Buvau didžiausia skeptikė, kol neatsikrausčiau į apsėstą namą

Kartais net užkietėjusiems skeptikams tenka pripažinti, kad pasaulyje dar ne viskas paaiškinta. Mūsų skaitytoja Sandra nusprendė pasidalinti savo paranormalia istorija. Žemiau pateikiame jos laišką.

Aš esu skeptikė, sunkiai tikiu paranormaliais reiškiniais, bet ir man dėjosi nesąmones, kurių iki šiol negaliu paaiškinti.

Prieš 5 metus gyvenau Anglijoje. Su vyru išsinuomojome nedidelį kotedžiuką. Tiesą sakant, jau nuo pat įžengimo į namą jis atrodė “nesmagus”, šaltas ir niūrus. Bet vis mūsų kampelis ir dar nebrangi nuoma.

Kažkuriuo momentu pradėjo dėtis keistoki dalykai: virtuvėje skambčiodavo indai, laiptais į antrą aukštą aiškiai girdėdavosi žingsniai (nors laiptai ir kilimu aptraukti). Iš pradžių į tai žiūrėjau pašaipiai, bet vienąkart dingo mano darbo ID kortelės (be jų negalima patekti į ofisą, plius skaičiuojasi darbo valandos jose).

Tris dienas jų ieškojau, jau net pranešiau vadovams apie dingimą. Praėjus maždaug savaitei, buvau visiškai viena vakare ir ruošiausi į darbą (dirbau naktinėje pamainoje). Pasidėjau naujus rūbus ant lyginimo lentos ir dažiausi vonioje prieš veidrodį. Nežinau iš kur man galvoje “susirašė”, bet pakėliau akis į veidrodį ir sakau “ATIDUOK. ATIDUOK, KAS NE TAVO. KORTELĖS PRIKLAUSO MAN”.

N e m e l u o j u, atsisuku – ant mano rūbų guli kortelės. Iš baimės apsižliumbiau ir tekina išbėgau lauk su chalatu. Patrypčiojus žiemos šaltyje, niekur nedingsi – įsliūkinau į namus, įsitikinau, jog tikrai nieko nėra. Greitai apsirengiau ir išvažiavau į darbą.

Po kurio laiko, mūsų aplankyti atvažiavo giminaitis. Aš jau laukiausi apie 6-7 mėn. Ruošdamasi į darbą jam pajuokavau, jog elgtųsi gerai, nes pas mus vaiduoklis gyvena. Su lyg tais žodžiais iš antro aukšto, į mane atidardėjo dulkių siurblys. Jis nusileido keletą pakopų iki aikštelės, o po to visais laiptais tiesiai į mane.

Buvo labai sutrenktos pėdos.. Net negalėjau tądien eiti į darbą. Nuo sužeidimo apsaugojo tik darbo batai, kurie storos odos, su metalo plokštelėm. Tada jau pasijutau tikrai nejaukiai. Nuėjom miegoti. Aš į miegamąjį, svečias – į svečių miegamąjį (vyras buvo darbe).

Po kokio pusvalandžio pasigirdo garsus beldimas į sieną, kuris sklido iš virtuvės apačioje. Gaudė visas namas.(siena vidinė). Persigandau tiek aš, tiek svetys, abu net nosies nekišom iš kambarių. Tik susišūkavom kas gi vyksta namie.

Vyras žinoma mano pasakojimais netikėjo. O aš jau laikiau save beprote. Pradėjau visko labai bijoti. Darbe net cypčiodavau iš baimės, kai kas prieidavo netikėtai. Bet po kiek laiko ir vyras įsitikino, kad kažkas dedasi.

Atvažiavau į Lietuvą atostogauti. Vieną naktį, tiksliau paryčiais skambina vyras ir dievagojasi neisiąs į namus, kol negrįšiu. Pasirodo, tąnakt jis tiesiog prabudo. Kažkaip žvilgtelėjo į komodą, ant kurios stovėjo didžiuuuuulė žvakė kriauklėm ir kitom nesąmonėm apklijuota (gavom per sužadėtuves). Ta žvakė lyg mesta nuo komodos nuskrido jam tiesiai į lovą. Jis tik už kelnių griebė ir išbėgo pas kaimynystėje gyvenančius draugus.

Ryte atėjo su jais pasiimti būtiniausių daiktų ir manęs laukė ne namie. Nusprendėme, jog ten gyventi geriau nebereikia. Susiradome kitą namą ir baigėsi visos nesąmonės. Tie namai buvo saugūs, šviesūs ir geri.

Praėjo nemažai laiko. Vis dar esu skeptikė, bet… patikėkit aš žinau ką mačiau, o kaip tai paaiškinti, dar nesugalvoju.

Sandra

Anomalija.lt teiraujasi savo skaitytojų – gal ir Jus esate girdėję istorijų apie keistus ir sunkiai paaiškinamus reiškinius iš savo artimų žmonių? O galbūt patys tapote antgamtinių reiškinių liudytojais? Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų – parašykite mums