Deivido Lango dingimas

1880 rugsėjo 23 dieną Samnerio grafystėje, Tenesio valstijoje, vietinis gyventojas Deividas Langas ėjo per lauką netoli savo namų. Jo žmona matė jį iš verandos, o jų vaikai, Džordžas ir Sara, žaidė kieme. Kaip tik tuo metu prie namų privažiavo vietinis juristas Augustas Pekas ir jo svainis. Netikėtai misis Lang sušuko, o vyrai sustingo vietoje iš apstulbimo ir siaubo. Tiesiog jų akyse Deividas Langas išnyko.

Lango paieškos buvo be rezultatų. Tačiau ir ne vieniems metams praėjus, toje vietoje, kur jis išnyko, buvo matyti ratas, kurio skersmuo buso 4,5 metro. Apskritimo viduryje niekas neaugo ir, atrodė, net vabzdžiai ten neužšliažia. Kartą Lango vaikai įėjo į apskritimą ir išgirdo tėvo balsą, sklindantį iš kito išmatavimo.

Ši istorija, taip ir likusi neatskleista paslaptimi, atkreipė publikos dėmesį 6-ame ir 7-ame dešimtmetyje, po to, kai 1953 metų birželį žurnalas “Feit” išspausdino apsakymą “Kaip dingo mano tėvas?”. Apsakymas buvo parašytas remiantis interviu, kurį rašytojas Stiuartas palmeris paėmė iš Saros Lang 1931 metais. Apsakyme buvo pasakojama apie tai, kad 1929 metais Sara gavo žinutę, parašytą tėvo rašysena. Žinutė skelbė: “Dabar kartu. Kartu – dabar ir visiems laikams… po tiek metų… Tesaugo tave Dievas”. Sara taip suprato tuos žodžius: “Mama ir tėvas dabar kartu, drauge visiems laikams kitame pasaulyje, po siaubingai ilgų išsiskyrimo metų”.

Heršelis H. Painas, bibliotekininkas iš Nešvilio, kuris kelis metus bandė išnarplioti šią mįslę, nerado archyvuose patvirtinimo, kad Langų šeima ar žmogus, vardu Augustas langas gyveni Samnerio grafystėje. Painas padarė išvadą, kad istorija apie paslaptingą dingimą buvo paprasčiausia lairaštinė antis. Matyt, pasakojimo autorius buvo kažkoks Džozefas M. Malholandas, komivojadžeris: XIX amžiaus pabaigoje jis pardavinėjo įvairiems laikraščiams visokias nebūtas istorijas, prisidengęs pseudonimu Flerdoranžas. Painas nusprendė, kad istorijos apie Deividą Langą pagrindu Malholandas paėmė Ambrozo Birso miokslinės fantastikos kūrinį “Sunku pereiti per lauką”. Tačiau situacija dar labiau susipainiojo po to, kai Džėjus Robertas Našas, tyręs šio reikalo aplinkybes gerokai vėliau, padarė prielaidą, kad apsakymas aprašo realius įvykius.

Žurnale “Feit” kartu su Palmerio pasakojimu buvo taip pat pateikta Deivido lango rašysenos pavyzdžiai, paslaptingos žinutės kopija, Saros Lang parašas, o taip pat notaro patvirtinimas, kad visi tie dokumentai yra autentiški. Robertas Šadevaldas, irgi tyręs šio reikalo aplinkybes, parodė šiuos pavyzdžius En V. Huten, rašysenos ekspertei iš Mineapolio, kuei, juos ištyrusi, pareiškė, kad visus juos padarė vienas žmogus, matyt, patsai Palmeris. Kitaip tariant, Sara Lang, kaip ir jos tėvas, egzistavo tik palmerio vaizduotėje.

Pateiktas pavyzdys – vienas iš daugelio panašių atvejų. Įvairiose istorijose keli vaikai paslaptingai išnyko, apeidami vieno iš namų Devils Geits mietelyje kalifornijoje, kampą.

Viename atvejyje keli liudinikai tvirtino, kad vienas iš berniukų dingo tiesiog visų stebinčių akyse. Kiekvieną kartą kruopštūs apylinkės tyrimai nedavė jokio kabliuko mįslių įminimui.