Eutanazija – uz ar pries?
advena rašė:Jokių rožinių akinių nedėviu :D, aš tik išreiškiu nuomonę. Gerai, kad aš džiaugiuosi gyvenimu.
Tai gerai kad turi kuo džiaugtis ir esi jaunas žmogus. Yra žmonių su nepagydomom ligom, kurie kenčia didžiausius skausmus ir galbūt neturi artimųjų, tai kaip jiems džiaugtis?
P.S. Nesu nei už nei prieš eutanaziją. Nors nuomonė labiau linktų už eutanaziją, bet visdėlto manau, kad gali prasidėti piknaudžiavimas, tyčinis ligonių numarinimas.
Bildukas rašė:Tin Soldieri , ar tu tiki , kad tie "kai kurie " zmogaus "uzmigdymo" atvejai nebus panaudoti piktam tokioje dabartineje Lietuvoje ? Atsakyk neissisukinedamas ir budamas saziningu pats sau .
Aišku, kad gali būti panaudoti. Ir ne tik dabartinėje Lietuvoje, o bet kurioje bet kurio laikmečio šalyje. Tačiau tai nėra priežastis tai uždrausti. Kiekvienas laisvės suteikimas reikalauja rizikos. Testamento rašymas gali būti panaudotas blogiems tikslams. Galimybė giminėms teikti informaciją apie ligonio būklę gali būti panaudota blogiems tikslams. Ir, žinoma, galima ir su eutanazija ką nors pridirbti. Ir tai reikia prižiūrėti, reguliuoti ir t.t. Vis dėl to, atimti teises vieniems žmonėms, vien todėl, kad kažkur kažkada kažkaip gali būti pakenkta kitiems – negražu.
Bildukas rašė:Nezinau ar taip yra Lietuvoje , taciau cia yra juridine galimybe dalyvaujant asmens advokatui ir dviem liudininkams pasirasyti dokumentus , kad isreiski nora mirstant nebuti gaivinamas , nebuti pajungiamas prie jokios givybe palaikancios aparaturos , mirti nori namie be jokio pasalinio isikisimo. Isskyrus nuskausminamasias proceduras.Manau tiek pilnai pakanka.
Negaivinimas nėra tas pats kas eutanazija. Gyvas lavonas gali būti iiiilgus metus. Eutanazija skirta nutraukti užsitesusias ir beprasmes kančias. Negaivinimas tai nevisada gali padaryti. Bet iš esmės principas panašus. Kodėl gydytojui atsukti nugarą, kai yra visos galimybės išgelbėti žmogų – yra gerai. O suleisti 'vaistų', turint tokį pat advokato patvirtintą ligonio norą – jau nebe?
TinSoldier, mažesnio blogio principas toks pats blogas kaip ir didesnio blogio principas ir jei įmanoma jo išvengti tai reikėtų išvengti. Eutanazijos atveju jo įmanoma išvengti, vadinasi nereikėtų jos daryti.
paragraf 78 rašė:Jokia kančia nėra beprasmė. Kiekvieną kančią galima įprasminti. Tuo man ir patinka tikintys žmonės, kad į viską žiūri racionaliau nei netikintieji.
TinSoldier, mažesnio blogio principas toks pats blogas kaip ir didesnio blogio principas ir jei įmanoma jo išvengti tai reikėtų išvengti. Eutanazijos atveju jo įmanoma išvengti, vadinasi nereikėtų jos daryti.
Joa, kančios įprasminimas susiejant su Kristaus kančia – pats racionaliausias dalykas, kokį esu girdėjęs 😀 Galvojimas, kad viskas turi prasmę, ar kad viskas yra(gali būti) gerai – nėra lygu racionalumui. Racionalumas pasireiškia atmetus emocijas, kvailus prietarus ir ideologijas. Pragmatiniu ir racionaliu požiūriu vegentuojantis mėsos maišas, esantis papildomu vargu artimiesiems – nieko prasmingo.
Truputį įvedus emocijas, pagrindiniai 2 variantai ko galėtų norėti žmogus: pasilikti ilgiau su artimaisiais, nepasiduoti, "nepralaimėti" ir t.t.
Arba turėti savo likimą savo rankose, pasirinkti išėjimo datą, o ne "kaip dievas duos". Artimiesiems nepalikti ryškiausio atsiminimo apie tai, kaip šiki į pampersus.
Nei vienas iš šitų variantų nėra blogesnis už kitą. Bet vieną iš variantų jūs norit laikyti uždraudę. Tai negerai.
EDIT Aš jau pasimečiau apie ką mes čia kalbėjom, apie ką dar ne. Bet mane persekioja bjaurus jausmas, kad viskas, ką dabar rašom, jau yra kažkur tarp tu 14 puslapių. Kažkaip nefaina kartotis 🙂
Aš niekada nesakiau, kad norėčiau, kad mano tėvas pasirinktų eutanaziją. Nenorėčiau, bet tai būtų ne mano pasirinkimas. Aš negaliu sakyti, kad pats gulėdamas mirties patale to norėčiau. Nes dar esu per jaunas ir per mažai patyręs tai spręsti. Aš sutinku, kad yra daugybė tokių senukų, kaip, Bilduk, čia parašei. Ir labai džiaugiuosi dėl jų – jie turi savus įsitikinimus, sugeba įžvelgti prasmę sunkiomis sąlygomis. Puiku.
Labai džiaugiuosi ir dėl sveikų žmonių, kurie sugeba neįtikėtinai sunkiomis akimirkomis viską ištverti. Vis dėl to, visomis keturiomis pasisakyčiau už žmogaus teisę nušokti nuo tilto. Būtų nežmoniška kaip nors teisiškai bausti už savižudybę. Pvz, jei valstybė darytų spaudimą: "nusižudai – tavo šeima sės į kalėjimą, mokės baudas ir pan.". Tai būtų laisvo pasirinkimo ribojimas. Ir, net jei tai drastiškai sumažintų savižudybių skaičių, aš tai laikyčiau amoraliu įstatymu. Reikia suteikti alternatyvas, reikia šviesti žmones, padėti jiems, palaikyti ir t.t., bet jokiu būdu neriboti laisvės. Ypač įstatymiškai. Eutanazijos draudimas būtent tai ir daro – riboja laisvę savanoriškai pasirinkti.
Kad kažkam tektų suleisti vaistų ir, techniškai, jis taptų 'žmogžudžiu' – tiesa. Tačiau, jei yra žmonių, kurie nori, kad jiems suleistų vaistų(nežinau kodėl tai vaistais vadinu) ir yra žmonių, kurie nemato problemų suleisti vaistus(tokių tikrai yra) – nematau nė menkiausios problemos. Vėlgi, nevertinkit pagal savo moralę, – ne visi bijo paskutinio teismo dienos. Ne visi laiko tai žmogžudyste. Ne visi kategoriškai atsisakytų tai daryti.
Be to, kažkodėl jūs kalbat tik apie sąmoningus, sąlyginai sveikus, tik senus žmones. Kuriais reikia rūpintis. O kaip 'daržovės'? Kaip žmogus, kuris jau nepajėgus melstis, tikėti ar galvoti, suras prasmę kentėti? Jei visas žmoguškumas apsiriboja tik valgymu, šikimu ir miegojimu. Kaip dabar įsivaizduoju, mielu noru pasirašyčiau, kad tokiu atveju man neleistų beprasmiškai užimti vietą ligoninėje.
Bildukas rašė:Supratai mane visiskai neteisingai.Niekam NEBRUKU savo morales. Tau pasiuliau tik pagalvoti is visu pusiu ir is savo varpines taip pat. Niekada niekam nieko nebruku. Tiesiog siulau galvoti ir gilintis , naudotis smegenine.
Joa, gal ne taip išsireiškiau 🙂 Nekaltinu tavęs, ar bet kurio kito čia esančio, brukimu. Tiesiog kalbu bendrai apie žmones, kurie pasisako prieš eutanaziją, dėl kurių ji nėra legali. Sakydamas, kad 'kišat savo moralę' – turiu galvoje žmones, kurie aktyviai stengiasi, kad nebūtų legalizuota eutanazija. Savos nuomonės išsakymas, aišku, nėra nei brukimas, nei šiaip kažkas blogo 🙂
Bildukas rašė:Apie "darzoves".Nepabuvus "darzove" sunku spresti ka zmogus jaucia ir isgyvena tokioje busenoje . Deja, labai daznai tokiu "darzoviu" artimieji mato tu "darzoviu" samoningumo israiskas . Mes gi nezinom , gal kunas – darzove , o samone ir jausmai labai net aktyvus ? Gal kunas "bereikalingai uzima vieta ligonineje" , o samone , ar astralinis kunas lanko visas mylimas vietas , artimuosius ir draugus , paskutini karta atsisveikindamas ? Gal lanko tas vietas , kurias svajojo aplankyti , bet gyvenime savo svajones neivykde ? Mes , gi , nezinom .Tik manau , kad visa kas vyksta su mumis turi prasme.
"Daržovės" sąmonę ir jausmus galima pamatyti skenuojant smegenų aktyvumą. Deja, tyrimai rodo, kad dažnai artimųjų pamatytos sąmoningumo apraiškos tėra atsitiktiniai kūno judesiukai, kurie buvo suprasti kaip 'sąmoningi'.
Kas dėl visokių astralinių kūnų – aišku, žinoti negalime. Todėl viskas priklauso nuo tikėjimo. Jei aš netikiu, kad man gulint mirties patale astralinis kūnas lakstys po pasaulį, man tai nerūpės. O apsidrausti dėl to, kad 'nežinom' – kažkaip nesąmoninga :))) Taip pat nežinom, gal žmogus guli mirties patale tam, kad pagal dievo valią jį gyvą suvalgytume. Bet juk nepradėsim to daryti 'dėl viso pikto' 🙂
Bildukas rašė:Aplamai pastebejau tokia tendencija – smarkiai sergantis ir kenciantis zmogus , kokio amziaus jis bebutu , kazkaip praranda sveikuju akyse visas teises. Jeigu jau esi ligonis – tenkinkis kampeliu , kuri dar beturi , vaistais , maistu , koki begauni ir dziaukis jeigu kas nors teikiasi tau subine nuvalyt . Eutanazija tik dar vienas patvirtinimas tokio poziurio i ligotus zmones – syki kenti , esi bevertis ir nieko tokio , jeigu nusizudysi.
Neee, visi privalo būti prižiūrėti ir slaugomi, nepaisant amžiaus, ligos, ar galimybės išgyventi. Niekas nesako, kad nieko tokio, jei nusižudysi. Tačiau, jei nebegali gyventi, daryk ką nori. Kaip tik besipriešinantieji eutanazijai menkina ligonius: nebeturi jėgų pakelti rankos, tai ir nebeturi teisęs valdyti savo gyvenimo.
Bildukas rašė:KIEKVIENAS zmogus yra vertas gyventi , kiekvienas turi jausmus , norus , svajones tol , kol kvepuoja. Nejudantis zmogus sedintis kambarelyje metu metais svajoja nors akimirkai papulti i lauka , kad uzuosti veja , pajausti saules siluma . Kitas svajoja buti isklausytas , zmogiskai pasisneketi .Dar kitas svajoja pasidalinti savo gyvenimiska patirtimi , pasiguosti , kad vaikai nebelanko ar draugai apleido….Net alzhaimerio pacientai , kuriu protelis skysteja ne dienom , o valandom , turi jausmus ir svajones, ir norus. Zmogus tuo ir skiriasi nuo kitu padaru , kad turi galimybe islikti zmogumi visose situacijose , turi prota , kad mastyti ir isvengti klaidu, sirdi ir siela , kad myleti ir uzjausti artima .
Būtent. Vieni nori užuosti vėją, pajausti saulė šilumą. Kiti – valandomis nuoširdžiai šnekėti. Treti – numirti 🙂 Dabar galvoje skamba Mykolaičio(kuris, beje, pasikorė) dainos eilutė: [i]"Tau norisi gyventi, o man norisi numirti")[/i]
▶ Žiūrėti YouTube
Kiekvienas turi turėti teisę gauti tai, ko trokšta. Aš neteisinu, neginu, ir savižudybės ar eutanazijos nelaikau teigiamu dalyku. Tiesiog ginu absoliučią žmogaus laisvę ir teises iki pat paskutinio atodūsio. Jei žmogus dar pajėgus suvokti vėjelio dvelkstelėjimus, geba šnekėti, ar geba atpažinti atėjusius aplankyti artimuosius, ir tai jį džiugina – nuostabu. Jei žmogus nebėra pajėgus suvokti savo gyvenimo, nebėra pajėgus suvokti nuostabios jį supančios aplinkos. Jei vienintelis dalykas, kurį jis dar gali jausti, tai atsirandančios pragulos ant kūno. Galiu suprasti, kodėl žmogus gali norėti nutraukti tokį gulėjimą. Ir, manau, kad turi turėti teisę tai gauti. Ir aš čia visose žinutėse akcentuoju laisvą pasirinkimą ir teisę, o ne "gerai tai ar blogai". Bet jūs į tai neatsakot. Jūs rašot, kokia prasmė gyventi gali būti. Kad negražu nusižudyti. Kad artimiesiems gali būti skaudu ir t.t. ir pan. Bet neparašot, ar nemanot, kad žmogus turi turėti teisę nutraukti savo gyvenimą? Jei turi, kodėl ši teisė pradingsta, kai esi prirakintas prie lovos?
Kažkaip tema užsisuko į kažkokį ratą. Darosi beprasmė.
Šiaip teisingas pastebėjimas: kam legalizuoti savižudybę kitų rankomis. Čia reikia sąžinės turėti. Pačiam ranka nekyla tai kitą samdaisi? Absurdas kažkoks. Nori žudykis, niekas nedraudžia, tik nereikia į tai painioti kitų asmenų.
Bet kaip tu 'nusižudysi', būdamas, pvz, daržovė? Liežuviu pasismaugsi?
Ir kito žmogaus painiojimas yra savanoriškas. Jei paslaugos prašantis ir paslaugą teikiantis žmogus viską atlieka savanoriškai, be prievartos ir patys nemato tame nieko blogo – visiškai nusispjaut ką jūs manot. Ar jums atrodo amoralu painioti kitą žmogų, ar atrodo amoralu tai atlikti – tai ne jūsų reikalas. Neturit teisės tam prieštarauti.
„Kad nebūtų manipuliuojama šiuo terminu, būtina pasakyti, kad eutanazija yra reiškinys, kai gydantis gydytojas nužudo savo pacientą, kad išvaduotų jį iš ligos, kad jis nesivargintų, nesikankintų. Kitaip sakant, noras yra geras – žmogui padėti, bet pagalba ateina ne per padėjimą, o per nužudymą. Be to, tai velniškai ekonomiškas projektas todėl, kad taip būtų atsikratoma daugeliu ligonių, kuriems reikalinga pagalba, kuriems reikia laiko ir piniginių investicijų. Tuomet kyla klausimas, ar mes būsime valstybė, kuri nužudys (arba užmigdys, kaip dabar yra teigiama kalbant apie gyvūnus) tuos, kurie yra ligoniai, silpni, kurie, kieno nors manymu, atrodo nereikalingi, kaip kad užmigdomi nereikalingi gyvūnai“, – sakė A. Narbekovas.
Eutanaziją siūlantis įteisinti Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovas Andrius Burba tikina, kad jo siūlomas priimti įstatymo projektas labai konservatyvus: jei įstatymo projektui būtų pritarta, eutanazija būtų atliekama tik paties asmens valia.
„Mes aiškiai pasakome, kad jokie giminaičiai, netgi esant sunkiai artimo žmogaus būklei, negalės priimti sprendimo atlikti jam eutanaziją. Kalbama tik apie tai, kad pats žmogus, būdamas sveiko proto, sąmoningas, priima tokį sprendimą matydamas savo beviltišką, terminalinę būseną“, – teigė A. Burba.
Vis dėlto Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė V Aleknaitė-Abramikienė mano, kad tokie liberalcentristų siūlymai – ne rūpestis ligoniais, o siekis nukreipti dėmesį nuo valdančiojoje koalicijoje kilusio konflikto dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo.
„Viešųjų ryšių specialistai žino tokį metodą: kai kyla skandalas (o skandalas, kaip žinoma, kilo dėl FNTT), norint jį užtušuoti, reikia sukelti kitą skandalą. Kadangi tai (siūlymas įteisinti eutanaziją. – red.) buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, aš manau, kad čia yra būdas nukreipti dėmesį nuo ministro Raimundo Palaičio elgesio, nuo to, kaip buvo susidorota su jų (liberalcentristų. – red.) rėmėjus tiriančiais pareigūnais“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Pasak jos, siūlomas įstatymo projektas gali atverti kelią piktnaudžiavimui eutanazija.
„Įstatyme yra liūdną šypseną keliančių momentų. Pavyzdžiui, valią ligonis gali pareikšti iš anksto, netgi būdamas visai sveikas, kad, jeigu man atsitiks tas ir tas, prašome mane nužudyti, tačiau mes pamirštame kitą dalyką – kartais jaunas žmogus gali labai lengvabūdiškai mąstyti, tačiau, kai išmuš ta valanda, jo valia gali pasikeisti, tačiau tuomet jis jau gali nebeturėti jėgų pareikšti kitokios valios. Kitas įstatymo punktas dar keistesnis – terminalinis ligonis pareikš savo valią. Mes gi žinome, kas yra terminalinis ligonis: dažniausiai jis neturi sąmonės arba gali sunkiai sąmonę išreikšti. Kaip toks asmuo pareikš savo valią?“, – teigė Seimo narė.
Tai gi kitas eutanazijos aspektas: Įteisinta žmogžudystė.
Gaunasi taip, kad tas asmuo kuris atlieka eutanaziją yra budelis
Bildukas rašė:Labai gerai , kad uzknisa zodis "savizudybe" – reikia vadinti poelgius tikraisisis vardais . Eutanazija – savizudybe. Abortas – kudikio zmogzudyste. Yra kaip yra.
Aha, o nusikaltimas yra nusikaltimas. Taigi, pagal tave, žmogžudystė ir perėjimas per gatvę neleistinoje vietoje – tas pats? Juk abu nusikaltimai.
Narkotikas yra narkotikas. Taigi, pagal tave, kava ir heroinas yra tas pats? Juk abu narkotikai.
Vagystė yra vagystė. Taigi, vaiko apiplėšimas gatvėje ir savo daikto atsiėmimas iš vagies – tas pats? Abiem atvėjais atėmi daiktą iš kito žmogaus. Abu veiksmai – vagystės.
Nors veiksmo ar dalyko pavadinimas teisingas, nereiškia, kad tas pavadinimas atskleidžia visą esmę. Jei tokius sudėtingus dalykus kaip eutanazija vertini tik pagal siauraprotiškas etiketes – blogai 🙂
o eutonazija gerai/blogai reikalinga/nereikalinga nieks neatsakys,nes kaip jau minejau tai tik poziurio klausymas.Nera vienos tiesos…
Kartais skaitant TinSoldierio postu's galima susidaryti ispudi, kad jis vadovaujasi fraze: Mano ideologija teisinga, Jusu visu ne.
Marius rašė:O kas tau suteike teise spresti,kas yra siauraprotiska,o kas ne?ir ta nuomone pateikt kaip negincijama tiesa.Tai didybes manijos,susireiksminimo ar savimylos israiska?Kas aplomai gali pasakyt,kas yra teisinga o kas ne?Tai yra tik poziurio ir pasaueziuros(velniai zino kaip ir kodel suformuotos) israiska.O teigti ir netgi pirsti savo nuomone, ka tu daugumoi postu darai yra kaip jau minejau-jaunuolio su perdideliu ego bandymas parodyt aplinkiniui pasauliui.Tai netgi primena ekshibicionizma..
o eutonazija gerai/blogai reikalinga/nereikalinga nieks neatsakys,nes kaip jau minejau tai tik poziurio klausymas.Nera vienos tiesos…
Galiu garantuoti, kad nei didybės manijos, nei susireikšminimo, nei tuo labiau savimylos apraiškų pas mane nėra 🙂
Ir, kad eutanazija – požiūrio klausimas – tai aš praktiškai visuose post'uose ir rašau. Tik kitais žodžiais. Ir jūsų nuomonė ar ją reikia legalizuoti, ar jos nereikia legalizuoti – šūdo verta. Mano – taip pat.
Bet ją reikia legalizuoti. Nes tik taip leidžiama realizuoti tuos skirtingus požiūrius, kurių nei aš, nei jūs negalime kritikuoti ir menkinti. Nes dabar išeina taip: "jūsų visų požiūriai teisingi, bet gyventi privalote pagal mūsų."
Eutanazijos priešininkų nuomonė tegul ir lieka jų nuomone, o ne Lietuvos įstatymu.
Ir aš visur akcentavau: jums eutanazija nepatinka – nesidarykit. Bet tiesiog nekaltinkit ir nemenkinkit (eutanaziją atliekantys yra žmogžudžiai, eutanaziją priimantys – silpnavaliai) žmonių, kuriems ji atrodo priimtina.
Tai kas čia primetinėja savo ideologiją? Krikščionys demokratai (tarp paragraf 78 pakopinto straipsnio) , kurie nenori legalizuoti eutanazijos, ar liberalai, kurie nori suteikti pasirinkimo laisvę? M?
EDIT: Kas suteikė teisę spręsti kas siauraprotiška? Ogi 25 Konstitucijos straipsnis. "Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti."
Ir taip, mano nuomone, vertinti veiksmus, klijuojant tokias kategoriškas etiketes kaip 'žmogžudystė', nesigilinant į aplinkybes, nenagrinėjant priežasčių ir t.t. – siauraprotiška. Eutanazija skiriasi nuo įprasto žmogžudystės(piktybinis, prieš žmogaus valią gyvybės atėmimas) suvokimo. Todėl švaistytis tokiais terminais – žmonių klaidinimas.
EDIT2: Mariau, iš 3 savo žinučių dvejose bandai man diagnozuoti psichologinius sutrikimus 😀 Visai intriguoja, ką sekantį kartą manyje įžvelgsi? 🙂
Viltė Žukaitė. Eutanazija: noras numirti ar pagalbos šauksmas?
Autorė prestižiniame Freiburgo universitete studijuoja Caritas mokslų magistratūroje, metus savanoriavo Vokietijoje, padėdama pagyvenusiems, sergantiems žmonėms.
Eutanazija, pažodžiui „gera, teisinga, lengva, graži mirtis“, senovės Graikijoje reiškė ramią, lengvą mirtį arba garbingą žūtį kare. Iki pat XIX a. pabaigos ši sąvoka reiškė palydėjimą mirtin, o būtent – visos slaugos priemonės, nuskausminimas, buvimas su ligoniu kartu. Tik besibaigiant XIX a. iškelta šiuolaikinė eutanazijos idėja, – paciento nužudymas jo paties pageidavimu. Vokietijos baudžiamojoje teisėje eutanazija taip ir vadinasi – „Žmogžudystė pagal pareikalavimą“ (Tötung auf Verlangen). Šiandien eutanazija kai kuriose šalyse jau legalizuota, egzistuoja kelios skirtingos jos rūšys, tarp jų – ir pagalba nusižudant.
Nužudymas, savižudybė – tai sąvokos, kurias sunku, jei išvis įmanoma, įsivaizduoti pozityviai. Įstatymu leisti eutanaziją reiškia įstatymu leisti žudymą. Kad ir su išlygomis, kad ir pačiam ligoniui pareikalavus, žudymas lieka žudymu, net jeigu tai ir pateikiama kaip gailestingumo aktas.
Kaipgi argumentuoja eutanazijos šalininkai? Eutanazija esanti ultima ratio, vienintelė, tikra likusi galimybė padėti sunkiai kenčiančiam žmogui, kai jau jokios kitos priemonės daugiau padėti nebegali, teigia jie. Žmogus esąs laisvas apsispręsti, ir jeigu ligos našta yra pasidariusi nebepakeliama, o gyvybė tapusi „nebeverta gyvenimo“, jis, užuot kentėjęs, turįs teisę „garbingai numirti“, t.y. pasirinkti savo mirties laiką pats. Gydytojas savo ruožtu privaląs gerbti paciento pasirinkimą ir padėti jam išsivaduoti iš kančių. Tiesmukiškesni utilitaristai dar prideda – toks žmogus nenori užsikrauti ant sprando artimiesiems ir kitiems aplinkiniams, tad jis turi turėti galimybę pasišalinti.
Svarbu suprasti, kad, kai kalbama apie eutanaziją, iš tikro kalbama apie žmogaus orumo suvokimą. Teologine kalba šnekant – neįkainojama žmogaus vertė kyla iš to, kad žmogus yra Dievo paveikslas – Dievas sukūrė žmogų panašų į save. Kitaip tariant, kiekvienas žmogus turi nelygstamą, t.y. neatimamą, nepanaikinamą vertę, orumą, kuris duotas absoliučiai kiekvienam su jo žmogiškąja egzistencija. Pasak populiarios filosofo I. Kanto tezės, žmogus visuomet yra tikslas savaime ir niekada negali būti naudojamas kaip priemonė. Tad kiekviena gyvybė nuo pradžios iki galo yra „verta gyvenimo“. Kita vertus, gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kur karaliauja sveikatos ir grožio kultas, kur yra privaloma smagintis, gerai atrodyti ir sveikai jaustis. Šiuo atveju ne pati žmogiškoji būtis, bet tam tikros būsenos ir potyriai, išgyvenimai, daro gyvenimą vertą gyventi. Žmogaus gyvybė instrumentalizuojama, pati savaime ji kaip ir nebeturi vertės.
Abejojantys gali prieštarauti – o kaipgi su asmens apsisprendimo laisve? Šis argumentas, tiesą pasakius, yra itin ciniškas. Tariamoji laisvė yra matoma iš sveiko žmogaus, kuris greičiausiai pats gyvenime niekad nebuvo atsidūręs itin ekstremalioje situacijoje, perspektyvos. Jis nežino, kokias radikalias nuotaikų kaitas išgyvena sergantysis: vieną dieną apimtas juodžiausios depresijos maldauja mirties, o kitą – sunkiai suvokiamu jėgų antplūdžiu kabinasi visomis išgalėmis į gyvenimą. Be to, laisvo apsisprendimo argumentus išsakantis asmuo yra savarankiškas žmogus, galintis pats savimi pasirūpinti. Jis nesuvokia, ką tai reiškia būti nuolatinėje priklausomybėje, kai negali vienas net į tualetą nueiti. Sunkiai sergantis, nuo kitų priklausantis žmogus, savaime suprantama, pasidaro labai jautrus ir pažeidžiamas. Pasiūlyti jam tokioje situacijoje eutanazijos galimybę reikštų ne ką kita, kaip paraginimą. Šiaip ar taip žmogus nėra izoliuotas kokonas, jis visada yra santykyje su kitais žmonėmis, socialiniame tinkle, tad jo nuomonė apie save, savęs matymas paprastai taip pat yra nulemtas aplinkinių.
Eutanazijos priešininkų nuomone, įstatymu leisti eutanaziją reiškia teisiškai pripažinti, kad žmogaus orumas nėra neliečiamas, nepanaikinamas. Smarkiai keičiasi ne tik požiūris į žmogų, bet ir atsiveria pačios plačiausios erdvės tuo piktnaudžiauti. Iš teisės pasirinkti mirtį netrunka atsirasti pareiga ją rinktis. Neatrodytų didelė staigmena, jeigu sunkia ar juolab nepagydoma liga sergantys ligoniai būtų subtiliai spaudžiami pasirinkti greitą išeitį, ypač įvertinant, kiek kainuoja sunkių ligonių gydymas. Be to, kategorija „nebevertas gyventi“ netruktų išsiplėsti, apimdama vis daugiau asmenų: ne tik nepagydomus ligonius, bet ir neįgalius žmones. Tai patvirtina ir siūlomos Belgijos eutanazijos įstatymo pataisos, siekiančios įtraukti į galinčių pasirinkti mirtį ratą paauglius bei Alzheimerio liga sergančius ligonius. Verta priminti Trečiojo Reicho laikus Vokietijoje, kai dėl rasės grynumo valstybėje buvo atsikratoma psichiniais ir kitais nepagydomais ligoniais. Šiandienėje Vokietijoje, siekiant išvengti nemalonių asociacijų su nacių vykdyta vadinamąja ,,rasių higienos“ programa, ,,nekaltai“ pridengta eutanazijos vardu, privengiama vartoti šį žodį – jis paprastai vartojamas kalbant apie kitas šalis.
Kaip rodo eutanaziją įteisinusių šalių apžvalga, kuo toliau, tuo pasirenkančiųjų mirtį skaičius auga. Pavyzdžiui, Olandijoje nuo 2006-ųjų iki 2011-ųjų užregistruotų eutanazijos atvejų skaičius išaugo nuo 1923 iki 3695.
Autoritetingo medicinos žurnalo The Lancet atliktas tyrimas 2010 metais parodė, kad net 23 % eutanazijos atvejų Olandijoje nebuvo užregistruota, kas reiškia, kad iš tikrųjų 2011-aisiais įvykdytų eutanazijos atvejų galėjo būti daugiau nei 4500! Į šiuos skaičius, beje, nebuvo įtraukta pagalba nusižudant. Be to, Olandijoje 2010-aisiais buvo užregistruoti du psichikos ligų pacientų eutanazijos atvejai, 2011-aisiais – jau 13. Panašiai klostosi padėtis ir Belgijoje – pasirenkančių mirtį skaičius grėsmingai didėja.
Vertinant šiuolaikinės medicinos pažangą ir didžiules galimybes atitolinti mirtį, atskirai reiktų pakalbėti apie teisę šito atitolinimo atsisakyti. Turima galvoje kartais visas sveiko proto ribas peržengiantis dirbtinis gęstančios gyvybės palaikymas aparatais.
Ar išjungdamas aparatą ir taip atverdamas kelią įžengti mirčiai gydytojas irgi žudo, kada yra tikslinga ir teisinga nutraukti dirbtinį gyvybės palaikymą? Pavyzdžiui, Vokietijoje, po labai ilgų diskusijų, priimta socialinio įstatymo pataisa, kuri leidžia žmogui iš anksto parašyti nurodymą nutraukti gydymą (išjungti prietaisus, palaikančius gyvybines funkcijas) tam atvejui, jei jis dėl ligos nebegalėtų pareikšti savo valios, pavyzdžiui, gulėtų komoje. Taip pat, kai pacientas nėra pareiškęs savo valios, tokį nurodymą pagal šį įstatymą gali pareikšti globėjas arba artimieji.
Kaip rodo patirtis, šis nurodymas nėra įpareigojantis, toli gražu ne visos gydymo įstaigos imasi jį vykdyti. Gydytojas gali ir pats savo nuožiūra nutraukti gydymą, tačiau tai nėra taip paprasta. Teisiškai tai yra leistina, kai pacientui konstatuota smegenų mirtis. Tačiau jos konstatavimas – medicinos problema, galiausiai susivedanti į klausimą: „kas yra mirtis, kada žmogus yra jau tikrai miręs?“ Yra įmanoma teisėtai nutraukti gydymą ir iki smegenų mirties, bet sąlygos yra labai sudėtingos. Kita vertus, paciento nurodymas irgi neretai kelia keblumų: tarkime, nuo kada galima tą nurodymą vykdyti.
Apie pagalbą nusižudant (asistuojamąją savižudybę – kaip kartais ji įvardijama) ligi šiolei Vokietijos baudžiamajame kodekse nėra iš viso užsiminta, todėl kai kam susidaro įspūdis, kad Vokietijoje ji yra leidžiama. Bandant pataisyti situaciją, 2012-ųjų lapkritį Vokietijos teisingumo ministerija pateikė komercinės asistuojamosios savižudybės uždraudimo įstatymo projektą, su išlyga, kad nekomercinis asistavimas, t.y. kai asistuojantysis yra paciento artimasis, nėra baudžiamas. Pagal pirminį planą šis įstatymas turėjo įsigalioti šių metų kovo 1-ąją, tačiau kilus audringoms visuomenės diskusijoms, politikai pripažino, kad įstatymo pataisa nėra tinkamai parengta ir per antrąjį šio projekto svarstymą sausio pabaigoje įstatymo priėmimas atidėtas.
Dažniausiai eutanazijos pageidavimas yra netiesioginis pagalbos šauksmas, žmogiškosios artumos šaukimasis, baimė pasilikti vienam. Tai tiksliai pastebėjo buvęs šv. Juozapo hospiso Londone vedėjas Lamertonas: „kai pacientas tikrai pareikalauja eutanazijos, reiškia, kad kažkas nepakankamai juo pasirūpino.“ Šiandieninė paliatyvinė medicina, bent jau Vakaruose, yra tiek pažengusi, kad beveik visi skausmai yra kontroliuojami. Tad mirties pageidavimas daugiau susijęs su psichologija nei su fiziologija. Paliatyvinė medicina, hospisai yra ideali alternatyva eutanazijai. Šioje srityje darbuojasi specialistai, kurie rūpinasi ne tik mirštančiuoju, bet ir jo artimaisiais, ir padeda, kiek tai įmanoma, prasmingai ir ramiai praleisti paskutines dienas, atsisveikinti su artimaisiais ir pasauliu. Žinoma, tam reikalinga lėšų – įsteigti tokias įstaigas, paruošti specialistus. Bet tai jau socialinės sistemos, medicininių paslaugų finansavimo reikalas. Ryškios spragos socialiniuose įstatymuose neturėtų būti lopomos ligonių sąskaita.
Nesenai Belgai legalizavo eutanazija vaikams manau tai jau per toli nueita.
Tačiau pats esu už eutanazija bet tik pilnamečiams tarkime nuo 21m. minimum 🙂
O jūsų kokia nuomonė apie belgų poelgį ? Pritariate ar ne ? 🙂
P.S. dar karta atleiskit , kad prikėliau seną temą , nes nemanau jog nauja reikėjo kurti 🙂
Sharikovas rašė:Zinoma uz, nera skirtumo ar asmuo nepilnametis, uz vaika atsako tevai, jie geriausiai isigiline i situacija ir jei eutanazija vienintele iseitis, tai tevai ir padeda vaiku nusprest ar tiesiog tai padaro uz ji. Neabejoju, kad yra sukurti visi reikalingi saugikliai nuo bet kokiu piktnaudziavimo atveju. O pats draudimas, tiek eutanazijos tiek abortu, priestarauja laisvai zmogaus valiai ir is esmes yra amoralus.
Manau , jog vaikams negalima skirt eutanazijos , nes jie yra nesubrendusios asmenybės tačiau pilnamečiai subrendę žmonės manau turėtų galėti rinktis eutanazija 🙂
Sharikovas rašė:Sveikiems vaikams tai tikrai negalima.
Būtent 🙂
nereikalinga rašė:Tik turėtų būti ilgas procesas,vilkintis galbūt iki metų laiko,sprendžiant "už" ir "prieš".
Sutinku , kad tai turėtu būti vilktinis klausimas bet galutinis sprendimas turėtu būti žmogaus rankose.
Teroras rašė:Visomis UZ. Jeigu zmogus zino, kad jam lemta gyventi savaite ar dvi, + be to jam nepadeda jokie vaistai nuo nezmonisko skausmo o ir galvoti negali apie nieka kita isskyrus skausma… Nezinau, nezinau kas labiau "nezmoniska" ar ziureti kaip zmogus kankinasi iki paskutines gyvenimo akimirkos, ar padeti jam nesikankinti ir "lengvai" numirti.
+5
Kitas dalykas, kad ir kiek būtumėm demokratiški, solidarūs ar kitokie, bet visuomet galioja įstatymas, kuris automatiškai suvaržo arba atima žmogaus laisvė. Visada gali būti su savo siekiais, požiūriu ar nuomone, bet bus valstybės įstatymai, kurie gali tau leisti arba neleisti siekti savo tikslų.
Steiblys rašė:Eutanazija kaip ir abortai, paneigia žmogaus laisvę ir laimę.
Kaip tai??? Čia greičiau atvirkštinis variantas
Žmogaus gyvybė – paties žmogaus reikalas
Nightcrawler rašė:
Steiblys rašė:Eutanazija kaip ir abortai, paneigia žmogaus laisvę ir laimę.
Kaip tai??? Čia greičiau atvirkštinis variantas
Žmogaus gyvybė – paties žmogaus reikalas
Kalba ėjo apie eutanaziją, t.y. žmogžudystę. Pagal tave, tai savižudybė yra gėris? O kas tau gyvybę suteikė? Aš manau, kad Dievas duoda tikslą gyvenime iki pat pabaigos. Tik Dievas žino, kas yra geriausia, ir Jo laikas, net mirties laikas, yra tobulas.
