klajunas rašė:forume nepavyko išprovokuoti "išbarstyti perlus kiaulėms", todėl girdime tą pačią litaniją, bet nematom konkretikos.
O kokios konkretikos reikia? 😀 Dievo neregiu, Jis su manim nekalba, jeigu tokios, tai tokios neturiu. O kokių perlų esu atradęs iš šventraščių ir šventųjų, t.y. tų, kas toliau pažengę dvasios suvokime negu aš, tai esu pasidalinęs forume ne kartą, kaip ir kiti tikintieji šiame forume. Mano pažanga, kaip ir kitų tikinčiųjų šiame forume, tik tokia, kad sugebu suvokti, kad tai perlai ir kuo tai yra perlai, ir dalykus apmąstyti, pagrįsti šiapusiniame kontekste.
Pavyzdžiui, kodėl neturėtų intelektualesnis žmogus dvasinio-intelektualinio peno ieškoti stygų teorijoje, kuri iš tikro yra labai įmantri ir sunkiai suprantama. Kas gali garantuoti, kad tai irgi nėra aukštesnės realybės apreiškimo formos.
Galima, tai Einšteino kelias. Tokie kaip Einšteinas mąsto apie kosmosą, gilinasi į mokslines teorijas, arba patys jas sukuria. Einšteinas taip ir kalbėjo, kad jam per tai prieinamos aukštesnės realybės apsireiškimo formos, ir kad toks yra jo dvasingumas.
Bet mąstymas apie kosmosą tokiu rakursu yra mąstymas apie materiją, apie kūriniją. Nereikia pamiršti, kad žmogus turi ne tik protą, intelektą, bet ir sielą, sąmonę. Protas ir intelektas yra riboti, šio materialaus kosmoso kūrinijos dalis, todėl negali įsiskverbti į už kosmoso ribų esančią tikrovę, Sąmonės sferą. Didžioji Sąmonė, Dvasia pažįstama dvasiniu "instrumentu" – sąmone, siela.
Asmeniškai, niekada neužsiimčiau bandymais suvokti stygų teoriją, nes 1. tai ribotų žmonių ribotas išmąstymas apie jiems per didelį dalyką, t.y. apie kosmosą, gamtą, kurios jie niekaip negali aprėpti. T.y. tai frustruojančių ir nesėkmingų jų pastangų rezultatas 2. kaip toks, jis nieko pilnavertiško negali suteikti. Einšteinas galėtų iš jos išspausti tam tikrus suvokimus, nuojautas, bet ne daugiau. Tai tarsi žiūrėti į saulę užsimerkus, matosi, kad pro akių vokus mušasi kažkokia šviesa, bet kadangi užsimerkęs, tai nieko daugiau nematai ir nepatiri, apart tos dalinės informacijos. 3. kaip minėjau, protas negali suvokti Sąmonės.
Su tradiciniu religingumu problema ta, kad jis per daug etizuotas ir tobulėjimas asocijuojamas pirmiausiai su paklusnumu. Man asmeniškai tobulėjimas yra stiprėjimas ir galimybių plėtimasis. Taip pat per didelis akcentas jausminei psichikos pusei, kai didelė dalis žmonių norėtų puoselėti protą, ir nori tikrų žinių, ne ezoterinių būsenų ar potyrių.
O čia jau įdomiau. Manau, paklusnumas arba nuolankumas prasideda jau esant Dievo suvokimui, tikėjimui. Kai žmogus pradeda religinę praktiką, mokymąsi, vadinasi, jis tiki mokymosi tikslu ir procesu, turi atitinkamą santykį su Dievu ("aš mažas, Visuma didelė, aš esu joje, priklausomas nuo jos"), ir tai natūrali jo būsena.
Mano galva, problemų tradicinėse religinėse sistemose gali kilti, kai žmogus neturėdamas dar tokio sąmonės lygmens, bandomas įvesti į tą tradiciją. Sakykim, jam gali sakyti, "tu būk paklusnus, melskis", bet realiai jis dar neturi tikėjimo, ir net neturi suinteresuotumo, susidomėjimo. Nes jeigu yra suinteresuotumas, susidomėjimas, ieškantis žmogus natūraliai yra priimantis savo ieškojimų objektą, besistengiantis.
Sakykim, pasakytume kam nors "atgailauk". Žmogus sakytų, "aš netikiu nuodėme, už ką man atgailauti". "O tu vis vien atgailauk, net jeigu ir nežinai dėl ko". Jeigu jis iš tikro jaučia įkvėptumą bandyti ta linkme, ir taip darytų, būtų praktinė pažanga iš to. Bet jeigu ne, jis to nebandys, o jeigu kas verstų tai daryti, tai nesąmonė.
Tie žodžiai "atgailauk" būtų tarsi žadintuvo skambutis, kai žmogus dar miega ir nesupranta, apie ką čia, bet iš karto ir pradeda busti, ir kažkodėl suvokia, kad yra kažkoks poreikis atgailauti. O judant toliau ta linkme, jam ateina ir suvokimas ir žinojimas, kas gi buvo tie apgailestautini dalykai jo gyvenime. Tai jeigu miegantis girdi žadintuvą, jis bunda, jeigu miega taip kietai, kad negirdi, tada nebunda. Tiesiog negirdi.
Yra įvairių tobulėjimo metodų, religija grynuoju pavidalu yra prabudusios sielos kelias. O pvz. jogiai lavina kūną, bando nuraminti protą, pasiekti mistinių galių. Bet jie irgi siekia ezoterinės būsenos.
cs rašė:Tada, kodėl nenorėtum būti? Gal pabandyk dievu būt, juk tai aukščiausia būsena, kurios visi ir siekia religijos primestu keliu siekti? Kodėl neįsiliejus į gryną religinį mokymą ir kodėl tiesiog savęs nepalaikius ateistu? Ar variantų trūkumas tau neįžvelgiamas?
Žinau, kad esu be galo mažas, o Dievas – begalinis. Toks skirtumas. Niekas negali begalinio sudėti į kažkokias ribas, todėl aišku, kad niekada nebuvau begalinis. Vadinasi, nesu Dievas, tik esu Jo dvasinių galių manifestuota maža esybė. Tada mane domina, kas gi aš esu, pagal prigimtį, kurią suteikė Dievas, ir koks mano ryšys su Juo, su Visuma? Ateistas reiškia a-teistas, prieš Dievą. Ar aš prieš Dievą? Ne, kodėl turėčiau būti prieš? Už, ir su Juo 🙂