Skip to main content

Žmonijos atsiradimas ir prigimtis.

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
insomnia2013-07-04 14:19
Na jei remiamės didžiojo sprogimo teorija (nes kolkas kitos nėra paaiškinančios geriau apie pasaulio pradžią) tai visatos amžius siekia max 20 miliardų metų. Kitų teorijų geriau patvirtinančių už šią kolkas nėra, nors bandymų yra.
Klausimas: ar tik ne iš vadovėlio sužinojai tai ką rašai? 😉

Taip pat dar neatskei į klausimą kas buvo pirmasis judintojas, nes čia nusioftopinome į šalį. Žinau, kad tau klausimas nepatogus, todėl jo vengi, bet būk toks mielas atsakyk į jį man.

xsistemax2013-07-04 21:34
Gaila,kad nesupratai mano paskutinio posto.Jame aiški nuoroda į Einšteino klaidą.Taip pat ir laiko,kaip neegzistuojančio parametro paaiškinimas kosmologiniame lygmenyje.Kažkurioje temoje tai paaiškinau kvantų teorijos postulatais.
Bet tikrai,nukrypom nuo temos(nors taip tik atrodo,čia viskas buvo į temą).
Jokio pirmo judintojo nebuvo,pati sąvoka "pirmas" neturi prasmės pasaulyje,kuriame laikas neegzistuoja.
Pabandysiu paaiškinti sapiens suprantamu būdu.Pasaulyje be laiko niekas negali atsirasti ar išnykti,viskas yra vienu metu.DABAR.Dinozaurai vis dar vaikšto Žemėje,tik savo sektoriuje.
O intelektas nėra žmogaus savybė,priešingai,žmogus yra intelekto kūrinys iš parankinių resursų,sukurtas tam,jog intelektas galėtų funkcionuoti savo sukurtoje aplinkoje.Intelektą sukūrė ne gyvybės formos ar organizuotos kokios nors kitos struktūros.Tai jis susikūrė gyvybę ir tas struktūras.Jis neatsiranda ir neišnyksta,neevoliucionuoja ir nedegraduoja.Nes jo neveikia toks sąlyginumas,kaip laikas.
Nežinau,ar suprasi.Bet pasistenk.  🙂
insomnia2013-07-04 22:04
Pavarei nemenką dalį krikščioniškos teologijos ir tiek 🙂
xsistemax2013-07-05 20:25
Sutinku,panašumų yra ir į religiją,ir į fiziką.Bet panaikinti prieštaravimai.Šitoje teorijoje nėra vietos suasmenintam dievui,o fizikiniai reiškiniai praranda konkretumą ir nagrinėjami kaip tikimybės.Tai geriausiai atitinka gamtos stebėjimus.
a.t.sielis2013-07-05 21:42
Jeigu intelektas nėra asmenybinis reiškinys, tai nežinau, kas tada dar gali tokiu būti.
gidas2013-07-08 17:12
Vyručiai, jūsų ginčas negalimas iš principo. 🙂
Imkim ne mokslą su griežtais empiriniais metodais, o filosofiją, kuri pati sau „sugalvoja“  metodą. Palikim tą jos „metodą“ ramybėje, bet įsikalkit galvon vieną dalyką – filosofija, pasitelkusi protą, t.y., savo pačios pažinimo galias, yra užsimojusi atsakyti į pačius esmingiausius pasaulio ir žmogaus būties klausimus ir nepriimti jokių nepatikrintų prielaidų. Tai labai abejotini užmojai, bet taip yra. O religijoje žmogus priklauso nuo nuo Dievo ir taškas. Gali tarti nuo Sąmonės, Dvasios, Intelekto, Absoliuto – kaip pavadinsi, tai nekeičia esmės. Diskusija negalima, nes viskas paremta nepatikrinama prielaida. O „gražu“, „tobula“, „turi būti…“, “kitaip būti negali“ ir t.t., ir pan. yra tušti žodžiai… Yra tikėjimas arba jo jo nėra – tai vienintelis tikras  ir nediskutuotinas dalykas. O tikėjime nėra vietos racionalumui. O jei bandoma tikėjimą racionaliai pagrįsti – tai ne tikėjimas, o nežinia kas.
Jei jau jus domina „grandiozinės„ problemos, bandykite atsakyti į tokį klausimą – koks yra proto ir kalbos santykis? 🙂
insomnia2013-07-08 17:57
Matai, mes filosofijai ir viduramžių pranciškonams turime būti dėkingi už mokslinį metodą kurį taikome ir šiandiena, tai teigdamas jog filosofija netaiko mokslinio metodo truputį perlenki lazdą 🙂
a.t.sielis2013-07-08 19:19
Dvi mintys reaguojant į gido išsakytus dalykus.

* Teistinė filosofija – tiltas tarp tikėjimo ir filosofijos. Teistinė filosofija semiasi įkvėpimo iš tikėjimo, ir gali eiti toliau, negu įprastinė filosofija, kuri ribojasi materialiu kosmosu.

* Jeigu gyva būtybė nesivadovauja racionalumu, tada ji dar net ne žmogus. Žmogus turi racionalumo dovaną, gyvūnai – neturi. Be abejo, logika negali įžengti į transcendentinę sritį, ir ką nors ten suvokti. Niekas iš transcendentinės srities nėra suvokiama savo proto pastangomis. Suvokimas įmanomas tik Transcendentalaus Asmens dovanojamu apšvietimu.

bs20002013-07-08 20:13

paragraf 78 rašė:dievu vadinamas pasaulio kūrėjas ir aukštesnioji būtis.
Kodėl manai jog religija yra tautų skaldytoja?

cia krikscionybe,kitur budizmai ir bla bla bla,nuvaziuok i koki iraka ir pradek sauk jezau kristau ir iskart rodys per tv kaip tau pjauna galva nes tu tiki ne i ju dieva 🙂 jei nebutu religijos zmones (MANAU) butu vieningi,aisku siais laikais yra kitokios religijos,turto troskimas,materialus dalykai 🙂

a.t.sielis2013-07-08 20:19
Kitatikių žudymas – antireligija arba didelė tamsa. Šūkalioti "Dievas didis" ir žudyti kitatikius – neturi nieko bendro nei su religija, nei su Dievu. Buvo laikas, kai islamo sekėjus puolė aplinkinės gentys, vyko karas. Tada kovoti buvo jų pareiga. Bet žudyti nekaltus – jokia religija to nepateisins.

Buvo šalis, kurioje nebuvo religijos – Sovietų Sąjunga. Visi buvo "vieningi" – po geležine uždanga, KGB sekami, persekiojami ir ištremti į lagerius.

insomnia2013-07-08 22:16
Kalbant apie religinius karus ir žudymą dėl tikėjimo, man iškart ateina mintis iš geriausio mano matyto religinio filmo "Dogma". Jame kelis kartus buvo pakartota mintis: duok žmonėms gerą idėją ir jie pavers ją mėšlu (na čia aš savais žodžiais ją perteikiau).
Šiaip tikrai nuoširdžiai tikintys žmonės nekariauja tarpusavyje kokiai religijai bepriklausytų. Kariauja tie kas yra fanatikai ir tie kas nesuprato kas yra jo religijos esmė.
B2000 pateiktas pavyzdys yra keistas, nes 1. Tam kad rėkautum visa gerkle Jėzau Kirstau, turi būti arba fanatikas arba nenormalus
2. Jei tau pjaus dėl to galvą tai darys irgi fanatikai arba nenormalūs
Tiek pirmu tiek antru atveju tai nieko bendro su tikrąja religija neturi
gidas2013-07-08 22:36
"Paviršutiniškai" 🙂
Pargraf78 – dėl metodo ir mokslo.

Pažiūrėjau tokioj knygelėje apie filosofiją. A. Anzenbacher‘is.

Apie metodą.

Vienintelė filosofijos prielaida yra kasdienis, patirtinis buvimas-pasaulyje, atsivėręs kasdienės kalbos vartosenoje. Filosofija neturi prielaidų. Ji nesiremia jokiu išankstiniu metodu, bet pati sau suteikia metodą ir turinį. Filosofijos metodas negali būti jos prielaida, atvirkščiai – filosofijos metodas pats yra filosofijos problema.

Filosofija kaip mokslas – tik vienu aspektu.

"Apie metodą" pasekoje – filosofiją galima nusakyti tik labai plačia ir neapibrėžta prasme. Filosofija – tik tarpusavyje susietų žinių visuma, t.y., sistema. Šis „sąryšis“ ir lemia, kad filosofija yra mokslas, kuriam rūpi žinių arba teiginių sisteminis sąryšis.

Painoka ir (man) ne itin įtikinama…

a.t.sieliui – irgi paviršutiniškai 🙂
Apie religiją – keli žodžiai iš ten pat.
2 momentai.

Religija yra visuomet apibrėžtas (konkretus ir realus) santykis tarp žmogaus ir galutinio Prasmės Pagrindo (Dievo, Absoliuto, etc.). Man dūmojasi, kad šis momentas yra brolelio a.t.sielio mintijimo ašis, t.y., itin asmeninis-subjektyvus, kartu, ir nuoširdus dvasinis fenomenas. Esi laimingas žmogus, ir teistinėje filosofijoje tikrai randi atsakymus į tau rūpimus klausimus… 

Kitas dalykas – mokslinė-sisteminė religinio tikėjimo refleksija, t.y., teologija (krikščionybėje). Teologija yra panašesnė į specialius mokslus – pvz., naudojasi kalbos ar istorijos mokslais interpretuojant Šv. Raštą. Šio klausimo neliesiu, nes teologinė argumentacija manęs netenkina, ir nemanau, kad galima „išmokyti“ tikėjimo.

Buvau išvykęs ir šiandien parsibeldžiau – labanakt, vyrai 🙂

insomnia2013-07-08 22:50
Na Anzenbacheris man niekada nepatiko 🙂 žinoma, kietai kalba, gerai plunksną valdo, bet daug kam ką jis sako nepritariu 🙂
xsistemax2013-07-08 23:20
Filosofija priešingai,nei religija,nesiremia mistiniais nepatikrinamais dalykais,ir priešingai,nei oficialus mokslas,neignoruoja to,kas netelpa į dėsnius.
Beje,mano išdėstyta teorija daugiau filosofinė.Ir atitinka mokslo atradimus bei religijos dogmas(tą,ko žmonės nesuprato,bet pastebėjo ir savitai interpretavo).
insomnia2013-07-09 07:12
Deja tu klysti. Religija, pvz. krikščionybė ar budizmas, visų pirma remiasi filosofija, o jau tada kitais dalykais. Krikščionybė apskritai formavosi kaip atsakas į filosofiją, nes visas tikėjimas išryškėjo diskusijose su I-III a. filosofais. Yra net tokia frazė: filosofija teologijos tarnaitė. Va pavyzdžiui jei studijuoji teologiją, pirmus du metus studijuoji išimtinai filosofiją, o jau tada pereini prie teologijos.
Taigi, visa teologija pastatyta ant filosofinio pagrindo, o į mistiką mažiausiai kreipiamas dėmesys.
_Anonimas_2013-07-09 15:23

xsistemax rašė:Filosofija priešingai,nei oficialus mokslas,neignoruoja to,kas netelpa į dėsnius.

Gal gali duoti konkrečių pavyzdžių, ką mokslas (ir konkrečiai – apie kurį mokslą kalbi) ignoruoja kažką dėl to, kad tai neatitinka žinomų dėsnių?

puodukas2013-07-09 16:47
Kiek esu girdėjęs, tai toks mokslas kuris užsiima konkrečiai "pačiupinėjamais" dalykais, kaip ir atsiremia į sieną, nebeturi galimybių toliau vystytis. O toliau ką nors atrasi yra galimybė tik sujungus fiziką su filosofija išvest teorijas, kur su laiku tas teorijas gal pavyks įrodyti jei jos teisingos. Tikriausia tai turėjo mintyse xsistemax.?
xsistemax2013-07-09 21:33
Paaiškinsiu,kai tik turėsiu laiko.Aš tapau seneliu!
gidas2013-07-09 22:32
Patiko tavo xsistemax  išsireiškimas.

„Filosofija priešingai, nei religija, nesiremia mistiniais nepatikrinamais dalykais, ir priešingai, nei oficialus mokslas, neignoruoja to, kas netelpa į dėsnius.“

Lakoniška ir apskritai teisinga – pasitikrinau pas A.A. 🙂

Pagal jį – filosofijai rūpi to, kas empiriška, neempirinės sąlygos ir pamatai, nes empiriniai dalykai negali būti iki galo paaiškinti kitais empiriniai dalykais. Tuo tarpu realiems mokslams rūpi to, kas empiriška, empirinės sąlygos ir pamatai. Aišku, tai sudaro filosofijoje puikias sąlygas ir įvairioms spekuliacijoms, bet vis tik filosofija save laiko proto mokslu, ir tai akcentuojama, apibrėžiant filosofijos ir religijos santykį. Būdamas pats teologas, šį klausimą A.A. nagrinėja labai atsargiai ir pakankamai painiai, bet galiausiai pripažįsta, kad tikėjime nėra racionalaus (žmogaus) proto, o pati teologija „tiria“(?) teiginius, kurie negali būti įrodyti grynojo proto. Taigi religijos ir filosofijos santykis suvokiamas kaip tikėjimo ir žinojimo santykis.

Manyčiau, kad tuo viskas pasakyta, ir pridurti nėra ką.
Sveikinimai xsistemax papildžius diedukų gretas 🙂

insomnia2013-07-10 07:01
Kai A.A. rašė, krikščionybė išgyveno krizę. Abejonės buvo laikomos nuodėme, buvo reikalaujama aklo tikėjimo ir t.t.
Šiuolaikinė krikščionybė siekia viską paaiškinti proto argumentais (kaip ir pirmaisiais amžiais). Apskritai visa pastoracija statoma ant to pagrindo, kad žmogus keltų klausimus, abejotų, ieškotų racionalių atsakymų.
Tai ką rašė A. yra moraliai pasenę dalykai ir daug kas ką jis rašė savo laiku, nebetinka mūsų laikmečiui
xsistemax2013-07-10 20:53
Anonime,turėjau omenyje fiziką,nes šitoje srityje tikrai turiu daug žinių.Į tavo klausimą atsakysiu klausimais,radęs atsakymus pats viską suprasi.
Kas yra už regimos Visatos ribos?Ar tikrai,žiūrint iš ten,mūsų laiko strėlė įgyja neigiamą vertę?
Galima paprasčiau:ar užsižiebs šviesos greičiu skriejančio erdvėlaivio priekiniai žibintai?Ar iš galinių to erdvėlaivio žibintų šviesa taip ir liks stovėti vietoje ir fotonus bus galima susisemti į stiklainį?
O galima ir visai paprastai:Ar fotonai,dabar išskrieję iš tavo monitoriaus yra jaunesni už tuos,kurie sudaro reliktinį spinduliavimą?
Radus atsakymus,iškyla klausimas:tai kas yra tas laikas ir erdvė?Ir norisi grąžinti Einšteinui pavogtas smegenis bei atšaukti jį iš atostogų.  🙂
Puoduk,jau seniai bandau pasakyti,kad gilinantis į detales,nematom esmės.Tam,kad ją suprastume,turime apjungti visas pažinimo sritis.
Gide,šita mano frazė daug kam panaši į paveikslą "Tamsią naktį negras anglis vagia".  🙂
xsistemax2013-07-12 15:52
Įdėmiai perskaičiau taisykles,galiu rašyti joms nenusižengdamas.
Atsakius į pateiktus klausimus,pasidaro aišku,jog laikas diverguojasi ir nebeturi prasmės,kartu su juo ir erdvė.Ir visas stebimas realus pasaulis.Tai kodėl jį mes suvokiame?Todėl,kad patys kuriame.Kartu su kitomis intelekto pasireiškimo formomis.
Štai kodėl aš manau,jog evoliucija,dievo ar ateivių pastangos yra tik paviršutiniškas situacijos vertinimas.Turiu savybę žvilgtelėti taip giliai,kaip tik įmanoma.Nulupti realybės "svogūno" visus įmanomus sluoksnius ir pamatyti esmę.Gal ji irgi nėra galutinė,bet slypi daug giliau už kitų teorijų padiktuotas.
Gide,atsiprašau,ačiū už sveikinimus.  🙂
gidas2013-07-13 21:12
Paragraf 78.

„Kai A.A. rašė, krikščionybė išgyveno krizę.“

Ne taip seniai tas A.A. rašė, o krikščionybės krizė ne tik lieka, bet ir gilėja. Bent jau Vakarų pasaulyje.

„Šiuolaikinė krikščionybė siekia viską paaiškinti proto argumentais (kaip ir pirmaisiais amžiais). Apskritai visa pastoracija statoma ant to pagrindo, kad žmogus keltų klausimus, abejotų, ieškotų racionalių atsakymų.“

Labai abejotinas teiginys – nematau jokios galimybės „racionalizuoti“ krikščionybę, nes, kaip dauguma religijų, ji yra ortodoksinė, t.y., jos dogmatiniai pagrindai yra neginčijami. O kur dogma, ten racionalumui ar kritiškumui vietos nelieka. Racionaliai galimas nagrinėti tik krikščionybės istorijos, jos įvairių variacijų, apskritai istorinius (jei traktuoti Šv. Raštą kaip istorinį šaltinį) ir pan. klausimus. Krikščionybė kaip tokia negali būti racionalaus ginčo objektu, nes tai tezių sistema, savo teisėtumą grindžianti tradicija ir autoritetu, ir tokiu savęs suabsoliutinimu stengiamasi atsiriboti nuo bet kokios kritikos. Todėl man keista, kad tavęs netenkina pakankamai taikus teologo A.A. teiginys, kad filosofijos ir religijos santykis yra žinojimo ir tikėjimo santykis. Kaip minėjai, krikščionybė formavosi kaip atsakas į filosofiją, ir tikėjimas galutinai susikristalizavo I-IIIa. po Kristaus (ir) kaip šio ginčo išdava. Kitų argumentų neliesiu, nes nėra prasmės – visi (Antikos) filosofai tais laikais buvo „pagonys“. Besiformuojanti bažnyčia negalėjo be niekur nieko nubraukti visą Antikos filosofiją tik dėl šios priežasties  – teko ją  „suderinti“ su krikščionybe. Tas vėliau ir buvo padaryta – Aristoteliu ar Platonu (kiek mažiau) tiek scholastika, tiek teologija rėmėsi visada. Filosofija tikrai tarnavo religijai.

„Taigi, visa teologija pastatyta ant filosofinio pagrindo, o į mistiką mažiausiai kreipiamas dėmesys“.

Nenorėčiau sutikti. Daugumos humanitarinių mokslų programose yra ir filosofinės tradicijos studijavimas. Taip pat ir teologija – 2m. viskas tvarkoje. Bet vėliau – jei esi racionalus ir kritiškas – jau kyla daug problemų, pvz., eschatologijos, mokslo apie pasaulio pabaigą ir pomirtinį gyvenimą, klausimais. Kaip pavadintum tokį „mokslą“? Man iš bėdos tiktų ir mistika. 🙂

Pabaigai – ramus ir išlaikytas senojo scholasto Anzelmo Kenterberiečio prisipažinimas : „credo ut intelligam“ (tikiu, kad pažinčiau). Tą jis pasakė prieš 1000m., o šiandien tas išmintingas žmogus galėtų tarti ir maždaug taip „pažinau, todėl tikėti negaliu “.

Xsistemax.

Laikas ir erdvė
Anot I. Kanto, tai yra „juslumo formos“, t.y., aprioriniai stebiniai, be kurių neįmanomas suvokimas. Šiomis apriorinėmis formomis mums reiškiasi daiktai – erdvė ir laikas nepriklauso daiktams savaime. Tą jis parodė savo apriorinio proto kritikoje. Tuo tarpu, tuo ir pasitenkinu. Mano akimis – (šiandien) tai agnostiniai fenomenai, ir aš jų suvokti negaliu, nors turiu laikrodį ir žinau, kad nuo Kauno iki Vilniaus 100km.
O A. Einšteinui laiko ir erdvės savybes parodė eksperimentų pagrindu išvestos nepriekaištingos matematinės formulės. Bet savo akimis jis „nematė“ nei laiko „sulėtėjimo“, nei „pagreitėjimo“, nei objekto „sutrumpėjimo“, nei „pailgėjimo“ – visą tai jis suprato, žiūrėdamas į formulėmis primargintą baltą popieriaus lapą ir vietoje Niutono greičio įrašęs greitį, artimą c. Apie laiką ir erdvę A.E. nusimanė 1000-čius x daugiau už mane, tačiau nesu tikras, kad ir jam šie fenomenai buvo aiškūs kaip 2×2.

Dėl evoliucijos.
Ateivius atmetu, su Dievu (daugiau su Rytu religijomis) yra tam tikrų problemų, bet evoliucijoje matau galimybes parodyti, kaip ant šio svieto atsirado homo sapiens. Žmogus protingas.  🙂 

xsistemax2013-07-13 22:14
Visi A.Einšteino darbai remiasi viena aksioma:didžiausiu įmanomu greičiu(šviesos).Pastarųjų metų mokslo laimėjimai rodo,kad šviesos greitis nėra nei pats didžiausias,nei nekintantis.
Taigi,turime tą pačią situaciją,kaip su I.Niutono dėsniais,tik galiojimo ribos didesnės.
Pats metas atsiprašyti Dekarto ir kitų filosofų.Jie be jokių formulių "žvilgtelėjo" giliau.
lt1332013-07-13 23:37
Visai gali būti, kad pasaulis nesielgia ir pagal Enšteino teorijas. Ir tai neturėtų stebinti  🙂
xsistemax2013-07-13 23:46
Stebina žmonijos stagnacija.Reikėtų lankstesnio požiūrio,negalima taip ilgai "gedėti" nepasitvirtinusių teorijų.
Benamis2013-07-14 20:45

xsistemax rašė:Reikėtų lankstesnio požiūrio,negalima taip ilgai "gedėti" nepasitvirtinusių teorijų.

Pvz. kokiu tavo manymu dabar gedima? 🙂

xsistemax2013-07-14 21:06
Daugybės,net sunku išvardinti.Specialioji reliatyvumo-tame tarpe.Kuo toliau-tuo daugiau aptinkama faktų,teorijai prieštaraujančių.
gidas2013-07-15 19:14
Žmogiškasis pažinimas apskritai yra apibrėžtas patenkinamai, ir protaujanti dauguma jį priima be žymesnių išlygų. 🙂

„Absoliutus (pasaulio) pažinimas“ yra neįmanomas, išskyrus matematines ir logines tiesas – jas kai kurie filosofai laiko absoliučiomis. Nėra neabejotinai tikro žinojimo, prie tiesos tik priartėjama, arba negali būti galutinio įrodymo, yra tik galimybė kritiškai tikrinant priartėti prie tiesos, tačiau neabejotinas tikrumas niekada nebus pasiektas. Taigi, pažinimo procesas yra begalinis. Aš už, o pats xsistemax‘ai? 🙂

Yra ir kitas klausimas – ar apskritai žmogus gali pažinti tikrovę? Ta proga yra atsiradę gyvas galas įvairiausių filosofinių pažinimo teorijų. Visos jos daugiau-mažiau „sutaria“, kad pažinimas žmogui neprieinamas dėl daugelio priežasčių – pažinimas priklauso nuo asmeninio požiūrio, nuo pažįstančiojo perspektyvos, pažinimas yra susijęs su tam tikra epocha, kultūra ir t.t. ir pan. Trumpai, viską galima apibūdinti taip – pažinimas negalimas, nes jis iš principo yra subjektyvus. Iš tos pažinimo kritikos mišrainės man priimtiniausias (tik dėl simpatijų B. Paskaliui) yra vadinamasis probabilizmas – pagal jį, žinojimas turi tik tam tikrą tikimybinę vertę, nes galutinio pažinimo nėra. Šiame „apibrėžime“ nesimato kažkokio esminio skirtumo su pozityvizmu – pakartojama tas pat, tik kitais žodžiais. Taip jau yra toje filosofijoje – painiava, nes kiekvienas tą patį stengiasi pasakyti būtinai „savaip“. Vien ko vertas „teorijos“ pavadinimas – „probabilizmas“. Įdomu, kaip tame probabilizme apibrėžiama pati „tikimybinė vertė“. Kiekvienam aišku, kad nuo homo sapiens atsiradimo ta pažinimo „tikimybinė vertė“ padidėjo 1000-čius x ir nenutrūkstamai didės toliau, bet (deja) niekada nebus pasiektas 1 ar 100 – nežinau, kaip teisingai tikimybių prasme vadintina būtinybė.
Subjektyvaus aspekto atmesti negalima, bet mes turime instrumentus, kurie iki minimumo sumažina subjektyvaus elemento įtaką – tai priežastingumo principas ir logika (matematika irgi patikimas reikalas). Kaip jiedu „atsirado-egzistuoja“ žmogaus smegenyse tuo tarpu nesigilinsiu – klausimai sudėtingi. O pasaulis yra priežastingas ir logiškas, todėl ir pažinus.

Dabar apie A.E.

„Stebina žmonijos stagnacija. Reikėtų lankstesnio požiūrio, negalima taip ilgai "gedėti" nepasitvirtinusių teorijų.“

Savo požiūrį į pažinimą išdėsčiau. Dar pacituosiu patį A.E. – „Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais“.
Išsireikšta pakankamai aiškiai, tai kas tada tavo akimis čia „gedi“ – ar aš, ar žmonija apskritai, ar A.E. danguje nagus graužia. 🙂

„Specialioji reliatyvumo – tame tarpe. Kuo toliau – tuo daugiau aptinkama faktų, teorijai prieštaraujančių“. „Pastarųjų metų mokslo laimėjimai rodo, kad šviesos greitis nėra nei pats didžiausias, nei nekintantis.“

Kad taip sakai, matyt žinai. Tik priminčiau, kad šviesos greičio pastovumas yra esminė A.E. teorijos prielaida. Todėl svarbus yra toks klausimas : ar tau žinomi A.E. teorijos „trūkumai“ užfiksuoti – grubiai tariant – Niutono mechanikos „sferoje“, ar mikropasaulio – „maždaug“  elementarių dalelių – lygmenyje?
Jei pirmas atvejis, tuomet A.E. teorija tikrai atsiduria Niutono teorijos vietoje – „veikia“ tik esant tam tikroms sąlygoms. Tikiuosi supranti, kad derėtų ženkliai „pakoreguoti“ ir bendrąją reliatyvumo teoriją. Be to, labai įdomu būtų sužinoti, kas „naujo“ yra pasiūlyta vietoj A.E. Ne pro šalį būtų išgirsti ir vieną-kitą pavyzdį apie tą "besikaitaliojantį" c… 🙂
Jei antras variantas, tai tavo faktai yra „pasenę“ – reliatyvumo teorija ir kvantinė mechanika pakankamai nesutarė dar nuo A.E. teorijos „gimimo“. A.E. į kvantinę mechaniką apskritai žiūrėjo gana skeptiškai : jam buvo nepriimtinas mikropasaulyje taikytas indeterminizmo principas – pasaulį jis laikė priežastingu. Šiais laikais tų prieštaravimų lyg ir turėtų būti keliariopai daugiau, bet esu girdėjęs apie pakankamai naują superstygų teoriją, kuri, atvirkščiai, bando paaiškinti elementarių dalelių tarpusavio sąveikos ypatybes sujungiant būtent reliatyvumo teoriją ir kvantinę mechaniką. 

„Pats metas atsiprašyti Dekarto ir kitų filosofų. Jie be jokių formulių "žvilgtelėjo" giliau.“

Kadangi į filosofiją žiūriu iš pozityvizmo pozicijų, nematau už ką atsiprašyti nei Dekarto (skepsio pats turiu per akis), nei kitų filosofų, taip pat neturiu jokio noro domėtis, ką be formulių (kaip suprantu, turi galvoje A.E.) atrado filosofai, žvilgtelėję „giliau“  ar dar „kažkur“… 🙂 

.

xsistemax2013-07-15 20:32
Gide,iš esmės nieko naujo nepasakei,tik išplėtei mano lakoniką.  🙂
Sutinku.pažinimo procesas yra begalinis,nes net nenutuokiam,kaip giliai pasaulio sandaroje slypi ESMĖ.
Kvantinio pasaulio reiškiniai akivaizdžiai neigia priežastingumo principą.Jei pasekmė aplenkia priežastį laike,tai yra neabejotinas įrodymas to,jog laiką vertiname klaidingai.Laikas-erdvėlaikio neatsiejama dalis,taigi,ir erdvės vertinimas sybjektyvus.
Taip,A.E.rėmėsi prielaida,jog šviesos greitis pastovus ir galutinis.Štai šita prielaida(esminė) ir nepasitvirtino.Ir ne tik teoriškai,bet ir eksperimentiškai.Tikriausiai žinai,jog reliktinį spinduliavimą sudarantys fotonai vieni nuo kitų "atsilieka"?Aukštos energijos jie žymiai lėtesni.Vėluoja.
Teorijai ,kurios esminis postulatas nepasitvirtino reikia tobulinimo,o iš vis geriausia-pamainos.A.E. buvo genijus,bet laikmetis jo darbus jau pavijo."M" teorija,kurią vadini "Stygų"(pavadinimas neturi reikšmės)ir yra skubotas susidariusios problemos sprendimas.Nes A.E. teorija netinka supermažų ir superdidelių energijų diapazonuose.Jos galiojimo ribos nesulyginamai platesnės,nei I.Niutono dėsnių,bet šių dienų mokslui to jau nepakanka.
Filosofija man imponuoja tuo,kad priešingai,nei fizika,nebando pasaulio įspausti į matematikos rėmus.Matematikos,kurią žmonės ir sugalvojo.Ir pripažįsta vienintelį dievą-LOGIKĄ.  🙂
P.S.:Nieko neturiu prieš matematiką,bet gamta matematika nesivadovauja,tai mes bandom ją "apskaičiuoti" .Tam kad ją pažinti,mano nuomone,vien matematikos nepakanka.
insomnia2013-07-15 21:15

xsistemax rašė:Filosofija man imponuoja tuo,kad priešingai,nei fizika,nebando pasaulio įspausti į matematikos rėmus.Matematikos,kurią žmonės ir sugalvojo.Ir pripažįsta vienintelį dievą-LOGIKĄ.  🙂

Filosofijoje pripažįtamas irgi tas pats dievas Logika. Jei filosofija nesivadovauja logika, tai vadinasi tai ne filosofija o šiaip neesminis pasvaičiojimas.
Visi senieji filosofai būdavo matematikais, čia tik dabartiniais laikais jie būna tik filosofai, bet dar neseniai buvo kitaip.
Taigi, ar tikrai tave imponuoja filosofija?

xsistemax2013-07-15 21:26
Aš ir sakiau,kad filosofija turi vienintelį dievą-logiką.Gal nepakankamai aiškiai išsireiškiau.Matematika ir logika nėra sinonimai.
insomnia2013-07-15 21:27
O tai kuo remiasi matematika jei ne logika?
xsistemax2013-07-15 21:30
Klaidinga nulio samprata,jau kažkada sakiau.Logikoje nulis yra begalinis.Vienas iš esminių filosofijos teiginių yra"NIEKAS negali egzistuoti".Matematika operuoja tuo nieku,nekreipdama dėmesio,jog to nėra gamtoje.
Vienintelė mokslo šaka,Chaoso fizika,bando išvengti šitos klaidos,nesirinkdama skaičiavimams atskaitos taško nei erdvėje,nei laike.Skaičiavimų rezultatai-tikimybės,kurios realiai ir stebimos mus supančiame pasaulyje.
lt1332013-07-15 22:11
Abejoju, ar daug matematikų paaiškintų, kodėl 1+1=2.

Kas yra nulis sunku pasakyti, tai nėra niekas. Taip pat sunku įsivaizduoti kas yra paprastas taškas.

Matematika operuoja ir apskritimais, tiesėmis, nors gamtoje tokių nėra.

Kai kurie objektai įvedami aksiomomis.

Jeigu kas girdėjot apie aukso proporciją, tai ta konstanta daug kur sutinkama gyvojoje gamtoje, todėl man nekyla abejonių, kad gamtoje matematika yra.

eternal.bliss2013-07-15 22:34
Pilosofai……
Suprantu, kad sunku suvokti paradoksus, bet niekas egzistuoja neegzistencijoje. 😀 ;D
Todėl juo operuoti gali betkas kas nori tik iš pradžių turi suprasti šį paradoksą, kad suprastu patį neobjektą.

Jeigu neturi atskaitos taško- neturi suvokimo, todėl pati "Chaoso fizika,bando" kaip ir sakei išvengti to, ko negali išvengti. Jau bandydama ji sukuria atskaitos tašką.

Pilosofai…

xsistemax2013-07-15 22:52
eternal,tai kodėl niekas nenori suvokti šito paradokso:
jei iš taško A į tašką B paleisime strėlę,tai iš pradžių strėlė turės nuskrieti pusę atstumo,prieš tai pusę pusės ir taip iki begalybės.Kadangi per ribotą laiką neįmanoma atlikti begalybės veiksmų,akivaizdu,jog strėlė nepajudės iš vietos.Taškai A ir B sutampa. ?  🙂
eternal.bliss2013-07-15 23:02
Tai ne paradoksas. Begalybę veiksmų gali atlikti per 0 laiko  😉
xsistemax2013-07-15 23:04
Tik dviem atvejais:jei laikas iš viso neegzistuoja,arba nulis yra begalinis.
eternal.bliss2013-07-15 23:10
Jei laikas egzistuoja tai nulis begalinis, ir tuo pat metu laikas neegzistuoja. ;D
Tik neišprotėk galvojant.