Paviešinti tikro vampyro laiškai (1 laiškas)

Krikščioniškas filosofas Liuisas sukūrė knygą “Vieno velnio laiškai kitam”, kuriuose senasis gundytojas moko savo jaunąjį sūnėną gundymo gudrybių. Liusas manė, kad kovoti su priešu lengviau, sužinojus jo paslaptis iš pirmų lūpų. Jeigu jūs norite apsaugoti save nuo gyvybiškosios energijos praradimų ir nuo bereikalingų energijos švaistymų, nėra būdo geresnio nei perskaityti kaip atvirai šneka užsitarnavęs vampyras.

Dėdulės laiškas kraujo sūnėnui (1 laiškas)

Tu neįsivaizduoji, mažyli, koks aš laimingas, kad paskatintas motinos, mano mielos kraujo sesers, tu nusprendei paduoti dokumentus į puikią mokymo įstaigą, kurią baigė daugelis nusipelniusių vampyrų, neskaitant tavo nuoširdaus tarno.

Aš baiminausi, kad tapai naujosios mados auka, taip paplitusios tarp jaunimo: imtis praktikos be išsilavinimo. Nuosava energija, kurią daugelis jaunųjų vampyrų stengiasi kuo greičiau paleisti į apyvartą, vietoj to, kad leisti ją mokslams, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo vertingiau nei žinios. Išleidęs savo brangiąją energiją žinių įgijimui, tu ne tik greit kompensuosi išleistąją, bet ir per trumpą laiką apeisi pačius sėkmingiausius, iš tų, kurie paleido savo kapitalą į apyvartą, neįgiję specialybės.

Vampyrizmas tik kvailiams atrodo specialybe kuriai nereikia gilių žinių, o užtenka tik treniruotos valios. Pats valingiausias, iš vampyrų, nesugebės ištraukti iš žmonių energijos tiek, kiek jos išgaus vampyras bevalis, bet žinantis žmogiškąją psichologiją. Nuomonė, kad energiją iš žmogaus lengviausia atimti jį netikėtai įžeidūs – neteisinga.

Nė vieno žmogaus negalima įžeidinėti pastoviai. Dauguma žmonių ne tik nustoja bendrauti su tais, kurie juos smarkiai įžeidė, bet ir santykiuose su kitais, pradeda statyti nepasitikėjimo ir baimės sieną. Beraščiai vampyrai nežino, kad taip apsisaugojusį žmogų galima melžti ir toliau – nuleisti jam kraują galima greičiau, nei atviram žmogui.

Tavo skubantys bendraamžiai bus priversti didinti savąjį kapitalą nedidelėmis energijos porcijomis, grubiai atimtomis iš skirtingų žmonių. Tu galėsi tuėti savam naudojimui viso gyvenimo donorus, kurių energija pereis į tavo sąskaitą kaip kvaila upė – stabiliai ir savanoriškai.

Tavo nuolankusis tarnas kartą taip pavydumu užkliudė porelę, kad energija joje ne tekėjo, bet tryško kaip iš siurblio. Be to manęs šalia net nebuvo – buvau išvykęs į salas. Vien to, ką gavau iš tos porelės, pakako ne tik pailsėti, bet ir apmokėti brangiai kainuojančio poilsio sąskaitas. Tai tęsėsi kelis mėnesius, kol mergina nenumirė.

Iki tol, tie du, taip efektingai kaitino viens kitam nervus, kad aš tik kelis kartus jiems paskambinau telefonu ir pamėtėjau malkų. Visą kitą laiką jie tiesiog apliedavo mane savo krauju, ir aš net prastai miegojau nuo persisotinimo.

Ir visa tai už daug tūkstančių kilometrų nuo tos vietos kur vyko veiksmas! Pasakyk, mažyli, ar kažką panašaus sugeba tavo pažįstami bemoksliai, sėlinantys aukos pėdomis ir nulaižantys kiekvieną lašą, kad jis neatitektų kitam?

Jeigu šio epizodo aprašymas tau atrodo pagražintas, tu turi dėkoti savo mamai, mano mielai kraujo sesei, už jos užsispyrimą tave išleist į mokslus. Aukščiau aprašyta situacija ne žygdarbis, o vampyro, išmokusio amato, kasdienybė. Jei manai, kad užtenka žmogų erzinti, kad gauti iš jo energijos – tu labai klysti. Dauguma žmonių puikiai erzinasi patys ir priveda save iki pilno išsekimo.

Tau tereikia įsipaišyti į situaciją taip, kad tavo pasakytas žodis ar padarytas gestas paleistu susinaikinimo mechanizmą, kuris yra pas daugumą žmonių. Tikras vampyras nekandžioja aukos daugiau nei vieną kartą. Kokybiška žaizda turi kraujuoti ir neužgyti niekada.

Jei atsiminimas apie tą žaizdą susietas su tavimi tu gausi energiją pastoviai, nesvarbu kaip toli bebūtum, nesvarbu ar pats prisimeni apie tai. Gali ramiai miegoti, o energija ateis į tavo erdvę ir, atsibudęs ryte, tu jausiesi lovoje kaip šilto kraujo vonioje, šviežiu, laimingu, pilnu jėgų.

Išmokti daryti tokias žaizdas ne tik įmanoma, vampyras privalo tai mokėti. Kad žaizda ilgai negytų ji turi būti pačioje silpniausioje vietoje. Rasti žmoguje silpną vietą ir padaryti teisingus išskaičiavimus galima tik išmokus žmonių psichologiją nuo a iki z.

Yra specifinių technikų leidžiančių kąsti kliudant nervų audinį, kas priverčia sužeistąjį vėl ir vėl nukasyti užgijusią žaizdą. Tokiu atveju jam nepadės nei geriausi daktarai, nei mylintys giminaičiai. Kaip beužlaižinėtų jo žaizdą, jis vis tiek ją išdraskys savomis rankomis ir vėl galvos apie save su baime ir neapykanta, bet visada su dideliais kraujo nuostoliais.

Laukite tęsinio…

“Egoist generation” Nr. 6, gegužė 2004 m., Marina Komissarova, Vertė – Nezinau