Skip to main content

Dialogas su ateizmu

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
a.t.sielis2017-01-01 11:36
Kai buvau ateistas, būdamas 17-18 metų amžiaus, man tiesiog trūko paaiškinimų ir įrodymų. Niekas net nebandė paaiškinti ar įrodyti. Jeigu būčiau žinojęs tuos įrodymus, kuriuos žinau dabar, manau, ateistas nebūčiau buvęs ilgiau negu 5 minutes.

Be to, pradinėse klasėse mums buvo pravesta ateizmo valandėlė (buvo sovietiniai laikai, mokytojai tai buvo privaloma), o tokie įspūdžiai nusėda į sąmonę, juos išsklaidyti reikia kažkokių stipresnių įspūdžių.

Dar vienas dalykas, kuris sąlygojo ateizmą, tai materialistinė evoliucijos teorija, kurią pateikė biologijos vadovėliai, tarsi labai užtikrintą.

Buvo dar toks Anzenbacherio "Filosofijos įvadas" pilkais viršeliais, kuriame jis buvo parašęs, kad Dievo filosofiškai įrodyti neįmanoma. Irgi suklaidino, paskaitęs maniau, kad tikriausiai taip ir yra. O iš tikro taip nėra, filosofiškai įrodyti galima, ką ne vieną kartą darėm šituose forumuose.

Tokius trūkumus aš patyriau. O ko jums trūksta?

cs2017-01-01 21:36
Nepatrauklus pateikimo variantas nesuteikia pilnos pasitikėjimo ir tikėjimo garantijos. Kada įkyriai kasnors bando įtraukti ar pasiimti tave konkrečiam pažinimui ar tikėjimui, iškart prarandamas pasitikėjimas, nebesutampa lūkesčiai su realybe.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti kas siūlo tau būtent taip konkrečiai tikėti, jei tu nenori. O jeigu tu nežinai ar norėsi ateityje tikėti, kiti įkyriai kišdami dar labiau apsunkina. Kada negali pasirinkti, negali neprarasti ateities pasirinkimo. Jis priverstinai jau tavo gyvenime neberįš ir bus išnaudotas visiems laikams. Todėl labai reikia atkreipti dėmesį (kaip tu kokybiškai tą pažinimą įvaldysi iki kol nebegalėsi). Pagrindas vistiek norint išvengti kančių bus materialistinis.

Jei dar nesupratai apie ką kalbu, pasakysiu apibendrintai.

Jei tau nuo pradžių akcentuojama krikščionybė ir religinė tematika – tu jos nebepasieksi vis vėliau. Jei akcentuojamas ateizmas – norėsi ieškoti prieglobsčio religijose ir galbūt realiai jį gausi.

Pagalvoti reikia, kas šiuo metu labiausiai akcentuojama ir ko tikėtis ateityje galima iš to. Panašu, kad ateityje atsiras tarpinė rūšis tarp negatyvizmo ir pozityvizmo. Tai vyks per susimaišymą ir realių pasaulio "paklaidų" buvimą. Kažkas ateityje turi būti atrasta, norint išvengti labai didelės "paklaidos" ir "nuokrypio".

a.t.sielis2017-01-01 22:18
Na, per didelis bendruomenės spaudimas (pvz. neparuoštas įvedimas į maldą), greitas pristatymo tempas, netinkamas (nepritaikytas) pateikimas, tie dalykai gali pasitaikyti. No problem, manau. (Kodėl? Todėl kad kaip mokslinės teorijos viena iš validavimo savybių yra paaiškinamoji galia (explanatory power), kažkas panašaus yra ir religijoje, dar reiktų pridėti "attraction power", potraukio galią. Jeigu netinkamai pateikiami dalykai nelimpa, žmogus ieškos kažko kito, kol neras, to, kas tenkina jo širdį. O širdies kelias ir yra tas tikrasis jam skirtas ir pritaikytas kelias, atitinkantis jo sąmoningumo ir ryšio su Dievu išsivystymo laipsnį).

Pvz. tikybos pamokose vidurinėje mokykloje mus pradėjo mokyti nuo biblinio pasaulio sukūrimo, Kaino ir Abelio istorijos, ir Senojo Testamento. Jeigu pvz. man dabar duotų užduotį supažindinti moksleivius su krikščionybe, taip nedaryčiau, nes šiuolaikinis žmogus be įvedimo į kontekstą negali suprasti krikščioniškos sukūrimo versijos kaip kažko natūralaus, o tolesnis ST pasakojimas irgi jam nieko daug nesako. Iš pradžių reikia paaiškinti, kas čia per pasakojimo forma, kokios jos ypatybės, kaip ja reiktų tikėti, ir kaip ja nereiktų tikėti, koks yra santykis tarp dabar paplitusio visatos atsiradimo įvaizdžio, ir biblinio įvaizdžio, kaip nenusimušti nuo esmės, ir kokie yra tikslingumai bei implikacijos. Ir t.t. ir pan.

Bet kuriuo atveju, neverta pradėti nuo Pradžios knygos ir nuo Senojo Testamento. Reiktų pradėti nuo NT arba nuo šiuolaikinių apreiškimų, arba dar kažkaip kitaip. NT gali kelti abejonių, šiuolaikiniai apreiškimai yra visiškai istoriškai fiksuoti, ir abejonių nekels.

Įkyrumas vėlgi, no problem, čia kaip merginų dėmesys, jeigu mergina tau nepatinka, jos dėmesys erzins ir atrodys kaip įkyrumas, o jeigu patinka, tada nesijaus įkyrumo. Tai religija yra kaip labai gera ir graži mergina, kuri rodo žmogui dėmesį, bet kol žmogus tam nepribrendęs, jam tai tiesiog įkyrumas.  Jokios žalos čia nėra. Sorry dėl palyginimo 😀

P.S.: Beje, kodėl religijos pateikimas turėtų būti ankstyvas? Todėl, kad žmogui augant, ir gyvenant, vis didėja jo nuodėmių našta, ir likimo svoris, kurį jis patiria, žmogus įgauna daug materialistinų savybių, be to susidėvi jo emocijos ir sveikata. Tokioje būsenoje, sakykim, nuo 50 metų amžiaus, pažanga tikėjime sunkiai įmanoma. Jeigu nuo 12 metų amžiaus žmogus nėra dar atradęs tikėjimo, tai per tuos toliau sekančius metus jis praras daug vertingų savybių, kurios jam labai padėtų tikėjimo kelyje. Atgal tos savybės nebesugrįš, todėl vėliau pradėjęs tikėjimo kelią, jis bus kažką pralošęs.

cs2017-01-02 11:22
Sutinki, kad galima kiekvienus dalykus tąsyti kaip užsinorėjus. Neišimtis ir religinis mokymas. Pateiktis gali būti mažesnės kokybės, bet išdėstoma tuom viskas (pasakoma viskas). Šioks mokymas sukuria "stiprią" nuomonę, kuri dažniausiai kelia patrauklumo niuansus.
a.t.sielis2017-01-02 12:24
Niekas gyvenime nėra pateikiama ant lėkštutės. Net ir pinigų reikia stengtis užsidirbti 🙂 Ir kad valgytum, reikia šaukštą semti ir į burną dėti.

Kad ir kas vyktų, yra paties žmogaus atsakomybė. Sakykim, gimiau Lietuvoje, kurioje buvo sovietų laikai, dabar yra Rusijos grėsmė. Tai tik mano atsakomybė, nes kodėl aš čia gimiau? Kodėl ne kitoje vietoje? Tai susiję su mano atsakomybe ankstesniame gyvenime.

cs2017-01-02 12:46
Ar nenorėtum pagyventi "pradinėje" valstybėje?

Visos valstybės gali būti pradinėmis. Tau išgyventi tereikia vandens + deguonies + optimalios temperatūros (tavo kūnui palaikyti (norint nesuardyti kūno svarbių audinių).

Atsakomybė yra nustatomas dydis. Pradinėje valstybėje atsakingumas yra visada pakankamas, normalus. O kitokių atvėjų nebūna. Tau rinktis.

a.t.sielis2017-01-02 12:56
Nežinau, kas ta "pradinė valstybė", bet tai į šią temą neįeina 🙂

Atsakomybė reiškia, "kaip pasiklosi, taip išsimiegosi". Joks veiksmas, nutinkantis mūsų atžvilgiu, ar aplinka, nėra neteisingi, nes patys tai nulėmėme savo egzistenciniais judesiais arba darbais ankstesniuose gyvenimuose. Todėl bet kokie priekaištai aplinkai nėra reikalingi. Nėra kam priekaištauti, tik sau. Atitinkamai, ir priekaištai religijai, ar jos pristatymui, irgi tušti.

Pvz. galėčiau sakyti, man ne taip pateikė religiją sovietmečiu, bet kodėl aš gimiau tokioje vietoje ir tokiu laiku? Vadinasi, pats atsakingas, būčiau kitaip elgęsis praeituose gyvenimuose, gimčiau visai kitoje vietoje.

cs2017-01-02 13:23
Pateiktis kaip ir sakiau, yra nekokybiška ir ne totalitarinė. Reikės daugiau (ir įkyriau) kišti religijas, kadangi dar nematau, kad būtų prarastas steriotipas manyti, jog "dievo nėra". Tada kokybė bus atitinkama.
a.t.sielis2017-01-02 13:31
o.k., pradėk savo temą, dėstyk savo pasaulio koncepciją. Aš jos nesuprantu, bet tai ir nebūtina šioje temoje.

—-

Musulmonai įdomiai žiūri į ateizmą, jiems nelabai suprantama, kaip tai gali būti 🙂

YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

Izraeliečiai tokie patys 😀

YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

Va, cs, pas juos yra totalinis pateikimas. Visai neblogai.

cs2017-01-02 21:59
Mano pasaulio suvokimo nebūtina prikišti. Tai nieko nekeičia, ir yra didelis nuokrypis nuo vertybės suvokimo.
a.t.sielis2017-01-02 22:24
Esmė tokia, kad aš nesuprantu, kokią koncepciją tu turi, todėl ir neišeina ką diskutuoti. Tu komentuoji, aš nesuprantu, apie ką tu kalbi :D, kažkas kalbama apie kažką (labai neįprasto ir originalaus, ir migloto). Kai savo koncepciją aiškiai išdėstysi, gal forume mes ją kažkiek ir suprasim. Kol kas nieko neina suprasti, apie ką kalbama.
cs2017-01-03 00:50
Pageidautina tau pačiam labiau pabandyti suvokti. Po kolkas nuomonė neadekvati. Jokios pastangos suvokti. Vienas negatyvizmas ir keli pozityvistiniai žodžiai. Tikrai nieko daugiau.

Atmink, kad čia natūralus bendravimas, o ne produktas kurį tu nusipirkti nori. Mandagumo todėl irgi trūksta.

klajunas2017-01-03 01:41
Dievo koncepcijos turėjimas ne daugiau reikšmingas už bet kokios kitos reguliatyvinės koncepcijos turėjimą. Galimi tokie variantai: galvoje turi žodį, bet tas žodis neatspindi jokios realybės. Tai klystančio tikinčiojo situacija. Yra kažkokia realybė, bet neturi tai realybei žodžio (pvz., žodžio Dievas). Tai klystančio ateisto situacija.

Yra žodis – yra realybė. Teisaus tikinčiojo situacija. Nėra žodžio – nėra realybės. Teisaus ateisto situacija. Visais atvejais aprašoma tik būsena galvoje, kurios teisumą įvertinti šiame gyvenime neįmanoma; tačiau tai nėra jokia problema, nes žinojimo svarba mažavertė, o nežinojimo ar klydimo pasekmės bereikšmės.

Realybės suvokimas ar nesuvokimas, negali būti kosminio likimo pagrindas pagal reductio ad absurdum argumentą. Tas kuris tiki nieko vertingo išskyrus savo būseną  neatranda, o tas kuris netiki, išskyrus šios būsenos – nieko nepraranda.

Vienintelis argumentas yra reguliatyvinė idėjos nauda, kuri prarandama, jeigu koncepcija neišvystyta. Likimą lemia dėsniai, o ne psichologinė būsena. O atoveiksmis tavo veiksmui – tik priešpriešinės jėgos psichologija, kuri ne dėsnis bet savivalė. Kad būtų gyvenimo ir situacijos ribas peržengiantis atoveiksmis, turi būti ir atitinkama peržengianti psichologija. O tokios kol kas niekas neįrodė – kad yra Dievas ir kad jis gali turėti psichologinės savivalės sugebėjimą.

a.t.sielis2017-01-03 10:11

cs rašė:Atmink, kad čia natūralus bendravimas, o ne produktas kurį tu nusipirkti nori.

Na tebūnie, natūralus bendravimas, kuriame aš patylėsiu 🙂

klajunas rašė:O tokios kol kas niekas neįrodė – kad yra Dievas ir kad jis gali turėti psichologinės savivalės sugebėjimą.

Ką turi galvoje, kas yra psichologinė savivalė?

klajunas2017-01-03 10:38

a.t.sielis rašė:Ką turi galvoje, kas yra psichologinė savivalė?

Tai gebėjimas suorganizuoti visą realybę taip, kad reikėtų atsakyti už savo pasirinkimus, pagal karmos "dėsnį". Tokį sugebėjimą turi tik žmogus ir organizuotos žmonių grupės – suorganizuoti atsakomybę. Bet jo neturi, pavyzdžiui, akmuo arba medis. Jeigu tariame kad Dievas yra ir kad jis gali priversti "sumokėti" už savo veiksmus, tai jis tokią galimybę turi ir veikia panašiu principu kaip žmogus, tai yra, ne materialistiškai, bet psichologiškai. Nebent teigtum, kad moralinės psichologijos įrašytos į realybę kaip fizikos dėsniai. Deja fizikos dėsniai veikia tik materialių kūnų lygyje. O tokio dalyko kaip "dvasiniai dėsniai" niekas neįrodė. Yra tik dvasinės psichologijos.

Kitaip sakant, teigiant kad Dievas baudžia arba atleidžia, daroma prielaida, kad jis jaučia kažkokią emociją, net jeigu tai "dieviška" emocija. Iš emocijos kylanti reakcija yra savivalė.

a.t.sielis2017-01-03 11:03
Taip, Dievas yra savivalis. Kadangi Jis yra vienintelis nepriklausomas (visi kiti yra priklausomi nuo Jo, Jo Paties dalys; o Jis apima viską, visą būtį), ir turi beribes galias, Jo valia visiškai nevaržoma. Visų kitų esybių valios turi paklusti Dievo valiai.

Vaišnavų dvasinis mokytojas taip apie tai kalba:

Buvo geras vokiečių filosofas Hegelis, jo filosofija vadinama perfekcionizmu. Jis pateikė idėją – Absoliučioji Tiesa, visko Pirminė Priežastis, privalo turėti dvi kvalifikacijas. Kokias? Ji turi būti iš savęs ir dėl savęs.

Prašau, atkreipkite dėmesį. Iš savęs reiškia, kad Jis yra Savęs Paties priežastis – Jo nesukūrė niekas kitas. Jeigu kažkas kitas Jį sukurtų, tada tas kūrėjas turėtų didesnę reikšmę. Todėl, kad būtų Absoliutas, Jis turi būti anadi, amžinai egzistuojantis ir niekieno nesukurtas. Absoliutas privalo turėti šią kvalifikaciją.

Kita kvalifikacija – Absoliučioji Tiesa egzistuoja dėl savęs. Jis egzistuoja Savo Paties pasitenkinimui, ne tam, kad patenkintų kažką kitą. Jeigu Jo egzistencija būtų patenkinti kitą esybę, tada Jis būtų antrinis, o tie, dėl kurių pasitenkinimo Jis gyvena, turėtų pirminę padėtį.

Taigi, Absoliutas turi turėti šias dvi kvalifikacijas: Jis yra Savęs Paties priežastis, ir Jis egzistuoja patenkinti tik Save, išpildyti Savo Paties tikslą. Absoliutas yra iš savęs ir dėl savęs. Jeigu kokia žolelė sujuda, ji juda kad išpildytų Absoliuto tikslą.

Šrila Bhaktirakšaka Šridhara Maharadžas

Jeigu tariame kad Dievas yra ir kad jis gali priversti "sumokėti" už savo veiksmus, tai jis tokią galimybę turi ir veikia panašiu principu kaip žmogus, tai yra, ne materialistiškai, bet psichologiškai

Taip, galima ir taip pasakyti. Karmos rezultatai paskiriami žmogui "psichologiškai", t.y. ne mechaniškai, o pagal Dievo valią, kaip Jis nori mokyti tą gyvą esybę. Dievas gyvas, sąmoningas, jaučia, turi norus, ir atitinkamai, Jis moko gyvas esybes. Vaišnavų filosofijoje sakoma, kad laikas yra viena iš Dievo manifestacijų. Visi karmos atoveiksmiai yra paskiriami laikui bėgant, visa tai valdo Dievas. Jo galimybės yra begalinės, todėl Jo galios gali suorganizuoti viską ir bet ką.

O tokios kol kas niekas neįrodė – kad yra Dievas ir kad jis gali turėti psichologinės savivalės sugebėjimą.

Bent jau man viskas įrodyta.

Pvz. vienas iš Dievo įrodymų: https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=3776.0

Viskas turi priežastį, turi būti ir galutinė, pirminė priežastis, savaime egzistuojanti realybė. Kitaip būti negali. Iš efektų matome, kad ji sąmoninga, o tai Dievas. Kadangi Dievas pirminė visų priežasčių priežastis, tai Jis valdo viską, o būdamas sąmoningas, turėdamas visas įmanomas savybes aukščiausiu pilniausiu laipsniu, be abejo, kad Jis turi visus sugebėjimus, beribius, palyginus su visais mums žinomais. Tarp jų ir "psichologinės savivalės" sugebėjimą.

klajunas2017-01-03 12:27
Kas yra „psichologinė savivalė“ dar galima paaiškinti kitaip. Reikia atskirti dvi realybės koncepcijas, viena kurių ją laiko tik įvairių energijos rūšių sankaupa – tai būtų fundamentali būsena, kurioje nėra jokios psichologijos, ir antra ją vaizduoja kaip kokią dirbtinai sukurtą karalystę, su visa sandara ir institucijomis. Pirmą koncepciją valdo mokslo idėjos, mechanikos ir kibernetikos principai. Antrą – psichologija tų būtybių, kurios įeina į šią daugelį dimensijų aprėpiančią karalystę. Pagrindinis „karalystės“ principas tas, kad ji dirbtinė, savavališka, kaip valstybinė santvarka su savo institucijomis ir įstatymais. Nėra absoliučių principų ir viską galima aukščiausios valdžios valia arba apačių revoliucija pakeisti. Toks pavyzdžiui būtų karmos įstatymas, kuris yra ne „dėsnis“, bet tik aukštesnio rango būtybių primesta tvarka, kuriai žemesnės būtybės priverčiamos paklusti, nes jos silpnos ir negali pasipriešinti. Dievas tebūtų šios karalystės monarchas, „pati galingiausia būtybė“. Jis turi jėgos pranašumą, ja pasinaudojęs uzurpavo valdžią, bet pats gali būti redukuotas į fundamentalesnį energetinį modelį, ir paklūstantis jo „mechanikai“.

O imant pirmą modelį, tai jo rėmuose mano loginis mąstymas prileidžia tik Šaltinio koncepcijos galimybę. Jeigu įsivaizduojame, kad realybė yra energijos srautas, tai turi būti vieta arba momentas, iš kurios ši energija kyla. Tačiau šios vietos funkcija ir kūryba pasireiškia tik tuo – pagaminti tam tikras savybes turinčią substanciją, kuri paskui savaime gali susiformuoti į gyvų būtybių pasaulius. Šis šaltinis niekaip nesusijęs su etinėmis sistemomis, nesiekia jokio tikslo, netobulina ir pan. Šaltinis duoda impulsą, o tuomet energijose atsiranda spontaniškos savikūros procesas, kuris aktualizuoja tas savybes, kurios įdėtos į energijos srautą. Tačiau šis procesas laikinas, ir viskas galiausiai sugrįžta į tą patį tašką, panašiai kaip ratu bėgantis vanduo. Ir jis sugrįžta nepriklausomai nuo to, ką yra savo gyvenime(-uose) „pridaręs“. Tačiau ant šio pamato, savikūros procese atsiranda gyvos būtybės skirtinguose pasauliuose ir dimensijose ir sukuria savo „režimus“. Tie režimai turi savo įstatymus ir tiems įstatymams įgyvendinti – institucijas. Atpildo principas (karma) yra tokio režimo savivalė. Nes savikūroje ir tapsmo nekaltybėje nėra jokio privalomo atpildo, nes viskas priklauso nuo atsitiktinumo – kai kas kitiems sugeba „atkeršyti“, o kitiems nepavyksta. Tačiau kadangi aukštesnė dimensija turi absoliutų galios pranašumą, šią savo savivalę gali paversti absoliučiu, nepajudinamu dėsniu.

Man šios kelias dimensijas aprėpiančios karalystės su galingiausia būtybe, Dievu, garbinimas yra kvailystė. Aš manau, kad geriau eiti į fundamentalesnį lygį, pažinti energijų pasaulį, jų mechanikas ir pasisėmus iš žinių galios sugriauti visas neteisėtas ir neteisingas savivales. Galbūt net mesti iššūkį „monarchui“. Nors suprantu, kad monarchas yra ta vieta, kur valdymo ir kontrolės technologijos naudojamos meistriškiausiai. Nes jis gali įlysti bet kur – į sąmonę, sielą, pasąmonę  ir t.t. ir savo savivalę primesti be jokių apribojimų ir pasipriešinimo galimybių.

Šaltinis neužsiima jokia savivale, jis tik duoda pradžią, savivale užsiima galingiausia būtybė, kuri atsiranda energijos sraute, ateinančiame iš šios pradinės vietos. Kitaip sakant, religijos yra apgaulė, kurią sugalvojo pati "protingiausia" ir galingiausia būtybė. Iš principo manau, kad į jos vietą galėtų atsistoti žmogus, pasiekęs atitinkamą lygį. Pirmiausiai žinojimo. Mano ateizmas toks, daugiau panašesnis į anti-teizmą. Ši tikrovė neteisėtai pasisavinta, kartu su žmogumi.

a.t.sielis2017-01-03 12:38
Pagal tai ką papasakojai, tavo ateizmas yra dviejų krypčių:

Kur kalbi apie hierarchinę sistemą, tai panašus agregoro koncepciją, energijos garbintojų koncepciją ir iliuzijos teorijas (šiame forume į tą pusę linksta Legionas, Vytautas, daugiau nepamenu).

Kur kalbi apie Šaltinį, tai panašu į deizmą (absoliutas – šaltas, jis tik "užkuria" sistemą, o toliau viskas rutuliojasi joje). Tai siejasi ir su apibūdinta hierarchine sistema. Grynas materialistinis deizmas buvo būdingas Darvinui, ir kai kuriems kitiems seno kirpimo gamtamokslio korifėjams.

Tuo tu gerai paaiškini, kad tavo ateizmas yra nukreiptas prieš tavo paties Realybės koncepcijų dalis, prieš tavo vaizdinius apie tą sferą. Nes tai ką tu sakai, kaip tu įsivaizduoji Realybę, kaip hierarchiją, arba kaip šaltą Šaltinį, tokių dalykų teizme nėra, arba jeigu būtų kažko bent primenančio tai, esmės kitos, išbaigtumas kitas. T.y. tai tik daliniai suvokimai apie Realybę.

T.y. tu išskaitai iš religijos, arba priskiri religijai savo koncepcijas apie Realybę, ir pagal jas vertini.

klajunas2017-01-03 13:51
Religijos koncepcija, kuri būtų anapus konkrečių žmonių įsivaizdavimų, neegzistuoja. Tai, ką sako kiti tikėtojai arba netikėtojai yra ne Tiesa, bet tik jų nuomonės, kurios ne daug kuo pranašesnės už kitų žmonių. Todėl šią situaciją būtų galima pavaizduoti kaip trikampį, kurio viršūnė yra anapusinė neapibrėžta tikrovė, o pagrindo vienas kampų yra tavo asmeninė nuomonė apie ją, o kitas kampas yra kitų žmonių nuomonių visuma. Tai reiškia, kad Aš ir Kiti žmonės, savo įsivaizdavimuose esame vienodame lygyje. Kitų nuomonės man nestovi aukščiau mano, nes asmeninė patirtis – autentiškiausia ir įtaigiausia. Kitų žmonių skaitau tik žodžius ir juos lyginu su savo asmenine patirtimi. Žodis ir tiesioginė sąmonė – nepalyginami dalykai.

Todėl tuo, ką aš čia papasakojau, aš ginčiju kitų nuomones ir tai, kaip jie kuria savo religijos koncepciją, nes mes žiūrime į tą pačią realybę ir aš ją matau kitaip. Kodėl – kitas klausimas. Nelaikau, kad jie teisesni už mane ir kad atstovauja kažkokią aukštesnę Tiesą, nes tokia neprieinama niekam. Kiti žmonės kuria savo modelį ir pagal tą modelį kuria kultą, garbinimo sistemą, bet kai sugretinu tai su tuo ką aš matau, man susidaro įspūdis kad jie eina klaidingu keliu. Kitiems gali kilti analogiškas įspūdis, nes jie vertina pagal savo modelį, lygina pagal save ir atitinkamai save stato aukščiau už kitaip matančius, tame tarpe ir už mane.

Manau, kad mokslinį modelį galima pritaikyti bet kokiai realybės sričiai, net sielai, ir kitoms nei žmogus gyvoms būtybėms. Vieniems tikrovė yra kulto, garbinimo, tikėjimo vieta, man tai pirmiausiai tyrimo, pažinimo vieta. Aš leidžiu sau daugiau nei paprastas mokslininkas, nes turiu įrodymų apie dalykus, kurie išeina iš įprasto mokslo paradigmos, todėl standartinis mokslas man per daug ribotas. Todėl aš naudoju savo asmeninę ezoterinio mokslo koncepciją, kuri leidžia peržengti asmenines ribas. Bet peržengęs varžančią ribą, aš kartu pasiimu mokslinį metodą, kurį jau esu aprašęs kituose komentaruose, ir bandau kurti peržengiantį modelį pagal mokslinį šabloną.

Čia manau ir pagrindinė problema ateistams – garbinti tai, ką jie gali ar pretenduoja išnarstyti po kauliuką tam, kad pažintų esmę. Jeigu koks nors mokslininkas teigia, kad jis religingas, tai manau, kad jis tiki negarbinimo Dievu. Nes tai, kad yra kažkoks realybės pagrindas ir pradžia, nereiškia, kad jį reikia garbinti religiniu formatu. Namas taip pat turi pamatą, bet nėra jokios „namo pamato religijos“.

a.t.sielis2017-01-03 14:08

klajunas rašė:Religijos koncepcija, kuri būtų anapus konkrečių žmonių įsivaizdavimų, neegzistuoja.

Egzistuoja. Visų pirma, egzistuoja pati Tikrovė, kurią apibūdina religijos koncepcijos. Antra, religijos koncepcijos nėra vien žodinės, žodžiais jos tik išreiškiamos. Už žodžių yra aukštesnieji suvokimai. Pvz. šventieji suvokia Dievą, ir tik tada išreiškia žodžiais, ką suvokė. Arba Pats Dievas gali bendrauti suvokimais, teleptatiškai, su žmogumi, arba gali kalbėti žodine išraiška, tada tai bus Dievo žodžiai, kurie yra kitos kokybės, negu savaip mąstančio riboto žmogaus žodžiai.

Tai, ką sako kiti tikėtojai arba netikėtojai yra ne Tiesa, bet tik jų nuomonės, kurios ne daug kuo pranašesnės už kitų žmonių.

Jeigu tai tik savarankiški mąstymai, aišku, kad jie kaip tokie yra iš lygių pozicijų, visi žmonės lygūs. Bet net ir savarankiški mąstymai gali skirtis kokybe.

Jeigu tikėtojai kartoja Dievo žodžius, arba perteikia Jo suteiktus suvokimus, tikėtojų požiūriu, tai yra pranašiau negu kitos kilmės žodžiai ar kitos kilmės mąstymai.

Tai reiškia, kad Aš ir Kiti žmonės, savo įsivaizdavimuose esame vienodame lygyje. Kitų nuomonės man nestovi aukščiau mano, nes asmeninė patirtis – autentiškiausia ir įtaigiausia. Kitų žmonių skaitau tik žodžius ir juos lyginu su savo asmenine patirtimi. Žodis ir tiesioginė sąmonė – nepalyginami dalykai.

Viskas teisingai, kaip sakoma, "obuolio turi paraugauti pats, kitaip nesuprasi jo skonio". Kiekvienas savo Tikrovės suvokimą atrasti turi pats, ir sau turi tik savo suvokimą, todėl pačiam žmogui jis ir yra vertingiausias. T.y. žmogus turi tik save, tik savo sąmonę.

Žodžiais kitam neįmanoma kažko paaiškinti, tai tik tam tikras susisiekimas, bet iš tikro žmogus turi pats suvokti, atrasti tiesą pats. Kitų paaiškinimai gali tik padėti jam tame ieškojimo procese, bet negali duoti to ieškojimo rezultato, t.y. suvokimo sąmone.

Kiti žmonės kuria savo modelį ir pagal tą modelį kuria kultą, garbinimo sistemą, bet kai sugretinu tai su tuo ką aš matau, man susidaro įspūdis kad jie eina klaidingu keliu.

Taip, kažkokio įspūdžio arba išvados sau turi prieiti, šiuo atveju, prieini tokios.

Čia manau ir pagrindinė problema ateistams – garbinti tai, ką jie gali ar pretenduoja išnarstyti po kauliuką tam, kad pažintų esmę. Jeigu koks nors mokslininkas teigia, kad jis religingas, tai manau, kad jis tiki negarbinimo Dievu. Nes tai, kad yra kažkoks realybės pagrindas ir pradžia, nereiškia, kad jį reikia garbinti religiniu formatu. Namas taip pat turi pamatą, bet nėra jokios „namo pamato religijos“.

Pirma reiktų išnarstyti iki galo, o tada jau spręsti, koks yra santykis, ir koks turėtų būti. Realybės pamatas ir namo pamatas skiriasi, kadangi namo pamate nėra sukoncentruota namo statytojų ir namo sienų bei stogo savybės, ir namo pamatas nėra pranašesnis savo savybėmis. T.y. namo pamatas nėra namo statytojų ar namo priežastis, tai tik ramstis, viena detalė kitų sukurtoje sistemoje. Tuo tarpu pirminė visų priežasčių priežastis užima kitokią padėtį, tai nėra tik pamatas, atliekantis atramos vaidmenį.

cs2017-01-03 14:34

a.t.sielis rašė:Na tebūnie, natūralus bendravimas, kuriame aš patylėsiu

Klysti religijoje yra blogai. Neatpažinti irgi negerai.

a.t.sielis2017-01-03 14:44

cs rašė:Tačiau nereikia galvoti, kad kokybė religijose labai natūrali, ji panašesnė į dirbtinę (perspaustą, išnorėtą).

Kokybė apreikštuosiuose raštuose ir šventųjų raštuose natūrali, forumuose kokybės negali būti.

Todėl siūlau pereiti į ateizmą.

Istorijoje tikriausiai nebuvo tokių atvejų, kai žmogus, realiai susilietęs su Absoliučiąja Tiesa, Dvasine Realybe, grįžtų į ateizmą – į neigiančią, materialistinę ar dalinę tikrovės sampratą.

Girdėjom, kad kartais kai kurie tikintieji (kunigai ir pan.) tampa ateistais, bet jie nuo pat pradžių turėjo abejonių ir nenuėjo toliau jų, t.y. nenuėjo giliau. Realiai jie neturėjo tikėjmo, tik priklausė religinei sistemai, tradicijai.

cs2017-01-03 14:58

a.t.sielis rašė:Kokybė apreikštuosiuose raštuose ir šventųjų raštuose natūrali, forumuose kokybės negali būti.

Toks kelias. Kiekvienas yra unikalus, bet labai sulyginamas su religijomis. Tame tarpe kažkam tikrai negalioja joks religinis aprašas esantis betkurioje "religinėje" knygoje, nes tai melas.

a.t.sielis2017-01-03 15:02
Sorry, bet nesuprantu 🙂 Bet tai ir nebūtina. Padialogavom, ir šaunu.
cs2017-01-03 15:06
Eijimas ne pagal taisykles dievui nieko nereiškia. Tau turėtų irgi nesutrugdyti diskutuoti. Nes šiuo atvėju tu galvoji, kad tau tai nepritaikoma. O aš manau, pritaikoma. Ir man netgi aišku dėl ko ir man pritaikoma.
a.t.sielis2017-01-03 15:12
Aš ne Dievas, su Dievu gali kalbėti ir diskutuoti kaip nori ir kiek nori, su taisyklėm arba be taisyklių 🙂 Viską supranta. O kas gi yra mūsų gyvenimas, nuo pat gimimo, jeigu ne amžinas pokalbis su mus lydinčiu ir stebinčiu Dievu?
klajunas2017-01-03 15:20

Citata iš: a.t.sielis  Šiandien 14:44:54

Tai, ką sako kiti tikėtojai arba netikėtojai yra ne Tiesa, bet tik jų nuomonės, kurios ne daug kuo pranašesnės už kitų žmonių.

Jeigu tai tik savarankiški mąstymai, aišku, kad jie kaip tokie yra iš lygių pozicijų, visi žmonės lygūs. Bet net ir savarankiški mąstymai gali skirtis kokybe.
Jeigu tikėtojai kartoja Dievo žodžius, arba perteikia Jo suteiktus suvokimus, tikėtojų požiūriu, tai yra pranašiau negu kitos kilmės žodžiai ar kitos kilmės mąstymai.

Ne kartą tai kartojai, bet dar niekam šiame forume nepavyko išprovokuoti "išbarstyti perlus kiaulėms", todėl girdime tą pačią litaniją, bet nematom konkretikos.

Citata iš: a.t.sielis Šiandien 14:44:54
Pirma reiktų išnarstyti iki galo, o tada jau spręsti, koks yra santykis, ir koks turėtų būti.

Šiais laikais išnarstyta beveik viskas, tik reikia norėti susirasti. Ir ieškoti reikia nebūtinai tiesiogiai, nes dažnai įvairūs klausimai teisingai nagrinėjami nebūtinai religiniame kontekste. Bet tai daroma moksliniu metodu ir pateikiami modeliai labai intelektualiai turiningi.

Kai kalbam apie mokslą, reikia turėti omenyje ne kokią adaptuotą populiarią versiją, bet tikrą, intelektualizuotą variantą. Pavyzdžiui, kodėl neturėtų intelektualesnis žmogus dvasinio-intelektualinio peno ieškoti stygų teorijoje, kuri iš tikro yra labai įmantri ir sunkiai suprantama. Kas gali garantuoti, kad tai irgi nėra aukštesnės realybės apreiškimo formos.

Su tradiciniu religingumu problema ta, kad jis per daug etizuotas ir tobulėjimas asocijuojamas pirmiausiai su paklusnumu. Man asmeniškai tobulėjimas yra stiprėjimas ir galimybių plėtimasis. Taip pat per didelis akcentas jausminei psichikos pusei, kai didelė dalis žmonių norėtų puoselėti protą, ir nori tikrų žinių, ne ezoterinių būsenų ar potyrių.

cs2017-01-03 15:27
@a.t.sielis Tada, kodėl nenorėtum būti? Gal pabandyk dievu būt, juk tai aukščiausia būsena, kurios visi ir siekia religijos primestu keliu siekti? Kodėl neįsiliejus į gryną religinį mokymą ir kodėl tiesiog savęs nepalaikius ateistu? Ar variantų trūkumas tau neįžvelgiamas?
a.t.sielis2017-01-03 16:24

klajunas rašė:forume nepavyko išprovokuoti "išbarstyti perlus kiaulėms", todėl girdime tą pačią litaniją, bet nematom konkretikos.

O kokios konkretikos reikia? 😀 Dievo neregiu, Jis su manim nekalba, jeigu tokios, tai tokios neturiu. O kokių perlų esu atradęs iš šventraščių ir šventųjų, t.y. tų, kas toliau pažengę dvasios suvokime negu aš, tai esu pasidalinęs forume ne kartą, kaip ir kiti tikintieji šiame forume. Mano pažanga, kaip ir kitų tikinčiųjų šiame forume, tik tokia, kad sugebu suvokti, kad tai perlai ir kuo tai yra perlai, ir dalykus apmąstyti, pagrįsti šiapusiniame kontekste. 

Pavyzdžiui, kodėl neturėtų intelektualesnis žmogus dvasinio-intelektualinio peno ieškoti stygų teorijoje, kuri iš tikro yra labai įmantri ir sunkiai suprantama. Kas gali garantuoti, kad tai irgi nėra aukštesnės realybės apreiškimo formos.

Galima, tai Einšteino kelias. Tokie kaip Einšteinas mąsto apie kosmosą, gilinasi į mokslines teorijas, arba patys jas sukuria. Einšteinas taip ir kalbėjo, kad jam per tai prieinamos aukštesnės realybės apsireiškimo formos, ir kad toks yra jo dvasingumas.

Bet mąstymas apie kosmosą tokiu rakursu yra mąstymas apie materiją, apie kūriniją. Nereikia pamiršti, kad žmogus turi ne tik protą, intelektą, bet ir sielą, sąmonę. Protas ir intelektas yra riboti, šio materialaus kosmoso kūrinijos dalis, todėl negali įsiskverbti į už kosmoso ribų esančią tikrovę, Sąmonės sferą. Didžioji Sąmonė, Dvasia pažįstama dvasiniu "instrumentu" – sąmone, siela.

Asmeniškai, niekada neužsiimčiau bandymais suvokti stygų teoriją, nes 1. tai ribotų žmonių ribotas išmąstymas apie jiems per didelį dalyką, t.y. apie kosmosą, gamtą, kurios jie niekaip negali aprėpti. T.y. tai frustruojančių ir nesėkmingų jų pastangų rezultatas 2. kaip toks, jis nieko pilnavertiško negali suteikti. Einšteinas galėtų iš jos išspausti tam tikrus suvokimus, nuojautas, bet ne daugiau. Tai tarsi žiūrėti į saulę užsimerkus, matosi, kad pro akių vokus mušasi kažkokia šviesa, bet kadangi užsimerkęs, tai nieko daugiau nematai ir nepatiri, apart tos dalinės informacijos. 3. kaip minėjau, protas negali suvokti Sąmonės.

Su tradiciniu religingumu problema ta, kad jis per daug etizuotas ir tobulėjimas asocijuojamas pirmiausiai su paklusnumu. Man asmeniškai tobulėjimas yra stiprėjimas ir galimybių plėtimasis. Taip pat per didelis akcentas jausminei psichikos pusei, kai didelė dalis žmonių norėtų puoselėti protą, ir nori tikrų žinių, ne ezoterinių būsenų ar potyrių.

O čia jau įdomiau. Manau, paklusnumas arba nuolankumas prasideda jau esant Dievo suvokimui, tikėjimui. Kai žmogus pradeda religinę praktiką, mokymąsi, vadinasi, jis tiki mokymosi tikslu ir procesu, turi atitinkamą santykį su Dievu ("aš mažas, Visuma didelė, aš esu joje, priklausomas nuo jos"), ir tai natūrali jo būsena.

Mano galva, problemų tradicinėse religinėse sistemose gali kilti, kai žmogus neturėdamas dar tokio sąmonės lygmens, bandomas įvesti į tą tradiciją. Sakykim, jam gali sakyti, "tu būk paklusnus, melskis", bet realiai jis dar neturi tikėjimo, ir net neturi suinteresuotumo, susidomėjimo. Nes jeigu yra suinteresuotumas, susidomėjimas, ieškantis žmogus natūraliai yra priimantis savo ieškojimų objektą, besistengiantis.

Sakykim, pasakytume kam nors "atgailauk". Žmogus sakytų, "aš netikiu nuodėme, už ką man atgailauti". "O tu vis vien atgailauk, net jeigu ir nežinai dėl ko". Jeigu jis iš tikro jaučia įkvėptumą bandyti ta linkme, ir taip darytų, būtų praktinė pažanga iš to. Bet jeigu ne, jis to nebandys, o jeigu kas verstų tai daryti, tai nesąmonė.

Tie žodžiai "atgailauk" būtų tarsi žadintuvo skambutis, kai žmogus dar miega ir nesupranta, apie ką čia, bet iš karto ir pradeda busti, ir kažkodėl suvokia, kad yra kažkoks poreikis atgailauti. O judant toliau ta linkme, jam ateina ir suvokimas ir žinojimas, kas gi buvo tie apgailestautini dalykai jo gyvenime. Tai jeigu miegantis girdi žadintuvą, jis bunda, jeigu miega taip kietai, kad negirdi, tada nebunda. Tiesiog negirdi.

Yra įvairių tobulėjimo metodų, religija grynuoju pavidalu yra prabudusios sielos kelias. O pvz. jogiai lavina kūną, bando nuraminti protą, pasiekti mistinių galių. Bet jie irgi siekia ezoterinės būsenos.

cs rašė:Tada, kodėl nenorėtum būti? Gal pabandyk dievu būt, juk tai aukščiausia būsena, kurios visi ir siekia religijos primestu keliu siekti? Kodėl neįsiliejus į gryną religinį mokymą ir kodėl tiesiog savęs nepalaikius ateistu? Ar variantų trūkumas tau neįžvelgiamas?

Žinau, kad esu be galo mažas, o Dievas – begalinis. Toks skirtumas. Niekas negali begalinio sudėti į kažkokias ribas, todėl aišku, kad niekada nebuvau begalinis. Vadinasi, nesu Dievas, tik esu Jo dvasinių galių manifestuota maža esybė. Tada mane domina, kas gi aš esu, pagal prigimtį, kurią suteikė Dievas, ir koks mano ryšys su Juo, su Visuma? Ateistas reiškia a-teistas, prieš Dievą. Ar aš prieš Dievą? Ne, kodėl turėčiau būti prieš? Už, ir su Juo 🙂

cs2017-01-03 16:30
Neišsisukai neatsakęs mano klausimo konkrečiu atsakymu. Noriu atsakymo taip/ne. Noriu kokybės. Jei nėra kokybės, ką be kalbėti apie religingumą?

Tai taip ar ne?

a.t.sielis2017-01-03 16:34
Atsakymas: Ne.

Ne, nenoriu būti ateistu. Ir nenorėčiau būti, bei nenorėčiau norėti būti. 🙂

cs2017-01-03 16:39
Kažkoks nelabai kokybiškas atsakymas, gal kitaip paklausiu.

Ar nori būti Dievu?

TAIP/NE?

Jeigu ne, paaiškink kodėl.

a.t.sielis2017-01-03 16:58
Ne, nenoriu būti Dievu.

Tai natūralu, nes nesu Dievas, tiesiog noriu būti tas kas esu, tai yra, savo tobuloje padėtyje, kuri nėra Dievo padėtis.

Jeigu mąstyti į taip pusę, tai noriu būti Dievuje, dvasinis, kaip ir Dievas yra dvasinis 🙂 Dievu negaliu būti, nes nesu. Iš tos pusės, klausimas nelogiškas. Galima būtų klausti, "ar norėtum būti Dievo padėtyje, Dievo vietoje?" Bet kaip ribotas gali įsivaizduoti, kas tai yra? Buvimas Dievu išeina už bet kokių mūsų egzistencijos parametrų, todėl neturi logikos, veda į absurdą. Vaikiškas norėjimas būti Dievu galėtų būti suprantamas tik taip, kad asmuo nori būti laisvas, be problemų, ir pan. O tai netapatu tam, kas yra Dievo padėtis.

Dar galimas klausimas: "ar norėtum būti visagalis?" Nebent vaikiškai, iš smalsumo, dėl to, kad yra egoistinių norų materialioje prigimtyje. Bet visagalybė nėra vienintelė Dievo savybė, todėl tai vėlgi netapatu tam kas yra Dievas ir kas yra Dievo visagalybė. Šitas klausimas turėtų būti taip transformuotas: "ar norėtum, kad visi tavo norai išsipildytų?", tada reikia kelti klausimą: "o kas aš esu? ir kokie mano norai neša man laimę?". T.y. esybei, kaip sielai, nereikia būti Dievu, kad visi sielos norai išsipildytų. Nes sielos norai yra tiesiogiai atliepiantys Dievo norus.

Kita pusė yra ta, kad materialioje egzistencijoje esame todėl, kad norėjome būti tarsi dievukais, mėgautis. Va, kuo tai baigėsi. Todėl taip, mes norim būti dievukais, bet tas noras yra kvailystė.

Na, ką pasakysi? Tu nori būti Dievu?

cs2017-01-03 17:04

a.t.sielis rašė:Tu nori būti Dievu?

Ne. Niekada. Man tas titulas niekur nesukišamas ir bevertis. Man jokio dievo nėra ir laimės jokios aš neturėjau. Tai veda suvokti, kas yra tiesa.

a.t.sielis2017-01-03 17:05

cs rašė:kas yra tiesa

Kas yra tiesa tau?

cs2017-01-03 17:08

a.t.sielis rašė:Kas yra tiesa tau?

Tiesa tai, kad aš ateistas. Jokio dievo neišpažįstu, man religija netikroviška ir neteikianti vertybių. Bet ir kitur tapati padėtis, niekur nėra jokios vertybės, kuom bebandyčiau susidomėti.

Viskas yra tarytum užrakinta ir dar giliau pakasta. Nei Dievo, nei tiesos religinėse knygose nematau rašomos. Man ji nesutampa.

a.t.sielis2017-01-03 17:19

cs rašė:Nei Dievo, nei tiesos religinėse knygose nematau rašomos. Man ji nesutampa.

O.k., kokias esi skaitęs? Ir su kuo tai nesutampa, kažkokią kitokią aukštesnę realybę pažįsti? O gal nesutampa su intuicija?

klajunas2017-01-03 17:29
Įdomu buvo paskaityti kuo gyvena forumo tikintieji. Galiu šiek tiek pasidalinti kuo gyvena „ateistai“. Pirmiausia reikia gerai suprasti, kas man yra ateistas. Tai toks žmogus, kuris tiesiogiai nedalyvauja jokiame religiniame kulte. Aš, pavyzdžiui, nedalyvauju todėl, kad tokia gyvenimo forma šiame pasaulyje man atrodo beprasmė. Kas man turi prasmę? Savęs pažinimas, savo galimybių realizavimas šiame pasaulyje. Kulto kontekste aš sau tokių galimybių nematau. Be to, organizuotos religijos yra kolektyvinės ir sudariusios sutartis su valstybiniais režimais, o aš esu anarchistas. Būdamas 19 metų net skaitinėjau tokį autorių, kaip M. Štirneris. Vėliau aišku mano pažiūros darėsi „rimtesnės“, apie 2007 m. pradėjau domėtis ezoteriniais dalykais, bet tik per asmeninę prizmę, kitų žmonių darbais tik tarp kitko.

Ezoterika, ypač mokslinė, arba paremta mokslo sąmokslo teorijomis, domiuosi todėl, kad mainstreaminis vaizdelis man asmeniškai įrodytas melas ir kad susidūriau su technologijomis, toli lenkiančiomis oficialų mokslą. Save realizuoju, pavyzdžiui, tyrinėdamas telepatijos fenomeną, nes esu asmeniškai su tuo susidūręs, tačiau ne religiniame ir ne ezoteriniame, bet daugiau transhumanistiniame kontekste. Viešoje sferoje tai vadinama sąmokslo teorija, kuri man asmeniškai yra įrodyta. Visame tame, man tikėjimas, kuris iš tikro yra organizuotas kultas – nereikalingas. Jis netgi įtartinas, nes remiantis tuo, kad religinės organizacijos sudariusios sutartis su valstybės organizacijomis, galima įtarti, kad jos pačios gali naudoti šias transhumanistines technologijas, kurias viazduoja „dievo balsu“, „velnio apsėdimu“, „apreiškimais“ „čenelingu“ ir t.t. Žinau, kad visa tai yra spec. tarnybų darbas.

Girdžiu balsus, gaunu telepatines komunikacijas, kartais užvaldomas mano kūnas, yra tekę patirti „forced speech“ efektą, kuris kitomis situacijomis laikomas „apsėdimu“ ir atliekami egzorcizmai. Bet turiu įrodymų, kad tokie apsėdimai yra scamas, bet ne ta prasme, kad čia vaidyba arba psichikos sutrikimai, bet ta, kad valstybės ir religinės organizacijos naudoja technologijas, kuriomis galima užvaldyti sąmonę. Aš visame tame matau labai didelį sąmokslą, todėl ir tikėjimas ir tikintys man labai įtartini. Jie arba sąmokslo dalyviai, arba naivūs žmonės.

Turiu savo modelį, į kurį įeina viskas, kaip aš vadinu – visas žmogaus spektras. Manau, kad įmanoma tiksliaisiais mokslais pagrįsta sielos teorija. Netgi tokia sukurta, tik įslaptinta. Mano tikslas – atvirkštinė inžinerija, tokių galimybių principo rekonstravimas. Dalyvavimas organizacijose, kultuose, tikėjimas, atgailavimas, garbinimai mano sąmonei svetimi dalykai ir savi jie nebus niekada. Nors apie sąmonę turiu surinkęs daug duomenų, turiu įvairių teorijų, turiu ir praktinių patirčių.

Esu už technologijas, bet tik tol, kol jos naudojamos ne prieš žmogų, bet žmogaus labui. Tekstus taip pat laikau valdymo technologija ir jokie raštai man nėra žodis iš aukščiau, nes pažinimo prasme, kuris duotų tikrą žinojimą ar technologiją, ne tik žinias apie praeitį, kultūrą, istoriją, juose nerandu to turinio, kurį jam bandoma priskirti. Mąstant save kontekste, jausmas, kad esi mažas ir silpnas, skatina norą ne nusižeminti, bet priešingai – stiprėti ir augti. Kitaip sakant garbinimo ir kulto formos, kuriose reikalaujama priešingo dalyko, man yra visiškai svetimos psichologiškai ir tokios liks iki gyvenimo galo. Ir organizacijos nesugundys jokiais „pavyzdžiais“ ir aktoriais.

Nepaisant to, mane domina dvasinės žinios, žmogaus paslaptys. Aukščiausia galima pasiekti būsena „ateistui“ laikau holoplastinę sąmonę, kuri yra visa, natūrali, laisva nuo užgrobimo ir slopinimų sąmonė. Žinau, kad ši sąmonė šiuo metu realizuojama tik aukščiausioje klasėje, bet artimiausiais dešimtmečiais bus vieša, kartu su technologinės telepatijos galimybėmis, kurios parodys tikrą visų žmonių vidų, taip pat ir tikinčiųjų. Taip pat paaiškės, kaip sukuriamos tam tikrų religinių būsenų imitacijos psichotroninėmis priemonėmis. Tai tiek apie savimi patenkintą ateistą.

Išorinis pasaulis taip pat gali būti laikomas "dievu". Sutapti ir susitapatinti su juo gali būti tikra palaima. Čia ir dabar. Gyvenimas laikinas – tada tikslas – įkvėpti kuo didesnį gyvenimo gurkšnį. Būnant ribotu dar labiau save apriboti yra kvailystė.

cs2017-01-03 17:50
Intuicijos kaiptik siekiu nenaudoti. Jokie jausmai neparodomi patraukliai, jokios žinios nėra didelės kokybės, kuriai būtų galima paklusti ar laikyti kažkuom aukščiau. Niekada nepripažinau netikrų variantų ar paspartinimų suvokti greičiau, kas yra vertybė – nes tai jokios kokybės nepriduoda, dar labiau žemina kompetenciją ir didesnį nusimanymą ir didesnį patirties turėjimą per didesnį patyrimą.

Vertybių nėra. Kaip ir nėra ko ir minėti.

xsistemax2017-01-03 18:38
Tėvus,skatinančius nepilnamečių vaikų religingumą reikėtų traukti baudžiamojon atsakomybėn lygiai taip,kaip pratinančius prie tabako,alkoholio ir narkotikų.
Nes daroma tokio pačio lygio žala nebrandžiai asmenybei.