug sudėtingi tie dalykai, kad taip kategoriškai galima būtų rūšiuoti.
Tačiau būtina laisvė pasirinkti. Tai svarbiausia.
