Skip to main content

Dialogas su ateizmu

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
Mekabciel2017-01-07 20:03

a.t.sielis rašė:Be kažkokių žodžių ir įvardijimų, nebus ką ir šnekėti, liks tik meditacija, tyla. O kai žmonės kalba, kažkaip tenka įvardinti apie ką kalbama, nors ir sąlygiškai.

Tai jei kalbama apie salyginius dalykus, reiskias jie visiskai nesuprantami pasnekovams, o tuo tarpu yra kur kas vertingesniu temu, nei irodinejimas, papilstymas is tuscio i kiaura, aceit filosofiniu tonu mol apie filosofija ir apie religija.

a.t.sielis2017-01-07 20:04
Yra vertingesnių temų, arba iš viso kažką geresnio veikti 🙂
Mekabciel2017-01-07 20:12
Yeap! 🙂
Supernatural2017-01-07 20:21

Mekabciel rašė:

a.t.sielis rašė:Be kažkokių žodžių ir įvardijimų, nebus ką ir šnekėti, liks tik meditacija, tyla. O kai žmonės kalba, kažkaip tenka įvardinti apie ką kalbama, nors ir sąlygiškai.

Tai jei kalbama apie salyginius dalykus, reiskias jie visiskai nesuprantami pasnekovams, o tuo tarpu yra kur kas vertingesniu temu, nei irodinejimas, papilstymas is tuscio i kiaura, aceit filosofiniu tonu mol apie filosofija ir apie religija.

Absoliuciai postas apie nieka, nei esmes, nei prasmes, nei minties…

cs2017-01-07 20:39

a.t.sielis rašė:Yra vertingesnių temų, arba iš viso kažką geresnio veikti

Geresnio, turint omenyje kalbant apie gerąsias vertybes, o jas pažinti neužtenka religijos. Turint omenyje ateizmą vyksta pildymas.

Mekabciel2017-01-07 20:47

Supernatural rašė:Absoliuciai postas apie nieka, nei esmes, nei prasmes, nei minties…

Tai ne taskais mastyk, o atkarpomis.

Gal absoliutus postas apie nieka transformuosis i absoliutu kazka…

klajunas2017-01-08 06:13

a.t.sielis rašė:

klajunas rašė:forume nepavyko išprovokuoti "išbarstyti perlus kiaulėms", todėl girdime tą pačią litaniją, bet nematom konkretikos.

O kokios konkretikos reikia? 😀 Dievo neregiu, Jis su manim nekalba, jeigu tokios, tai tokios neturiu. O kokių perlų esu atradęs iš šventraščių ir šventųjų, t.y. tų, kas toliau pažengę dvasios suvokime negu aš, tai esu pasidalinęs forume ne kartą, kaip ir kiti tikintieji šiame forume. Mano pažanga, kaip ir kitų tikinčiųjų šiame forume, tik tokia, kad sugebu suvokti, kad tai perlai ir kuo tai yra perlai, ir dalykus apmąstyti, pagrįsti šiapusiniame kontekste.  

a.t.sielis rašė:Mačiau aš visokiausio ateizmo. Krūvoje diskusijų šiuose forumuose išsamiai aptarėm įvairias ateizmo silpnas vietas. Ateizmas labai silpnas reikalas filosofiškai. Filosofiškai Kūrėjo egzistavimas praktiškai įrodytas, tai ginčyti gali tik sąmokslo teoretikai ir ekscentriškų filosofinių pozicijų mėgėjai. Kaip egzistencinė ir psichologinė pozicija ateizmas dar silpnesnis.

Tavo "įrodymų" silpnos vietos filosofijoje seniai irgi paaiškintos. Tu paprasčiausiai naudoji transcendentalinio proto iliuziją, kurios tvirtumą grindi savo psichologiniu jausmu, kad turi būti taip ir negali būti niekaip kitaip. Apeliavimas į priežasties – padarinio kategoriją ir vadinimas jos neginčijama pastatytas ant apriorinės proto formos, kuri tėra evoliucijos eigoje susisteminta tam tikra rūšies patirtis. Ir iš neginčijamumo jausmo neseko joks šios transcendentalinės proto formos absoliutus privalomumas.

Turi susikūręs filologinį iliuzinį burbulą, kur tau viskas aišku, bet pasaulyje, kaip pats prisipažįsti, nerandi jokio dievo. Tik vartoji tokius pačius kitų sukurtus filologinius burbulus. Deja žodžiai yra ne tikrovė, bet tik tikrovės dalių pavadinimai ir visa ši tavo logika bereferentinė dėl jau minėtos priežasties. Nesakyk kad visi protai tavo pusėje, nes taip tikrai nėra. O jeigu domiesi filosofine religijos kritika, kuri yra galinga – atsirink sąžiningiau ką skaitai, nes jaučiu kad skaitai tik į vienus vartus.

Jeigu tau atrodo, kad ateizmui kažko trūksta, todėl jis neišbaigtas, tai tik todėl, kad susikūrei tokį pasaulio modelį, kuriam amžinai "kažko" trūksta. Šitą metodologinę skylę užpildai savo kognityvinėmis fantazijomis. Pasinėrei pats į savo semantinį durnyną ir klaidini kitus žmones. Ateizmas stiprus visų pirma tuo, kad jis sąžiningas, o religijos dažnai užsiima pigia sofistika.

a.t.sielis2017-01-08 10:31

klajunas rašė:Tavo "įrodymų" silpnos vietos filosofijoje seniai irgi paaiškintos.

Na na, filosofiškai galima ginčyti bet ką, bet tiek įrodymas, tiek ginčijimas turi savo svorį, todėl galima matyti, kas sveria daugiau. Ateizmas kaip toks iš viso neturi savęs įrodymų ar savo koncepcijos, tai tiesiog neigimas.

klajunas rašė:Apeliavimas į priežasties – padarinio kategoriją ir vadinimas jos neginčijama

Jeigu nepripažįsti priežasties-efekto sąryšio, tai ateistinė maginė pažiūra, "bet kas kyla iš bet ko". O tai reiškia, kad bet kas ir bet kaip įmanoma, t.y. generatyvus chaosas. Tokiu atveju jokios koncepcijos ar žodžiai neturi jokios prasmės, nes chaoso neįmanoma aprašyti. Tuo būdu, ateizmas tampa beprasmis.

klajunas rašė:nerandi jokio dievo.

Dievą randu visur, ir įžvelgiu visur.

klajunas rašė:Nesakyk kad visi protai tavo pusėje, nes taip tikrai nėra.

Ateizmas – subjektyvus pasirinkimas, ir kokie 5% žmonių pasaulyje tą renkasi. Kai kurie iš jų aklai svarsto ir stengiasi pagrįsti savo pasirinkimą absurdiškais neiginiais.

klajunas2017-01-08 11:05

a.t.sielis rašė:Na na, filosofiškai galima ginčyti bet ką, bet tiek įrodymas, tiek ginčijimas turi savo svorį, todėl galima matyti, kas sveria daugiau. Ateizmas kaip toks iš viso neturi savęs įrodymų ar savo koncepcijos, tai tiesiog neigimas.

Ateizmas pirmiausiai yra metodinis sąžiningumas, kurio pagrindinis principas yra nuoseklumas. Tvirtinti galima tik tai, kas neginčijamai įrodyta, kai pradedant nuo to, kas duota, bandoma pažvelgti į tai, kas anapus visų duotybių. Tai yra indukcinis metodas, kuris remdamasis tuo kas akivaizdu tiesiogine šio žodžio prasme, bando pereiti prie to, kas neakivaizdu. Teizmas iš esmės yra dedukcinis, nes iš pradžių postuluoja kažkokią holistinę abstrakciją, o paskui iš jos dedukciškai lukštena "įrodymus". Įrodymas tik toks: turi būti, nes visuma to reikalauja. Toks "įrodymas" yra komedijos lygio. O ateistas sako: to kol kas žmogus negali pasakyti, tad šis klausimas suspenduojamas ateičiai, kai bus daugiau duomenų. Pats matai, kad pulti ant kelių kol kas nėra prieš ką, nebent norėtum parklupti prieš iliuziją ar stabą. Stabas žodžio pavidalu – iš tikro "įrodytas".

a.t.sielis rašė:Jeigu nepripažįsti priežasties-efekto sąryšio, tai ateistinė maginė pažiūra, "bet kas kyla iš bet ko". O tai reiškia, kad bet kas ir bet kaip įmanoma, t.y. generatyvus chaosas. Tokiu atveju jokios koncepcijos ar žodžiai neturi jokios prasmės, nes chaoso neįmanoma aprašyti. Tuo būdu, ateizmas tampa beprasmis.

Kad suprastum mano argumentą, kurį nevėkšliškai sukritikavai, skaityk I. Kantą. Anas tikrai nebuvo magas.

a.t.sielis rašė:Dievą randu visur, ir įžvelgiu visur.

Dievą randi visur, bet tik dėl savo senso-kognityvinės sintezės, kurioje tavo juslumas susimaišo su mąstymo žodiena.

a.t.sielis rašė:Ateizmas – subjektyvus pasirinkimas, ir kokie 5% žmonių pasaulyje tą renkasi. Kai kurie iš jų aklai svarsto ir stengiasi pagrįsti savo pasirinkimą absurdiškais neiginiais.

Neklaidink žmonių. Ateizmą renkasi 80 proc. Vakarų pasaulio žmonių. Kartais tai gal nėra grynas ateizmas, nes žmonės turi įvairiausių filosofinių svarstymų, kad gal yra taip, o gal anaip. Bet ateizmą atmeta griežtai tik tie, kurie tiesiogiai dalyvauja kultuose. O tokių darosi vis mažiau ir mažiau. Aš ateistais laikau visus, kurie gyvena bedievišką gyvenimo būdą ir nedalyvauja jokiuose garbinimuose. O filosofinės žinios ir teorijų žinojimas, nedaro jų neateistais. Šis klausimas šiais laikais iš viso daugumai neaktualus. Tad jie bedieviai de facto. Tokių yra 80 proc.

a.t.sielis2017-01-08 12:09
Su nuoseklumu ateizme sunkus atvejis.

Man dar norisi sugrįžti prie to klausimo: "kodėl visata yra suprantama".

Lennoxo atsakymas būtų: "nes visatos pagrinde yra protas. Protas gali suprasti protą, arba proto veikimą ir to rezultatus."

O Dawkinso: "nes visatos pagrindas yra paprastas. Paprastumą galima suprasti".

Pagal mane, tai Dawkinso versija yra vėlgi ne paaiškinimas, ir ne atsakymas, o truizmas, kaip ir principas "stipriausias išgyvena". Tas paprastumas gali būti ir visai nesuprantamas, ir visata gali būti visai nesuprantama, kaip dabar ir yra – fizikai bando laužyti galvą dėl theory of everything, bet visatos esmė nesuprasta. Tokia faktinė situacija.

Taigi, jie remiasi paprastumo ir suprantamumo viltimi. Bet kol kas šita viltis dūžta į faktą – nėra nei paprastumo, nei gebėjimo suprasti tą "paprastumą".

Lennoxo, arba teistinis atsakymas turi gilesnę filosofinę kokybę. "Protas visatos pradžioje<–>žmogaus protas", pradeda eiti kalba apie ryšį, prigimčių bendrumą, iš to kyla suprantamumo galimybė. Tai apima dėsnį, kad pasekmė neviršija priežasties, ir kad egzistuoja ryšys tarp priežasties ir pasekmės. Visata turi kokybines charakteristikas, kurios sieja ją su priežastimi, tokiu būdu, žmogaus protas nėra įmestyje į niekur, bet egzistuoja prasmingoje realybėje.

Ir iš tikro, faktas, kad teistai turi toliau siekiančius atsakymus apie visatos prasmę, ištakas, ir jie veikia tame suprantamume. Mokslinis natūralizmas atsitrenkia į miglotą paprastumą, kurio negali suprasti, tuo tarpu teistai kalba apie daug toliau egzistuojančius būties horizontus, tokius kaip Dievo savybės, Dievo protas, kūrimo priežastys, esybių sandara ir prigimtis, Dievo veikla.

TinSoldier rašė:Būtent logika ir ikišiolinis realybės pažinimas teigia, jog paprastesni dalykai vystosi link sudėtingesnių.

Vis dėl to, visatos pradžia turėjo būti paprasta ta prasme, kad ji turėjo vystytis palaipsniui. Kad nuo pačių elementariausių dalelių, nuo pačių paprasčiausių medžiagų – iki sudėtingų.

 

Nematau tokių pavyzdžių faktinėje realybėje. Einant prie "elementarių dalelių", atomų, tyrinėjimai susiduria su vis sudėtingesne ir sudėtingesne sandara (Higso bozono reikalai ir t.t.). Paprastumo viltis nepasiteisina – visur prieinama aklavietė, kurios su maksimaliomis pastangomis ir visu moksliniu įdirbiu, bei be galo sudėtingais ir brangiais instrumentais negali aprėpti mokslininkų kolektyvinės protinės galios.

Visur glūdi nesuvokiamas sudėtingumas ar nesuvokiamo gylio substancijos.

Yra žinomas lengvo suirimo principas: kad sudėtingi dalykai išsiskaido, degraduoja. Pvz. gyvas organizmas žūsta, o jo fizinis kūnas išskaidomas. Saulei bei planetoms irgi pranašaujamas suirimas po miljonų metų. O sudėtingumo vystymasis iš paprastumo dažnai stebimas susietai su gyvybe: pvz. sėkla išsivysto į medį. Bet svarbu nepraleisti momento, kad sėklos genetinėje medžiagoje yra visa sudėtinga informacija, kuri leidžia tai įvykdyti, todėl čia nėra paprastumo iš sudėtingumo, bet sudėtingumas iš sudėtingumo. Analogiškai, galima palyginti tai su visatos vystymusi: "visatos sėkloje" turi būti visos būtinos prielaidos sudėtingiems visatos reiškiniams atsirasti. Vadinasi, tai turi būti informaciškai talpi "sėkla", iš esmės, tai turi būti žinojimo bruožą turinti substancija, kitaip sakant, protas, sąmonė.

Tu iš karto paėmi jau egzistuojančią sudėtingą medžiagą, kuri išsivysto į dar sudėtingesnę, ignoruodamas, kad toji pirmoji medžiaga taip pat iš kažkur atsirado.

Taip, bet iš kur ji atsirado? Sėkla atsirado iš medžio, tada iš sėklos – medis, tai vyko milijonus metų. Kitaip sakant, sudėtingumas tebebuvo visą tą laiką. Dabar, evoliucionistai gali sakyti, "bet prieš tai, kai medis nebuvo medis, o kažkas paprastesnio, tada buvo paprastesnė priežastis nei ta sėkla". "O.K." atsakau, "labai gerai", bet taip prieiname procesą, kad vystėsi planeta, kosmosas, buvo kosmoso pirminis būvis, tariamai paprastesnis. Bet kad jis galėtų vystytis į kažką, turi būti gamtos dėsnių kompleksas, sankloda. Ir aš sakau, kad sudėtingumas, kuris išsivysto visatoje per laiką, yra fiksuotas gamtos dėsnių sanklodoje, arba pirminėje visatos sandaroje. Sakau, kad nuo sudėtingumo neįmanoma pabėgti. Kaip energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, taip sudėtingų procesų prielaidos yra ne mažiau sudėtingos, arba turi kokybę, lemiančią sudėtingumo galimybę. Priežasties-pasėkmės ryšys. Čia žodis "sudėtingumas" nebūtinai reiškia "sudėtumas iš daugelio elementų", bet kažką daugiau. Informacinę gebą, kokybines charakteristikas.

Pvz. protas yra tolydi substancija, jis yra paprastas, bet jame gali kilti daug sudėtingų minčių.

a.t.sielis rašė:

Gal gali surasyt punktais argumentus, kodel Dievas (kazkokia busena, jega ar kas) racionaliau?

Na, aš šioje diskusijoje grindžiau tai vienu-dviem argumentais:

1. Priežastis turi būti pakankama efektui sudaryti. Jeigu efekte yra sąmonė, priežastyje turi būti sąmonė arba ne mažesnis dalykas.
2. Tikėtis, kad viskas atsiranda iš nieko – iracionalu, o sieti priežastis ir pasekmes – racionalu.
3. Ateizmas remiasi stebuklo laukimu arba nežinomybe – kad viskas atsiranda nesant pakankamų priežasčių arba kad jos nežinomos. Tai jau mistifikavimo tendencija. Jie nenori nagrinėti nežinomų priežasčių prigimties, nors akivaizdu (žr. 1 punktą), kad priežasties prigimtį galima racionaliai svarstyti remiantis tų priežasčių generuojamais efektais.

Galima pridėti dar:

4. Filosofai yra racionaliai išnagrinėję ir konstatavę hard problem of consiousness (žr. David Chalmers). Žinoti apie pirmo asmens perspektyvą yra racionalu, nes kiekvienas ją turime, ir galime vidujai ištirti.
5. NDE atvejai, jeigu juos nagrinėti be išankstinių prielaidų, nurodo į tai, kad sąmonė egzistuoja už fizinio kūno veikimo ribų, ir kad egzistuoja paraleliniai realybės lygmenys nei žinoma fizinė realybė. Todėl nuoseklu ir racionalu abejoti materialistine-ateistine paradigma.
6. Toliau nuoseklu daryti išvadą, kad aukštesnės sąmonės egzistavimas visatos pagrinde yra labai tikėtinas. O aukštesnės sąmonė yra žinoma kaip Dievas.

klajunas rašė:Tvirtinti galima tik tai, kas neginčijamai įrodyta, kai pradedant nuo to, kas duota, bandoma pažvelgti į tai, kas anapus visų duotybių.

Tai kodėl ateistai tvirtina, kad egzistuoja tik materija ir beasmeniai gamtos dėsniai, jeigu jie nežino ir to neįrodė?

klajunas rašė:O ateistas sako: to kol kas žmogus negali pasakyti, tad šis klausimas suspenduojamas ateičiai, kai bus daugiau duomenų.

O kodėl jie neigia ne žmogaus pasakymus, bet žmonijoje žinomus apreiškimus ir stebuklus, jeigu atsakymo patys nežino ir klausimą suspenduoja? Trūksta nuoseklumo ir sąžiningumo bent su savo pačių deklaruojama pozicija. Jeigu nežinai, negali pasakyti, tai negali neigti, nieko ir nesakyk

klajunas rašė:Stabas žodžio pavidalu – iš tikro "įrodytas".

Įrodymų yra, bet tai ne stabas, tiesiog tai svarūs įrodymai. Galima fantazuoti alternatyvius svarstymus ir sąmokslo teorijas, ar neigti įrodymų svarumą, tas įmanoma. Viena logika visada gali būti nuginčijama kita logika, tai bergždžias procesas. Įrodymai yra tokie, kurie leidžia gilinti suvokimą, o ne atimantys žmogaus subjektiškumą ir laisvą egzistencinį pasirinkimą. Taigi, jokio stabo čia nėra. Kai yra įrodymų, bandoma tiesiog juos įvairiais būdais sumenkinti, štai pvz. kad ir vadinant stabu ar pan, arba aiškinant, kad įrodymų nėra, arba dalykas neįrodomas. O jie yra tokie, kokie yra – nebūtinai gali kam nors ką nors įrodyti, jie tiesiog padeda sąmoningam tikrovės pažinimui ir priėmimui.

klajunas rašė:Aš ateistais laikau visus, kurie gyvena bedievišką gyvenimo būdą ir nedalyvauja jokiuose garbinimuose.

Tu laikai, bet jie savęs nelaiko. Dauguma žmonių pripažįsta, kad "kažkas aukštesnio egzistuoja", tiesiog jie tam neskiria laiko ir dėmesio, gyvena nešami šiapusinės srovės. Dauguma žmonių gerbia religiją, ir laiko save priklausančiais kažkuriai religijai, tuo tarpu ateistai neigia religiją.

P.S.: dialogas su ateizmu virsta į ginčą, he he 🙂 Taigi, užteks, perleidžiu estafetę kitiems.
P.S.2: kas yra ateizmas? Neigimas, neigimas ir dar kartą neigimas. Yra filosofiniai įrodymai, yra stebuklai ir apreiškimai, yra anomaliniai atvejai, yra sielos intuicija, bet kad ir apie ką kalbėtume iš šių įvairių ir galimų plačiai nagrinėti dalykų, ką veiks ateizmas? Neigs, neigs ir neigs viską, ir taip be galo ir be krašto. 😀
O kokia nauda iš to? Iš neigimo – jokios naudos.

TinSoldier2017-01-08 12:42

Kai buvau ateistas, būdamas 17-18 metų amžiaus, man tiesiog trūko paaiškinimų ir įrodymų. Niekas net nebandė paaiškinti ar įrodyti. Jeigu būčiau žinojęs tuos įrodymus, kuriuos žinau dabar, manau, ateistas nebūčiau buvęs ilgiau negu 5 minutes.

Tapai ateistu nes pernelyg mažai suvokei apie religiją. Kai susivokei, kas iš tiesų per daiktas ta religija ir apie ką ji šneka – taipai tikinčiuoju.
Galbūt, jeigu kažkada ateityje tau pagaliau „daeis“, kas per velnias yra tas ateizmas ir ką jis reiškia, tai gal tuomet galvosi: „Jeigu būčiau tai žinojęs, nebūčiau tikėjęs ilgiau nei 5 minutes“ 🙂

Nes dabar ateizmas yra Šiaurės ašigalyje, o tavo suvokimas apie tai yra Pietų ašigalyje. Ir iš visų jėgų stengiesi visa tai taip ir palikti.

P.S. Pastarosios klajuno žinutės – superinės.

a.t.sielis2017-01-08 12:54

TinSoldier rašė:ateizmas yra Šiaurės ašigalyje, o tavo suvokimas apie tai yra Pietų ašigalyje.

Nebūkit juokingi, puikiai žinom kas yra ateizmas, juk tokie korifėjai kaip Dawkins, Krauss, C.Hitchens ir kt. jį išaiškino ir perteikė. Ar jie per silpni ateistai? Tada gi yra stipresnių: TinSolderis, gidas, ir kiti 🙂

Vieno sakinio anekdotas: "Pasiūlymas – atsiverskite į ateizmo religiją" 😀 😀

Matyt, ateizmas yra labai gili ir plati filosofija, apie kurios gilumą ir platumą niekas nieko nežino. Tikra ezoterika, slaptas, pašvęstiesiems žinomas, sunkiai suvokiamas žinojimas 😀

Ateizmą – į studiją! 😀

klajunas2017-01-08 13:16
Pradėsiu atskirdamas du ateistų rangus. Yra „atsargieji ateistai“ ir „totalitariniai ateistai“. Metodologiniu nuoseklumu remiasi būtent tie atsargieji, o totalitariniai yra emociniai ateistai, dėl kokių nors asmeninių ar ne priežasčių tapę fanatikais. Fanatikų yra visose srityse ir visur jų pagrindinis bruožas – perdėtas rėmimasis emocijomis, o ne argumentais. Tai pasakau iš karto – neremiu totalitarinių ateistų, nors suprantu, kad jie turi savo fragmente teisingą logiką. Tarkime nurodo kokius nors religinių organizacijų istorinius nusikaltimus ir juos laiko nusikaltėliais, kaip dėl Stalino nusikaltėliais laiko visus komunistus. Aš argumentuoju iš atsargiųjų ateistų pozicijų.

Visas tavo pateiktas didelis „įrodymas“ tik dar kartą patvirtina mano pateiktą apibūdinimą: sukuria holistinį modelį, kuriame kažko trūksta ir į trūkstamą vietą pritraukią dievo koncepciją. Tai yra, ar trūksta tikrovei ko nors ar netrūksta priklauso nuo to, koks modelis į ją projektuojamas. Ir, aišku, net nereikia priminti, kad modelis nėra lygu tikrovei. Tai ką tu čia pateikei yra ne tikrovė, bet į tikrovę suprojektuotas modelis. Iš tikrųjų, ateistai irgi projektuoja modelį ir žino kad tai tik konstruktas, bet jų pagrindinis argumentas yra ne epistemologinis, bet pragmatinis. Jeigu modelis duoda praktinių rezultatų, net jeigu jis netikslus, jis priimamas. Tavo teistai iš esmės yra racionalistai, kurie gyvena savo protų pasauliuose ir šito pasaulio tvarka jiems atrodo pakankama kalbėjimui apie „Ding gan sich“.

Neatkreipei dėmesio į Kantą, tai atkreipsiu probėgšmiais aš. Yra trys sritys 1. Ding an sich. 2. Phenomenon. 3. Noumenon. Tai tie tavo teistai, kuriuos pavadinau racionalistais filosofine prasme (ne sveiko proto prasme), suranda dievo idėją Noumenon pasaulyje. Ji pasirodo labai logiška ir racionali, būtina ir privaloma ir permeta ją į Ding an sich pasaulį, kuris pasak Kanto yra niekaip nepažįstamas. Ateina ateistas, pasižiūri į tokį šokinėtoją iš fantazijų pasaulio į transcendenciją ir nusprendžia taip: jis gal ir atrodo sau labai protingas, bet iš šio šokinėjimo nėra jokios naudos; aš geriau paimsiu Phenomenon pasaulį ir pažiūrėsiu kaip jame susikurti sau geresnį gyvenimą, pirmiausia remdamasis tuo, kas duota ne abstrakčiam protui, bet tiesioginiam patyrimui. Tai yra paprastas atsargusis ateistas, kuris atsisako grandiozinio projekto – vienu kąsniu praryti visą realybę, naudodamas savo menką ir klystantį protą.

Yra ir mokslininkas, kuris eina toliau. Čia tik noriu priminti, kad totalitarinį ateizmą išpažįstantys mokslininkai, atidėti į šalį. Kaip ir paprastas ateistas, mokslininkas pirmenybę teikia jusliniam Phenomenon pasauliui, čia atlieka savo tyrimus, daro eksperimentus. Bet taip pat pripažįsta, kad reikalingas racionalus instrumentas, nes vien juslinė patirtis pažinimui nepakankama. Taip pat jis domisi ir transcendencija, tuo Ding an sich, bet tik tiek, kiek technologijomis galima įtraukti į fenomenų pasaulį ir jį materializuoti. Šitaip ateistas atsargiai plečia žinojimo ir tiesioginės techninės mokslinės kontrolės ribas, iš šio taško į išorę. Teistas, naudodamasis vien kognityvinėmis fantazijomis meta savo sąvokų tinklą ant Visos realybės. Tai jis padaro sėkmingai, bet deja nepraktine prasme, nes tai duoda tik abstraktų „žinojimą“, noumenų pasaulio rėmuose. Su tuo žinojimu galima daryti ką nori, kurti sektas, organizacijas, pudrinti smegenis kitiems žmonėms, daryti biznį, plėsti savo galią ir t.t. Viso to nedaro ateistas, nes jis į gyvenimą žiūri kukliau, be tokių megalomaniškų pretenzijų.

Galima, aišku, pagal save susikurti proto abstraktų vaizdinį, galvoje sukonstruoti barjerą tarp šio pasaulio ir anapusybės ir šią abstrakciją sviesti kitapus tvoros ir įsivaizduoti, kad šis vaizdinys pakankamas. Kodėl jis atrodo pakankamas, todėl kad žmogaus galvoje jis vienintelis. Bet kadangi žmogaus žodynas nepilnas, nes neišsemia visos realybės, jis negali pasakyti ar anapus švystelėjo teisingą žodį.

Siūlau teistams atlikti eksperimentą – pabandyti suspenduoti savo modelio solipsizmą, įsijausti į proto ir jo instrumentų menkumą begalybės akivaizdoje ir pagalvoti ar galima su arbatinio šaukštelio dydžio protu išsemti visą vandenyną. Logika teisto naivi: jeigu pas mane tai, kas geriausia yra protas, tada ir anapus tai, kas geriausia turi būti protas. Ateistas sako: tai vaikiški vaizdiniai, nes tai kas anapus visumoje negali pasakyti joks žmogus, net jei būtų didžiausias genijus. Tai yra kažkas visiškai kita. Nepalyginama su žmogumi, su žmogaus psichologija ir su žmogiškomis veiklos formomis. Garbinimas šios begalybės akivaizdoje yra visiškas idiotizmas. Užtenka fenomenų pasaulyje susitvarkyti taip, kaip daugumai iš duoto laikotarpio perspektyvos – geriausia.

Čia iš epistemologijos operos. Galima kritikuoti ir iš religinių organizacijų praktikos perspektyvos. Tada argumentai būtų kitokie.

TinSoldier2017-01-08 13:25

klajunas rašė:Ateistas sako: tai vaikiški vaizdiniai, nes tai kas anapus visumoje negali pasakyti joks žmogus, net jei būtų didžiausias genijus. Tai yra kažkas visiškai kita. Nepalyginama su žmogumi, su žmogaus psichologija ir su žmogiškomis veiklos formomis. Garbinimas šios begalybės akivaizdoje yra visiškas idiotizmas.

Amen!

Ir kaip ironiška, jog teistai, kritikuodami ateistų (arba kaip jie dažnai vadina, „materialistų“) primityvumą, savo realybę išpūsdami ir išmandrindami visokiais filosofiniais metafiziniais, religiniais išvedžiojimais, įsprausdami viską į savo ribotą žmogišką suvokimą, tuo pačiu iš nepažinios (ar bent kol kas nepažinios) Visatos Begalybės padaro tokia idiotišką menkybę.

Mekabciel2017-01-08 13:33

TinSoldier rašė:Galbūt, jeigu kažkada ateityje tau pagaliau „daeis“, kas per velnias yra tas ateizmas ir ką jis reiškia, tai gal tuomet galvosi: „Jeigu būčiau tai žinojęs, nebūčiau tikėjęs ilgiau nei 5 minutes“ 🙂

Nes dabar ateizmas yra Šiaurės ašigalyje, o tavo suvokimas apie tai yra Pietų ašigalyje. Ir iš visų jėgų stengiesi visa tai taip ir palikti.

Man siaip idomu pasidare, gal gali paaiskinti, kas yra ateizmas?

Mano supratimu, ateizmas yra labai nelogiska, logiskai mastanciu zmoniu filosofija.
Jei mokslo zmogus nepaneigiamą priezasties ir pasekmes desni, kuris taikomas visai realybei, visuose jos aspektuose, atmeta didziajam sprogimui, tai is esmes, mokslo zmogus pats neigia mokslo nepaneigta desni.

Taip iseina, kad priezasties ir pasekmes desnis galioja ne visur ir nevisada?

Ir siaip, juk zmogus ir stebima aplinka egzistuoja, tai cia nera kazkoks irodymas, kad kazkas ji sukure?

klajunas rašė:Ateistas sako: tai vaikiški vaizdiniai, nes tai kas anapus visumoje negali pasakyti joks žmogus, net jei būtų didžiausias genijus. Tai yra kažkas visiškai kita. Nepalyginama su žmogumi, su žmogaus psichologija ir su žmogiškomis veiklos formomis. Garbinimas šios begalybės akivaizdoje yra visiškas idiotizmas.

Kaip ateistas gali teigti toki dalyka, juk jis netiki kad egizstuoja dievybes, o cia jau teigiama – "kažkas visiškai kita." Tai cia netiesioginis teigimas jog Dievas yra.

Gaunasi jog ateistas netiesiogiai teigia jog Dievas yra, o teistas tiesiogiai ir abudu sneka kad Dievas yra tik gincijasi del to kurio supratimas teisiginesnis jog Dievas yra. 😀

a.t.sielis2017-01-08 14:46

klajunas rašė:Pradėsiu atskirdamas du ateistų rangus. Yra „atsargieji ateistai" ir „totalitariniai ateistai".

Manau, yra daug rūšių ateistų. Yra "gal-ateistų" – "gal aš netikiu, gal aš ateistas", yra "įsižeidusių ateistų" – "mane vertė eiti į bažnyčią, man ten nepatiko, todėl aš ateistas", ir yra įsitikinusių ateistų, vieni iš jų agresyvesni, kiti nuosaikesni. Vienaip ar kitaip, įsitikinusiųjų ateizmas yra neigimas. Kai kurie ateistai gali konstruoti labai įmantrią sistemą, kaip jie neigia. Tai Vakarų kabinetinės filosofijos tradicija: visą gyvenimą neigti vieni kitų filosofijas.

klajunas rašė:Visas tavo pateiktas didelis „įrodymas" tik dar kartą patvirtina mano pateiktą apibūdinimą: sukuria holistinį modelį, kuriame kažko trūks

Na va, ir neigimo schemos. Bandykime aiškintis su jomis.

Tiek teistai, tiek ateistai turi pripažinti, kad kažkas iš viso egzistuoja, o ne niekas. Mažų mažiausiai, egistuoja stebimas pasaulis (kad ir kas jis būtų) ir jo priežastys. Taigi, ne niekas.  

Taigi, kai tik kalbame apie visumą, o visuma visgi egzistuoja – egzistuoja kažkas, o ne niekas, ir tas kažkas gali būti imamas domėn visas pilnumoje – tai tiek teistai, tiek ateistai siekia suprasti ir apibūdinti  visumą. Taigi, "holizmas", t.y. šiuo atveju mąstymas apie visumą ir siekimas ją pažinti, yra natūralus ir būdingas visiems. Pvz. fizikai bando sukurti "theory of everything".

Taigi, vienas priekaištas jau negalioja – holizmas yra neišvengiamas mąstant apie realybę. Ateistai-materialistai yra lygiai tokie patys holistai, kitaip jie nebūtų ateistai, o būtų agnostikai ir tylėtų – sakytų, "mes nieko nežinom apie realybę, apie visumą nemąstome (vengiame holizmo), ir nei neigiame, nei teigiame".

Ateistai-materialistai teigia, kad savaime egzistuojantis visų dalykų pagrindas yra materialaus ar beasmenio pobūdžio energija bei dėsniai. Teistai teigia, kad savaime egzistuojantis visų dalykų pagrindas yra dvasia, absoliutus asmuo, absoliutas, savyje koncentruojantis visas priežastis ir emanuojantis visas energijas: dvasines ir materialias.

Šioje ateistinėje-materialistinėje koncepcijoje laikoma, kad materialaus beasmenio pobūdžio energijos ir dėsnių pakanka atsirasti reiškiniams, tokiems kaip laikas, tam tikra tvarka ir pastovumas kosmose, kietas, skystas ir kiti materijos būviai, cheminės reakcijos, gamta, gyvybė, sąmonė, protas, suvokimai.

Tam, kad ši koncepcija galėtų būti nuosekli, kažkur tenka "išjungti" priežastingumo principą, kadangi, tokiems efektams beasmenių "neprotingų" priežasčių nepakanka. Nagrinėjant pagal priežasties-pasekmės ryšį, priežastyse turi būti ne mažiau galingos kokybės dalykų, kažko, kas sugeba formuoti tvarką, organizuoti sistemas, duoti žinojimo ir žinojimo turinių galimybes bei savybes, t.y. priežastyse turi būti sąmonė, protas arba jeigu netinka tokie įvardijimai, tai dar pranašesnės savybės, kurių neįmanoma įvardinti žmonių kalba, bet tai vis vien turi būti kaip  supersąmonė ir superprotas. Galima sakyti, "superpranašesnė kitokybė".

Taigi, savo koncepcijos silpną vietą, t.y. materialistiškai postuluojamo realybės pagrindo priežastinį nepakankamumą, jie sprendžia fraze "priežastingumas kažkurioje vietoje nustoja egzistuoti", ir tą vietą ar ribą brėžia kažkur tarp realybės atraminių beasmenių dėsnių/energijų ir jų konstruojamų reiškinių. Jų koncepcijoje, galutiniai reiškiniai turi priežastis, tiesiog priežastingumas esą kažkur giliau nutrūksta.

Praktiškai, norėdami būti nuoseklūs, jie turėtų pradėti neigti ir atraminių dėsnių egzistavimą, kadangi jeigu dėsniai nėra susieti su reiškiniais priežastiniu ryšiu, vadinasi, poveikio nėra, ir dėsnių egzistavimas jų sistemoje yra tik deklaratyvus, neturintis jokio veiksnumo.

Bet pasirodo, kad jų sistemoje gamtos dėsniai vaidina lemiamą vaidmenį, nes visos technologinės sėkmės ir gamtamokslis yra paremtas vien tik dėsnių atradimais.

Štai į tokią poziciją jie save įstūmę: ateizmui-materializmui kaip holistinei koncepcijai atraminiai realybės dėsniai nereikalingi, kadangi turi nebūti priežastingumo; o iš kitos pusės, be dėsnių ateizmas-materializmas yra niekas.

Taigi, (1) Jie neigia, (2) tada gauna savo koncepcijos nenuoseklumą, (3) kurį reikia užmaskuoti. Neigia asmenines realybės pagrindo savybes (1), tada pradeda neužtekti realybės pagrindo priežastinės-savybinės galios (2), tada tenka neigti priežastinius ryšius (3). Atrišus realybės pagrindą nuo dėsnių ir priežastingumo (3), turi gautis taip, kad realybės pagrinde yra energija, kuri bet kokiu nedėsningu ir nepriežastingu būdu gali sukelti tolesnę reiškinių grandinę, tame tarpe ir toliau sekantį priežastingumą. Čia ateizmas-materializmas papuola į savo pačių neigimo paneigimą: jeigu energija realybės pagrinde gali būti bet kokia, tai neišvengiama išvada yra ne ateizmas, o agnosticizmas. Taip pat tai yra tarsi magija ir stebuklas, jeigu energija taip nedėsningai ir nepriežastingai gali viską sukurti: "bet kas, bet kaip, iš bet ko". Ta energija yra kitokybė, kurios neįmanoma apibrėžti, ir kaip ji veikia, irgi neįmanoma apibrėžti. Jeigu bus įmanoma apibrėžti, vadinasi bus priežastingumas.

Iš tokio "kitokybės" agnosticizmo išeinant, matome, kad užtenka nustoti žodiškai deklaratyviai neigti realybės pagrindo sąryšį su toliau sekančiu priežastingumu (o tą sąryšį pati ateizmo-materializmo koncepcija neišvengiamai postuluoja savo sistemoje, tik privalo niekaip neapibrėžti ("magija")), ir bus akivaizdi jau išnagrinėtos sistemos išvada ir jos tapatumas teistiškai nagrinėjamai filosofinei koncepcijai: už priežastingos reiškinijos egzistuoja jos nepriežastingas pagrindas, kuriam neįmanoma primesti jokių apribojimų, riboti jo savybes. Teistinėje koncepcijoje, priežastys turi būti pakankamos, todėl realybės pagrindas turi neribotas absoliučias savybes, o ateistinėje-materialistinėje koncepcijoje, realybės pagrindas yra "atkirstas" nuo reiškinijos savybių (t.y. efektų), todėl yra nepriklausomas ir nepaklūstantis tų pačių efektų (t.y. žmonių) bandymams priskirti jam tik beasmenes savybes.

Na čia jau daug, manau, kol kas to užtenka, tolesnių tavo teiginių nenagrinėsiu. Suvirškinkim pirma šitą.

klajunas2017-01-08 16:19

Mekabciel rašė:Kaip ateistas gali teigti toki dalyka, juk jis netiki kad egizstuoja dievybes, o cia jau teigiama – "kažkas visiškai kita." Tai cia netiesioginis teigimas jog Dievas yra.

Gaunasi jog ateistas netiesiogiai teigia jog Dievas yra, o teistas tiesiogiai ir abudu sneka kad Dievas yra tik gincijasi del to kurio supratimas teisiginesnis jog Dievas yra.

Atsakydamas Mekabciel turiu priminti, kad žodis „dievas“ turi apibrėžimą, tai nėra bet kas, „kažkas nepažinta ar nepažinu“. Vikipedija pateikia tokį dievo apibrėžimą: „Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas.“ Ateistai neigia ne kažkokią nepažintą pirminę priežastį, bet antgamtinę esybę, kuris su objektais įeiną į sąmoningą santykį, taip kaip žmogus. Ateistai neigia, kad yra tokia priežastis, nepažintoji visumos skylė ir kad ją reikia garbinti religine forma. Jie neigia, kad nepažintoji skylė „įsako“, „pyksta“, „svaidosi žaibais“, „atleidžia“, „baudžia“, „džiaugiasi“, „visagaliauja“ žmogiškomis formomis ir t.t. Ir iš kitos pusės, kad žmogus turi „klauptis ant kelių“, „atgailauti“, „bijoti“, „paklusti“, „garbinti“, „melstis“, „laikytis visuotinybės skylės „įsakymų““, nes jeigu žmogus yra fantastinis stebuklas, tai toji įstabioji „Vieta“ turi būti dar įstabesnė, nes kitaip nutrūks priežastinė grandinė. Todėl, kad atsiradimas įmanomas tik iš geriausio į blogesnį arba lygų, bet ne geresnį, nes kad sukurtum geresnį, neužtektų gebėjimų.

a.t.sielis rašė:Taigi, vienas priekaištas jau negalioja – holizmas yra neišvengiamas mąstant apie realybę. Ateistai-materialistai yra lygiai tokie patys holistai, kitaip jie nebūtų ateistai, o būtų agnostikai ir tylėtų – sakytų, "mes nieko nežinom apie realybę, apie visumą nemąstome (vengiame holizmo), ir nei neigiame, nei teigiame".

Dabar apie „trukt už vadžių, vėl iš pradžių“. Aš aiškiai apibrėžiau savo „atsargią“ poziciją, o tu mane nori įtempti į savo holistinę žaidimų aikštelę. Bandai netgi pateikti, kad aš neigiu tokios aikštelės egzistavimą. Bet tai netiesa. Aš tavo aikštelės neneigiu, netgi žinau kaip šioje aikštelėje žaidžiama, bet aš čia žaisti nenoriu, nes manau, kad čia žaidimas neproduktyvus. Aš noriu dirbti tiesioginės patirties pasaulyje, po truputį plėsdamas žinojimą. Aš tokią poziciją renkuosi todėl, kad stengiuosi pažinimo klausime išlikti sąžiningas ir jeigu ko nors nežinau, tai taip ir sakau, o ne paistau nesąmones. Galima aišku bandyti užpildyti visą proto kibirą ir pažiūrėti kokią formą tas kibiras turi, bet deja ta substancija kuria užpildoma visuma yra oras. Manęs oro forma proto kibire nedomina, nes aš nelaikau, kad ji atitinka tikrąją visumą. Aš žiūriu kas man po nosimi – tikra substancija, galima sakyti materija. Paimu į ranką (instrumentą) ir čiupinėju, žiūriu kokios jos savybės. Ateistas gali žaisti ir taip, kaip teistas, jo aikštelėje, bet tai daro atsargiai, su išlygomis, be toli siekiančių išvadų, o jeigu kokias ir padaro, tai jos būna ne galutinės tol, kol šimtu proc. neįrodomos. Vien abstraktūs logizmai, nelaikomi galutiniais įrodymais.

a.t.sielis rašė:jeigu energija realybės pagrinde gali būti bet kokia, tai neišvengiama išvada yra ne ateizmas, o agnosticizmas. Taip pat tai yra tarsi magija ir stebuklas, jeigu energija taip nedėsningai ir nepriežastingai gali viską sukurti: "bet kas, bet kaip, iš bet ko". Ta energija yra kitokybė, kurios neįmanoma apibrėžti, ir kaip ji veikia, irgi neįmanoma apibrėžti.

Apie agnosticizmą tu čia teisingai užsimeni, bet jis yra dalinis agnosticizmas, nes visi pažinėjai žino, kad mokslas galutinės išbaigtos teorijos neturi, galbūt neturės niekada. Bet yra praktinis kriterijus, kuris galimybių ribose išliekantį pažinimą daro prasmingu ir labai naudingu. Joks mokslininkas neabsoliutina savo teorijų. Teorijos absoliutinamos tik mokyklose, kur vaikai verčiami jas priimti negalvojant. Bet niekas neverčia daryti tą patį mokslininkų. Nes mokslininkai turi kurti, o tam jie turi mąstyti visiškai kitaip, nei tie, kurie užsiima tik praktiniais taikymais metodų, kurie buvo įrodyti kaip efektyvūs. Agnosticizmas yra dalinis ir apimties ir laiko prasme, nes istorijos eigoje žinių daugėja, pažinta sritis plečiasi. Tad svarbiausia – sąžiningumas. Vietoj bandymo įvilioti mane į savo visuotinybės žaidimų aikštelę, galėtum pabandyti atsistoti į daug teisingesnę poziciją, kuri teigia, kad viską reikia pradėti nuo to, kas akivaizdžiai duota. Paversti tai tikru pažinimu ir iš to pažinimo kylančia racionalia praktika. Bet visada reikia žinoti taisyklę, kurią galima pavadinti atvirkštinio atstumo kvadrato taisykle, kuri teigia, kad tuo didesnis atstumas nuo egzistencijos centro, tuo žinių substancialumas mažesnis, kol galiausia virsta tik galimybių visumomis, o galimybės – visiškomis neapibrėžtybėmis.

Pati didžiausia sąmonės kibiro ir jį užpildančio proto forma yra visiškas neapibrėžtumas. Jį galima mažinti, tačiau tai reikia daryti nuosekliai, žingsnis po žingsnio plečiant žinojimo ribas. Dabartinis modelis – nėra joks galutinis variantas, kuris atsako viską. Jeigu geriau pasidomėtum pavyzdžiui, fizika, tai tokio tvirtinimo niekur nerastum. Visumos ir visko teorijos tėra laikini teoriniai modeliai. Tai iš tikro dalinio nežinojimo fakto pripažinimas. Mokslas neneigia dalinio nežinojimo. Bet remiasi pirmiausiai į savo dalinį Žinojimą, kuris praktiškai patikrintas.

a.t.sielis rašė:Teistinėje koncepcijoje, priežastys turi būti pakankamos, todėl realybės pagrindas turi neribotas absoliučias savybes, o ateistinėje-materialistinėje koncepcijoje, realybės pagrindas yra "atkirstas" nuo reiškinijos savybių (t.y. efektų), todėl yra nepriklausomas ir nepaklūstantis tų pačių efektų (t.y. žmonių) bandymams priskirti jam tik beasmenes savybes.

Tas fenomenas (žmogus) gali būti ne toks jau įstabus, tik labai mistifikuotas. Pavyzdžiui, sąmonė „negali“ ? būti tik materijos „emergent feature“, kai sumuojant paprastesnes dalis, gaunamas kokybinis šuolis. Tikrovėje ingredientai turi būti, bet fundamente jie gali būti nebūtinai aukščiausiose realizacijose, gali būti paprastose realizacijose, kaip „energijos“, kurias tinkamai sujungus gaunamas kokybinis šuolis pradžios atžvilgiu. Aš netvirtinu kad taip yra, nes mokslas reikalauja įrodyti. Bet noriu pasakyti, kad logiškai nuosekli gali būti ir priešinga tavajai versija.

Galiausiai:
Kodėl ateistas atmeta dievo hipotezę. Todėl, kad tai yra per primityvus visuotinybės skylės apibrėžimas, nuplagijuotas nuo žmogaus atvaizdo. Nebandyk įvilioti manęs į savo žaidimų aikštelę, geriau bent kartą pabandyk atsistoti į manąją ir sukurti ką nors praktiškai veiksmingo. Ne vien pasakas kuriomis mulkinami naivūs žmonės.

a.t.sielis2017-01-08 16:46

klajunas rašė:Aš aiškiai apibrėžiau savo „atsargią" poziciją, o tu mane nori įtempti į savo holistinę žaidimų aikštelę.

"Atsargi pozicija" reiškia agnosticizmą, tada nėra ko ginčytis ir neigti. Baksnojimas į teistinės koncepcijos holizmą yra neigimai, jeigu užsiimi holistiniu neigimu, pats ateini iš agnostinės žaidimų aikštelės į holistinę ateizmo žaidimų aikštelę. Tą ir paaiškinau, ateizmas užsiimantis neigimu arba teigimu apie visumą, yra holizmas.

Aš noriu dirbti tiesioginės patirties pasaulyje, po truputį plėsdamas žinojimą.

Dirbk, argi kas tau trukdo dirbti? Ar tavo darbą sudaro teizmo neigimas? 🙂

ko nors nežinau, tai taip ir sakau, o ne paistau nesąmones

Tai ir laukiam pasakymo, kad "nežinai", o jeigu nežinai, tai apie ką ginčijamės?

Vien abstraktūs logizmai, nelaikomi galutiniais įrodymais.

Ką aš ir sakiau, vieną logiką gali nuginčyti kita logika, todėl kai kalbama apie realybės pagrindą, remtis loginiais samprotavimais ir ginčais yra bergždžia. Teistinė pozicija remiasi ne logika, o apreiškimu, ir tik tada parodo, kaip stebimas pasaulis derinasi su apsireiškusia realybe.

joks mokslininkas neabsoliutina savo teorijų.

Čia plojame ir pritariame. Galima tik to ir palinkėti, neužsiimti savo teorijų absoliutinimu, ir tuo būdu, likti agnostikais.

galėtum pabandyti atsistoti į daug teisingesnę poziciją, kuri teigia, kad viską reikia pradėti nuo to, kas akivaizdžiai duota.

Akivaizdžiai yra duoti du dalykai: pasaulis, kurį galime pačiupinėti, ir apreiškimas. Teistai priima juos abu, ateistai neigia vieną iš jų, o agnostikai antrojo nei priima, nei neigia, jie tiesiog nežino.

Pavyzdžiui, sąmonė „negali" ? būti tik materijos „emergent feature", kai sumuojant paprastesnes dalis, gaunamas kokybinis šuolis. Tikrovėje ingredientai turi būti, bet fundamente jie gali būti nebūtinai aukščiausiose realizacijose, gali būti paprastose realizacijose, kaip „energijos", kurias tinkamai sujungus gaunamas kokybinis šuolis pradžios atžvilgiu. Aš netvirtinu kad taip yra, nes mokslas reikalauja įrodyti. Bet noriu pasakyti, kad logiškai nuosekli gali būti ir priešinga tavajai versija.

Apie tai kalbėta kitoje temoje:

a.t.sielis rašė:

crystal rašė:Įdomus A protingosios sąmonės išvedimas:

Kadangi B dalyje egzistuoja tokie efektai kaip protas ir sąmonė, tai protas ir sąmonė turi egzistuoti A dalyje.

Čia tas pats kas: kadangi B dalyje bebro kailis rudas, vadinasi A dalyje egzistuoja protas ir sąmonė, arba kadangi šiandien B griaudėjo perkūnija, vadinasi A egzistuoja protas ir sąmonė. Eilinis neįtikėtinas proto ir sąmonės sureikšminimas savo intuityviam įsitikinimui pagrįsti. Tiek čia tos kūrėjo filosofijos.

crystal rašė:Ką mes žinome, gal sąmonė išvis yra lyg nesuprastas fokusininko triukas, gal ji neveikia taip laisvai kaip atrodo. Gal visos mūsų sąmoningos mintys ir tuo pačiu poelgiai, yra nulemiami vien tik nepriklausomų išorinių veiksnių, siekio išgyventi, vengti skausmo, maitintis, daugintis ir pan. Reikėtų nepamiršti, kad pasikeitus smegenų chemijai, keičiasi ir vidinis žmogaus pasaulis, išgyvenimai, jausmai, tad sąmonė neišvengiamai yra surišta su smegenimis. Ir jokie NDE dar tikrai neįrodė, kad tai kažkas atskiro. Be to, mes net negalime tiksliai pasakyti, ar sąmonė sąmonei lygi, t.y. ar tai, kaip vienas žmogus suvokia save lygiai taip pat suvokia ir kitas. Tad apie kokius dar loginius kūrėjo pagrindimus galime kalbėti, kokius dar A ir B kokybinius ryšius galime svarstyti, kai net B mums nežinomas.

Šiuo atveju, nesvarbu, kad kaip materialistai nežinome, kas yra sąmonė. T.y. kokios konstrukcijos rezultatas yra sąmonė. Svarbu, kad ji egzistuoja kaip efektas mums matomoje realybėje. Vadinasi, pirminė priežastis, kuri yra pranašesnė negu efektas, turi pranašesnę sąmonę. Ir nesvarbu, kokios konstrukcijos Absoliute rezultatas yra Jo sąmonė, bet jau pagrindėme ir įsitikinome, kad ji jame turi egzistuoti.

Kodėl ateistas atmeta dievo hipotezę. Todėl, kad tai yra per primityvus visuotinybės skylės apibrėžimas, nuplagijuotas nuo žmogaus atvaizdo.

Jeigu pripažįsti savo nežinojimą, tai šis teiginys yra tik nuomonė iš nežinojimo, spėlionė, tam tikra sąmokslo teorija. Tai nėra jokia tiesa nei argumentas.

klajunas2017-01-08 17:03

a.t.sielis rašė:"Atsargi pozicija" reiškia agnosticizmą, tada nėra ko ginčytis ir neigti. Baksnojimas į teistinės koncepcijos holizmą yra neigimai, jeigu užsiimi holistiniu neigimu, pats ateini iš agnostinės žaidimų aikštelės į holistinę ateizmo žaidimų aikštelę. Tą ir paaiškinau, ateizmas užsiimantis neigimu arba teigimu apie visumą, yra holizmas.

Tavo klaidą parodyti labai paprasta. Kiekvienas pažinimas turi savo metodą, be metodo nėra pažinimo. Ir ateistas, net nežinodamas visumos, gali tyrinėti jos pažinimo metodą, kurį naudoja teistas. Jeigu įrodomas metodo klaidingumas, tai kliedesiais virsta ir to metodo rezultatai. Nes metodas yra ne kažkur anapus, jis naudojamas čia ir dabar, net galima pačiupinėti pvz. prijungus daviklius prie smegenų arba išanalizavus logikos formulių notacijas.

O "apreiškimas" kaip metodas… atleisk bet juokini rimtus žmones  ;D

a.t.sielis2017-01-08 17:21

Kiekvienas pažinimas turi savo metodą, be metodo nėra pažinimo. Ir ateistas, net nežinodamas visumos, gali tyrinėti jos pažinimo metodą, kurį naudoja teistas.

Gali, kodėl ne, tam gi tie metodai ir pristatomi bei paaiškinami, kad visi galėtų ištirti ir nuspręsti, ko tai verta.

Jeigu įrodomas metodo klaidingumas, tai kliedesiais virsta ir to metodo rezultatai.

Ar kas įrodė klaidingumą?

klajunas rašė:O "apreiškimas" kaip metodas… atleisk bet juokini rimtus žmones 

Apreiškimas yra svarbiausias pažinimo metodas. Kadangi kalbame apie realybę, kuri pranašesnė ir neapčiuopiama, "tolima", t.y. nutolusi kaip pirminė priežastis, o šio pasaulio žmonės, kaip žinome, net savo pačiupinėjamos sferos negali ištirti, ką kalbėti apie žingsnį toliau, kur yra priežastys, tai kad ją pažinti, kiti "aukštyneigiai" metodai neveikia. Viršijanti tikrovė gali tik pati save apreikšti, žmogaus protas per ribotas, kad galėtų ją pažinti. Tai "žemyneigis" metodas – žinios atkeliauja iš aukščiau žemyn, iš viršijančios tikrovės pas viršijamą subjektą.

Yra trys pagrindiniai pažinimo metodai:
1. Apreiškimas.
2. Apmąstymai.
3. Tiesioginė jutimų patirtis.

1 metodas leidžia pažinti viršijančią tikrovę, 3 metodas šiapusinę tikrovę, o 2 metodas padeda įsisavinti 1 ir 3 metodų vaisius.

cs2017-01-08 17:30
Trečias pasirinkimas sekantis iš ateizmo ir religijos kartu – negali būti agnosticizmas, jokios abėjonės, kad metodologija siekia nepagrindžiamumo. Pasirinkimas ir jei jis trečias – yra neabėjoti ir labiau pasitikėti, sąvybėmis, neatmesti ir nenuklysti toli nuo praeityje susikūrusios informacijos, dabar galimos remtis.

Jeigu praeitis jau turi informacijos apie be išlygu esamus sulinkinimus, vadinasi, nebūtinai, reikia kažką ir keisti. Keisti būtu galima per įsivedinėjimus ar svetimus palaikymus. Iš to keitimo atsiranda neregėtų (dalykų ir sąvybių sandaugos) variantų, bet materializmo sąvoka nuo to nenukenčia. Nors ir pati informacija, gali būti palaikoma kartu su materializmo metodo idėja lygiaverte. Informacija – ne oras, ne tuštuma. Informacija laikoma maždaug tokiame lygmenyje, kur ir patyrimas ar istorija (atsiminimai) turisvarbų vaidmenį, galintį išvaduoti nuo grėsmės (chaoso).

Panašu, kad būtų einama teisingu keliu, nes tik toks vienas ir yra. Jokio kito iki šiol niekas negali atrasti, ir neturi metodo tam padaryti. Vis bandoma panaudojus materiją vertinti ar susidaryti savo vertybes, kurios virsta arba patirtimi arba prisiminimais, kaikurios aprašomos kaip visuotiniai ir priimami, dėl panašaus atrasto visiems metodo pritaikymo. O kada toks metodas atrastas tikras, tada visiems bendrai jis patiriamas, o patirtis ar atsiminimas įtikina.

klajunas2017-01-08 17:38
Čia ištrauka iš mano senesnio teksto, kur aiškinu vienintelį įmanomą efektyvų metodą. Nėra jokių kitų metodų.

Man svarbiausia, kad mano informacija duotų naudos ir leistų pagilinti žmonių pasaulio supratimą, išmokant juos efektyvių pažinimo metodų ir leistų atpažinti neefektyvius, pasenusius. Tie metodai, kurių mokoma, seniai turėjo būti atiduoti į muziejų. Tai reikalinga tam, kad būtų skatinami pozityvūs pokyčiai.

Norint pažinti taip, kaip tai daro mokslininkai ir filosofai, reiki žinoti pagrindinį jų mąstymo modelį. Tas modelis, kurį man pavyko atskleisti, vadinamas kontinuumų modeliu, kurį aš su ironija pavadinau debesų modeliu. Pirmiausia, reikia apibrėžti, kas yra kontinuumas. Tai tam tikra abstrakti, ištisinė terpė, su kuria savo vaizduotėje galima atlikti manipuliacijas. Pagrindinės manipuliacijos yra dalinimas, jungimas, santykių tarp elementų nustatymas.

Yra trys pagrindiniai kontinuumai ir dvi papildomos realybės:
a) Matematinis kontinuumas, kuris sukuria skaičių, taip pat iš jų sudarytas algebrines ir geometrines struktūras.
b) Fizinis kontinuumas, kuris realybę dalina į pagrindines kategorijas, tokias kaip
substancija-energija-informacija-sąmonė ir erdvė-judėjimas-laikas. Šias dalis matematizavus, t. y., pritaikius struktūras, galima sukurti teorinę matematinę fiziką.
c) Sensorinis kontinuumas, kuris siejamas su eksperimentinėmis manipuliacijomis, joms pritaikant teorinės fizikos modelius.
d) Pirminė tikrovė yra ta pažinta terpė, per kurią veikia fizikų sukurtos technikos ir technologijos.
e) Šaltinis – tai tas pagrindas, iš kurio atsiranda žemesnės realybės, ir kuris šiuo metu pažįstamas tik filosofiškai arba religiškai, t. y., abstrakčiu mąstymu.

Taigi
–      Norint šiuo modeliu pasinaudoti, riekia žinoti matematinio kontinuumo paslaptis, kurios yra abstrakčioji algebra. Joje sukuriamas aksiomų rinkinys, elementų ir veiksmų su jais aibės, sukuriamos ir įrodomos teoremos ir tada tai galima jungti su fizinio kontinuumo kategorijomis, kuriant jų derinius, vadinamus formulėmis. Pagrindinė užduotis – teisingas parametrizavimas.
–      Fizinis kontinuumas visas ištirtas ir galima nustatyti kategorizuotą modelį, telieka jį suskaidyti į parametrus. Yra du centrai – substancija ir sąmonė. Reikia sukurti substancijos struktūrą ir tą struktūrą matematizuoti sujungus jį su matematiniu kontinuumu.
–      Trečias etapas – eksperimentas. Visas teorijas vienu ar kitu būdu reikia patikrinti eksperimentiškai, tada pasiekiama teorijos galutinė stadija. Tai susiję su vidine sąmone arba sensoriniu kontinuumu, kuris yra mus supantis pasaulis, materija arba sąmonės vidus.
–      Pirminė tikrovė yra transcendencijos kompetencijoje, ten, kur nesiekia juslinis patyrimas, bet siekia protas. Per šią terpę veikia visos technologijos ir visa realybė. Tiesiogiai ji gali būti pažinta tik abstrakčiai, per filosofiją ir religiją, pavyzdžiui, kuriant dvasinių dimensijų pasaulius.
–      Šaltinis yra pagrindas iš kur viskas ateina ir į jį galima projektuoti mokslą, proto konstruktus, tad jis suvokiamas abstrakčiai, per filosofija, religiją arba teorinę fiziką.

Pagrindiniai instrumentai yra matematika bei praktika, eksperimentai. O jeigu pažinimas abstraktus, sąvokinis – per filosofija, teologiją ir t. t.

Kad mano argumentacija būtų dar aiškesnė, šį klausimą pamėginsiu aptarti pradėdamas nuo pačių pagrindų, nes jų nesuprantant, neįmanoma suvokti mano kritikos oficialiam mokslui esmės. Glaustai iš anksto pateikiu tezę, kurią pamėginsiu pagrįsti. Savo visumoje matematika yra ne tiesa, bet tik aprašymo kalbų rinkinys. Tiesą čia suprantu kaip teiginio ir objekto atitikimą prote. Tas atitikimas, žinoma, dėl žmogaus psichikos sandaros, gali būti tik semiotinis, vadinasi susitarimo dalykas. Tai pagrindas.

Dabar argumentai.

1. Tai, ką daro matematika galima paaiškinti tokiu pavyzdžiu. Tarkime, kad riešutai atstoja kokios nors tikrovės dalis, kurių gali būti be galo daug. Bet supaprastinimo dėlei tariame, kad yra tik keturios dalys, kurios kiekvieną žymi atskiras riešutas. Tada atliekame tokį veiksmą: kiekvieną riešutą susiejame su kokiu nors vaisiumi – vienas riešutas yra obuolys, du riešutai yra kriaušė, trys riešutai yra bananas, ir keturi – apelsinas. Susitarę dėl šio susiejimo sukuriame tikrovės (riešutų) aprašymo aukštesnio lygio kalbą, turinčią savo „dėsnius”. Pagal juos „absoliučiai” teisinga, kad sujungus obuolį su bananu gauname apelsiną. Tokia yra matematikos kaip „tikrovės” aprašymo kalbos esmė. Ji teisinga, nes tokia aprašymo konvencija. Ir niekas nesako, kad nebūna keturių riešutų, bet kad jie apelsinas – yra grynas susitarimas. Kai riešutų labai daug, ir tarp jų sudėtingi santykiai, tokia aprašymo sistema gal ir patogi, bet ji nėra atitikimas, ir kodėl paaiškinsiu kitame argumente.

2. Yra ne viena matematika, bet daug matematikų, tiek kiek yra tikrovių ir net be galo daugiau. Jeigu kam atrodo kitaip, siūlyčiau susipažinti su abstrakčiąja algebra, kuri aprašo bet kokios matematikos sukūrimo teoriją. To esmė štai kokia. Visos algebros (matematikos) remiasi aksiomų sistema, kuri nėra įrodinėjama, ji paprasčiausiai priimama iš lempos. Tai pirmiausiai reiškia tai, kad nebūtinas joks atitikimas su niekuo šiame algebros fundamentaliame lygyje. Kad atitikimas nebūtinas rodo tai, jog egzistuoja begalinis aksiomų sistemų skaičius, pagal atitinkamą algebrą; kas tik patvirtina teiginį, kad aksiomos yra proto konstruktas, kurio galimybes riboja tik homo sapiens psichikos savybės. Pavyzdžiui, imkime kokią Hilberto algebrą, Focko algebrą, kurios naudojamos kvantų teorijoje ir kurios yra skirtingos nei kokia tradicinė grupių teorija, arba elementarioji algebra, kur 2 +2 = 4. Taigi turime įrodytus du dalykus: aksiomos yra proto konstruktas ir jų yra įmanomas begalinis skaičius, kurį riboja tik sąmonės galimybės. Vadinasi matematikos teorija yra ne dėsniai, ne tiesa, bet proto konstruktas, dėl kurio galiojimo sutariama taip, kaip ankstesniame pavyzdyje sutarta riešutų tikrovę išreikšti vaisiais. Kad tai būtų įmanoma, turi būti sutarta dėl to, ką vaisiai reiškia ir koks yra vaisų ir riešutų ekvivalentas. Matematika nėra tiesa, nes tas faktas, kad galimas begalinis matematikų skaičius rodytų, kad yra be galo daug „tiesų”. Bet tam tikros algebros atitinka tikrovę kokiuose nors siauruose ir dirbtiniuose matavimų rėmuose, tačiau atitinka tik kaip aprašymo sistema, kaip vaisiai apie riešutus, nes taip susitarta.

3. Dabar tarkime, kad kažkas sukuria aksiomų sistemą ir pavadina ją „ezoterika”. Tame nėra jokių problemų, nes aksiomų įrodinėti vis tiek nereikia, šiam reikalui net yra sukurta abstrakčiosios algebros teorija, kurios vienintelis reikalavimas, kad algebra būtų savo viduje neprieštaringa. Tada kuriamos teoremos, jos, remiantis aksiomomis, įrodinėjamos ir šitaip visiškai moksliškai gaunama ezoterikos matematika. Čia aišku – ne  viskas. Nes turime tik vaisių sistemą, bet neturime riešutų. Matematika yra ne tiesa, bet tik aprašymo kalba, kurioje kas nors pakeičiamas kažkuo kitu, kokiais nors ženklais. Bet ezoterikai pastebi, kad ši „ezoterikos matematika” būdama viduje nepriekaištinga, labai tinkama aprašyti tam tikrus vidinius ir išorinius ezoterinius reiškinius, kuriuos jie stebi savo nepriekaištingoje patirtyje. Ir šitaip, iš dvasios „riešutų tikrovės” sukuria teoriją, kuri aiškinimui naudoja „vaisių” analogiją.

Yra trys vietos kuriose gali būti dirbama: 1) matematinis kontinuumas, 2) fizinių parametrų kontinuumas ir 3) juslinis kontinuumas. Tikras žinojimas, arba įrodyta teorija gaunama tik tada, kai visi šie kontinuumai kokiame nors taške sutampa. Jeigu nėra trijų taškų sutapimo, nėra teorijos – yra tik hipotezė.

Mekabciel2017-01-08 17:49

klajunas rašė:Atsakydamas Mekabciel turiu priminti, kad žodis „dievas“ turi apibrėžimą, tai nėra bet kas, „kažkas nepažinta ar nepažinu“. Vikipedija pateikia tokį dievo apibrėžimą: „Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas.“

Ta prasme tai taip.

klajunas rašė:Ateistai neigia ne kažkokią nepažintą pirminę priežastį, bet antgamtinę esybę, kuris su objektais įeiną į sąmoningą santykį, taip kaip žmogus. Ateistai neigia, kad yra tokia priežastis, nepažintoji visumos skylė ir kad ją reikia garbinti religine forma.

tai ateistai, neigia ar neneigia, kad yra pirmine priezastis?

Negimas ir teigimas, to ko anksciau nejaute zmogus yra tiesiog kvaila. Cia daugiausia kokioje pozicijoje gali but zmogus tai – NEZINAU, MAN ATRODO, LABIAU TIKETINA, MANO NUOMONE.

Man tai kaip religinis zmogus isivaizduoja ta dieva ir kokiomis formomis ar kaip jis ieina i santyki su zmogum, neidomus. Galu gale pagal logika viskam yra vietos, ir arkliui su sparnais, nes juk begalybe, o begalybeje bet kas imanoma. :))

klajunas rašė:Jie neigia, kad nepažintoji skylė „įsako“, „pyksta“, „svaidosi žaibais“, „atleidžia“, „baudžia“, „džiaugiasi“, „visagaliauja“ žmogiškomis formomis ir t.t. Ir iš kitos pusės, kad žmogus turi „klauptis ant kelių“, „atgailauti“, „bijoti“, „paklusti“, „garbinti“, „melstis“, „laikytis visuotinybės skylės „įsakymų““, nes jeigu žmogus yra fantastinis stebuklas, tai toji įstabioji „Vieta“ turi būti dar įstabesnė, nes kitaip nutrūks priežastinė grandinė. Todėl, kad atsiradimas įmanomas tik iš geriausio į blogesnį arba lygų, bet ne geresnį, nes kad sukurtum geresnį, neužtektų gebėjimų.

Tai velgi, tam, kad neigti visu pirma reik but buvus kazkokiame santykije su ta jega.

Bet mano supratimu tai yra metafiziniai aspektai ir skirtingos Dievo jautimo busenos zmoguje. Zmogaus reakcija i isores poveiki dvasiniame suvokime. Visos sventos knygos tokiu principu parasytos. Alegorija.

Tai jei zmogus tam tikroje dvasineje busenoje jaucia kad "dievas" – "isako" (toks pojutis), tai toje busenoje zmogus atitinkamai i ta busena reaguoja sakykime – "klaupiasi ant keliu". Bet tai snekama ne apie fizinius veiksmus. Klaupimasis ant keliu, tai zmogaus ego busenos ir metamorfozes, priesingos altruistines jegos, kuri taip pat jauciama zmoguje, santykije.

a.t.sielis2017-01-08 17:54

Trečias pasirinkimas sekantis iš ateizmo ir religijos kartu – negali būti agnosticizmas

Galima apibendrinti, kad yra dvi pagrindinės kryptys: impersonalizmas ir personalizmas.

Jeigu pirmapradė tikrovė suprantama kaip beasmenė, tai impersonalizmas, jeigu pirmapradė tikrovė suprantama kaip asmeniška, tai personalizmas.

Impersonalizmas iš esmės yra ateizmas, o personalizmas iš esmės yra teizmas. Impersonalizmas gali būti materialistinis, kaip pvz. vakarietiškas į gamtamokslį besiorientuojantis ateizmas-materializmas. Gali būti nematerialistinis, kaip pvz. budizmo tuštumos koncepcija (sunya), hinduizmo majavados arba advaitos (monizmo) koncepcija. Budizmo tuštumos koncepcija teigia, kad pirmapradė tikrovė yra "tai", tam tikra neveiklumo tuštuma, tuo tarpu kai viskas kas veikia, kinta, yra laikina ir pilna kančių. Majavados koncepcija teigia, kad matomas pasaulis yra iliuzija, o pirmapradė tikrovė yra absoliuti vienovė, niekaip neapibrėžiama, neišreikšta būtis. Advaitos koncepcija – pasaulis yra tikras, bet kyla iš neapibrėžtos, neišreikštos, beasmenės būties, neturinčios savybių.

Dar yra visokių rečiau sutinkamų ir sunkiau apibrėžiamų variantų: agregorų teorija (iš esmės impersonalizmas), demonolatrija (sunku pasakyti, priklauso nuo to, kaip žiūrima), "Matricos" hipotezė (lenkia į impersonalizmą) ir kiti.

Grynas agnosticizmas turėtų vadovautis tik 3 ir 2 metodu, ir apie visumą gali kelti nebent hipotezes, bet jeigu prisirišimas ir tikėjimas savo hipoteze stiprėja, tai jau nustoja būti agnosticizmu.

Čia ištrauka iš mano senesnio teksto, kur aiškinu vienintelį įmanomą efektyvų metodą. Nėra jokių kitų metodų.
Yra trys vietos kuriose gali būti dirbama: 1) matematinis kontinuumas, 2) fizinių parametrų kontinuumas ir 3) juslinis kontinuumas. Tikras žinojimas, arba įrodyta teorija gaunama tik tada, kai visi šie kontinuumai kokiame nors taške sutampa. Jeigu nėra trijų taškų sutapimo, nėra teorijos – yra tik hipotezė.

Čia kalbi tik apie proto darbą ir protinius supratimus. Tai neapima žmogaus sąmonės kaip viršijančios kitus realybės parametrus, taip pat žmogui nepriklausančio kitokio proto aktyvumo, tame tarpe viršijančios tikrovės aktyvumo į žmogaus sąmonę.

Kadangi savo metodą aiškiniesi savo proto pastangomis, tai ribota. Todėl teiginys: "nėra jokių kitų metodų" nėra patvirtintas. Akivaizdžiai yra kiti metodai, ir žmonija juos sėkmingai naudoja. Galima neigti, bet tai tebus savo riboto proto pastangomis paremtas neigimas.

klajunas2017-01-08 18:25

a.t.sielis rašė:Čia kalbi tik apie proto darbą ir protinius supratimus. Tai neapima žmogaus sąmonės kaip viršijančios kitus realybės parametrus, taip pat žmogui nepriklausančio kitokio proto aktyvumo, tame tarpe viršijančios tikrovės aktyvumo į žmogaus sąmonę.

Kadangi savo metodą aiškiniesi savo proto pastangomis, tai ribota. Todėl teiginys: "nėra jokių kitų metodų" nėra patvirtintas. Akivaizdžiai yra kiti metodai, ir žmonija juos sėkmingai naudoja. Galima neigti, bet tai tebus savo riboto proto pastangomis paremtas neigimas.

Ir čia nesi visai teisus, kadangi įmanomos labai elementarios sąmonės teorijos, pasiliekant dalinio agnosticizmo rėmuose, tai yra nebandant aprėpti tai, kas žmogui neaprėpiama. Tačiau čia aiškinti būtų per daug painu. Jeigu rašyčiau santrauką, nebūtų efektyvu, atrodytų per silpna. Kad suvoktum principo esmę, turi matyti visumą. Todėl įkeliu failą, kurį buvau jau įkėlęs, tačiau nelabai kas domėjosi. Kas nepatingės, bent iš smalsumo pasižiūrės.

Tai, ką aš kalbu – nėra įrodyta, bet čia greičiau yra naujos paradigmos pradžia, kuri leidžia apimti tai, kas iki šiol mokslui atrodė nepasiekiama. tam reikia įvesti naujų realybės komponentų, bet tie komponentai pagrįsti analogija jau žinomų dalykų. Pavyzdžiui, naudojant fizikos standartinį modelį ir lauko bei kvanto koncepciją.

Norint paaiškinti sielą ir jos sąmonę, užtenka įvesti naujo tipo kvantų lauką, kuris analogiškas materialiems laukams. Aš tokį lauką/laukus vadinu gnostiniais laukais, nes jie tiesiogiai susiję su žmogaus suvokimo ir pažinimo galimybėmis. Taip sielos klausimas įstatomas į standartinę mokslinę paradigmą ir jai paaiškinti nereikia kurti jokių "aukštesnės realybės" pasakų, užtenka tradicinės "žemesnės realybės".

Trumpai tariant, suvokimas laikomas kvantinio lauko savybe, kuris yra įsivaizduojamas kaip "energijos" sankaupa. Siela yra gnostinis kūnas, kuris užsiima informacijos iš fizinio ir gnostinio pasaulio agregacija ir jos projekcija į suvokimo erdvę, kuri atsiranda vadinamajame luksorinų lauke. Jis nėra įrodytas, bet lygiai taip pat neįrodytas dievas.

Šitą suvokimo lauką, kaip tam tikrą sluoksnį realybėje galima postuluoti tokiu pat principu, kaip teistai postuluoja antgamtinę esybę. Teistai sąmonę išvada iš "supersąmonės", o ateistai, iš kosminių mastelių kvantinio lauko, kuris sugeba sukurti ekranines, informaciją agreguojančias struktūras.

Tai reiškia, kad kaip žmogų įmanoma išvesti iš aukštesnės realybės, taip pat galima iš žemesnės, naudojant tą pačią logiką, tik pasirinkus kitokią kryptį.

http://www.psytechnologijos.lt/files1/upload/Prezentacijos/s%26%23261%3Bmon%26%23279%3Bs%20teorijos%20santrauka.pdf

Mekabciel rašė:Tai jei zmogus tam tikroje dvasineje busenoje jaucia kad "dievas" – "isako" (toks pojutis), tai toje busenoje zmogus atitinkamai i ta busena reaguoja sakykime – "klaupiasi ant keliu". Bet tai snekama ne apie fizinius veiksmus. Klaupimasis ant keliu, tai zmogaus ego busenos ir metamorfozes, priesingos altruistines jegos, kuri taip pat jauciama zmoguje, santykije.

Jeigu žmogus tai jaučia, tai jis ir daro: pavyzdžiui, jeigu apima įsiūtis – trenkia per galvą. Bet čia jau ekstremalios būsenos, viena dėl savo smurto, kita dėl priežasties anapus galvos, nebuvimo. Arba dar: galvoje susižadina impulsų chaosas – žmogų ištinka epilepsijos priepuolis ir žmogus šiam smegenų įsakymui "paklūsta". Bet čia jau ligos klausimas. Baisiausia, kai tokį ligonį pradeda mėgdžioti sveiki žmonės ir tai tampa mada ir net prievartine sistema. Štai kur problema…

a.t.sielis2017-01-08 18:51

klajunas rašė:Šitą suvokimo lauką, kaip tam tikrą sluoksnį realybėje galima postuluoti tokiu pat principu, kaip teistai postuluoja antgamtinę esybę. Teistai sąmonę išvada iš "supersąmonės", o ateistai, iš kosminių mastelių kvantinio lauko, kuris sugeba sukurti ekranines, informaciją agreguojančias struktūras.

Labai gerai, vadinasi, taip pradedi postuluoti holistinę teoriją, o jai galioja visas tas priežastingumo nagrinėjimas, kurį jau aptariau.

Nesvarbu, kokiais žodžiais, ar kokioje vietoje – "už kosmoso, gamtos" (antgamtė) ar "kosmose, gamtoje" – postuluosime visų priežasčių priežastį, realybės pagrindą, vis vien jis turės turėti pakankamas savybes arba (agnostinė pozicija) – jis turės būti neapibrėžiama kitokybė. "Už kosmoso" ar "kosmose", pagal savybes realybės pagrindas yra "virš", tuo būdu ir "ant".

klajunas2017-01-08 19:00

a.t.sielis rašė:Labai gerai, vadinasi, taip pradedi postuluoti holistinę teoriją, o jai galioja visas tas priežastingumo nagrinėjimas, kurį jau aptariau.

Nesvarbu, kokiais žodžiais, ar kokioje vietoje – "už kosmoso, gamtos" (antgamtė) ar "kosmose, gamtoje" – postuluosime visų priežasčių priežastį, realybės pagrindą, vis vien jis turės turėti pakankamas savybes arba (agnostinė pozicija) – jis turės būti neapibrėžiama kitokybė. "Už kosmoso" ar "kosmose", pagal savybes realybės pagrindas yra "virš", tuo būdu ir "ant".

Tačiau pasekmės labai skirtingos, vienu atveju gaunasi religija, kaip garbinimas ir kultas, o kitu nesigauna. Ateistai sąmonės lauko išaukštinimo pagrindu nekuria jokių organizacijų, priešingai nei iš senovės stiprybę semiantys teistai.

cs2017-01-08 19:11
Religija, kaip ir ateizmas yra pasirenkamas variantas, sąmoningas ir tikras požiūrio ir atramos taškas sudarytas iš vietinių atsiminimų ir patirčių. Jeigu pabandytume pažvelgti į prasmę, visa tai priežastingume yra begalo reliatyvu vis iš kiekvienos asmens perspektyvos.

Religija kalba apie suvienyjimą, visų požiūris sueina į vieną atramos tašką arba šaltinį. Šaltinis yra požiūrio suteikėjas. Galima sakyti, kad religijoje yra suteikėjas ir atradėjas. Abu sukuria informacija, kurios patikinamumas ir pagrindžiamumas toks didelis, kad jo nesiektina abėjoti.

Ateizmas suvienyjimo neturi, būtent todėl pagrindinė koncepcija tokia, kad kiek ateistu tiek ir skirtingų požiūrių. Visiškai reliatyvu vienas kito atžvilgiu, bei vis kitų idėjos visiškai skiriasi. Visiškai galima pamatyti, kaip kitoniškai gali kitas matyti tuos pačius dalykus. Ateizme yra sričių, kur negalima turėti kitoniško požiūrio, nes vadovaujamąsi susietumo koncepcija, tačiau tas nevisai trugdo.

Išvada tokia, kad dabar jau viskas galutinai aišku. Vyksta, kažkoks netinkamos paskirties sukeltas "judesys", kuris sukelia vis kitokius vertinumus ir reakcijas. Tai sukelia chaosą, tačiau, chaosas gali slypėti ir už visiško susietumo, softinimas gali būti "išsivadavimas".

Kada negalima turėti kitoniško požiūrio, negalima pridėti nieko savo. Vadinasi, jeigu pradinės sąlygos yra kaip pasirinkimas – jis yra didžiausia priežastis iš iki šiol atrastų. Atsiminimas sudarytas nepridedant nieko savo yra ne melas, religija nors ir mano, kad turi labai plataus pritaikymo požiūrį, ištikro net "nebetelpa" suvokti, kaip ištikro pradas yra didžiausia ir teisingiausia priežastį turintis konkretus esinys.

Ateizmas pagrinde ir apiima prado ieškojimo galimybes, bei pagrinde ir turi. O religija prado ieškojimus laiko "blogio kūriniais" ir papildomais kūriniais, kurių siūlo vengti. Tačiau religija neaiškindama siūlo vengti, turi kažkokį savotišką tiesą apie prado panaudojimą, ir religija yra atsakymas (ar prado ieškojimas nuveda teisingu keliu.)

a.t.sielis2017-01-08 19:20

klajunas rašė:vienu atveju gaunasi religija, kaip garbinimas ir kultas, o kitu nesigauna. Ateistai sąmonės lauko išaukštinimo pagrindu

Iš esmės tavo hipotezė būtų agnostinė (tektų postuluoti "agnostinę kitokybę" kaip "kvantinio lauko" kokybes ir savybes). O tai neprieštarauja supersąmonei ir teizmui.

O jeigu bandysi griežtais priežastiniais ryšiais susieti "kvantinį lauką" (priežastį) ir sąmonę (efektą), tai:

1. "Kvantinis laukas" negalės būti be pakankamų pranašesnių savybių ir kokybių nei efektas. Arba jeigu "kvantinis laukas" nėra vienintelė pirmapradžio pagrindo dalis, tada visa sistema turės turėti tas kokybes.
2. Galėdamas produkuoti mažą sąmonę, "kvantinis laukas" galės produkuoti ir visaapimančią sąmonę.
3. Pats nebūdamas vienyje su visaapimančia sąmone, "kvantinis laukas" bus kaip priežastis, o visaapimanti sąmonė kaip efektas. O tai prieštarauja priežasties pasekmės ryšiui, "kvantinis laukas" turi turėti pranašesnę galią negu visaapimanti sąmonė, vadinasi, "kvantiniame lauke" turės būti dar viena viršijanti sąmonė.

Taigi, ateizmas tuo nėra paremtas nei įrodytas, tai tiesiog neigiantis prieskonis prie agnostinės hipotezės ar teorijos. Neigiantis sentimentas, tiesiog dėl tokių dalykų, kad "nepatinka garbinimas" ir pan.

Supersąmonės ir sąmonės bendravimas įmanomas, ir turint galvoje dydžių ir galių skirtumą, santykis yra atitinkamas, pagarbus. Jeigu santykis artimas (sąmonė bendrauja su didele sąmone, yra giminingumas), tada jis ir meilus.

Ateistai, neigdami pagarbą ir meilumą, labai gerbia ir myli save, savo intelektą, protą, savo sentimentus, savo nuomones, savo gyvenimą ir t.t.. Iš esmės, tai jų santykis su savo pačių sąmone. Tai argi keista, kad tokie patys dalykai gali būti mažos sąmonės ryšyje su didele sąmone? Jeigu ateistas bendraudamas su savo paties maža sąmone ją pradeda garbinti, daug adekvačiau, kai maža sąmonė garbina iš tiesų garbinimo vertą supersąmonę.

cs rašė:Ateizmas pagrine ir apiima prado ieškojimo galimybes, bei pagrinde ir turi.

Prado ieškoti labai gerai, tiesiog nereikia jo nepagrįstai primityvinti ir redukuoti.

cs2017-01-08 19:29

a.t.sielis rašė:Prado ieškoti labai gerai, tiesiog nereikia jo nepagrįstai primityvinti ir redukuoti.

Tavo posakis nekyla iš didesnės priežasties. Bet kartais melas apsaugo. Meluoti religijoms reikia, nes žino per daug. To tik nesako. Didelė patirtis iš kažkokio konkretaus žinojimo ir nieko daugiau. Tai kam nepasako paprasčiausiai?

Man pavyzdžiui viskas aišku kaip ir kas čia vyksta. Kaip matyti, pradas ir religija yra skirtingi dalykai. Požiūrį turėti ir jo neturėti yra skirtingi dalykai. Kaip ir susietumas ir nesusietumas skiriasi.

a.t.sielis2017-01-08 19:38
Tiesiog jie ieškodami iš karto apsibrėžia ką nori rasti – beasmenius dalykus 🙂 Ko ieškosi, tą ir rasi 🙂

O kad viskas aišku, labai gerai. Aiškumas ir turi būti diskusijų rezultatas.

klajunas2017-01-08 19:39

a.t.sielis rašė:O jeigu bandysi griežtais priežastiniais ryšiais susieti "kvantinį lauką" (priežastį) ir sąmonę (efektą), tai:

1. "Kvantinis laukas" negalės būti be pakankamų pranašesnių savybių ir kokybių nei efektas. Arba jeigu "kvantinis laukas" nėra vienintelė pirmapradžio pagrindo dalis, tada visa sistema turės turėti tas kokybes.
2. Galėdamas produkuoti mažą sąmonę, "kvantinis laukas" galės produkuoti ir visaapimančią sąmonę.
3. Pats nebūdamas vienyje su visaapimančia sąmone, "kvantinis laukas" bus kaip priežastis, o visaapimanti sąmonė kaip efektas. O tai prieštarauja priežasties pasekmės ryšiui, "kvantinis laukas" turi turėti pranašesnę galią negu visaapimanti sąmonė, vadinasi, "kvantiniame lauke" turės būti dar viena viršijanti sąmonė.

a.t.sielis rašė:Ateistai, neigdami pagarbą ir meilumą, labai gerbia ir myli save, savo intelektą, protą, savo sentimentus, savo nuomones, savo gyvenimą ir t.t.. Iš esmės, tai jų santykis su savo pačių sąmone. Tai argi keista, kad tokie patys dalykai gali būti mažos sąmonės ryšyje su didele sąmone? Jeigu ateistas bendraudamas su savo paties maža sąmone ją pradeda garbinti, daug adekvačiau, kai maža sąmonė garbina iš tiesų garbinimo vertą supersąmonę.

Čia tik vėl galima sugrįžti prie to, kas jau kalbėta, o būtent prie metodo. Tau atrodo, kad laisvas samprotavimas ir spėliojimas gali būti patikimų žinių šaltinis, o mokslinis ateistas teigia, kad turi būti rimtai tiriama. Ant tokio laisvo stiliaus "žinių" pamato neįmanoma be apgaulės nieko statyti, nes tai tas pats kaip statyti namą ant smėlio. Naivūs žmonės tokiu laisvu samprotavimu patiki kaip žiniomis ir yra apgaunami, nes čia ne žinios, o tik abstrakčios galimybės pagal žmogaus versiją.

Turėtum šiek tiek rimčiau pažiūrėti į metodologinio griežtumo klausimą, nes tokiuose išprotavimuose per daug lengvabūdiškumo. Čia nėra pažinimas, tik niekuo neįpareigojančios nuomonės. Jos leistinos tiek, kiek lieka savo rėmuose, bet kai pradeda kelti savo pretenzijas į realybės kontrolę, tai neleistinas ribos peržengimas. Galima turėti savo įsitikinimus, net bendraminčių bendruomenę, bet tai nepakankamas pagrindas reikalauti privalomo išpažinimo. Nes metodas, kuriuos šios nuomonės susiformuojamos – labai silpnas. Tik tikimybės ir galimybės, bet jokio fakto.

Nei vienas toks nuomonių apreiškėjas nėra parodęs jokių stulbinančių žinių. O tai kas parodoma, įmanoma pasiekti elementariu filosofiniu išprotavimu.

cs2017-01-08 19:41

a.t.sielis rašė:Tiesiog jie ieškodami iš karto apsibrėžia ką nori rasti – beasmenius dalykus  Ko ieškosi, tą ir rasi

O kad viskas aišku, labai gerai. Aiškumas ir turi būti diskusijų rezultatas.

Tu turėjai per religiją rasti mano užduotam klausimui atsakymą. Tačiau tavyje matau mažesnį išmanymą. Arba baimę.

a.t.sielis2017-01-08 19:49

klajunas rašė:Galima turėti savo įsitikinimus, net bendraminčių bendruomenę, bet tai nepakankamas pagrindas reikalauti privalomo išpažinimo. Nes metodas, kuriuos šios nuomonės susiformuojamos – labai silpnas. Tik tikimybės ir galimybės, bet jokio fakto.

Nei vienas toks nuomonių apreiškėjas nėra parodęs jokių stulbinančių žinių. O tai kas parodoma, įmanoma pasiekti elementariu filosofiniu išprotavimu.

O kas gi reikalauja privalomo išpažinimo? Be abejo, tai ką kalbu yra filosofiniai samprotavimai, patys kaip tokie, jie nėra kažkokia absoliuti tiesa.

Esmė tokia: faktų sankaupos yra apreikštosiose religijose. Yra ir tų faktų tikrumą paremiančios filosofijos. Kai kurie neigia faktus, bei jų racionalų pagrįstumą, ar racionalų atitikimą realybei. Neigimas – subjektyvus pasirinkimas, no problem. Bet filosofinės diskusijos lauke atrandama, kad neigimas nieko negali pasiūlyti, išskyrus agnosticizmą, kuris pats paneigia ateizmą.

cs rašė:Tačiau tavyje matau mažesnį išmanymą

O kodėl gi ir ne, niekas nesakė, kad aš išminčius. Esu ribotas žmogus, tiesiog turiu ką pasakyti apie ateizmo ir teizmo klausimus.

klajunas2017-01-08 19:56

a.t.sielis rašė:Esmė tokia: faktų sankaupos yra apreikštosiose religijose. Yra ir tų faktų tikrumą paremiančios filosofijos. Kai kurie neigia faktus, bei jų racionalų pagrįstumą, ar racionalų atitikimą realybei. Neigimas – subjektyvus pasirinkimas, no problem. Bet filosofinės diskusijos lauke atrandama, kad neigimas nieko negali pasiūlyti, išskyrus agnosticizmą, kuris pats paneigia ateizmą.

Čia panašiai kaip matuotis bicepsus, pas ką didesnis. Pas teistą didelis kaip pas Popajų, bet pripompuotas oro, o pas kuklų ateistą mažas, bet užtat TIKRAS.  😀

(Gaunasi agnosticizmas – dėl sąžiningumo, bet jis nieko nepaneigia, jeigu ant situacijos neužmaukšlinta iliuzinė teistinė matrica. Kiek galima kartoti per teistinį metodą ir matricą eina oras.)

a.t.sielis2017-01-08 20:02
Vėl neigimas, tik kitais žodžiais 😀 Tie patys sentimentai 🙂
cs2017-01-08 20:04

a.t.sielis rašė:O kodėl gi ir ne, niekas nesakė, kad aš išminčius. Esu ribotas žmogus, tiesiog turiu ką pasakyti apie ateizmo ir teizmo klausimus.

Taip tu ribotas, bet labai naudingas kažkam kitam. Tu labai praverti, būtent tokioje situacijoje, kai reikia sužinoti apie religijas.

Kartais požiūris ir yra atsakymas. Aš žinau, kad religija ne šiaip sau ekspermentavo su žmonių santykiais ir situacijomis, norint įrodyti teisingumą ir labai ribotą teisingumą iš mažos perspektyvos. Religija neatsveria didžiosios dalies, tačiau turi tam tikrus atsakymus, jeigu argumentai religijose sutinkami kaip draudžiami konkrečiai nuomonei. Jeigu religija draudžia šeip sau, tai nebūtų galima laikyti religijos tikros ir apskritai – vien vėjai būtų. Bet panašu, kad draudimas yra sudarytas iš kažkokios didesnės patirties, religija turi realius atsakymus, nes ekspermentavo.

Religija yra bendrai nutarusi, ką nuslėpti ir viskas ties tuom pasibaigia. Pavyzdžiui scienticizme ar kitokiame pažinimo metode vyksta 'open source' metodas, kai visi gali viską suvokti su paaiškinimais. O religijoje tokių paaiškinimų nesiekiama pateikti ir net nenorima išduot paslapčių.

Vadinasi kaikurios vertybės dar laikomos tokiomis didelėmis, kad mano, peržengus ribą, nebebus įmanoma sugrąžinti.

Tu gali ir nesakyti, bet matai, kad tu kiaurai permatomas. Jokios apsaugos nesulaukei per religijas.

klajunas2017-01-08 20:18

a.t.sielis rašė:Vėl neigimas, tik kitais žodžiais  Tie patys sentimentai

Jei žiūrėtum ne per vieną akį, tai matytum ir neigimą, ir teigimą. Neigiamas silpnas, orinis metodas (toks kaip apreiškimas) ir teigiamas mokslinis metodas (toks kaip eksperimentas).
Apreiškimas duoda būseną – žmogus pasijaučia kad žino paslaptis ir jaučiasi laimingas; mokslas duoda praktinę naudą, tokią kaip technologinės galimybės. iliuzinė būsena, panašiai kaip sučiulpus EKSTAZY, ir reali galia – KĄ RENKATĖS?
Norint gerai gyventi nebūtina savo galvą įstatyti į visaapimančią schemą, kuri naudojama kaip koks orgazmatronas.

cs2017-01-08 20:38
Ateizmas nėra religija, labai negalima žiūrėti turint tokį požiūrį, kai yra kažkokie "pilni variantai" ir vienas "pilnas, bet tuščias". Tokia logika visur beveik pritaikoma, bet ji yra tik metodo dalis ir toks požiūris yra nedidesnis.

Daug kur akcentuojamas tas požiūris, bet realiai toks pradas, nors ir labai didelį džiaugsmą suteikia ir turi praktinį panaudojimą, nėra kažkas tokio tobulo už ko nieko nebesusikurtų. Kaip tik matau daug galimybių, bet paprasčiausiai neradus variantų visur tas variantas prikišamas ir nesistengiama parodyti, jog visko yra daugiau. Tam reikia numatyti naują požiūrį.

Asmeniškai man, pradas nėra taip įsivaizduojamas, kaip ką tik aprašiau. Pradas tai nėra, į ką bet ką įdėjus keičiasi sudėtis. Ir dažniausiai sudėtis ir pats pradas atvaizduojamas ne itin gerai. Vaizduojamas kažkoks "nerealus", didelis nuokrypis.

Yra visokių kitokesnių versijų ir palaikymų kaip pradas atrodo. Aš vis kitaip suvokiau vis skirtingais laikais. Pavyzdžiui, kaip gaminį, kaip kažkokios stadijos gaminį, arba kaip kažkokią sudedamąją dalį.

a.t.sielis2017-01-08 23:33

klajunas rašė:Neigiamas silpnas, orinis metodas (toks kaip apreiškimas) ir teigiamas mokslinis metodas (toks kaip eksperimentas).

Kaip kalbėjau, tiesioginis jutimų patyrimas ir apmąstymai, kas iš esmės sudaro eksperimentinį gamtamokslį, tinka šiam pasauliui tyrinėti, bet pirmapradės realybės pažinimo suteikti negali.

Mokslininkas mokslą daro savo protu, protas yra ribotas ir silpnas. Todėl protinės pastangos yra silpnas metodas.

Tuo tarpu apreiškimas, ateinantis iš supersąmonės, savo galia lenkia protą begalybę kartų.

klajunas rašė:Apreiškimas duoda būseną – žmogus pasijaučia kad žino paslaptis ir jaučiasi laimingas; mokslas duoda praktinę naudą, tokią kaip technologinės galimybės. iliuzinė būsena, panašiai kaip sučiulpus EKSTAZY, ir reali galia – KĄ RENKATĖS?

Mokslas duoda tam tikras technines galimybes, ne daugiau, ir šiuo metu, turėdama visas techines galimybes, 7 mljrd. gyventojų turinti planeta vargsta. Tie patys lietuviai vargsta ir bijo Rusijos, nors turi mokslo duotas technines galimybes. Techninės galimybės nesustabdo žmonių blogio, agresijos, karų, negali sustabdyti sausrų, nederliaus ir t.t.

Mokslas nesustabdys sielos išėjimo iš fizinio kūno ir nepadės sielai jos tolesniame kelyje. Tuo tarpu apreiškimas leis sielai sustiprinti ryšį su Kūrėju, ir nuves į jos amžinus namus. Siela blaškosi materialiame pasaulyje, bando įsikibti į mokslą, bet mokslas padės ne daugiau, negu šuns uodega plaukiant vandenyne – įsikabinęs šuniui į uodegą, vandenyno neperplauksi.