Skip to main content

Žmonijos atsiradimas ir prigimtis.

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
gidas2013-06-27 21:41
Formaliai – kitokių sąlyčio taškų neįžvelgiu. 🙂

„Turi būti priežastis arba pagrindas“.

Priežastingumas (priežastinis ryšys).

Svarbūs yra du aspektai – kas yra pats ryšys tarp priežasties ir pasekmės ir ar tai reiškia, kad kiekvienas reiškinys turi priežastį. D. Hume‘as tvirtino, kad į šiuos klausimus iš principo atsakyti neįmanoma. Bet palikim D.H. ramybėje ir apsistokim prie antrojo klausimo.

Tavo pozicija aiški – kategoriškas „turi būti priežastis…“ nes kitaip – „nesąmonė“, ir taškas. Ir ta priežastis yra „…vadinama Dvasia“.

Kadangi visa tavo argumentacija yra „subjektyviai modifikuotas“ teleologinio ir kosmologinio Dievo įrodymo argumentų mišinys, priimtina yra analogija  su kosmologinio argumento „sunkumais“.

Tik priežastinio ryšio aspektu. Vietoj Dievas – Dvasia.

        a) Priežastingumas yra paremtas mūsų patyrimu, kaip dalykai yra pasaulyje (Visatoje), bet įrodymas reikalauja, kad išplėstume šią mintį tam, kas pagal apibrėžimą yra už mūsų patyrimo ribų, t.y., už Visatos ribų. To pasekoje įrodymas iš karto tampa prieštaringas, nes operuojama niekuo nepagrįstu priežastiniu ryšiu kontekste „fizika“→metafizika  ir atvirkščiai. Pastaba dėl „atvirkščiai“ : šiandien Dvasia pasitraukė į tolimiausią žmogiškojo supratimo tašką – Visatos gimimą ir pačią laiko pradžią. Ši paslaptinga vieta (kol kas?) saugi – ji gali būti niekada nepasiekta mokslo. Dar kart paminėsiu ir tą velnio neštą bei pamestą energijos tvermės dėsnį. Energijos tvermės dėsnis kaip argumentas nepriimtinas ryšyje „fizika“→metafizikoje, nes išsitrina riba tarp „fizikos“ ir metafizikos, „fizika“ ir metafizika tampa „tapačios“, ir logiškai galima „nukeliauti“ iki išvados, kad metafiziniame lygmenyje egzistuoja „fizinė“ energija. T.y., ad absurdum.  Tą ir turi omeny „naujamadės absurdo 🙂 filosofijos“.
        b) Svarbiausia įrodymo prielaida (viskas turi priežastį) prieštarauja jos išvadai – Dvasia, tikiuosi, neturi priežasties. Taigi Dvasia yra už/virš „visko“, kas yra gamtoje. Dvasia turi būti antgamtiška. Tai patenkintų tikinčiuosius (jie ta išvada jau tiki), likusiems tik sukeltų įtarimą, kad šio įrodymo pagrindai iš esmės prieštaringi (griausiu atveju,  „suprantami“ tik tau).
        c) Įrodymas atmeta begalinį (priežastinį) regresą – grandinė baigiasi Dvasia, kuri nėra ko nors „pasekmė“ : Dvasia neturi priežasties ar yra pati sau priežastis. Bet kuo įtikinamesnė mintis apie antgamtišką Dvasią, esančią („kažkur“) už laiko ribų, nei begalinė (regreso) idėja, leidžianti suprasti, kad Visata neturi pradžios. Pastarasis teiginys dabar, panašu, galutinai yra užleidęs vietą D. Sprogimo teorijai, bet, jei paklausi „O kas yra D.Sprogimo, įvykusio prieš keliolika milijardų metų, priežastis?“,  atsakysiu sokratiškai – Dvasia-Protas-Absoliutas. O kur čia matomos Absoliutaus Proto „apraiškos“ palikčiau papasakoti  jau tau, nes nepamenu, per kiek „sekundžių ar sekundės dalių“ (proporcingai, prilyginus tuos milijardus parai) atsirado „tolydžiausias proto reiškinys, kurį stebime…“.
        d) Jei ir sutinkame, kad priežastinė grandinė yra baigtinė, kodėl tada pati Visata negalėtų neturėti priežasties ar būti savo pačios  priežastimi? Jei pripažįstama savaiminio priežastingumo idėja, Dvasia tampa perteklinga – prisimink Okamą.

Užteks, nes balansavimas ant ribos „fizika-metafizika“, o tuo labiau klaidžiojimas metafizinėse lankose man apskritai nėra priimtinas. Panaudota argumentacija yra ganėtinai „švelni“, kas tau – kaip nebūtų keista – pasirodo nėra būdinga.
Pats, broleli a.t.sieli, pasirodo esi „absoliučiai tikras“ savo tiesa, nors išgirsti kitą nuomonę apskritai yra naudinga, nes kai kada pamatai kur/ką derėtų pas save „patobulinti“.
Teiginiai racionalizmo dvasioje, t.y., a priori,  turi būti nepriekaištingi logine ir metodine prasme (a la matematiniai postulatai), o tau šis aspektas tėra nevertas dėmesio „formalizmas“. Jei po teisybei, tai ant šio „formalistinio“ pagrindo yra pastatytas visas racionalizmo rūmas.
Tavo „visažinė-beapeliacinė“ pozicija sukelia dvejopus jausmus – primena… Jei taip, tai tikrai veltui liežuviais malam.

Trumpai tariant, broleli, sugebėjai „rasti“ atsakymą į bene patį natūraliausią, fundamentaliausią ir sudėtingiausią klausimą, kurį tik įmanoma užduoti – kodėl apskritai kažkas egzistuoja? Sveikinu – tik dar neapsisprendžiau, ar sveikinu ironiškai, ar pavydžiai. 🙂

Kad parodyti, kas yra filosofinė tolerancija,  ir tik dėl šios priežasties, baigiu taip : man kaip ir priimtinas yra B. Raselo „pasiūlymas“ – Visata galiausiai yra nesuvokiama. Toks žiaurus faktas, bet ką padarysi – apie tai diskutuoti., t.y., kalbėti suprantamai, yra neįmanoma. Atsakymas nepatenkinamas, bet ne blogesnis, nei kieno kito, taip pat ir tavo. 🙂
 

a.t.sielis2013-06-27 22:13

gidas rašė:Tavo pozicija aiški – kategoriškas „turi būti priežastis…“ nes kitaip – „nesąmonė“, ir taškas. Ir ta priežastis yra „…vadinama Dvasia“.

🙂 Aš juk pateikiau ir argumentą… "Viskas arba kažkas negali atsirasti iš nieko". Jeigu sakoma, kad viskas gali kilti iš nulio, arba kažkas iš bet ko, tai eina prieš bet kokią filosofinę logiką. O tada, kad tai "numuilinti", sakoma, kad "priežastinis ryšys neegzistuoja" ir "tai nesuvokiama". Tada, whatever goes: galima sakyti bet ką, apie bet ką, ir visi teiginiai bus galiojantys ir teisingi, nes "priežastinis ryšys ultimately negalioja, bet kas gali kilti iš bet ko, ir viskas iš nieko".

        a) Priežastingumas yra paremtas mūsų patyrimu, kaip dalykai yra pasaulyje (Visatoje), bet įrodymas reikalauja, kad išplėstume šią mintį tam, kas pagal apibrėžimą yra už mūsų patyrimo ribų,

Jeigu būtis vientisa, filosofiškai suvokiamais principais galima kalbėti apie tai, kas būdinga visai būčiai. Apsiriboti tik patiriama sritimi – stovėjimas vietoje, tokiu atveju, filosofija nieko naujo nesako. Kam tada ji reikalinga?

       

b) Svarbiausia įrodymo prielaida (viskas turi priežastį) prieštarauja jos išvadai – Dvasia, tikiuosi, neturi priežasties. Taigi Dvasia yra už/virš „visko“, kas yra gamtoje. Dvasia turi būti antgamtiška. Tai patenkintų tikinčiuosius (jie ta išvada jau tiki), likusiems tik sukeltų įtarimą, kad šio įrodymo pagrindai iš esmės prieštaringi (griausiu atveju,  „suprantami“ tik tau).

Ne. Argumentas yra toks: kažkas egzistuoja savaime. Dėl to visi sutinka. Klausimas tik kas tas "kažkas" yra. Iš pasaulio efektų nagrinėjimo darytina išvada, kad tas "kažkas" turi būti: save-organizuojantis, protingas, vientisas ir tolydus, visaapimantis, taigi, jo priežastis turi būti jame pačiame. Vidinė priežastis. Tai ir yra gyvas asmuo arba sąmonė – turintis vidinį priežastingumą, veikimą iš-savęs.
       

Teiginiai racionalizmo dvasioje, t.y., a priori,  turi būti nepriekaištingi logine ir metodine prasme (a la matematiniai postulatai), o tau šis aspektas tėra nevertas dėmesio „formalizmas“. Jei po teisybei, tai ant šio „formalistinio“ pagrindo yra pastatytas visas racionalizmo rūmas.

Taip 🙂

B. Raselo „pasiūlymas“ – Visata galiausiai yra nesuvokiama. Toks žiaurus faktas, bet ką padarysi – apie tai diskutuoti., t.y., kalbėti suprantamai, yra neįmanoma. Atsakymas nepatenkinamas, bet ne blogesnis, nei kieno kito, taip pat ir tavo. 🙂

Teistų pasiūlymas – Dievas yra nesuvokiamas, bet kai ką apie Jį galima suprasti, ne viską.

xsistemax2013-06-28 21:16
Mano nuomone mes iš nieko neišsivystėme(neevoliucionavome),joks dievas ar ateiviai irgi nagų neprikišo.Ir apskritai,biologine forma egzistuojame tik savo sumodeliuotame pasaulyje.Esame proto žaismo dalis(intelekto pasireiškimo viena iš formų).Intelektas savo ruožtu yra esminė ir vienintelė visatos(GYVOS VISATOS)savybė.
puodukas2013-06-29 05:44
Net jeigu ir yra taip, tai truputį panašu, jei ant muzikos sakyti, kad tai vibracijos dažniai, skirtingais laiko tarpais. Tai lyg ir tiesa, bet
xsistemax2013-06-29 07:08
Ne,nepanašu.Muzikai būtinas kūrėjas,o mes patys kuriame ir gyvename savo kūriniuose.
insomnia2013-06-29 08:04
Gerai, tada sukurk man naują pasaulį, kuriame egzistuotų elfai.
Ir dar klausimas: kas kūrė pasaulį kol žmogaus nebuvo ir iš kur atsirado žmogus, jei jau jis kuria pasaulį?
Ezekiel2013-06-29 09:28
Įdomu jei pasak evoliucijos teorijos, kurioje išlieka tik stipriausieji kodėl yra tokia rūšių įvairovė, o ne pavyzdžiui viena ar kelios super rūšys?
insomnia2013-06-29 09:36
Išlieka ne stipriausieji, o tie kurie geriausiai prisitaikę. Jauti skirtumą?
xsistemax2013-06-29 20:36
žmogus nera vienintelė intelekto pasireiškimo forma.O tai,jog esi kūrėjas,lengva patikrinti.Tavo nuotaika ar veiksmai keičia realybę.Jei išmoktum laužyti savo paties sukurtas taisykles-galėtum keisti net materijos savybes.Aš tai daugybę kartų dariau.
gidas2013-07-01 20:41
Su broleliu a.t.sieliu toliau „aiškinamės santykius“. 🙂

„"Viskas arba kažkas negali atsirasti iš nieko". Jeigu sakoma, kad viskas gali kilti iš nulio, arba kažkas iš bet ko, tai eina prieš bet kokią filosofinę logiką“.

Ne čia problema – priežastinis ryšys yra universalus postulatas, ir nei kas kitas, nei aš – dėl šventos ramybės – to neginčiju. Priežastingumo pagrindu Aristotelis savo darbuose išdėstė formalios logikos taisykles kalboje. Tik dėl to mes galim suprasti vienas kitą – deja, ne taip dažnai, kaip norėtųsi.
O problema ta, kad pats taikai priežastinį ryšį (logiką)  santykyje „fizika“→metafizika ir atvirkščiai, t.y., empirinių argumentų pagrindu darai metafizines išvadas (apie „atvirkščiai“ praleisiu). Tokia „argumentacija“ yra klaidingas iš principo, nes metafiziniai teiginiai savaime yra agnostiniai, ir gali būti išvesti tik loginio samprotavimo (teisingo ar klaidingo – nesvarbu) pagrindu.
O jei „veik visi filosofai vienu balsu tvirtina, kad patyrimas yra bet kokio filosofavimo pradžia“, tektų sutikti, kad „filosofinė logika“ į empiriką žiūri pakankamai rimtai. O kur kur, bet metafizikoje teisingas logiškiškas samprotavimas yra „šventas reikalas“.

„Jeigu būtis vientisa, filosofiškai suvokiamais principais galima kalbėti apie tai, kas būdinga visai būčiai“.

„Būtis“ yra tik „vienas“ iš filosofijos sprendžiamų klausimų, ir šis klausimas tampriai susijęs su Platono trikampio „Aš“ ir „Absoliutas“. Nuo „Aš“ neatsiejama pažinimo filosofija, kuri ir mėgina parodyti pažinimo sąlygas ir galimybes. Šiomis „sąlygomis ir galimybėmis “ derėtų ir vadovautis.

„Argumentas yra toks: kažkas egzistuoja savaime. Dėl to visi sutinka. Klausimas tik kas tas "kažkas" yra. Iš pasaulio efektų nagrinėjimo darytina išvada, kad tas "kažkas" turi būti: save-organizuojantis, protingas, vientisas ir tolydus, visaapimantis, taigi, jo priežastis turi būti jame pačiame. Vidinė priežastis. Tai ir yra gyvas asmuo arba sąmonė – turintis vidinį priežastingumą, veikimą iš-savęs.“

Pasikartosiu – jei ir sutinkame, kad priežastinė grandinė yra baigtinė, kodėl tada pati Visata  (materija) negalėtų neturėti priežasties ar būti savo pačios  priežastimi? Jei pripažįstama savaiminio priežastingumo idėja, „gyvas asmuo ar sąmonė“ tampa perteklinga. Sąmonė galėtų būti ir „save organizuojanti ir t.t.“ materijos „struktūra“. Viskas „prasideda-baigiasi“ materija ir "ramu"… 🙂
Apie Sprogimą esu užsiminęs aname.

a.t.sielis2013-07-01 22:09

O problema ta, kad pats taikai priežastinį ryšį (logiką)  santykyje „fizika“→metafizika ir atvirkščiai, t.y., empirinių argumentų pagrindu darai metafizines išvadas (apie „atvirkščiai“ praleisiu). Tokia „argumentacija“ yra klaidingas iš principo, nes metafiziniai teiginiai savaime yra agnostiniai, ir gali būti išvesti tik loginio samprotavimo (teisingo ar klaidingo – nesvarbu) pagrindu.

Kažkaip kitaip į tai žiūriu. Fizika ar metafizika, bet iš nieko viskas negalėjo atsirasti. Kaip minimum reikia pripažinti bent gamtos dėsnius ar kažką panašaus kaip priežastį.

kodėl tada pati Visata  (materija) negalėtų neturėti priežasties ar būti savo pačios  priežastimi?

Vidinis priežastingumas (kartu su protingumu) ir yra tai, kas skiria gyvą nuo negyvo, sąmoningą nuo nesąmoningo. Objektas (t.y. daiktas, o ne esybė, ne subjektas) neturi vidinio gyvenimo, aktyvumo iš-savęs, savęs-organizavimo. Todėl, jeigu sakom, kad Visata (materija) neturi priežasties ir yra savo pačios priežastis, visi reiškiniai kyla iš jos pačios, tada suteikiam Visatai gyvumą ir sąmoningumą. Kitaip sakant, prieiname tokios pačios išvados, kurią aš teigiau.

xsistemax2013-07-02 20:24
Paragraf,atsiprašau,jog nepakankamai aiškiai parašiau.Čia mano problema,kad tikiuosi,jog kiti mąsto panašiai.
Turėjau omenyje pvz.:smūgį plika ranka į aštrius britvos ašmenis.Rezultatas:ant rankos nei įbrėžimo,o britva išlaksto šukėmis,lyg būtų stiklinė.
Arba suspaudus rankoje vinį smūgis į medžio masyvą.Rezultatas:ranka sveika,vinis susminga į medį visu ilgiu.
Jei nesugebi laužyti taisyklių,rezultatai bus tokie:1-u atveju bus sužaloti ne tik minkštieji audiniai,bet ir nukirsti kaulai.2-u-vinis nesmigs į medį,bet išlįs kiaurai ranką.
Mistikos čia nėra,viską lemia ne burtai,magija,bet vidinis nusiteikimas,požiūris.Jis ir keičia medžiagos fizines savybes,o tai nedviprasmiškai rodo,jog žmogus-kūrėjas.
insomnia2013-07-02 20:28
Na tai neparodo jog žmogus yra kūrėjas, tiesiog parodo, kad jis gali valdyti savo kūną ir veikti kažkieno sukurtoje aplinkoje
a.t.sielis2013-07-02 20:33
Žmogus kūrėjas, bet labai mažiukas. Jis negali sukurti ištisų pasaulių, nei materijos ar dvasios, tiesiog turi tą kūrybiškumo kibirkštėlę, gautą iš Kūrėjo.
xsistemax2013-07-02 20:42
Iš asmeninės patirties galiu pasakyti,kad mano pateiktais atvejais viską lemia ne smūgio jėga,o tikslo troškimas.Neabejojimas sėkme.Ir visiškas baimės eliminavimas.Gal tokių destrukcinių pavyzdžių nereikėtų vertinti kaip kūrybos aktų,bet rezultatai neigia bet kokią patirtį ir dėsnius.
Smūgio metu pasaulis aplink kažkaip keistai išlinksta,tarytum persisuka.Žodžiu,tampa kitoks.Ir tai žmogaus įtakoje,ne dievo.
insomnia2013-07-02 20:44
Kodėl manai, kad tai žmogaus įtaka? Juk jei dievas sutvėrė visą pasaulį, tai žmogus tik veikia tuose dėsniuose, kuriuos jam davė dievas, jis kitų dėsnių negali sukurti.
Benamis2013-07-02 20:46

xsistemax rašė:Smūgio metu pasaulis aplink kažkaip keistai išlinksta,tarytum persisuka.Žodžiu,tampa kitoks.Ir tai žmogaus įtakoje,ne dievo.

Asmenine patirtis?

a.t.sielis2013-07-02 20:48

Ir tai žmogaus įtakoje,ne dievo.

Aukščiausiasis savo vaikams leidžia pasireikšti, išmėginti visatos galimybes.

Pvz. sakoma, kad žmonijos Aukso Amžiuje viską buvo įmanoma gauti vien sąmonės galia, nereikėjo dirbti ar gaminti kažką.

Kitas dalykas, kurį skaičiau, kad sunkiaatlečiai, kurie kilnoja didelius svorius, pakelia svorius kokių 40 proc. didesnius negu jų fizinės galimybės, dėl psichologinio nusiteikimo ar pan., koncentracijos.

xsistemax2013-07-02 20:52
Benami,taip,tai asmeninė patirtis,jau minėjau,kur tarnavau.
Paragraf,kodėl reikia tai priskirti dievui,jei jis tame akivaizdžiai nedalyvauja?Ir kodėl jis turėtų netikintį žmogų remti?
insomnia2013-07-02 20:58
Na šiaip dievui visi vienodi, nesvarbu tikintis tu ar ne. Daugelis religijų sako kad be dievo veikimo niekas nevyksta šiame pasaulyje. Tad jei kažką darai ekstraordinaraus tai ir dievas tame veikia. Tu kvėpuoji, tame dievas veikia, tu perdi jis irgi veikia.
Jei dievas bent akimirkai nustotų viską palaikyti savo mintyje pasaulis paprasčiausiai išnyktų.
Va taip va
a.t.sielis2013-07-02 21:04
Taip, galima žiūrėti taip, kad viskas yra Dievo veikimas. Viskas ir bet kas nėra Pats Dievas, bet viskas yra Jo veikimas, Jo energija. Tai nereiškia, kad Jis turi dirbti ar kaip Atlantas laikyti pasaulį ant Savo pečių. Jo norai vyksta savaime, Jo energijos neribotos, todėl Jis gali kurti begalybes pasaulių ir nedirbti nei akimirkos.

Netikintis žmogus daro kažką ypatingo? Tokią galimybę jam suteikė Dievas, tarkim, per visatos dėsnius. Bet netikintis, turintis dideles galias, anksčiau ar vėliau save sugriauna. Pašoka ego, galvoja, galiu daryti ką noriu, stebuklus, o pasirodo, kad reikia dar ir moralės kodekso laikytis, negalima priešintis Dievo tvarkai.

xsistemax2013-07-02 21:05
O aš manau,jog visos gyvybės formos ir sudaro tą "dievą".Kaip kažkokio atskiro individo jo nėra.
Ir ne tik gyvybės formos,bet visos organizuotos struktūros kuria pasaulį ir palaiko jo egzistavimą.
a.t.sielis2013-07-02 21:08
Pasaulis vienas, turi būti vienijanti jėga. Kitaip sugriūtų viskas. Yra vientisa gamtos dėsnių sistema, kas ją palaiko? Kokia viena jėga?
xsistemax2013-07-02 21:11
Bendras intelektas.Be jo visatoje daugiau nieko ir nėra.Visa kita tik interpretacijos.Kūryba iš nieko.
a.t.sielis2013-07-02 21:22
Pritariu. Intelektas, vienas. Dabar, kas aukščiau – intelektas ar kiti dalykai? Greičiausiai intelektas, panašiai kaip žmogus pranašesnis už akmenį, nes gali valdyti akmenį su protu. Tas, kas valdo, tas aukščiau. Viską valdo ir palaiko intelektas, todėl intelektas aukščiau. Toliau, ar intelektas yra priklausoma savybė, ar savarankiška esybė?

Intelektas yra intelektas – tai nematerialus dalykas. Jeigu molekulės, atomai turi intelektą/yra valdomi intelekto, tai kaip ir ląstelės susiformavimas, taip ir bet kurių subatominių dalelių susiformavimas į atomų sistemas yra intelekto poveikyje, vadinasi intelektas yra pirmiau negu atomai ir subatominės dalelės. Kitaip sakant, viskas randasi iš intelekto, be intelekto tebūtų inertiška nieko neveikianti substancija, neformuojanti jokių dalelių, reiškinių ir etc. Iš tokios inertiškos substancijos – "pirminės gamtos" – intelektas negalėtų kilti, nes ji nei veikia, nei galvoja, taigi, išvada – intelektas yra pats sau savaime ir išjudina gamtą. Todėl jis yra antgamtinis. Žmogus turi protą ir kūną, ir gali galvoti vien tik prote, nieko neveikdamas, arba gali galvoti, ir nutarti kažką veikti, panaudodamas kūną. Todėl prote yra vidinis gyvenimas. Taip ir intelekte yra vidinis gyvenimas, be gamtos.

Kokia išvada? Intelektas yra antgamtinė esybė ir aukščiausiasis valdovas.

preacher2013-07-03 00:06
Galbūt kažkas ir yra kas įkvepė gyvybę visatai ir visai būčiai, tačiau, tada kas įkvepį gyvybę, tam įkvepėjui?  🙂 Kas liečia žmonija tai visgi esu evoliucijos šalininkas, net jei pažvelgsime į visa civilizacijos istoriją ir raidą, tai išvysime ryškų darvinizmo, evoliucijos teorijos paveikslą, išgyvendavo ir ant aukščiausio pjedestalo užlipdavo patys stipriausi, protingiausi ir t.t Visas mūsų tobulėjimas, vystymasis, vyko nuoseliai, etapais, dialektiškai ir t.t Galbūt mūsų Dievas ir kūrėjas ir yra Žemė? Tiesa pasakius toks variantas, man asmeniškai yra daug priimtinesnis negu jį pateikai religijos it t.t  🙂
insomnia2013-07-03 08:13
O kas palaikė visatą kai intelekto nebuvo? Juk žmonės kosminiais mastais atsirado visai neseniai
xsistemax2013-07-03 12:37
Žmonija tik viena intelekto forma iš begalybės visatoje,paragraf.
Benami,reikia būti labai pastabiam,kad pastebėtum tą "linktelėjimą",nes jis trunka tiek pat,kiek smūgis:20-30ms.Ir sunku pasakyti,kur tai vyksta:lokalioje aplinkoje,ar sąmonėje.Toks pat "linktelėjimas" stebimas ir kitame veiksme su britva-jos metime į taikinį pagal specialią techniką.Rezultatas irgi atrodo nesuprantamas:mesta į lango stiklą britva ne atšoka,o susminga taip,kad ištraukti nėra jokių šansų.Belieka ją nulaužti arba daužyti stiklą.Nesunku pagal britvos atliktą darbą paskaičiuoti,jog suteikti jai tokį pradinį impulsą ne žmogaus jėgoms.Nors realiai jokių didelių pastangų tam nereikia,būtinas tik jau minėtas psichologinis nusiteikimas.
insomnia2013-07-03 12:41
O iš kur tu žinai, kad yra kitų gyvybės formų?
Kokia intelekto forma tapo pirmuoju judintoju?
Benamis2013-07-03 12:53

xsistemax rašė:Žmonija tik viena intelekto forma iš begalybės visatoje,paragraf.
Benami,reikia būti labai pastabiam,kad pastebėtum tą "linktelėjimą",nes jis trunka tiek pat,kiek smūgis:20-30ms.

<…>

xsistemax cia i koki tu man klausima atsakai? o_O

xsistemax2013-07-03 15:25
Į klausimą apie asmeninę patirtį.
insomnia2013-07-03 15:36
na tai ar atsakysi man, kas buvo pirmasis judintojas? Juk intelektas atsirado gerokai po visatos atsiradimo, kas gi davė kūrybai pradžią?
Benamis2013-07-03 16:05

xsistemax rašė:Į klausimą apie asmeninę patirtį.

Visvien neikertu i koki tu man cia klausima dabar atsakineji ir apie koki "linktelejima" kalbi, nes i klausima ar tai tavo asmenine patirtis jau atsakei anksciau man:

xsistemax rašė:Benami,taip,tai asmeninė patirtis,jau minėjau,kur tarnavau.

xsistemax2013-07-03 18:32
Paragraf,neatsakiau į tavo klausimą todėl,kad jis beprasmis.Ne intelektas yra laiko kūrinys,o priešingai,ervėlaikis yra intelektinis produktas.Be to,sukurtas labai negrabiai ištempiant nieką į visas puses iki begalybės.Jokio kvantavimo,jokių dalelių.Sukurtas tikslu pasidaryti erdvės veiklai.O ir pati veikla mano požiūriu keista;pažinti save.
Taigi,kas pirma atsirado?Višta,ar kiaušinis?  🙂
Nėra sąvokos amžinybė.Nėra sąvokos sekundė.Tai sąlyginumai,intelektui negaliojantys.
Benami,paaiškinau,kokia ta asmeninė patirtis.Kaip žmogus gali keisti dėsnius.Ir kaip pats tai priima.
insomnia2013-07-03 18:50
Na klausimas tikrai nebeprasmis, nes tiek antikos tiek krikščionybės filosofai, remdamiesi Aristoteliu, bandė išsiaiškinti pirmojo judintojo problematiką, o tau va tai beprasmis klausimas.
Tavo teiginyje yra loginė klaida. Jei intelektas nebuvo pirmuoju judintoju, tai jį kažkas turėjo sukurti. Imkime pavyzdį, tu sakai kad žmogus yra visatos kūrėjas, tačiau žmogus kaip mąstanti būtybė atsirado prieš maksimum milojoną metų. Pasauliui kaip žinia yra 14-18 miliardų metų. Tarkime egzistavo senesnės civilizacijos, jos vistiek juk neegzistavo anksčiau nei atsirado pasaulis. Vadinasi buvo kažkas, pirmasis judintojas, kurio intelektas ir davė pradžią tiek žmogaus tiek kitų civilizacijų intelektams. Tai gi išvada: žmogus tėra kūrinys, nes pirmasis judintojas buvo tai ką mes vadiname dievu.
bs20002013-07-03 20:30
o ka (MES) vadiname dievu? nes religija tai tautu skaldytoja.
insomnia2013-07-03 21:04
dievu vadinamas pasaulio kūrėjas ir aukštesnioji būtis.
Kodėl manai jog religija yra tautų skaldytoja?
xsistemax2013-07-04 07:52
Tavo logika paremta klaidingu laiko,kaip parametro suvokimu.Klysti ir del visatos amžiaus.Paaiškinsiu vakare.
insomnia2013-07-04 09:55
Na aš remiuosi mokslinėmis koncepcijomis, o jei tu pateiksi kokią pseudomokslinę koncepciją, tada gali nesivarginti nes ji prasilenks su realybe 🙂
Tu gali kiek nori remtis visokiais pseudomokslininkų ar pseudoreliginių veikėjų išmastytais dalykai, bet tik dar labiau tolsi nuo realybės.
Mūsų pasaulis pažinus per mokslą, o mokslas apie pasaulio atsiradimą ir evoliuciją kalba labai konkrečius dalykus. Tačiau atsiranda visokių kurie tiki keistomis koncepcijomis ir manosi viską geriau išmanantys už begale rimtų mokslininkų dirbančių ties kosmologija.
xsistemax2013-07-04 13:56
Pradėkim nuo to,jog mokslinės tavo žinios yra vadovėlinio lygio.Žvelgiant į matomą Visatos ribą iš tiesų matai praeitį,o ne Visatos amžių.Iš to pakraščio šviesa iki mūsų keliavo 13,7 mlrd.metų,vadinasi,prieš tiek laiko ji atrodė būtent taip,o ne atsirado.Kol buvo laikomasi statiškos Visatos koncepsijos,buvo logiška manyti,jog 13,7 mlrd.m.ir yra visko pradžia.Hablui atradus Visatos plėtimąsi,viskas apvirto aukštyn kojomis.Paaiškejo
,jog tiek šviesmečių atstumu nuo mūsų plėtimasis pasiekia šviesos greitį ir toliau mes pamatyti negalime.