insomnia rašė:Mirties akivaizdoje žmonės dažnai keičiasi
Prieš tai kaip ir sutarėm, kad sprendimus priimti žmogus turėtų būdamas blaivaus proto. Jei mirties lovoje žmogus apskritai dar ką nors suvokia, jo sprendimai jau nebėra blaivūs ir apgalvoti.
Bet kuriuo atveju, jei žmogus dar sugeba suvokti mirtį, mąstyti apie pasekmes, daugmaž racionaliai samprotauti, kad sugebėtų apsigalvoti, tokiu atveju dažniausiai žmogus dar būna pajėgus ir pareikšti šitą savo nuomonę. Jei jau nieko nebesuvokia, yra komos būsenoje ar pan. – vėlgi, bent jau aš, asmeniškai, norėčiau, kad aplinkiniai laikytųsi mano sprendimo, priimto kol dar sugebėjau mąstyti.
Blem, kaip sunku ginčytis, kai neturiu tvirtos nuomonės apie tai :/
Yra gera south park'o serija apie, kur biški užkabina eutanaziją: http://www.southparkstudios.com/full-episodes/s01e06-death
Net nesugalvoju jautresnės ir sudetingesnės temos.
OKULTISTE rašė:Ot ir į temą… Jei taip jau gerai, tai kodėl savo manmoms nedrįtumėte paskayti, kad mielai jas nužudytumėte, kad ir pagal jūsų numanomus standartus?
Globaliai tauzyti kiekvinas gali, o kai į pačio kiemą atsiristų, kažin kaip galvotumėte… Iš karto matosi paniška baimė atsakinėti į mano kalusimus…
Nagi, tai kodėl savo mamoms nepasakote, kad esate už jų eutanaziją "prireikus", kad galėtumėte net patys joms tuos vaistus suleisti ir jas nužudyti?(Jau tikriausiai pasipiktinau, kad tokią paklodėlę parašiau)
Norą, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, nusimarinti, turėtų išreikšti pati mama(ar bet kuris artimasis). Mes neprivalome iš oro sakyti mamoms: "kai tu būsi sena, mes tave nužudysim". Nes, visų pirma, čia per didelis viso reikalo supaprastinimas ir iškreipimas. Antra, valią pareikšti turi pats žmogus. Vaikų reikalas jai paklusti arba ne. Aš nesu už savo mamos eutanaziją. Tačiau aš už laisvą žmogaus pasirinkimą.

