Žmonijos atsiradimas ir prigimtis.
Prie to pačio pridėčiau, kad nereiktų remtis tradicijomis, normomis, ar "įstatymais".
Žmogaus prigimtis yra išbandyti autoritetą jo pačio tiesa, ir atrasti ar jis yra teisus, nors dabar sekmingai praplaunamos smegenys ir jokių klausimų niekas nebeklausia, dabar juk net pagrysti savo žodžius turi ne logika o autoritetais, autoritetų žodis yra neginčyjamas.
Taip sužlugdomas loginis mąstymas.
Neturiu autoritetų,viską tikrinu.Garsus vardas dar negarantuoja didelio proto.Mes temoj telpam?
Kitaip su logika tu nueisi tik į savo suvokimo akligatvį.
Bandžiau pokalbį pritempti prie temos. Bet matomai jau pabaigėm.
Atsiprašau administracijos už nukrypimus,bet jaučiu,jog Gidas pareikš,kad mano nuomonė yra tik tušti išvedžiojimai,neturintys praktinės vertės.Todėl pateiksiu svarų argumentą.
Niekas nežino,kaip žvaigždės aktyvumas įtakoja energijos-masės santykį,apibrėžtą bendrojoje reliatyvumo teorijoje.Tačiau maždaug para prieš Saulės audrą stebimas ryškus to santykio pokytis branduolinio skilimo reakcijoje.Toks ryškus,jog tik automatinių saugos sistemų dėka pavyksta išvengti avarijų atominėse elektrinėse.Energetikai gerai tą žino.Pokytis tęsiasi dar kelias paras po Saulės audros tolydžio mažėdamas.
Taigi,teorija ir realybė gerokai skiriasi.
Xsistemax‘as puikiausiai pasikaustęs tiksliuose moksluose (ačiū už pavyzdžius, kuriuos suvokti trūksta proto (daugiau) ir laiko), ir apskritai pasikaustęs, taigi, kaip ir autoritetas visiems. O apie autoritetus kalba buvo. Taigi, iš seniai užmirštos mokyklinės fizikos ir matematikos pozicijų (naujo ne ką daugiau težinau) pabandysiu tarti keletą žodžių. 🙂
„Jei pasekmė aplenkia priežastį laike, tai yra neabejotinas įrodymas to, jog laiką vertiname klaidingai. Laikas-erdvėlaikio neatsiejama dalis, taigi,ir erdvės vertinimas sybjektyvus.“
„Jei… aplenkia… ir t.t.“, todėl labai abejočiau ir kad pasekmė ankstesnė už priežastį tiek mikro-, tiek makro-pasauliuose, ir kad tokia prasme apskritai suprantamas „indeterminizmas“ mikropasaulyje. Manyčiau, kad čia esminis dalykas yra atsitiktinumas, t.y., toks priežastinis faktas, kurio negalima prognozuoti erdvėje ir/ar laike. Šia prasme jis ir yra indeterminuotas (neapibrėžtas). Kitais žodžiais, praeities įvykiai (priežastis) lemia tik ateities įvykių tikimybę, taigi įvykio ateityje (pasekmės) gali ir nebūti. Priežastis (praeityje) yra, o pasekmė (ateityje) gali būti arba nebūti. Kodėl – nežinau, tad nespekuliuosiu, bet iš principo schema „priežastis→pasekmė“ veikia. Todėl manyčiau, kad mums kol kas derėtų neskubėti keisti įprastos schemos į „pasekmė←priežastis“ ir laiko „apsivertimą“ palikti (sąlyginėje) ramybėje… Tegu pluša specai – gal ką „patobulins“, gal pasiūlys ką nors naujo. 🙂
Iš to, kas pasakyta, sektų, kad šioje srityje svarbi tampa tikimybių teorija (t.t.), kurios fizikinė esmė yra begalinis skaičius atsitiktinių „vienarūšių“ įvykių, ir kiekvienas toks įvykis atskirai yra priežastingas. Pamenu Brauno judėjimą – jis pakankamai gerai parodo, ką noriu pasakyti. Dalelių judėjimas ir Braunui, ir kitiems iš pirmo žvilgsnio atrodė apskritai bepriežastinis. Dabar kone visi žino, kad taip nėra – Brauno dalelės chaotiškai juda, nes jas „skirtingai bombarduoja“ H2O molekulės. Iš vienos pusės, pasitelkę „paprastą“ Niutono mechaniką, mes galim apskaičiuoti, kaip juda kiekviena atskira molekulė, ir, viską „sudėjus krūvon“, apibrėžti ir Brauno dalelės judėjimą. Iš kitos pusės, tai absurdiškas darbas – mums pakanka žinoti H2O temperatūrą, molekulės masę, gal dar keletą fizikinių parametrų ir, pasitelkę t.t. formules, atsakymą gausim keliariopai greičiau. Jau nekalbant apie tai, kad t.t. Braunui parodė kelią, kur ieškoti atsakymo.
Brauno judėjimas , mano supratimu, yra pakankamai iliustratyvus ir subatominio „indeterminizmo“ pavyzdys.
T.t teorija "bepriežastinį" judėjimą „padarė“ priežastiniu ir apibrėžtu – t.t. "sutvarkytos" atsitiktinių priežastinių mikroįvykių gausos tampa priežastingais-apibrėžtais reiškiniais, ir atskiro įvykio indeterminizmas ( atsitiktinumas) pasirodo esantis jų priežastingumo priežastis.
Jei atsitiktinius įvykius galima "apdoroti" tikimybių teorijos matematinėmis priemonėmis, atsiveria galimybė 🙂 iš chaoso „išlukštenti“ priežastingumą-dėsningumą.
„Filosofija man imponuoja tuo, kad priešingai, nei fizika, nebando pasaulio įspausti į matematikos rėmus“
Kaip teisingai pastebėjo Paragraf78, kažkada tokių bandymų būta. Palyginti neseniai buvo pabandyta pačią matematiką pagrįsti logika, bet tas nelabai pavyko. O jei būtų pavykę, nežinau koks būtų tapęs nulis. 🙂 Apskritai, matematika be logikos greičiausiai nebūtų „sugalvota“ – matematiniai įrodymai ir sprendimai yra logiški ar nelogiški?(nulio tai neliečia). Manau, kad ir logika buvo „sugalvota“, tik „kiek kitaip“. Tarp kitko, jų abiejų kilmė empirinė – čia jau mano nuosava nuomonė, ir tas siūlinis ryšys su patirtimi seniai seniai užmirštas. Šiandien tai grynai formalūs, tautologiniai ir a priori‘niai mokslai. Taigi, M. ir L yra mažiausiai pusseserės (L "vyresnė"). 🙂
Negaliu netarti porą žodžių ir apie mieląjį nulį – „Logikoje nulis yra begalinis. Vienas iš esminių filosofijos teiginių yra"NIEKAS negali egzistuoti". Matematika operuoja tuo nieku, nekreipdama dėmesio, jog to nėra gamtoje“.
Pritarčiau eternal.bliss‘ui – sujaukei smegenis galutinai : nulis logikoje begalinis(?), vėliau filosofijoje (pastarosios pagrindas, kaip pabrėžei, yra logika) NIEKAS (nulis?) neegzistuoja, o begėdė matematika operuoja nuliu, nekreipdama dėmesio, kad jog jo pasaulyje nėra (anot filosofijos), nors „logiškai“ jis yra begalinis. „Paradoksaliai“ išdėstei teiginius, bet nepasakyčiau, kad pavyko bent jau priartėti prie Zenono ar nežinau kieno judėjimo paradokso. Kaip minėjau, matematika yra grynai formalus ir a priori‘nis mokslas, ir jai į tikrovę nusispjauti, tai ko taip „piktai“ reaguoji? Priimk nors kaip taikomąją-pragmatišką discipliną… Kaip t.t. 🙂
Keletą žodžių ir eternal.bliss‘ui – „Logika pati savaime yra bevertė… – žinojimas, nežinant. Mystic mind… Jį pasiekus pats paradoksalus pasaulis tau tampa suprantamas.
Kitaip su logika tu nueisi tik į savo suvokimo akligatvį."
Nenorėčiau ginčytis – gal pats turi tą „mystic mind“ (intuicijos, kaip suprantu, nevertini). Tau iš tikro nuskilo… 🙂 Deja, tokią savybę turi tik vienetiniai individai, o didžioji dauguma pilkuomenės yra priversta tenkintis ta „savaime beverte“ logika. Toks jau tas pasaulis sumautas. Šiek tiek optimizmo priduoda tik faktas, kad vargais negalais pavyksta rasti (menkaverčiai logiškai mąstant kitaip ir būti negali) tuose begaliniuose akligatviuose šiokius tokius plyšelius, per kuriuos ir šliaužiame pirmyn(?)… 🙂
Gavosi ne "paviršiumi", o sušik… 🙂
Kuo kūdikis pranašesnis už suaugusįjį?Pastebėjai,kaip ilgai kūdikiai žiūri į vieną objektą?
Jie stengiasi suprasti,kas tai yra.Nes dar neturi atminties banko asociacijoms.
O suaugęs lygina:į ką tai panašu?Procesas greitesnis,bet kiek šūvių pro šalį…
;D
Šis reikalas nėra aiškus po šiai dienai. Pozityvizmas (radikalus) teigia, kad naujagimio smegenys yra „tuščia lenta“, bet aš (iš esmės, pozityvistas) nebūčiau toks kategoriškas – motinos įsčiose naujos gyvybės smegenys formuojasi 9 mėn., ir mes nieko nežinom, kokia yra naujagimio „patirtis“.
Yra dar vienas niuansas – ar naujagimis „automatiškai“ yra žmogus pilna to žodžio prasme? Kas buvo Mauglis – žmogus ar vilkas? Mano nuomone, naujagimis tampa žmogumi tik augdamas tarp žmonių, t.y., „mokydamasis“, ir, visų pirma, mokydamasis kalbos, nes teigčiau, kad kalba=protas. Todėl „žmogus“ Mauglis buvo vilkas.
O kaip filosofas mėgėjas turėčiau vienintelę neįgyvendinamą svajonę – nors kelias sekundes pamatyti pasaulį naujagimio akimis.
Dabar tarsiu tai, ką liežuvis sunkiai verčiasi pasakyti, nes tai yra šventvagiška : norint sužinoti, kas teisus, reikalingas „eksperimentas“ – n skaičių naujagimių reikia auginti n sąlygomis, rezultatus išanalizuoti ir padaryti išvadas.
Nepyk, seni xsistemax‘ai – kas pasakyta, to nebus niekada, bet prie esmės kažkada bus prisikasta, ir ta esmė tebus (labiausiai) tikėtina…
Gavosi ir drastiškai, ir „lyriškai“… Ir provokuojančiai. 😉
Ieškodami panašumų,jų randam.Panaši išvaizda,anatomija,genetika.O štai į skirtumus kažkodėl nereaguojam.Visos pasaulio beždžionės kartu sudėjus neturi nei milijardinės dalies to kūrybino potencialo,kurį turi vienas vienintelis žmogus,pvz.;kad ir eternal.Kokios išvados?Štai asociatyvinio vertinimo akivaizdi klaida.
Nesistengiu būti autoritetu,o būtent ardau tuos asociatyvinius ryšius,taip išlaisvindamas potencialą,kurį dauguma neišnaudoja.Ir tai darau su šypsena. 🙂
Apie Brauno judėjimą:
Didėjant sistemos elementų skaičiui atsiranda rezonansiniai ryšiai,kuo daugiau elementų-tuo labiau trajektorijos praranda lemiamą reikšmę sistemos savybėms ir rezonansiniai reiškiniai ima dominuoti.Elementų skaičiui pasiekus 10 dvidešimt trečiuoju laipsniu trajektorijos visiškai praranda įtaką.Ir nutinka "stebuklas"-sistemoje atsiranda saviorganizacija,cikliškumas,materija įgauna jai nebūdingų savybių.
Matematika visiškai netinka šiuo atveju ne todėl,kad būtų pernelyg sunku apskaičiuoti trajektorijas(juk turim superkompiuterius),bet dėl to,jog tokių skaičiavimų rezultatai bus visiškai klaidingi,neatitinkantys naujos kokybės sistemos parametrų.
Abu pavyzdžiai tampriai susiję.Kuo? 🙂
▶ Žiūrėti YouTubeAlan Watts – Life is a Hoax
Dėl evoliucijos.
Tavo pavyzdys asociatyvaus mąstymo požiūriu nei šioks, nei toks – nepaisant, kad žmogaus ir žmogbeždžionės genomas sutampa vos ne 100%, niekas nestato judviejų „greta“. Taigi, asociatyvus mąstymas nė prie ko. Kas svarbu, kad, kol dar neišgalabijom visų beždžionių ar neįsikišo gyvūnų mylėtojai, etologams ir kt. specams privalu ištirti jų elgseną ir „smegenis“, kad gautume max peno apmąstyti save pačius. Priešingu atveju tikrai liksim prie sulūžusios geldos.
Dėl „chaoso“.
Nežinau, ar tu apie tai : turiu kažkokią knygelę – S.Kanišauskas. „Sinergetinio pasaulėvaizdžio kontūrai“ – neskaičiau, bet spėju, kad tai kažkas panašaus. Taigi nieko negaliu pasakyti nei už, nei prieš, nes paprasčiausiai nežinau. Iš karto „asociacija“ – nežino, o ginčijasi… Liūdna, bet faktas toks. Kiek linksmiau, kad abu „asocijuojam“ – aš „atgal“, tu „pirmyn“ . 🙂
a.t.sielis rašė:man patinka tokio tipo argumentai: "tikrai ne Fake" 😉 (primena evoliucionistus: "gamtinė atranka viską padaro, tikrai tikrai" 😀
O kreacionistų neprimena? 😉 "Šešias dienas kūrė, o septintą ilsėjosi…".
Ir, pavyzdžiui, kreacionistai nėra tokia jau maža dalelė. 2005-2006 metų duomenys.
Lietuvoje mažiau nei 50proc. žmonių manė, jog evoliucija – tiesa. (naujesnių duomenų nerandu). Tai yra, daugiau nei pusė gyventojų – kreacionistai, arba šiaip keistuoliai.
Nedrebiu visų jų į vieną krikščionių kategoriją. Bet, turint galvoje, kad Lietuvoje praktiškai 2.5 milijono krikščionių (ortodoksų tik 125 tūkst.) – galima gana patikimai spėti, kad milžiniška dalis katalikų atmeta evoliuciją. Kitų religijų lietuvoje beveik nėra, o vargani 6proc. ateistų, manau, tikrai neatmetinėja evoliucijos.
Taigi tikrai neteisinga teigti, jog daugumą tikinčiųjų nėra kreacionistai.
Na, tu vėl sakysi, kad tokie žmonės nėra tikri katalikai, kad jie mutantai, ar proginiai tikintieji ir pan.
Bet kiek racijos turi toks skirstymas, tai dar visiškai kitokia tema.

http://old.richarddawkins.net/articles/706-public-acceptance-of-evolution
Bet tūlas tikintysis tiek lietuvoje, tiek užsienyje yra idiotas.
arba šiaip keistuoliai.
—–
O aš manau, 95 proc. žmonių priima normalius realybės faktus, tokius kaip gyvybės vystymasis ir gyvybės prisitaikymas, (tai kas suprantama kaip evoliucija), tik nenori valgyti iš dogmatikų evoliucionistų rankos jų evoliucijos idėjos, kaip "aklos, mechaniškos".
Ties tuo skaičiavimai užlūžta, nes vienas dalykas kiek procentų žmonių pritaria teiginiui "žmogus išsivystė iš beždžionės", o visai kitas dalykas kiek procentų žmonių pastebi pasaulyje gyvybės evoliuciją, kaip ji realiai vyksta.
a.t.sielis rašė:Ties tuo skaičiavimai užlūžta, nes vienas dalykas kiek procentų žmonių pritaria teiginiui "žmogus išsivystė iš beždžionės", o visai kitas dalykas kiek procentų žmonių pastebi pasaulyje gyvybės evoliuciją, kaip ji realiai vyksta.
Filosofuodamas žmogus negali pastebėti, kaip iš tikrųjų psaulyje vyksta gyvybės evoliucija. Žmogus gali tik išvedžioti, remdamasis, pavyzdžiui, visiškai klaidingais evoliucijos nesupratimais, tokiais kaip "žmogus išsivystė iš bedžionės".
Kaip realiai vyksta evoliucija atskleidė eksperimentai, stebėjimai, archeologiniai, biologiniai, genetiniai, istoriniai tyrimai. Jokia filosofija šitų atradimų nepakeis.
Šiaip kreacionistas ne tas kuris tiki jog dievas sukūrė pasaulį, o tas kuris yra fundamantalistas, šiai teorijai patvirtinti besinaudojantis pradžios pasakojimu. Tokių iš tiesų mažai.
Didžioji dalis tikinčiųjų vis tik palaiko teistinės evoliucijos idėją, kurios ir moko Bažnyčia. Žinau Lietuvos kreacionistus, bendravau ir su tikinčiais kurie nelabai raukia nei kas tas kreacionizmas nei kas ta evoliucija. Juos laikyti kreacionsitai būtų didelė klaida, nes jie neįtinka į kreacionizmo kriterijus. Jie net neįtinka į bažnyčios mokymą šia tema, nes jo irgi neišmano.
Taip, didelė dalis žmonių neturi smegenų, bet juk ne pagal idiotų tikėjimą nustatinėjama tai kuo tiki bažnyčia.
Tikinčiųjų kurie tiki sąmoningai ir gilinasi į bažnyčios mokymą daugėja. Pasaulyje jų žymiai didesnis procentas nei Lietuvoje, nes mūsų bažnytinės tendencijos nuo pasaulinių atsilieka bent 30 metų
Dabar nerašykite, perkelsiu šitą offtopiką prie anos temos
eksperimentai, stebėjimai, archeologiniai, biologiniai, genetiniai, istoriniai tyrimai.
na tai puiku, taigi apie visa tai esame informuojami, todėl nuo žinojimo kas stebėta neatsiliekame 🙂
O kreacionistų neprimena? "Šešias dienas kūrė, o septintą ilsėjosi…".
mm, jeigu kreacionistai apeliuotų į pasitikėjimą žodžiais "tikrai tikrai", tai pasitikėjimo nebūtų, bet jeigu aukštų savybių šventasis apeliuotų, tai pasitikėčiau. Nes verta pasitikėti tais, kas vertas pasitikėjimo.
Visi žmonės klysta? Teoriškai gali būti ir neklystančių, kodėl ne? Kuo pagrįstas šis teiginys?
Parodyk man žmogų kuris nei karto gyvenime nesuklydo ir aš tau pastatysiu alaus. Negana to galėsiu tau kas savaitę statyti alaus visus ateinančius metus 🙂
Taip jau veikia mūsų sąmonė ir nieko su tuo nepadarysi
Labai esminis pastebėjimas. Viskas priklauso nuo sąmonės lygio.
nepriklausomai nuo to koks sąmoningas žmogus, jo sąmonė veiks pagal tuos pačius modelius ir dėsnius kaip ir visų kitų
Kodėl? Jeigu sąmonė yra atskiras elementas nuo fizinio kūno, tai sąmonė gali tapti visiškai nepriklausoma nuo fizinio kūno dėsningumų. Tada tokio asmens su įprastai sutinkamais žmonėmis nepalyginsi.
Tiesiog dauguma tavo teiginių yra iš ezoterikos, o kaip sako dabartiniai religijotyrininkai ezoterika yra dabartinis opiumas liaudžiai
tad juo nepasitikėčiau, nes jis niekur neveda
Tiesiog dauguma tavo teiginių yra iš ezoterikos, o kaip sako dabartiniai religijotyrininkai ezoterika yra dabartinis opiumas liaudžiai
Kodėl tu tai tvirtini? 🙂 Aš neskaitau ezoterikos šaltinių, todėl mano teiginiai negali būti iš ten. Galbūt vienas kitas labai retas atsitiktinis.
a.t.sielis rašė:
eksperimentai, stebėjimai, archeologiniai, biologiniai, genetiniai, istoriniai tyrimai.
na tai puiku, taigi apie visa tai esame informuojami, todėl nuo žinojimo kas stebėta neatsiliekame 🙂
Nesu tikras, ar gerai supratau, ką parašei 🙂
a.t.sielis rašė:
Tiesiog dauguma tavo teiginių yra iš ezoterikos, o kaip sako dabartiniai religijotyrininkai ezoterika yra dabartinis opiumas liaudžiai
Kodėl tu tai tvirtini? 🙂 Aš neskaitau ezoterikos šaltinių, todėl mano teiginiai negali būti iš ten. Galbūt vienas kitas labai retas atsitiktinis.
Nes ezoterika duomiuosi maždaug nuo 1990 metų, tai šiek tiek ją išmanau ir atskiriu nuo kitų mokymų
Tai va, taviškiai atsakymai yra ezoterinio pobūdžio
