cs rašė:Neįrodomas už tikėjimo ribų. Jeigu pasirenkamas betkoks kitas mokymas galima nebeįrodyti nei rojaus, nei pragaro.
Taip, sakykim, budistui neįrodysi nei rojaus, nei pragaro. Bet tai nekeičia paties rojaus ar pragaro egzistavimo fakto. Tiesiog budistas pasiėmęs metodą, kad "aš tokių dalykų nepriimu", "viską pats patikrinsiu", kaip tam tikros praktikos būtiną sudėtinę dalį. Lygiai taip pat, budistas negali to fakto paneigti. Dar vienas dalykas, kad dalis budistų tiki į tokius dalykus, kaip aukštesnieji Budų lygmenys (kuo ne rojus?).
cs rašė:Taip sakau dėl to, kad jau senai išsiaiškintas metodas, kaip kuriasi istorija žmogaus intelektu. Tai nereiškia, kad betkokia data – gali būti ištikro reali data. Gali būti tik spėjimas, gali būti susidaryta iš nuomonės, o gal atsitiktinumo tvarka. Vėliau detalės ir aplinkybės irgi gali būti išgalvojamos, pasirenkama scena, aktoriai, vaidmenys (mesijas, pranašas, dievas, apaštalai, angelai, demonai ir t.t.)
Tai iš pradžių teikia susižavėjimą, nes labai pažangiai išrodoma.
Viskas teisingai, istorija nėra tikslusis mokslas, o praeitis nėra apčiuopiama ir pačiupinėjama (archeologinius objektus galima apčiuopti ir pačiupinėti, bet jie sudaro be galo mažą dalį praeities vyksmo). Yra paklaidos, pritempinėjimai ir t.t.
Bet jūs savo metodu einate per toli. Vienas dalykas nepilnos ir netikslios detalės, o kitas dalykas – kad atseit istoriškai perduodamos esmės neegzistuoja. Pvz. Lietuvos karalius Mindaugas, arba kunigaikštis Vytautas Didysis. Ne tiek daug detalių galima žinoti apie jų gyvenimą, bet jeigu sakysim, kad jie buvo išgalvoti herojai, arba kad jie nebuvo karalius ar kunigaikštis, tai jau sąmokslo teorija.
Tas pats su pranašais: teigti, kad nežinoma tiksliai viskas – teisinga. Ir akivaizdu – žinoma mažai, kuo toliau į praeitį, tuo mažiau. Bet kad dėl to tvirtinti, kad jie nebuvo pranašai, kad yra išgalvoti, arba kad jie buvo istoriniai asmenys, tik jų kaip pranašų vaidmuo, "pranašiškumas", išgalvotas, – tai jau sąmokslo teorija.
Dar vienas dalykas, kad tokios nuomonės irgi yra istorinė interpretacija, istorinis pasakojimas. Taigi, kuris iš šių dviejų yra mitas: ar kad pranašai realūs, ar kad pranašai nerealūs. Abu dalykai yra pasakojimai apie praeitį, vienas vienoks, kitas kitoks. Kuris yra pritempinėjimas ir istorijos falsifikavimas, mitologizavimas?
Toliau, net ir šiandien youtūbėje galima įsijungti ir matyti filmuojamus pranašus, jų regėjimų metu (žr. Medjugorje). Kas yra pranašas? Tas, kas praneša (žinią nuo garbinamos dievybės). Tokių žmonių ir šiandien yra, netgi jų fiziologinis būvis vizijų metu yra tiriamas (kokie refleksai ir t.t.). Taigi, kodėl jų neturėjo būti praeityje?