Žmogaus karma

Tame ramybės periode, kuris seks po išėjimo iš fizinio kūno, jie permąstys savo žemišką gyvenimą ir supras, jog jis susiklostė visai nesėkmingai. Kai jie šitai supras, jų turto siekimas žymiai sumažės ir kai jie atgims kitąsyk, jau nebeeikvos visos savo energijos turtams kaupti, gyvens realesnį gyvenimą, sieks to, ko jiems tikrai reikia ir galiausiai suvoks dvasinio vystymosi laimę. Ir taip bus visai ne todėl, kad juose atsiras kažkoks suvokimas apie piniguose slypintį blogį, bet todėl, kad jų siela supras, jog šiame kelyje laimė ir pasitenkinimas neįmanomi, kad to ieškoti reikia einant naujomis kryptimis. Jie pergyveno turto troškimo stadiją ir nukreipė dėmesį į kitus dalykus.

Jei dvasia nedarytų įtakos, žmogus, gimęs sąlygose, kurios leidžia turėti turtą ar jį gauti, negalėtų suprasti tokio gyvenimo nenaudingumo. Turto troškimas visdidėtų ir žmogus gimtų kaskart vis su stipresniu noru turtėti, t.y. su nerealiais siekiais, vis toldamas nuo dvasinės evoliucijos. Tačiau dvasios įtaka priešinasi nenormaliems norams, nors prireikia kelių įsikūnijimų, kad siela iš tikrųjų prarastų nereikalingų daiktų norą ir paklustų dvasios įtakai. Kartais dvasios įtakos nepakanka, kad būtų išvengta gimimo palankiose praėjusio gyvenimo emocijų vystymuisi sąlygomis.

Tokiais atvejais dvasiai kartais pavyksta padaryti įtaką žemiško gyvenimo metu, sustabdyti nežabotus norus kančių būdu. Žmogus patenka į traukos dėsnio įtaką, kuris traukia prie jo nesibaigiančias nelaimes, nusivylimus, nesėkmes – visa tai išmoko žmogų galų gale suprasti kitų žmonių nelaimes ir skausmą. Tokiu būdu net iš esmės nepalankiose sąlygose jis išmoksta kažko, kas duos jam šansą ateityje vystyti savo aukštuosius sugebėjimus. Daugelis netikėtų smūgių, netikėtų bankrotų, turto praradimų iš tiesų yra sukurta aukštesniųjų žmogaus pradų.

Jie tarsi pritraukia nelaimes, kad duotų pamoką to paties žmogaus labui. Nėra būtinybės, kad čia veiktų aukštesnės jėgos, paprastai tai atlieka aukštesnysis “Aš”, žmogaus viduje esanti dvasia, kuri mato ir suvokia įvykių esmę, nors pats žmogus gali manyti, jog tai, kas su juo vyksta, yra siaubinga ir pražūtinga. Dvasia žino, ko žmogui reikia iš tikrųjų ir kas jam geriau. Kai ji mato, jog žemoji žmogaus prigimtis verčia jį sukti iš teisingo kelio, ji sukuria kliūtis tolimesniam judėjimui neteisinga kryptimi, sustabdo žmogų ir verčia sukti į kitą pusę. Tai ne bausmė, bet pagalba. Ir veikia čia ne pašalinė jėga, bet paties žmogaus dalis, dieviškoji dalis, artimiausia visagaliam protui.

Kančia žmogų kamuoja ne todėl, kad dvasia, nepatenkinta kažkokiais poelgiais, kerštautų ar nekantrautų. Pats žmogus pritraukia kančias prie savęs tuo, kad sukuria sau stiprų pavojų. Tokiais atvejais kančia išgelbėja nuo dar didesnės nelaimės. Aukštesnis žmogaus “Aš”, jo dvasia dažnai nutempia jį šalin nuo pavojaus kaip tėvas nutempia vaiką nuo ugnies, nors vaikas ir rėktų, nes jam atrodo, jog vyresnieji trukdo jausti pasitenkinimą.

Paprastas žmogus net nesuvokia savo aukštesniojo “Aš” įsikišimo į likimą. Jam atrodo, jog tai atsitiktinumas. Žmogus su išsivysčiusiu iki tam tikro laipsnio dvasiniu protu jau suvokia, kas ir kaip, ir visiškai netikėdamas atsitiktinumais, tuo pat metu nesistengia kovoti su dvasia, o atsiduoda jai, paklūsta jos nurodymams ir dėl to išvengia daugelio kančių. Nesuvokiantys savo padėties žmonės sukyla prieš juos valdančias jėgas, stengiasi priešintis joms ir užsitraukia dar didesnes nelaimes.

Mes taip mylime laisvės idėją, tokia nemaloni mums bet kokia mintis apie įsikišimą į mūsų reikalus, kad bet kokia idėja, liečianti kontrolę, atrodo skaudi ir kelia pasipriešinimą. Tačiau reikia prisiminti, jog ši kontrolė priklauso aukščiausiai mūsų pačių daliai, aukščiausiam mūsų lygmeniui. Reikia atsiminti tai, jog kad ir kokios mums atrodytų nemalonios sąlygos, kuriose atsidūrėme – jos visgi yra tokios, kokių mums reikia šiuo momentu. Mes patys jas sukūrėme, tiksliau, jos pačios susikūrė, sąveikaujant mūsų aukštesniąjam ir žemesniąjam “Aš”.

Tačiau jos visada linkusios į gėrį. Kai kuriais atvejais turbūt turime tapti stipresni, todėl gauname galimybę pereiti mums reikalingą išbandymą, apskaičiuotą būtent taip, kad jis išvystytų mumyse tas jėgas ir sugebėjimus, kurių trūksta. Galime pernelyg nukrypti į vieną pusę ir tada mums sudaromos kliūtys, verčiančios eiti kita kryptimi. Iš smulkmenų kartais išsivysto grandioziniai rezultatai. Mūsų interesai visuomet daugiau ar mažiau susiję su kitų interesais. Mūsų veiksmai turi būti kreipiami taip, kad atsispindėtų veiksmuose žmonių, su kuriais kontaktuojame, o jų poelgiai turi atsispindėti mumyse. Tai vyksta tam, kad vystytumės.

Atsiriboję nuo įprastos minčių tėkmės, ramiai peržvelgę savo gyvenimą iki dabartinio momento, pamatysime, jog kai kurie dalykai ir reiškiniai tarsi vedė mus link kitų dalykų ir reiškinių. Pamatysime, kad dažnai mažas, visai nepastebimas atsitiktinumas ar mūsų pačių veiksmas vedė link svarbiausių įvykių gyvenime, tarsi juos kūrė. Pamatysim, kad šie, iš pažiūros nereikšmingi faktai iš tikrųjų buvo mūsų gyvenimo posūkio taškai.

Galime atsekti svarbiausius gyvenimo reiškinius iki jų pradžios ir pamatysime, jog jie prasideda nuo kažko visiškai nesvarbaus. Mes turime galimybę žvelgti atgal ir matome kaip sunkūs ir skausmingi momentai mus sutvirtino, davė platesnį, gilesnį gyvenimo suvokimą. Galime mamtyti kaip praeities įvykiai, kurie tuomet atrodė nenaudingi, nereikalingi, žiaurūs, iš tiesų nutikdavo todėl, kad vėliau nutiktų kažkas svarbaus. Viskas, ko reikia, kad šiuos dalykus suprastume – tai perspektyvos matymas. Jeigu tai sugebame, mes daug ramiau ir filosofiškiau žvelgsime į nemalonumus, atsitiktinumus, vykstančius dabartiniame gyvenime, suprasime, kad jie galų gale veda link gėrio.

Kai nustosime laikyti įvykius atsitiktinumais,bausme ar pašalinių jėgų įsikišimu, pamatysime, jog tai yra arba kažko, ką padarėme, pasekmė, arba rezultatas to, ką padarėme praeituose gyvenimuose, arba vadovaujančios dvasios veiklos rezultatas. Tada nustosime protestuoti ir kovoti kaip darėme iki šiol ir stengsimės, kad mūsų veiksmai sutaptų su dėsniais, kad nebūtų tarp dėsnių ir veiksmų trinties. Tuomet, kad ir kokį skausmą, pavojų ir kančias bepatirtume, iš to paties kentėjimo gausime ramybę ir jėgų, jausdami vadovaujančią dvasios įtaką. Dėsnis niekad neduoda kančios, kurios negalėtume pergyventi, ji visuomet atitinka mūsų jėgas.

Mūsų interesai susiję su kitų interesais – dar vienas karmos dėsnio principas. Ankstesniuose gyvenimuose susiejome save su kai kuriomis sielomis arba meile, arba neapykanta, arba gerais, arba blogais darbais ir dabar šios sielos vienaip ar kitaip su mumis sąveikauja. Norom nenorom turime vienas prie kito prisitaikyti ir darydami vienas kitam įtaką dalyvauti vystymosi procese. Tai anaiptol ne keršto dėsnis.

Jei nuo ko nors gavome smūgį, nuo to, kam smogėme praeitame gyvenime patys, tai ne todėl, kad turime būti nubausti, bet todėl, kad vienas smūgis neišvengiamai iššaukia kitą, kaip švytuoklės pasvirimas į vieną pusę, neišvengiamai iššaukia švystelėjimą atgal. Jei dabar kažkas mums padeda, tai reiškia, kad anksčiau kažkam padėjome mes. Žmogus, kurį likimas privertė mums smogti, gali neturėti ketinimo suteikti mums skausmą, įžeisti. Jis galbūt visai nekaltas, bet yra pastatytas į tokią padėtį, kai turime gauti nuo jo smūgį. Sąmoningai jis smogs ar nesąmoningai – veikia vienodai, paklūsdamas dėsniui. Priežasties – pasekmės dėsnio veikimo rezultate bet koks smūgis apskaičiuotas taip, kad atneštų mums naudą. Kai pasieksime tokį pažinimą, kai įžvelgsime tiesą, daugelis šių pamokų bus nebereikalingos. Tuomet dėsnis leis mums išeiti iš daugelio mūsų sukurtų priežasčių įtakos. Jų atspindys mumyse nebeatneš naudos.

Tarkim praeitame gyvenime žmogus iššaukė kito žmogaus meilę egoistiniais motyvais, o paskui, patenkinęs norus ar visai nepasinaudojęs žmogumi, metė jį. Nepretenduojant į tikslų dėsnio veikimo paaiškinimą kiekvienu atskiru atveju, galima pasakyti, kad šiuo atveju egoistas kitą sykį jaus neneugalimą meilę aukai, o ši neturės galimybės į jo prisirišimą atsakyti. Pirmasis kentės negalėdamas patenkinti savo meilės, antrasis apie tai galbūt net nieko nežinos. Rezultatas tas, jog pirmasis suvoks žmogiško jausmo šventumą ir tai, kad negalima naudoti jo egoistiniais tikslais. Šiuo atveju reikia dar pažymėti, kad žmogus, kentėjęs tada ir keliantis kančią dabar nesąmoningai nesukuria sau naujos priežasties-pasekmės grandinės.

Žmonės, kuriuos mylėjome ar su kuriais buvome susiję ankstesniuose gyvenimuose, dažnai yra susiję su mumis ir vėliau. Jie randasi kažkur netoli mūsų dėsnio dėka. Šio gyvenimo artimieji yra galbūt tie patys, su kuriais buvome artimi anksčiau. Netikėta simpatija, taip dažnai atsirandanti tarp žmonių, paaiškinama būtent šia teorija. Mes nuolat susiję su kitų žmonių gyvenimais ir tai mums atneša arba džiaugsmą, arba skausmą. Visais tokiais atvejais galima matyti to paties dėsnio pasireiškimą. Vienintelė galimybė išvengti dėsnio poveikio – tiesos žinojimo įgijimas. Dėsnį perpratęs žmogus kuria savo gyvenimą ne atsitiktinai, ne pasiduodamas atsitiktiniams norams, bet pagal tam tikrą planą, atitinkantį aukščiausius tikslus ir tai išlaisvina jį nuo nereikalingų pamokų. Jis tarsi plaukia virš bangos, vietoj to, kad panirtų į ją ir plauktų pats nežinodamas kur.

Reikia būti labai atsargiam, įjungiant priežasties-pasekmės dėsnį. Ypač sunkios pasekmės laukia, kai dėsnis išjudinamas pykčiu, gudrumu, pavydu, kitais neigiamais santykiais su žmonėmis, Reikia stengtis būti žmonėms tiek geru, kiek tik įstengiama. Svarbiausia būti teisingam, vengti neapykantos, keršto. Reikia prisiminti, kad visi nešame tą pačią bendrą naštą. Turime tikėti dvasios vadovavimu ir aukščiausiojo proto pagalba. Reikia žinoti, kad viskas juda link gėrio, kad negalime būti palikti be šio gėrio. Mūsų gyvenimas – tik smiltelė laiko dykumoje, prieš mus plyti ilgi amžiai, kurių metu turėsime galimybę pasiekti viską, ko siekia aukščiausi mūsų norai. Niekad negalima nusivilti, nes galų gale viskas tik į gera.

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.