Skip to main content

Dialogas su ateizmu

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
cs2017-01-05 13:31

cs rašė:

cs rašė:Ar visuose pavyzdžiuose tu Dievą, jausminius potyrius, nekonkrečias ir abėjones sukeltas išvadas tematai? Kur tavo specika, kur konkretumas?

Jeigu remiesi konkrečiomis asmenybėmis įrodyk, ar už to negalėjo stovėti ir diktuoti taisykles (kažkas kitas, konkretus žmogus, elitinis, įtakingas)? Gal jie tik išklausė kažkieno norų, bet jie taip tikėjo stipriai, kad nenorėjo parodyti, jog viskas pasaulyje yra melas?

a.t.sielis2017-01-05 13:42
Nesuprantu klausimo, pakonkretinsi, tada gal ir suprasiu.
cs2017-01-05 14:01

a.t.sielis rašė:Nesuprantu klausimo, pakonkretinsi, tada gal ir suprasiu.

Atrask po kurio tavo posto parašyta. Tada galėsim ginčytis kas neteisus. Nors ginčytis aš pats nemėgstu.

Palengvinimui pasakysiu, nes tau per sunku ir neįkandama. Nors maniau, tu jau tiek sužinojęs elgsies normaliau.

a.t.sielis rašė:Supratau. Gyvenime taisyklė paprasta: "sutinki blogų žmonių, traukis nuo jų". Sutiksim kokių fanatikų, reikia nuo jų trauktis. O jeigu aplinkybės neleidžia pasitraukti, vadinasi, karmos atoveiksmiai. Todėl tam ir leidžiama vykti.

Paimkim pvz. Staliną ir Hitlerį. Tiek piktadarybių pridarė. Kodėl buvo leista? Pačios žmonijos atsakomybė.

Kalbi apie religijas, apie mistikas, apie nekonkrečias esybes. Kada yra tokie pasirinkimai, kuriuos aš paviešinau, reikia nebebijoti blaiviai mąstyti.

Kokias "karmas" galima laikyti argumentu krikčionybės "baudimo" veiksmams nusakyti? Manau, tas visiškai nepriduoda jokios kokybės, maišymas faktų yra nereikalingas čia. Negalima maišyti, kur krikčionybė, kur budizmas. Bet manau, tu ir taip moki. Kad niekas nepasako, nereiškia, kad taip nėra.

Vėliau, Paėmei diktatorius. Manai, kad ateizmas gali įtakoti blogus veiksmus, "blogą savivalę", kurstymą. To negaliu pasakyti apie save, kaip tik elgiuosi, kaip deramai ir tinkamai pasielgčiau betkada. Nesiekiu kažko pralinksminti, bet ir nuliūdinti nesiekiu. Tai kas teisinga yra konkretu, nekonkretume dar galime sutikti neaiškių priežasčių, kurios kažkam liepė keršyti, kenkti, daryti neigiamą įtaką. Nekonkretume priklausymas yra galimas ir nuo religijos įtakos. Per maldą, per Mišias ir panašius ritualus, nori to ar ne ateina vienam iš jų(bendruomenės narių) speciali informacija, kuri skirta atkeršyti žmogui, už tai, kad jis netiki dievu, kad jis nesupranta kas yra "meilė", pagal jį patį. Ir dėl to, kad jo nuožiūra, per negatyviai vertina tai ką duoda dievas. Kadangi betkuriam bendruomenės nariui atrodo, nors ir netikint dievu, vistiek dievas duoda, ištikro yra melas arba išsigalvojimas.

Būtent per tokias išvadas, nebematoma tiesos, tokios tiesos, kad nevisus Dievas globoja, ir nevisus valdo, nevisus skirsto vykdyti abėjones. Dar apie diktatorius, negalima atsiliepti blogai, kol nepabandyta pasilyginti su šiais laikais daromomis klaidomis. Visgi diktatorius, tai stipri asmenybė, atperka visas klaidas, kurių ateinančios kartos nebedarys, nebenorės daryti, nes pamatys kokia žala.

a.t.sielis rašė:Ką turi galvoje, krikščionis, su kuriais susidūrei, ar pačios krikščionybės ištakas, pvz. Mozė ir 10 Dievo įsakymų?

Turiu omenyje tos kirpties ar bendruomenės narį, ne apie islamą kalbu dabar, ne apie budizmą. Ar tau visgi rodosi kitaip?

a.t.sielis2017-01-05 14:14
o.k., taigi, ta pati situacija, kažkas piktybiškai elgėsi su tavim, ir dar gali būti kad juos tam piktybiškumui įkvėpė jų maldos.

Aš jau pasakiau, ką manau apie tai.

Jeigu nenori kad čia karmos koncepcija būtų taikoma, krikščionybės kontekste tu neturėsi atsakymo į tai, kodėl tau tai nutiko. Greičiausiai, atsakymas bus specialūs išbandymai, tavo "kryžius".

Dėl klausimo, kaip gali būti taip, kad jų maldos juos įkvėpė piktybiškumui, tai krikščionybės kontekste, pats paaiškinai, kame reikalas. Žmonės praktiniai ateistai, nukreizėję, meldžiasi, kliedi, o paskui veikia pagal tai ką prisigalvoja.

Čia iš tos pusės, jeigu tavo vaidmuo tame neutralus. O jeigu pats įsitraukei į tą situaciją, ir susijęs veiksminiais ryšiais su tais žmonėmis, tai ten niekas nesusigaudys, kas teisus, kas ne. Gali būti tiesiog tarpusavio santykių reikalai.

puodukass2017-01-05 14:24

tikinčiųjų pasaulyje yra apie 80-90 proc.,  

 
Kažkaip abejoju, nors čia aišku priklauso nuo to, ką laikyt tikinčiuoju.

Dievui kartais tenka mokyti ir globoti gyvas esybes šioje visatoje, kurios nesupranta gerumo, tada ta religija bus su aistringumo ir tamsos priemaišomis  

 Turi galvoje, jei pats kurios nors religijos mokymas moko aistringumo, tai visvien iš Dievo?

a.t.sielis2017-01-05 14:37

puodukass rašė:Kažkaip abejoju, nors čia aišku priklauso nuo to, ką laikyt tikinčiuoju.

Diskusijos kontekste, kalbam apie tai, kodėl religijose galima sutikti blogų žmonių. Jeigu siaurai apibrėžtume "tikintįjį", o ne taip, kaip populiariai suprantama, kas save laiko priklausančiu tai ar anai religijai (būtent tokių yra didelis proc., pvz. Lietuvoje katalikais save laiko apie 80 proc.), tada klausimas nebūtų aktualus – tikras tikintysis – tas, kuris rimtai praktikuoja ir elgiasi pagal religijos principus, vadinasi, blogas elgesys jam neturi būti būdingas.

puodukass rašė:Turi galvoje, jei pats kurios nors religijos mokymas moko aistringumo, tai visvien iš Dievo?

Ne visai. Štai paimkim tokį kontroversišką klausimą, kaip gyvūnų išnaudojimas ir skerdimas. Krikščioniškoje civilizacijoje tai yra visiškai laisvas dalykas, galima tai daryti. Tai atitinka žmonių pomėgį valgyti daug mėsos (tam tikra aistra mėsos skoniui, ir kiekiui – t.y. valgyti kepsnį ar pan. kiekvieną dieną). Taigi, matome, kad krikščionybėje šiam aistringumui nėra kažkaip užkirstas kelias. Klausimas: kodėl Dievas taip mokė, kad neuždėjo bent ribų, kaip pvz. iš dalies pvz. buvo ST religijoje, kur kiek nori negalėjai skersti, reikėjo bent aukoti, negalima buvo gerti kraujo (dabar pvz. kraujingas kepsnys krikščioniui – ne problema). Vadinasi, yra svarbesnių dalykų, kurių reikia pirmiau mokyti. O šis dalykas lieka kaip aistringumo priemaiša. Ar tai iš Dievo? Kaip pats atsakytum?

cs2017-01-05 14:49
Nieko gero nepasakei, daugiau tikėjausi.

Kartais krikščioniui atrodo, kad visi ne išimties yra vienodi ir visi yra to pačio Dievo globoje. Todėl išvada labai lengvai susidėlioja ir tampa absoliučia nuomone. Labai mažai unikali ta nuomonė, bet labai didelė įtaką ir efektyvumą įgauna padarydama "apribojimus" arba taisykles, dėl kurių nusižengimo galima būti naudoti ginklus.

Kadangi sužinojau, kad tas įvardyjamas ginklas yra nukreiptas prieš kiekvieną, kas jo nuožiūra pasirodo kenksmingas. O kenksmingas yra tas – kuris nesupranta, kaip dalintis, kaip reikšti meilę, padėti, užjauti. Iš krikščionių pavyzdžio galiu paskyti, kaip tai suženklinama per prado pateikimą, tai yra savotiškas suklaidinimo etapas. Žmogaus minčių modelis yra perteikiamas per jo prado "paženklinimą", padaromas priklausymas. Iš to priklausymo galima išeiti labai lengvai, tačiau daugelis pasilieka, pradeda aistringai atsiduoti Dievo įtakai, pradeda saugiai jausti jo "globoje". Kada tai įvyksta, įvyksta ir koncepcija, nusakanti biblijos knygą, tada tiesa pasidaro, tik vienintelė. Ta tiesa sutampa ir nesakysiu dėl ko. Kam reikės išsiaiškins. Nors ištikro lengva suprasti.

Esmė tame, kad biblija turi savo personašų. Į bažnyčias eina skirtingas asmenybes turintys žmonės. Pabandykime visa tai susieti. Bažnyčioje galima išgirsti skaitomas eiles, kurios turės specifines sąvybes, kurios gali priskirtos būti gerosiosmis. Tačiau, kad ir geros sąvybės, nereiškia, kad neturi minusų.

Kažkuriam bendruomenės nariui pasidaro įžeidimas, kad negatyvias vertybes galima išpažinti. Jis griebiasi geriau keršto, nes kompetencija ir atsidavimas Dievo valioje pradeda leisti viską. Kadangi biblijinė koncepcija leidžia nueiti iki keršto, leidžia ir pakenkti. Jie turi savo vertinimą, jiems neįmanoma įrodyti, kad negatyvias vertybes mėgti galima. Bet per negatyvias vertybes žalos nebus padaryta. Būtent iš tokio klaidingo "jų nuomonės" užgimimo ir prisiskaitymo relignių knygų užgimsta naikinimas iš nesupratimo. Nesupratimo, kad tie, kurie nepriklauso jų bendruomenei, tie ir neturi priklausyti, nes jie žino, ką daro.

Bet vat akcentuoju atvėjį, kai klystama. Atrodo, kad aplink arba angelai arba velniai stovi. Deja, bet velniais palaikyti kiekvieną irgi negalima, tam yra kita religija, kuriai priklauso kažkas kas išpažįsta tokias vertybes. O paprasčiausiai, paėmus, kad ir pavyzdį krikščionybe – nesupranta patys, ką jie daro. Jie negali skaitytis geresniais.

a.t.sielis2017-01-05 15:29

kad tas įvardyjamas ginklas

O kas tas ginklas? Meldžiasi už tave, egzorcizmą atlieka ar ką?

Esmė tame, kad biblija turi savo personašų. Į bažnyčias eina skirtingas asmenybes turintys žmonės. Pabandykime visa tai susieti. Bažnyčioje galima išgirsti skaitomas eiles, kurios turės specifines sąvybes, kurios gali priskirtos būti gerosiosmis. Tačiau, kad ir geros sąvybės, nereiškia, kad neturi minusų.

Kažkuriam bendruomenės nariui pasidaro įžeidimas, kad negatyvias vertybes galima išpažinti. Jis griebiasi geriau keršto, nes kompetencija ir atsidavimas Dievo valioje pradeda leisti viską. Kadangi biblijinė koncepcija leidžia nueiti iki keršto, leidžia ir pakenkti. Jie turi savo vertinimą, jiems neįmanoma įrodyti, kad negatyvias vertybes mėgti galima. Bet per negatyvias vertybes žalos nebus padaryta. Būtent iš tokio klaidingo "jų nuomonės" užgimimo ir prisiskaitymo relignių knygų užgimsta naikinimas iš nesupratimo. Nesupratimo, kad tie, kurie nepriklauso jų bendruomenei, tie ir neturi priklausyti, nes jie žino, ką daro.

O čia sudėtingi klausimai. Pvz. kiek iš tikro yra leidžiamas kerštas Biblinėse religijose? Žydai turėjo užmėtymą akmenimis, musulmonai irgi turi, bet va atėjo Jėzus ir pasakė, taip, kad atrodo, kad čia žmonių papročiai buvo užmėtyti akmenimis, arba kažkoks grubesnis religingumo lygmuo.

Na gerai, jie sakykim, kaip gentis apsiėmė laikytis religijos, tada kas ten peržengia tam tikrus religijos nuostatus, tuos užmėtydavo akmenimis. Vadinasi, genties taikoma mirties bausmė. Tai nebuvo kerštas, buvo iš anksto aišku, kad pažeidus tuos ir tuos nuostatus, bus tokia bausmė.

Tai ar yra kerštas? Gal tiesiog griežta gentinė religijos sistema?

Ar buvo tokių dalykų, sakykim, "tau užvožė per galvą, dabar tu užvožk atgal per galvą, ir būsite atsiteisę"?

cs2017-01-05 16:03
Nepaminėjau, bet yra dvi rūšys. Keršytojai ir "atitaisytojai".

Vieni keršydami sukelia skausmą, nuoskaudas, paskiau kiti viską atitaiso. Pavyzdžiui, kažkam gyvenime specialiai sukelia tragedija, kuri neleidžia ir pradeda trugdyti normaliai gyventi. Kol galiausiai iš aplinkos atsiranda, kas pradeda traukti į tikėjimą. Į tokį tikėjimą, kuriame viskas sutampa. O sutampa per nenatūraliai. Nors labai natūraliai atrodo, bet taip nėra. Jokia nuoskauda neatitinka iš biblijos knygos, joks geresnis sulyginimas nėra kitas žmogaus apibudinimas. Religija nėra ginklas ar sistema, tuo labiau krikščionybė nejoks pradas.

a.t.sielis rašė:O kas tas ginklas? Meldžiasi už tave, egzorcizmą atlieka ar ką?

Galbūt ir atsakiau, kas tas ginklas. Jeigu tu perskaitei, turėjai sužinoti apie tai, kad pradas ne tas, ne pagal tai, reikia suvokti kas teisinga, o kas ne. Religijoe yra momentų, kurie pakenkia geriau pažvelgti ir dažniausiai blogai arba nepastebimai, kažkam kenkiama, nors neturėtų būti taip daroma išvis. Tai kodėl gali tas įvykti? Todėl, kad visi kalba, bet niekas nežino.

a.t.sielis rašė:Tai ar yra kerštas? Gal tiesiog griežta gentinė religijos sistema?

Niekas negarantuoja melo ir istorijos suklastojimo galimybės. Tokia galimybe gali pasinaudoti betkokia religija, betkoks mokslo ar pseodomokslo, ezoterikos dalykas. Istorija, priduoda kažkokį efektyvumą, kažkokią griežtesnę tiesą. Bet tokios tiesos, galėjo nebūti išvis, galėjo išgalvoti ir primesti. Yra tokių kurie nepasitiki ir pirmais teikia pirmenybei, kas ir kaip atsiranda, tai istorija tam ir naudojama, kad nukenksminti nežinojimo jausmą. Apskritai istorija toks mokslas, kuriuo sunku pasitikėti, nes žinau, kaip viską suklastoti galima ir pats mokėčiau. Kadangi taip yra – netikiu. O tam tikra tikiu, bet labai mažai kuom.

Aš jau esu nagrinėjęs kitas atsiradimo ir realybės susikūrimo koncepcijas, kadangi žinau daugiau iš to, man atrodo, kažkas nekokybiškiau ir prasčiau vyksta dėl religijos kaltės. Tačiau dar neįsitikinau, kiek tokia realybės apžvalga ir susikūrimas gali būti įrodomas, jeigu istorija, nebuvo įterpta, be jokio prado ar atsiradimo palaispniui.

Paprastai religija skirta paprastam žmogui, kuris siekia gyventi, turėti sau namą, transporto priemonę, maisto ir šeimą – pagal tokius kriterijus, galime įprasminti religijos panaudojimą, kažkuriai tai žmonių grupei. Bet ar kažkam konkrečiai ji reikalinga lygiai taip pat – nėra apibrėžta. Todėl ir minėjau, kad religija nukreipia ginklus prieš tuos žmones, kurie nesupranta, kas meilė, supratimas, užjautimas ir t.t. Juos pamažu pratina prie negatyvesnių išgyvenimų, padaro materialias ir psichologines traumas, o vėliau lyg niekur nieko pasiūlo eiti į bažnyčią atgailauti. Kad tas žmogus suprastu koks jis buvo blogas ir niekada nieko gero nepadarė, kad suprastų, kad jis toks pat kaip ir kiti iš kurių išdarė tą patį. Išdarkymas arba išankstinis žmogaus apsrendimas perleidus religinėms organizacijoms yra neteisėtas, joks Dievas to nedarytų. Tai nelogiškas sprendimas ir tokia sistema, niekada neveda prie pažangos, o veda tik prie atsigeneruojančių pojūčių dinamikos. Kaip sukasi ratu, taip ir sukasi, o naudos iš to neišgaunama. Kadangi žinau yra tokios galimybės gyventi kitaip, negaliu to nesakyti.

Paprasčiausiai krikščionybė daug žmonių gyvenimų sutrypė, kad įrodytų Dievą. Ir tas labai pasisekė. Gerai, kad knygos žodžiai taip asimiliuojasi su prasme, gerai, kad yra tokių kurie paprasčiau į gyvenimą žiūri. Tačiau, kaip įvertinti žalą, kurią įvykdė "pereinamuoju laikotarpiu". Kokia to perspektyva, nes nematau skirtumo, ar Dievas būtų, ar jo nebūtų – niekas nepasikeičia.

a.t.sielis2017-01-05 16:21
Kad ir kaip būtų keista, bet viskas vyksta teisingai. Be karmos ir praeitų gyvenimų sampratos sunkiai išeitų suprasti. Kam nepriimtinas toks žinojimas, gali suprasti tik per tai, kad egzistuoja nuodėmės valdžia pasaulyje, nuo kurios reikia išsivaduoti.
cs2017-01-05 16:35

a.t.sielis rašė:Kad ir kaip būtų keista, bet viskas vyksta teisingai. Be karmos ir praeitų gyvenimų sampratos sunkiai išeitų suprasti. Kam nepriimtinas toks žinojimas, gali suprasti tik per tai, kad egzistuoja nuodėmės valdžia pasaulyje, nuo kurios reikia išsivaduoti.

Dažniausiai budizmas leidžia irgi sau susidaryti pradines istorijos linijas. Viena iš pradžių yra, kad šis pasaulis sunaikintas, dabar mes perkelti į šį "pakaitalą",
kita istorija, kad galioja reinkarnacija: mes kaskart vis chotiškiau patenkame į tam tikrus istorinius laikotarpius. Bet tam labai padeda istorijos mokslas, kurio aš nelaikau teisingu.

Toliau, yra kalbų apie kitas civilizacijas, geriau gyvenančias nei mes, vėl iš budizmo pusės, kažkokios transhumanizmo idėjos. Kelionės ir sielos lobiai, daugiau bandoma suvokti sielos paskirtį per budizmą.

Aš nesiremiu budizmo idėjomis, bet turiu savo idėją, kuri įmanoma atsisakius istorijos mokslo. Ta prasme, ta idėja galioja tik specifinėmis sąlygomis. Paprastai, tai įrodyti irgi negalima, nes turi bent mažiausiai turėti gebėjimą "matyti", kas turi tokį gebėjimą, su tuo galiu pasikalbėti, bet jeigu nėra tokio gebėjimo – nėra ir įrodymo.

Tu viską galbūt paprasčiau vaizduoji, bet taip nėra paprasta mano akimis.

a.t.sielis2017-01-05 16:45
Esmė tokia, kad pagal tave, Dievas negalėtų leisti kažkokių netobulų bažnyčių, bendrijų, kurios neskatina pažangos. O aš sakau, kad priklausomai nuo praeitų gyvenimų veiklos, žmogus patenka į atitinkamą aplinką ir bendrijas. Įsivaizduokim, stereotipinį vaizdą, senais laikais Europoje vaikus mokydavo vienuolynuose, visokios ten griežtos bausmės. Galėtume sakyti, žmogų iš pradžių sutraumuoja, o po to moko religijos. O atsakymas į tai: o praeituose gyvenimuose tas asmuo pats kažką panašaus ar blogesnio darė, ir jam tiesiog sugrįžta jo veiksmų atoveiksmiai. T.y., tos patiriamos traumos iš tiesų yra jo anksčiau kitiems padarytų traumų pasekmė.

Ir t.t. ir pan., principas, kad žmogus yra vertas savo aplinkos, o jeigu ne, tai joje amžinai neužsibūna. Vienaip ar kitaip, pažanga yra, kadangi vien supratimas, kad kažkas yra blogo daroma mano atžvilgiu, leidžia suprasti, kad tie dalykai yra blogai, ir kad jų reikia vengti savo paties veiksmuose kitų atžvilgiu.

cs2017-01-05 16:57

a.t.sielis rašė:Įsivaizduokim, stereotipinį vaizdą, senais laikais Europoje vaikus mokydavo vienuolynuose, visokios ten griežtos bausmės. Galėtume sakyti, žmogų iš pradžių sutraumuoja, o po to moko religijos. O atsakymas į tai: o praeituose gyvenimuose tas asmuo pats kažką panašaus ar blogesnio darė, ir jam tiesiog sugrįžta jo veiksmų atoveiksmiai.

Žiūrėk, mano panaši nuomonė ir buvo apie tuos pačius dalykus.

cs rašė:Vieni keršydami sukelia skausmą, nuoskaudas, paskiau kiti viską atitaiso. Pavyzdžiui, kažkam gyvenime specialiai sukelia tragedija, kuri neleidžia ir pradeda trugdyti normaliai gyventi. Kol galiausiai iš aplinkos atsiranda, kas pradeda traukti į tikėjimą. Į tokį tikėjimą, kuriame viskas sutampa.

toliau sekanti tavo padaryta išvada yra man nesutampanti. Bet kaip filosofinis apmąstymas dar gali būti palaikytas. Tu nelabai gali pridėti kažko savo. Bet tu nori.

a.t.sielis rašė:T.y., tos patiriamos traumos iš tiesų yra jo anksčiau kitiems padarytų traumų pasekmė.

Tu turėtum mokėti "matyti".

a.t.sielis2017-01-05 17:19
Mane asmeniškai domina, kokia realybė yra iš tiesų.

O ką, schema logiška. Kai "keršto" atoveiksmiai išsisemia, žmogus darosi laisvas keliauti, ir susidurti su "atitaisymu". Pragaras ir rojus. Žmogus sako, "kodėl egzistuoja pragaras?" Atseit Dievas manipuliuoja. Kodėl gi ir ne, dėl blogio žmogus gąsdinamas, o dėl gėrio – glostomas. Taip ir vyksta pažanga.

O tu gali galvoti, "o aš gudresnis, permaniau schemą, ir dabar jau manęs neapgaus". Atseit, čia tik dar vienas klastojimas, geriau paaiškinanti religija, antras religijos ratas, kuris nesiskiria nuo pirmojo, skiriasi tik "įpakavimu". Todėl atseit, ateizmas yra logiška išvada.

Bet realiai paėmus, obuolio skonis pažįstamas jį valgant. Maistas turi būti realus, neįmanoma pasisotinti teiginiu, kad "visi maistai suklastoti". Aš va valgau obuolį, pažįstu jo skonį, ir viskas o.k., obuolys nesuklastotas. Nes teizmas ir yra teisingas, jeigu turi paaiškinamąją galią. Kitaip, kas yra tiesa? Jeigu tiesa nieko nepaaiškina, tai anokia čia tiesa. O ateizmo paaiškinamoji galia, kiek siejasi su realybe, neegzistuoja. Tavo interpretacija galioja tik kaip religinės schemos antitezė, t.y. išvertimas, kad religinė schema yra tiesiog klastojimas.

Žodžiu, galima gudrauti ir kurti sąmokslo teorijas, tokias kaip evoliucija, agregorų teorija ir t.t. ir pan., ar dar kokios kitos, bet jos negali paaiškinti, jos nėra apibūdinančios realybę. Todėl jos ir yra klastotės, netikros. Kaip butaforinis maistas.

cs2017-01-05 17:40

a.t.sielis rašė:Tavo interpretacija galioja tik kaip religinės schemos antitezė, t.y. išvertimas, kad religinė schema yra tiesiog klastojimas.

Kaip tik ne. Man ne kaip klastojimas atrodo, o daug kaip specifinis pažinimas, turintis savus "prieskonius", man gerai žinomus. Išversti to, kas žinoma, nebėra skirta tiek laiko. Bet skirtumą tarp religijų matau, tik, kad didelės reikšmės gal nematau, kuri man praverstų.

Pavyzdžiui ar gali praversti tokia religija, kuri žeidžia, kuri sukuria savo taisykles ir bando savaip "genėti" medžio šakas. Savaip idealizuoti, suprantamai, kaip mažesnės kokybės daiktu. Tarsi daiktas reikalingas būtų, bet tik kad pereitų tokį konkretų etapą. Perėjus tokį etapą nebegalvos ir užmirš. Bet kada susksis ratu viskas, bus tas nepamatyta, arba pamatyta "susiliejusiai", kad jokios didelės reikšmės nebus įžvelgta.

Istorija yra padirbta, tai vienas iš mano teorijos teiginių. Tai reiškia, kad istorija yra neįprasminama ir nelaikoma kaip konkretaus proceso pagalbininke.

Turiu ir panašią nuomonę, kad istorijai fiksuoti, galėjo nebūti metodo ir istorija buvo nefiksuojama. Kol galiausiai atsirado metodas, atsirado ir "formulė" į kurią įstačius gaunami panašūs "gaminiai". Tarkime

1362 m. Prie Vilniaus buvo atrasta pirmasis žemės apdirbimo įrankis iš grūdinto metalo. Jį iškalė vietinis kalvis, gyvenęs apie 1310-1390 metus

Na taip banaliai, bet įmanoma kiekvieną įvykį sukurti, ar gali paneigti?

Kada negalėjo suregistruoti informacijos, galėjo nebūti tam priemonės, arba galėjo nebūti susikūrusios realybės, už kurios kažkas vyktų.

a.t.sielis2017-01-05 17:56
Whatever, džiazas visa tai.

Žmogus nori trijų dalykų:
– amžinybės
– išminties
– džiaugsmo

O religija yra procesas, kuris suteikia tuos dalykus.

Arba gyva esybė yra kaip puzzle gabaliukas, užima kažkokią vietą Tikrovėje. O religija yra procesas, kuris padeda atrasti tą vietą.

Kiti procesai negali to duoti, toks ir skirtumas.

cs2017-01-05 19:10

a.t.sielis rašė:Žmogus nori trijų dalykų:
– amžinybės
– išminties
– džiaugsmo

Kaip tu ruošiesi to pasiekti, jei neatrasi tokio dalyko materialiame pagrinde. Aš manau, kad viskas vistiek tapatinama su materialumu, jog būtent ten gali būti įspaustas betkoks noras ar įvykis, kuris laikinai suteikia džiaugsmą. O ateina laikas, kai niekas nebeteikia džiaugsmo, tai kokį džiaugsmą galima laikyti džiaugsmu.

Visų pirma net jei ir religijos teigia apie amžinybę, nereiškia, kad turi mintyse ne materializuotą amžinybę. Visur materija atvaizduoja sielos būtį. Visa "masė" iš kurios viskas padaryta ir jėgos kurios veikia yra kokybiški veiksniai, formuoja realybę iš vidaus.

Per religijas sutinkamas rojus, pragaras, reinkarnacija. Visų jų pagrindas yra pomirtinė kelionė. Jeigu bandytume suprasti kas sieja juos visus, atrastume, kad siela keliaujanuolat tarp materializuotų terpių. Yra terpės, kurios sielas traukia. Sielas traukia kažkokia specifinė terpė, panaši į dabartinę. Tas sąvybes turi reinkarnacija. Bet kada reikia nusakyti, kur buvai praėjusiame gyvenime, tuoj išaiškėja, kad čia istorijos mokslas tapatinamas. Tai vieni kovojo kare, tai gyveno pirklių šeimoje, tai buvo puodžiais, užsiėmė amatais, buvo vargšai, karaliai, filosofai…

Reikia ištiesų pagalvoti, kodėl istorija susijusi su reinkarnacija ir kaip kažkam galėjo reinkarnacija būti kaip tikras prisiminimas. Kas yra garantuotas, kad čia nėra suklaidinimas arba asmeninis patyrimas, pasiektas per vieną gyvenimą (šį)?

Ar nemanai, kad ši terpė yra pritaikyta sielos apsistojimui? Nekreipiant dėmesio į sielų sukurtas išvaizdas – galima įrodyti, jog ši terpė yra pati geriausia iš visų žinomų. Mes nežinome kitų sielos apsistojimo vietų, taip pat nežinome, kaip prie kitokių sąlygų, kaip gali atrodyti ir jaustis siela. Kokias išvaizdas jai suteikia kita terpė, kaip ji jaučiasi, o gal negali pritapti ir yra sunaikinama? Kodėl prisiminimai šioje terpėje apsaugo nuo chaoso? Visas gyvenimas įrašinėjamas ir galime prisiminti, bet po mirties, kas žino kur ta informacija palieka?

Sudėtinga kalbėti, bet galbūt yra tokio tipo inžinerija, kuri gali rekonstruoti įvairias terpes ir įmanomus pavidalus pagal sąlygas ir suteiktis. Šioje terpėje nieko suteikti daug negalima. Viskas netgi ribojama. Bet gal tai geriausia sielos terpė, kurioje siela jaučiasi gerai… Nekalbant apie komunikacija ir pan.

a.t.sielis2017-01-05 19:48
Filosofinis nagrinėjimas rodo, kad turi egzistuoti tobulas kūrėjas, kuris sudaro visą vieną pirminę būtį. Taigi, joje nėra atomų ir pan.

Kas yra materija? Tai, kas objektiškai matuojama; tai, kas laikina. Pirminėje būtyje yra amžinybė ir nėra objektiškumo. O visų kitų savybių pilniau nei materijoje. Taigi, substancialumo ten daugiau negu materijoje. Būnant materialioje sferoje atrodo, kad aukštesnės, materialiai neapčiuopiamos būties sritys yra mažiau substancialios negu materiali sfera, bet yra atvirkščiai.

Kodėl realybės negalėtų atspindėti "Matricos" koncepcija, kad už mūsų matomo pasaulio slypi materialistinės jėgos, kurios viską ir programuoja?

Todėl, kad filosofiškai matoma, kad turi būti tobulas kūrėjas, o materialistinės "Matricą" valdančios jėgos įsivaizduojamos tame pačiame lygmenyje, kuris reikalingas kūrėjo. Tobulas kūrėjas neleistų savo valdose šeimininkauti kažkokioms materialistinėms jėgoms, visa kūrinija tarnauja kūrėjo tikslams.

O jeigu sakoma, kad "Matricos" organizatoriai yra kitokio nei materialus lygmens būtybės, tai kalbama apie kitokybę, kuri gali būti bet kokia. Bet tokiu atveju, tai tiesiog savais vaizdiniais apibūdinama aukštesnioji tikrovė.

Aišku, fantazijai ribų nėra, ir koks nors žmogus gali laikytis tokių ekcentriškų teorijų, bet joms nėra jokio patvirtinimo iš jokios pusės. Materializmas – idėja, kuri niekaip neturi užbaigtumo, todėl tokios ekscentriškos teorijos neišvengiamai yra dalinės ir neužbaigtos.

Bet kuriuo atveju, tokia koncepcija yra išspėliota, riboto žmogaus proto kūrinys.

cs2017-01-05 20:19
Pamėginkime ribotai paspelioti, kas ištiesų vyksta visuomet:

– Visos sielos turi pavidalus ir išvaizdas;
– Sielas galima surišti "ryšiais", pavyzdžiui giminystės ir šeimos koncepcija,
– Vyksta sielos pavidalų senėjimas ir sielų patirties didėjimas;
– Žmogus vienintelis sielą turintis pavidalas, kuris gali išmokti daugiausia; (pasirodo kūrėjo vertybė, žmogui duota galimybė susijusi su patirtimi);
– Sielos pavidalai riboti aplinkos veiksniams (temperatūrai, dėsniams, komunikacijoje, ryšiuose, žiniose)
– Dėsniai yra konkretūs ir įmanomi iš tam tikrų sąlygų. (pavyzdžiui ugnis nedega po vandeniu)
– Tam tikrai sieliniai rūšiai neįmanoma gyventi be konkrečių veiksnių, kurie labai didelė išimtis didžiajai daugumai (žuviai reikalinga vandens terpė)
– Materializuoti daiktai visi gali būti sunaikinami panaudojus aukštas temperatūras (kaip ugnis, žaibas)
– Nuolat bėga laikas ir jis nukreiptas vienam skaičiavimui (kalendoriais, laikrodžiais)
– Sielų neturintys pavidalai suteikia įvairias galimybes kurti atrandant panaudojimo paskirtį.
– Specifinis sielos intelektas nukreipia visų materializuotų objektų panaudojimo paskirtį, nesukelia chaoso.

Taip pat kalbant apie sielas, jos ieško išlikimo, išlikimą duoda energija ir noras. Pavidalui reikia energijos, kada energijos būna per mažai ar nėra vyksta specifinis sielos "blogumo" pojūtis. Sielos pavidalas šioje terpėje yra begalo sunkiai išlaikomas, nelikus energijos šaltiniui, sielos pavidalai nebegali jaustis ir būti šioje terpėje.

Vadinasi po visiško energijos išsękimo tęsiasi, kažkoks veiksmas, kažkas garantuoja sielos kelią. Tačiau jau tas kelias, kaip ir tu teigi – spėliojamas. Jokia religija – negali pasakyti, koks galutinis sielos kelias. Nes jeigu tu pamąstytum, pamatytum, kad variantai sukurti gali būti visokie, tam nereikia jokių įgūdžių, tik fantazija.

Reikia nuolat galvoti, kodėl, visgi nuo šiol tu nebebūsi laimingas, kai žinai, kad jokia religija nežino baigties varianto. Ir ar tu galėsi jausties teisingu prikūręs savo sielos baigties variantą? Kaip tu gali iš savo pusės pateisinti fantazijas? Nuo kokio veiksmo jos pradės būti tikromis? Kas įprasmins tavo fantazijas ir padarys tikromis?

Sakiau, kad labai sudėtinga apie tai kalbėti, o tau pasirodė, kad lengva sulaukti džiaugsmo, amžinybės ir išminties… Jokio "lengva" nėra.

a.t.sielis2017-01-05 21:05
Na čia tavo koncepcija.

cs rašė:Tačiau jau tas kelias, kaip ir tu teigi – spėliojamas. Jokia religija – negali pasakyti, koks galutinis sielos kelias. Nes jeigu tu pamąstytum, pamatytum, kad variantai sukurti gali būti visokie, tam nereikia jokių įgūdžių, tik fantazija.

Tame ir reikalas, kad žmogus gali fantazuoti bet ką, bet žmogus nežino. Tai tiesiog spėlionės. O religijos nėra spėlionės, teistinės religijos remiasi apreiškimu, Tiesos regėjimu, suvokimu. Pilnaverčiu ir tiksliu, o ne spėlionėmis. Šventieji ir Dievas nekenčia nuo žinių skurdo, Dievas yra Visuma, ir žino viską.

Aišku, galima to nepriimti, ir laikytis savo koncepcijų, kad niekas nežino, ir visi spėlioja. Dalis žmonių laikosi tokios versijos, kad "niekas nieko nežino". Bet tai tiesos ieškojimo dalykas. Galiausiai, egzistencija yra ir pasirinkimas. Yra laisvė: aš renkuosi būtent taip matyti, ir būtent tokioje egzistencijoje gyventi, kur "niekas nieko nežino". O kitam neužtenka būtent tokios egzistencijos, ir jis ieško, kokia yra pilniausia egzistencija. Ieško ir randa.

Tam, kuris nežino, t.y. paprastam žmogui, viskas apie realybę yra tam tikros teorijos. Religija irgi yra tam tikra teorija, su savo pagrindimais. Ir tada žmogus renkasi, štai teorijos, štai įrodymai, kuri yra užtikrinčiausia, kur daugiausiai patyriminio ir kitokio įrodomumo, tikslumo, ir t.t. Čia kalbu neįtraukdamas pačios sielos šauksmo, intuicijų, traukos ir pan.

Kaip ir gamtamokslyje, galima nuspręsti tyrinėti vieną ar kitą dalyką, ir atlikti vienus ar kitus eksperimentus, ir pradėdamas eksperimentą, žmogus nežino, koks bus rezultatas, bet rezultatas pasirodo, kai eksperimentas atliekamas. Tai religija yra praktinis kelias, žmogus juo eina, ir žiūri, kokie rezultatai pasireiškia. Skirtumas nuo eksperimentinio gamtamokslio čia yra tas, kad gamtamokslyje nauji eksperimentai turi nežinomą pabaigą, tuo tarpu religijoje kelias, tikslas, ir tai kas bus einant keliu,  apibūdinta tų, kurie juo nuėjo, ir Paties Dievo. Be to, tai yra moralinis ir dvasinis kelias, t.y. dirbama ne su objektais, materija, kaip gamtamokslyje, o su savo vidumi.

Taigi, net jeigu laikytis išeitinės nežinojimo pozicijos, vis vien sugebame išnagrinėti įvairių kelių, versijų, teorijų, procesų ypatybes, ir tada pasirinkti. Tikinčiųjų kelias yra toks kelias, kuriame yra tobulas kūrėjas ir apreikštos žinios. Atspirties tašku laikant agnostinę poziciją, ateizmas tampa tik subjektyviu pasirinkimu, kaip realiai ir yra. Iš agnostinės pozicijos, teizmas irgi yra subjektyvus pasirinkimas, bet teizmas turi nuoseklią ir išsamią filosofinę ir apreiškimo nagrinėjimo sistemą. Ateizmas nelabai kuo turi pasiremti, gali konstruoti spėliojimais paremtą sistemą, gali remtis gamtamoksliu, bet gamtamokslis ateizmo nepatvirtina, tiesiog ateizmas leidžia absoliutinti materijos tyrimus ir susikoncentravimą į materiją.

Reziumuojant, agnostinėje pozicijoje niekas nieko negali pasakyti, mums religijos apreiškimas gali sakyti: "galutinis sielos kelias yra toks", bet mes to nežinom, mes girdim tik kaip teoriją. Todėl nėra prasmės spėlioti ir blaškytis, tada arba žmogus priima tą teoriją, eina tuo procesu ir pats įsitikina, pamato, kaip yra, kai jau jo siela nueina tą kelią, kokia yra pabaiga, arba nepriima tos teorijos, ir daro kažką kitą.

cs2017-01-05 21:29

a.t.sielis rašė:religijos remiasi apreiškimu

Ar daug turi pažįstamu žmonių, iš kurių pasitikėdamas (tiesiu keliu) galėtum susidaryti apreiškimo aprašą ar patirties nuomonę? O gal tai melas neturintis pagrindo, kaip pavyzdžiui yra žmonių, kurie meluoja norint pamotyvuoti, pralinksminti (nors patys jaučiasi nekaip, nėra laimingi)…

a.t.sielis rašė:Kaip ir gamtamokslyje, galima nuspręsti tyrinėti vieną ar kitą dalyką, ir atlikti vienus ar kitus eksperimentus, ir pradėdamas eksperimentą, žmogus nežino, koks bus rezultatas, bet rezultatas pasirodo, kai eksperimentas atliekamas.

Taip tai tiesa, grynai visi ekspermento aprašai yra po ekspermento išvados, vyksta pakitimo įvertinimas iš konkrečių kriterijų.

a.t.sielis rašė:Skirtumas nuo eksperimentinio gamtamokslio čia yra tas, kad gamtamokslyje nauji eksperimentai turi nežinomą pabaigą, tuo tarpu religijoje kelias, tikslas, ir tai kas bus einant keliu,  apibūdinta tų, kurie juo nuėjo, ir Paties Dievo.

Yra ir žmogaus darbų čia, be Dievo žmogus gali kurti ir naudotis savo išmintimi vistiek. Nevyksta išminties nutraukimas ar išsiurbimas vos pradėjus netikėti. Religijos yra uždaros ir sukurtos sistemos, negali nieko pridėti naujo, nes kadangi tradicija neleidžia ir patys žmonės supranta, kad keisti "nebus galo". Kartais vienas pakeitimas nulemia didelių procesų baigtis. Ir neviena iš jų gali būti "žlugimas, dėl prastos kokybės naujovės".

Vistiek, iš bekokios tau norimos fantazijos niekada niekas nepasidarys tikru. Sunku spręsti kokia sielos baigtis, koks tikroviškiausias ir kuris yra tikras (tikrai įvyksta).

Mes dabar žinome terpę, kurioje sielos apsistoja. (Ir tokių daugiau nežinome, nei 1.) Spėti, jog tokių terpių yra daugiau didelis ekstremizmas. Gali tapti kaip papildomu (netikru variantu). Visame esmė yra, ar tu gali leisti sau kažką prikurti? Ar gali sau įrodyti religingumą sielos kelyje? Bet juk prikurti negali, o jei prikursi atrodys nepatrauklu.

Čia yra pradinė religija, tačiau ar nori pabandyti ja tikėti, tavo reikalas, nes tai yra kelias į random reality. Jei nenori, turi atmesti visą aistrą ant paprastesnių religijų: krikčionybę ir pradėti atgailauti.

a.t.sielis2017-01-05 21:41
Daug kalbėjai, bet nieko substancialaus nepasakei. Ten kur abejoji apreiškimu, abejoji. Remi savo spėlionėmis ir prielaidomis. Tikintieji atėjo į tą etapą, kur neabejoja. Tiesiog neužsiima spėlionėm. Toks ir skirtumas.

O random reality – daugiau agnosticizmas negu ateizmas.

cs2017-01-05 21:55

a.t.sielis rašė:O random reality – daugiau agnosticizmas negu ateizmas.

Sakiau ekstremizmas, nekiekvienas yra stiprus, paprasčiausiai pasirenka krikščionybę, kad būtų užtikrinti ateitimi.

a.t.sielis2017-01-05 22:01
Skirtumas toks: tavo idėja eiti į nežinomą nežinomybę; o apreikštųjų religijų kelias yra eiti į šiuo metu pačiam žmogui nepatirtą žinomybę. Tavo variantas – katė maiše.

O visa kita jau aptarėme.

puodukass2017-01-05 23:43

Klausimas: kodėl Dievas taip mokė, kad neuždėjo bent ribų, kaip pvz. iš dalies pvz. buvo ST religijoje, kur kiek nori negalėjai skersti, reikėjo bent aukoti, negalima buvo gerti kraujo (dabar pvz. kraujingas kepsnys krikščioniui – ne problema). Vadinasi, yra svarbesnių dalykų, kurių reikia pirmiau mokyti.  

Konkrečiai apie mėsos valgymą-nevalgymą nemažai kalbėta temoje apie vegetarizmą.  Bet pats principas manau todėl, kad laisvas pasirinkimas turi didesnę vertę.

  1 Kor 10  
 
23 „Viskas valia!“ Bet ne viskas naudinga! „Viskas valia!“ Bet ne viskas ugdo

xsistemax2017-01-06 06:50
@a.t.sielis ,tavo siūlomas kelias-tai vergavimas kulto tarnų luomui,kurie taip,kaip ir visi,nieko absoliučiai nežino.Sukūrė pasakas,kurių pagrindu gyvena veltėdišką gyvenimą,kvailindami likusius.
Kam reikia būti kokios nors konfesijos nariu?Jei dievas yra-visi jam lygūs.
Taigi,tavo variantas-tikintysis maiše.Tokių kaip tu įrankis.
cs2017-01-06 18:45

a.t.sielis rašė:Skirtumas toks: tavo idėja eiti į nežinomą nežinomybę; o apreikštųjų religijų kelias yra eiti į šiuo metu pačiam žmogui nepatirtą žinomybę. Tavo variantas – katė maiše.

O visa kita jau aptarėme.

Nėra geresnės išeities ir be mano pasiūlymo. Nesakau, kad apreikštųju nebuvo, buvo, bet nedaug kaip vienas. Vienas apreikštasis, o kiti "prijaučiantys" idėją (pasekėjai tik užsivadine save "apreikštaisiais"). Šiaip akcentuojant turinį, matoma spraga, apreikštieji negalėjo būti apreikštaisiais, jei neturėjo metodo. Jiems stebuklai netaikomi, jokia žinia nenusileidžia :iš dangaus ir nėra dievo siųsta žinia. Kadangi viskam reikia turėti didelio nusimanymo, didelės patirties, nenorint, kad kliedesiai užvaldytų pasaulį, tenka atsakingai į tai žiūrėti.

Pagalvosiu aš pats. Apreikštieji, jie nebūtinai gali būti geras vertybes išpažįstantys. Tai nėra eiliniai žmonės, bet nors ir nėra pavyzdžių manau buvo ir pas ką blogas vertybes išpažįstančių būtų panašaus tipo apsireiškimai.

Kadangi skaitant bibliją galima toli nuklysti, nes būtent iš jo ir ateina suvokimas ir pavyzdžiai apie blogį, mokina kaip nuo jo apsisaugoti, bet ir moko išpažinti tik geras vertybes. Vistiek vienaip ar kitaip biblija interpretuoja kiekvienas vis kitaip, ir jei žinios yra aukštesnio lygio, galim pasakyti tam tikrose vietose, nedieviškumo, o tiesiog nuojautą apie klaidas. Biblija, turinys pasižymintis klaidų taisymo specifika, verčiamas tekstas yra padarytas iš ekspermentų.

Kodėl sakau iš ekspermentų, nes apreikštieji ekspermentavo, kol tapo "apreikštaisiais".

a.t.sielis2017-01-06 18:59
Galim kurtis savo įsivaizdavimus apie religiją, bet tai tebus įsivaizdavimai. Kaip realiai yra žino Kūrėjas, ir per religiją paaiškina. Matosi, kad šiek tiek protauji, bet tavo žinios apie pasaulio religijas ribotos. Kai išstudijuosi pagrindines, tada ir pakalbėsim.
cs2017-01-06 19:16

a.t.sielis rašė:Galim kurtis savo įsivaizdavimus apie religiją, bet tai tebus įsivaizdavimai. Kaip realiai yra žino Kūrėjas, ir per religiją paaiškina. Matosi, kad šiek tiek protauji, bet tavo žinios apie pasaulio religijas ribotos. Kai išstudijuosi pagrindines, tada ir pakalbėsim.

Būtent nevisi variantai praktiškai įmanomi. Bet pasiūlyti gali būti daug variantų, kokių tik užsinorima. Apreikštieji ne išimtis, tik vykdė, kaip jie galėjo pateikti tuo metu (jie svarbūs), bet ir nežinant jų, vistiek informacija yra imanoma ir visur galima sužinoti. Tam reikia praktiškai ekspermentuoti ir pamatyti, kas yra klaida.

Pavyzdžiui, negerbti, įžeidinėti, nemandagiai ar įkyriai elgtis.

a.t.sielis2017-01-06 19:26
O, rimtai, susikurk savo religiją ir nebūsi ateistas 🙂
cs2017-01-06 19:33

a.t.sielis rašė:tada ir pakalbėsim.

apie ką? Juk tu žinai kažką daugiau, gali pasakyti, išklausysiu.

a.t.sielis2017-01-06 19:38
Susipažinimas keičia bendrą vaizdą, mąstymo struktūras. Geriau suvoki apie ką šneki. Mažiau absurdiškų spėlionių.
cs2017-01-07 18:18

a.t.sielis rašė:Susipažinimas keičia bendrą vaizdą, mąstymo struktūras. Geriau suvoki apie ką šneki. Mažiau absurdiškų spėlionių.

Išvada, bet ne faktas. Apie religijas kalbam, tačiau nelabai pagrindinė mintis suprantama, arba nevisi ją supranta.

a.t.sielis2017-01-07 18:33
🙂 Čia geras pavyzdys, kaip atrodo iš ateizmo perspektyvos. Dar vienas argumentas, kodėl neverta kultivuoti ateizmo 🙂
cs2017-01-07 18:52

a.t.sielis rašė:ateizmo

(turiu pasakyti, kad Krikščionybė per daug sau leidžia) Gal laikas uždrausti?

a.t.sielis2017-01-07 19:11
Mačiau aš visokiausio ateizmo. Krūvoje diskusijų šiuose forumuose išsamiai aptarėm įvairias ateizmo silpnas vietas. Ateizmas labai silpnas reikalas filosofiškai. Filosofiškai Kūrėjo egzistavimas praktiškai įrodytas, tai ginčyti gali tik sąmokslo teoretikai ir ekscentriškų filosofinių pozicijų mėgėjai. Kaip egzistencinė ir psichologinė pozicija ateizmas dar silpnesnis.
cs2017-01-07 19:21

a.t.sielis rašė:Mačiau aš visokiausio ateizmo. Krūvoje diskusijų šiuose forumuose išsamiai aptarėm įvairias ateizmo silpnas vietas. Ateizmas labai silpnas reikalas filosofiškai. Filosofiškai Kūrėjo egzistavimas praktiškai įrodytas, tai ginčyti gali tik sąmokslo teoretikai ir ekscentriškų filosofinių pozicijų mėgėjai. Kaip egzistencinė ir psichologinė pozicija ateizmas dar silpnesnis.

Bet ne silpnesnis vertinime. Žmogus turi parodyti, kad norėtų būti Dievu, o ne asmenvardžiais save liaupsinti.

Mekabciel2017-01-07 19:40
Kam čia tas etiketes sau klijuoti? Ateistas, tikintysis…
Temos susirašinėjimo pradžia jau uždaro pažinimą į rėmus, o toliau jau net nėra ką ir beskaityt…
Koks pas tave gali būt ryšys su Dievu, jei tu save į kažkokį rėmą įstatei ir pats save kažkuo laikai?

Dvasingumas, Dievas, Jėzus, Mozė, Krišna, Petras ir t.t. egzistuoja tik santykije tarp dviejų visiškai priešingų jėgų.
Tai kaip ateizmas ir teizmas vienu metu. Kiekvienas progresyviai auga ir kiekvieną momentą nihiliuoja vienas kitą, vat ir begalybė.

Vienas tiesiog nejaučia ir užsiima gyvenimiška veikla, o kitas taip pat, tiesiog nejaučia, bet aklai tiki…

a.t.sielis2017-01-07 19:51
Be kažkokių žodžių ir įvardijimų, nebus ką ir šnekėti, liks tik meditacija, tyla. O kai žmonės kalba, kažkaip tenka įvardinti apie ką kalbama, nors ir sąlygiškai.
cs2017-01-07 20:00
Akcentuoti nepriraišumą yra sunkiausias momentas, sunku tai parodyti, kaip tikrą sąvybę.