Kopernikas rašė:Mano nuomonės klausi??
Tai ne, klausiu Petriuko iš Kazlūrudos nuomonės 🙂
Aišku kad tavo gi 🙂
Kopernikas rašė:Mano nuomonės klausi??
Tai ne, klausiu Petriuko iš Kazlūrudos nuomonės 🙂
Aišku kad tavo gi 🙂
paragraf 78 rašė:Taip, suprantu, tačiau man įdomiau yra asmeninė nuomonė, o ne definicija iš žodyno 🙂
Paragrafe, man su galva normaliai 😀
Mes apie Ramakrišną kalbėjom tai galėjai klausti ir ką jis manė ir ką aš.
Aš manau, kad religijų esmė yra įrėminti tiesą ar tiksliau tiesos dalį kurią atėjo pranešti siųstasis ar nušvitęs (Budos ir Mahometo atveju). Įrėminti, iškreipti tai ką atėjo pranešti tie dėl kurių religijos atsirado, apkarstyti politiniais ir socialiniais dalykais kol iš originalo nelabai kas lieka. Ir visą laiką scenarijus tas pats skiriasi tik siųstųjų vardai bei vietovės. Turbūt dėl to, kad garbinti lengviau nei įdėti visas įmanomas ir neįmanomas pastangas pakartoti ar net pralenkti originalą.
Jei neprieštarauji norėčiau perkelti citatą apie JK ir reinkarnaciją į tinkamesnę temą. Nepamenu tikslaus pavadinimo "kas melas kas tiesa" kur Ezekiel ir tu rašinėjote. Arba pasiūlyk tu kur kelti.
Potemė: kas tiki viskuo tas iš esmės netiki niekuo.
paragraf 78 rašė:Kodėl manai kad esmė yra įrėminimas? 🙂
Potemė: kas tiki viskuo tas iš esmės netiki niekuo.
Hmm. Turbūt todėl, kad tokia homo imbecilus natūra. Viską reikia apibrėžti, įsprausti į dėsnius, formules, viską paaiškinti. Tokia proto savybė.
Neradau tokio pavadinimo forume. ?
paragraf 78 rašė:Tai manai kai viskas lieka nepaaiškinta, daroma belekaip, tikima bele kuo, be jokios formos ir ribų, kažkur nuveda?
Nepamenu, kad būčiau apie formą kalbėjęs, o tuo labiau apie kažko darymą belekaip ir tikėjimą belekuo. Nebent tau Dievas belekas tai tada taip sutinku. O šiaip panašu, kad visiškai manęs nesupratai. Tiek to.
paragraf 78 rašė:Šiais terminais iš esmės apibrėžiai tuos žmones kurie kaip jau rašiau: tiki viskuo, bet iš tiesų netiki niekuo.
Kas tu toks spręsti kuo žmonės tiki ir kuo ne?
paragraf 78 rašė:O kitą, kuris žino kuo tiki vadinti imbicilu… na kas ant kito sako ant savęs pasisako 🙂
Jei tu bijai atsakymų kurie tau nepatinka tai išvis neklausk. O dėl homo imbecilus sureagavai kaip mažas vaikas. Aš kalbėjau apskritai apie žmonių padermę, taigi ir save aišku įtraukiau. O ką tave puikybė kankina ir tau labiau glosto ausį koks nors "žmogus- tai skamba išdidžiai"? Jei tau po visų aukojimų kapojant galvas, po visų vergijų, po nesibaigiančių karų nusinešusių šimtus milijonų gyvybių, po skerdynių Kambodžoje, Ruandoje ir Indonezijoje, po Golodomorų ir kultūrinių revoliucijų su kraujo upėmis, po šimtų milijardų kasmet sadistiškai nužudomų gyvūnų, po visų izmų vedančių į niekur arba į kitus izmus, vis dar verčiais liežuvis sakyti homo sapiens tai čia tavo sąžinės reikalas, o ir mano sakyti kaip noriu.
paragraf 78 rašė:Na kadangi pereini rie asmeniškumų tai diskusijos nebetęsiu 🙂
O ye, labai krikščioniška, pirmas puoli į asmeniškumus, o kitą apkaltini.
Kopernikas rašė:
paragraf 78 rašė:Kodėl manai kad esmė yra įrėminimas? 🙂
Potemė: kas tiki viskuo tas iš esmės netiki niekuo.
Neradau tokio pavadinimo forume. ?
paragraf 78 rašė:Labai puikiai tinka 🙂 nes tai būtų dviejų kardinaliai skirtingų religinių pasaulėžiūrų sumiksavimas. Na panašiai kaip pienas su rūkyta žuvimi. Po to būtų Big Bang, tik spėk dabėgti 🙂
Visiškai netinka, nes JK nėra apie religinę pasaulėžiūrą. Paragrafo teiginys skambėjo taip : Vien jau tai jei bandai tikėti į JK ir reinkarnaciją disonansas gaunasi, nes šitie dalykai nei per kur nedera.
Todėl siekiant išsiaiškinti tiesą ir reikėtų šį klausimą aiškintis tiesiogiai, o ne per religinę interpretaciją. Kiek man žinoma nei viena religija neturi autorinių teisių į JK.
JK nėra niekur kalbėjęs, kad reinkarnacijos nėra, tą padarė religija. O aš neturiu jokio noro talkinti religinės propagandos skleidimui.
Todėl siūlau kelti arba į tinkamą potemę arba paliekam klausimą ramybėje.
paragraf 78 rašė:Na jei jau tau taip dera tai tebūnie 🙂
Čia ne tai, kad man dera, bet labiau tavo religijai nedera 🙂
Bet kultūriniai suvokimai, mentalitetas nėra tik religija. Religija yra tik viena visos pasaulėvokos dalelytė. Tad, jeigu paimam skirtingas religijas, kurios susikūrusios panašioje kultūrinėje terpėje, kaip tuomet?
Pvz, krikščionybė ir mormonizmas. Arba judaizmas ir islamas. Arba budizmas ir induizmas. Ir t.t.
paragraf 78 rašė:Tad iš esmės visuminis atsivertimas ir kitos religijos suvokimas nors teoriškai ir įmanomas, deja praktiškai sunkiai įgyvendinamas. Tą rodo šimtmečių misijinė praktika.
Kad tai reikalauja pastangų, tas tiesa. Bet tai įgyvendinama. Gali būti, kad krikščionybei sunkiau sekasi misijos, nes trūksta kažko.
Vienas dalykas, sąmonė ir protas turi galimybes transformuotis, palikti senus dalykus, priimti naujus.
Antras dalykas, jeigu nebūtų įmanoma keistis, tai visata sustotų. Tarkim, jeigu nebūtų įmanoma iš ateisto atsiversti į religiją, jeigu būsi vis vien sąlygotas ateistinių mentalinių struktūrų, kurios susiformavo būnant ateistu, tada reikštų, kad žmogui tobulėjimo keliai uždaryti.
Tada turėtume sakyti, kad visi tebesame pagonys, nes krikščionybės taip ir neisisavinome. Arba ateistai, nes nesugebėjimo pakeisti savo mąstymo.
Arba kad ankstyvojoje krikščionybėje pagonys iš tikro neatsivertė į krikščionis. Tik karta po kartos pradėjo darytis tikresni krikščionys, tie kurie jau buvo gimę į krikščionybę.
Aišku, tas kuris gimęs į tam tikrą religiją, turi daug didesnių šansų į ją gerai įsigilinti.
Trečias dalykas, iš mano perspektyvos, 100 proc. suvokti religiją yra ne vieno gyvenimo reikalas. Vienam gyvenime gali būti, kad bus suvokta 0,1 proc., gal 10 proc., gal 20 proc., ir pan., bet vis vien yra laipsniškumas. Kas jau turi, sakykim, nuo gimimo 80 proc. suvokimą, tas gal ir ateis arti 100 proc.
Iš asmeninės patirties galėčiau pasakyti, kad įsisavinti kitą religiją labiau trukdo ne to krašto, kuriame gimei, kultūriniai-religiniai įtakojimai ir įspaudai prote, bet greičiau kvailumas, tamsumas, nebrandumas, materialistiškumas, ir etc. Pvz. kaip prieiti prie bet kokios religijos šventraščių, kaip juos traktuoti? Jeigu būdamas kvailas išgirsti, kad "šventraščiai tai neklystantis Dievo žodis" ar pan., tada arba atmesi tai, arba tapsi literalistu fanatiku. Atmesi iš neišmanymo, ir literalistu tapsi iš neišmanymo. Jeigu pradėsi protingiau nagrinėti, o ką gi tai reiškia, tada jau atsivers suvokimo galimybės. Ir tas kvailumas trukdys teisingai traktuoti tiek tą religiją, kurios areale gimei (daugybė pavyzdžiu, kai gimę krikščioniškame areale ieško prieštaravimų Biblijoje ir pan., ir tuo pagrindu atmeta krikščionybę), tiek bet kokią kitą religiją, turinčią šventraščius.
Koks būtu tas krikščioniškas mastymas? Išvis tokia nesamone. Nu paistai nesamones
Išsilavines rodos, bet toks bullshitas.
Ar tai yra visiškai priešiškas Jezuj kaškokiam ir už reinkarnacijas, bei ateivius?
Tai koks aš tikras krikščionis būčiau? Aš krikščionis kuris esu už aukščiau išvardintus dalykus, aš krikščionis nepripažystantis daugumai suprantamu maldų. Kas aš?
Tavo teigimu šios religijos etiketes nenusiims niekas iš mūsu Lietuvių kadangi visi Krikščionys? Ir nesvarbu kokia pats etikete bandysi kabint, tu krikščionis? Bet tai gi gali užsidėt tą etikėtę, kad tavęs net i bažnyčia neileistu, bet čia seniau buvo taip, bet ten man atrodo labiau iš politiniu pažiūru. [[cenzūra]] nu briedai. Dėl politiniu įsitikinimu i bažnyčia neileisdavo.
Dabar aš nueinu i bažnyčia pasakau, aš Ignostikas. Prašau man paaiškinti apie jūsu tikėjima. Ir manai bažnyčioj su manim ilgai kentėtu kunigas, o po kelių minučiu tyliai tyliai nepasiūstu?
Mano nuomonė norint suprasti tokius svetimos religijos pažinimus. Reikia pačiam suprasti, ką reiškia 250% procentu, tada ir atsiranda loginės klaidos. Viso gero. P.S. Norėdamas kašką daugiau prisapaliot apie religijas, įsitikinus, politika ir realybe turėčiau prirašyt maždaug trigubai daugiau negu sielis, ko visiškai nesu nusiteikes daryti. Ko manau užtenka ką jis pasakė..
a.t.sielis rašė:Gali būti, kad krikščionybei sunkiau sekasi misijos, nes trūksta kažko.
Aš nekalbu apie krikščioniškas misijas, kalbu apie visų religijų misijas.
Nors jei jau prašnekome apie krikščioniškąsias, tai jos yra laikomos vienomis sekmingiausių
mangirdas.bu rašė:Koks būtu tas krikščioniškas mastymas? Išvis tokia nesamone. Nu paistai nesamones
Na tada priekaištai Levi-Strauss ir kitiems antropologams, o ne man, nes aš tik pakartojau rimtų mokslininkų mintis 🙂
O krikščioniškas mąstymas, pasireiškia tuo kad mūsų mstymo koncepcijos remiasi krikščioniškos euorpos paveldu. Tarkime, budistinės aplinkos žmonėms dievo klausimas mažai rūpi, tau gi kaip krikščioniško mentaliteto atstovui dievo klausimas rūpi (na tas akivaizdu iš to ką rašai forume).
Tai koks aš tikras krikščionis būčiau? Aš krikščionis kuris esu už aukščiau išvardintus dalykus, aš krikščionis nepripažystantis daugumai suprantamu maldų. Kas aš?
Aš nekalbu apie priklausymą religijai kaip tokiai. Tiesiog mūsų visa kultūra pastatyta ant krikščioniško mentaliteto. Mes mąstome per N šimtmečių susiformavusio mąstymo kategorijomis. Okultikoje to atitikmuo galėtų būti egregorai. Gal dabar bus aiškiau apie ką kalbi. Nes bulshitindamas mane, kaip matau nelabai supratai apie ką aš kalbu 🙂
Tavo teigimu šios religijos etiketes nenusiims niekas iš mūsu Lietuvių kadangi visi Krikščionys?
Kaip jau sakiau, nekalbu apie buvimą krikščionimi, kalbu apie mąstymo padargus, koncepcijas ir principą. Tu gali tikėti priešingais dalykais nei kad tiki krikščionys, bet mąstymo principai vistiek bus krikščioniški. Na čia panašiai, kaip kad būdamas lietuviu ir užaugęs Lietuvoje tu mąąstysi lietuviškai. Net ir išsirkaustęs gyventi į užsienį tu vistiek mąstysi kaip liettuvis, net jei ir pradėsi mąstyti kita kalba, nes tavo mąstymo kategorijos bus suformuotos lietuviško mentaliteto. Tas galioja bet kokio rašto ir bet kokios religijos atstovams
P.S. Jau daug kartų buvai įspėtas dėl necenzūrinės leksikos. Tai paskutinis įspėjimas.
Tai, kad tu ta pati per tą patį kartojai.. <Mano mentalitetas, religija, mastymo pobudis, štrausai… mokslininkai, dainininkai, jubilijatai, mėgdžiotojai… Nu bliam.. Ir dar daug visokių panašių mėdžiotoju Štrausu. Dabar kaip aš prieštaraučiau tavo paminėtuj tam Štrausuj. Arba dar ikiščiau kaip man Eidhoveno muzika nepatiktu. Oj ne taip. Kas tas Eidhovenas? Ir tu toks gudras dabar paimk ir atrask kanors bendro. Ir ieškok priešingo..
Taip, aš galėčiau prieštaraut Eckhart Tolle, dar linka:
▶ Žiūrėti YouTube kuris vis mala apie gyvenima šia akimirka. Koks jis puikus dvasinis personažas. Kas viskas būtu tvarkoj, bet man tas jo išsireiškimas.. Kai aš jo žodžiuose,veide matau.. Kad taip nėra.
Tai dabar taip tavo ta išraiška visiškai man "nesuėjo" kurioje tu labai daug žinai, ypač dar apie mane :))) nors čia man jau patinka.
Tavo citata, kabutės mano: Kaip jau sakiau, nekalbu apie buvimą krikščionimi, kalbu apie mąstymo padargus, koncepcijas ir principą. """Tu gali tikėti priešingais dalykais""" nei kad tiki krikščionys, bet ""mąstymo principai vistiek bus krikščioniški."" "Na čia panašiai, kaip kad būdamas lietuviu ir užaugęs Lietuvoje tu mąąstysi lietuviškai." Net ir išsirkaustęs gyventi į užsienį tu vistiek mąstysi kaip liettuvis, net jei ir pradėsi mąstyti kita kalba, nes tavo mąstymo kategorijos bus suformuotos lietuviško mentaliteto. Tas galioja bet kokio rašto ir bet kokios religijos atstovams
Mano citata: Ar tai yra "religija" visiškai ""priešiškas Jezuj kaškokiam, ir už reinkarnacijas, bei ateivius?""
Tai koks aš tikras krikščionis būčiau? Aš krikščionis kuris esu už ""aukščiau išvardintus dalykus"", aš krikščionis nepripažystantis daugumai suprantamu maldų. Kas aš? Ten man atrodo rodykle reikėjo nupiešt.. Va tas ir yra, kad referatas rašomas ne ant popieriaus..
Nėra pas mane jokio krikščioniško mentaliteto. Yra pas mane bullshito imunitetas, sorry jeigu vėl kaškas negerai. Bet gi rimuojas. Ir ne melas.
Kuo tai panašu i krikščioniškumą kur aš nematau nieko panašaus i joki krikščioniškuma.
Ir tu jau nuo pat pradžių šneki taip, kad žinotum daugiau už mane> Tad prie progos>
Tad prie progos… Kadangi žinai daugiau už mane tai tavo "žyniai" aš mastau žodžiu nuotrupomis. Lietuviu, Rusu, kad ir anglu ir kitokiu bent kiek žinomos suprantamos spalvos/kalbos žiupsneliu. Comprende?
Dar pabrėšiu tavo 250% klaidą (aš suprantu jeigu tu juokauji nuo pradžios, bet taip nepasirodė) ir kita tavo citata: Kaip jau sakiau, nekalbu apie buvimą krikščionimi, kalbu apie mąstymo padargus, koncepcijas ir principą. ……………
Nu juoda ant balto. Nebebūk danguj, nėra jokiu padargu. Yra Lietuva kur krikščionybė, degalinė, biblioteka, ateistai. 😀
vava pamačiau citata: kaip krikščioniško mentaliteto atstovui dievo klausimas rūpi (na tas akivaizdu iš to ką rašai forume). Neturiu aš jokio klausimo, pats žinau kur dangus ir kur žemė. Iki pasimatymo…
P.S kadangi žyniu tave išbūriau pagal tavo didelius gebėjimus pažinoti žmogu. Gal gali atsakyti i klausima kuris nebuvo užduotas, bet dabar užduosiu.
Aš kaip "krikščioniško mentaliteto atstovas" turėdamas dievo (Dievo? Pffffff) klausimą, klausiu tavęs. 🙂
hmmmm ko čia paklausus.. Tuk tuk?? Spėk.
Kas yra krikščioniškas mentalitetas? Gal tada sužinosiu daugiau apie save.
P.P.S tavo citata: Gal dabar bus aiškiau apie ką kalbi. Nes bulshitindamas mane, kaip matau nelabai supratai apie ką aš kalbu 🙂
Kad tu pats blogai buvai suprates, ką aš rašiau nes neteisingai ištraukiai mano žodžius iš koncepto. P.P.S apie aukščiau paminėtus dalykus, tai yra tu ištraukei puse mano citatos ir taip pasakiai puse minties, kas akivaizdu.. :* nekibk, nes užkibs. Arba kitaip =
Arba kaškokia ten lazda kažką gali.. Ar turi.. 😉
paragraf 78 rašė:bent jau 20 metų nepragyvenęs budistinėje aplinkoje, tu niekaip negali turėti budistinio mentaliteto.
O jeigu žmogus prabus 40-50 metų atitinkamoje aplinkoje?
Žmonės net lietuvių kalbą pamiršta, po ilgo gyvenimo kitakalbėje aplinkoje. Tai kaip ir įrodo, kad senos mentalinės struktūros išnyksta.
Bet tu negali žinoti, kad aš jau buvau tikras budistas-vienuolis praeitam gyvenime. Aš ten patekes iškarto būciau savoj vietoj ir viską priimčiau savitai. Ką ir minėjau apie reinkarnaciją. Tad tu to negali spręsti. Mūsu sąmonėj vistiek egzistuoja užslėpta informacija kuri kai kuriems atsiveria su laiku, bent jau dalis po dalies.
Kaip matai čia per daug ginčytinas reikalas. Šiuo atveju jeigu tiki reinkarnacija tavo žodžiai vėl neteisingi.
a.t.sielis rašė:O jeigu žmogus prabus 40-50 metų atitinkamoje aplinkoje?
Na taokiu atveju šansų gerokai padaugėja, bet kai kurie įvaizdžiai ir mąstymo procesai susiformuoja dar gilioje vaikystėje ir jie paprastai labai sunkiai kinta.
Pvz. misionieriai buv užtikę vieną afrikos gentį kurioje jiems papasakojus evengelinę istoriją jie staiga pradėjo garbinti Judą Iskariotą. Paaiškėjo jog tame kaime apgavystė ir išdavystė yra laikoma dorybe. Taigi, kiek tau reikėtų padirbėti, kad visu savo vidumi suvoktum ir pradėtum išdavystę ir apavystę laikyti dorybe?
Na čia pirmas atėjęs galvon pavyzdys, kuris rodo tai, kad jei buvai išauklėtas kad meluoti negerai, tu net jei ir būsi įpratęs meluoti vistiek suvoksi kad tai negerai ir sunkiai pakeisi šitą mąstymą.
@mangirdas.bu šiaip jau Levi-Strauss prancūzas buvo, o jei nori ir toliau blevyzgas rašyti, tai rašyk kur nors kitur ir neteršk temų. Iš anksto dėkoju 🙂
Asmeniškai, mačiau žmones praktikuojančius, kurie yra gimę toje terpėje, ir kurie nėra gimę. Iš vienos pusės matau skirtumą, iš kitos – skirtumo nėra. Ir tie, ir tie tobulėja, užsiima praktika taip pat, vienodomis sąlygomis. Ir vieni, ir kiti turi savo privalumų ir trūkumų. Kaip sakoma, "familiarity breeds contempt", todėl atskirais atvejais tie, kurie nėra gimę toje kultūroje, turi rimtesnį ir pagarbesnį požiūrį ir didesnį troškimą. Tie, kurie gimę, į viską žiūri paprasčiau, lengviau (kartais lengvabūdiškiau), bet jie turi natūralias emocines tendencijas, labai palankias praktikai. Kita vertus, tiems, kas nėra gimęs, gali būti lengviau prieinama išsiskyrimo nuotaika, taip pat labai palanki praktikai. Čia panašiai kaip išeiviai iš Lietuvos būna didesni patriotai negu tie, kurie gyvena Lietuvoje. Nes išsiskyrimo nuotaika, jie prisimena, idealizuoja, brangina labiau.
Jeigu žinojimo lygmenis nuo žemesnio link aukštesnio galima suskirstyti į jutiminį, moralinį, teistinį, beasmenį ir tyro pasišventimo (žr. Žinojimo lygiai), tai tik gimę kažkokioje kultūroje bet nepraktikuojantys žmonės yra veikiami tik pirmųjų lygmenų. Todėl to nesureikšminčiau. Tiek jutiminis, tiek moralinis žinojimas linkę gyvenimo eigoje keistis – vieni degraduoja, kiti tobulėja. Jie nėra šerdiniai.
Jeigu žmogus užaugęs tam tikroje kultūroje, bet nepraktikuoja, jis išlieka daugiau mažiau barbaras, veikia bendražmogiškame tamsos lygmenyje, labai gamtiškai. Pvz. jeigu žiūrėti serialą "Vikingai", nedaug tie vikingai skiriasi nuo vakardienos mūsų kraštų forsų. Gali būti kad čia specialus režisierių ir scenaristų potėpis, bet tiesos tame yra.
Sekantis dalykas, žmogus praktikuoja tam tikrą religiją, ir palaipsniui iš jos išauga. Pradedi kilti klausimai, į kuriuos ta religija negali atsakyti, pasimato religijos ribotumai ir materialistiniai iškreiptumai. Tokiu atveju, jis pilnai natūraliai ieško tobulesnės religijos, kuri labiau atitika jo pažangos laipsnį, ją perima ir įsisavina.
Religijos ir atitinkamai kultūros visgi skiriasi savo žemutinėmis ribomis ir siekiamomis viršūnėmis. Atitinkamai, žmonėms gimusiems kažkokiam krašte gali būti iš principo nepriimtinos to krašto galimybės. Vieni gimę kaime, veržiasi į miestą, iš kaimo vidurinės į universitetą. Kiti gimę mieste, veržiasi į kaimą.
Dar kita kalba būtų apie religijas, kurios iš principo yra svetimkūnis žmogui. Budizmą priskirčiau prie tokių. Tuštuma, egzistencija kaip nulis. Tai nenatūralus siekis, todėl nenuostabu, kad budizmo įsisavinti iš viso yra neįmanoma, nes tai savotiška prievarta prieš sielą, bandymas ją sunaikinti. Ir todėl tai iš karto jaučiama kaip svetima ir keista, ne tik kultūrinei prigimčiai, bet prigimčiai apskritai. Žodžiu, į budistų gudragalviavimus žiūriu labai skeptiškai.
house_armin rašė:Pamaniau kad cia tas Levi Strauss kur dzinsu gamykla ikure… ;D Pasirodo yra antropologas tokiu pat vardu.
Va va, o maingirdas vis dar taip galvoja 🙂 šiaip Srauss vienas mėgemiausių mano autorių, gaila kad lietuvių kalba mažai jo veikalų išleista.
@a.t.sielis kaip jau sakiau, tokie kardinalūs pokyčiai yra įmanomi, bet jie reti. Šiaip nepamenu kuris religijotyrinikas ar antropologas yra gerai pasakęs apie tokius atsivertimus: tai yra tas pats kas žmogui pakeisti viso kūno odą; techniškai įmanoma, bet praktiškai sunkiai įgyvendinama
religijotyrinikas ar antropologas yra gerai pasakęs apie tokius atsivertimus: tai yra tas pats kas žmogui pakeisti viso kūno odą; techniškai įmanoma, bet praktiškai sunkiai įgyvendinama
Na nežinau, matau kaip yra praktiškai. Ir kartais matau kaip antropologai ir religijotyrininkai tyrinėdami man žinomą sritį "džiazuoja", ieško kažkokių intelektualinių egzotikų ir savo pačių išskirtinių idėjų, daro vaikiškas klaidas. Viskas įgyvendinama, kultūriniai sąlygotumai nevaidina didelės rolės, daugiau reikšmės turi sąlygotumas per se. Kas vėlgi yra natūrali ir visuotinai pripažinta tobulėjimo proceso dalis. (T.y. kad nuo sąlygotos būsenos tobulėjimas juda link grynos dvasinės būties)
Galima būtų iš esmės nagrinėti ne vieno tipo atsivertimus:
"vieno kultūrinio luobo keitimą į kitą" (iš judaizmo į krikščionybę, iš islamo į hinduizmą, iš krikščionybės į budizmą ir t.t. ir pan.). Kas iš principo atrodo sunkiai įmanoma.
"nuo vieno ar kito kultūrinio luobo į dvasinę vienos ar kitos religijos esmę" – o čia jau galimybių daugiau, nes kultūrinis luobas išlieka, tiesiog jis praranda savo reikšmingumą, nes atsiranda stipresnis lemiantis sandas.
a.t.sielis rašė:Na nežinau, matau kaip yra praktiškai. Ir kartais matau kaip antropologai ir religijotyrininkai tyrinėdami man žinomą sritį "džiazuoja", ieško kažkokių intelektualinių egzotikų ir savo pačių išskirtinių idėjų, daro vaikiškas klaidas.
Kokios tos vaikiškos klaidos daromos antropologų ir religijotyrininkų? Galima bent jau tris būtų išgirsti?
Ir dar prašyčiau bent kelis egzotikos pavyzdžius? Nes kiek aš domiuosi, tai jaučiama priešinga tendencija, jokios egzotikos, viskas kuo paprasčiau vertinama.
paragraf 78 rašė:Kokios tos vaikiškos klaidos daromos antropologų ir religijotyrininkų? Galima bent jau tris būtų išgirsti?
Yra yra, galėčiau konkrečiai kelias išvardinti, bet tiesiog nesinori offtopinti ir temos kreipti į konkrečių religijų aptarinėjimą.
Ir dar prašyčiau bent kelis egzotikos pavyzdžius? Nes kiek aš domiuosi, tai jaučiama priešinga tendencija, jokios egzotikos, viskas kuo paprasčiau vertinama.
Sakyčiau, G.Beresnevičiaus, A. Pažėraitės kai kurios idėjos tempia link intelektualinės egzotikos.
a.t.sielis rašė:Yra yra, galėčiau konkrečiai kelias išvardinti, bet tiesiog nesinori offtopinti ir temos kreipti į konkrečių religijų aptarinėjimą.
Na bent jau vieną pavyzdį pateik, nes kažkaip nelabai suprantu kokias tu vaikškas klaidas čia įžvelgi
Sakyčiau, G.Beresnevičiaus, A. Pažėraitės kai kurios idėjos tempia link intelektualinės egzotikos.
Paradoksalu, kad Beresnevičius mane sužavėjo savo paprastumu. Žinoma, jei kalbėtume apie kokį Darida, tai tas kartais išties perlenkia lazdą, nors irgi gal ne tiek egzotika, kiek nusivažiavimu į perdėtai teorinius pasvarstymus.
a.t.sielis rašė:Pvz. vaikiška klaida, kai pasiremi kažkokiu atsitiktiniu šaltiniu, nepasitikrini informacijos, ir pasakai visišką nesąmonę.
Kad tokių dalykų išvengtum, reikia nustoti skaityti prastus autorius 🙂 rimti autoriai, kurie daro kokią nors įtaką religijotyrai, kiek pastebėjau remiasi pirminiais ir itin patikimais šaltiniais. Žinoma kaip ir bet kokioje terpėje yra daug tyrėjų kurie daro klaidas, bet nėra tikslinga sakyti, kad pvz. religijotryninkai daro vaikiškas klaidas (pvz. tavo nurodytą) nes tai paskirų autorių klaidos, kurios lemiamos įtakos viai mokslo sričiai nedaro.
Na čia būtų tas pats, kad dabar pradėtum sakyti, kad anomalijos forumiečiai nekenčia religijų, nes va jie pastoviai ant jos varo, vien tik todėl kad kai kurie mažiau išmanantys pastoviai nesąmones šneka 🙂
TinSoldier rašė:Ei, o a.t.sieli, kodėl tu pažindiniesi su svetima religija? 🙂
Aš pažindinuosi su sava religija. Tikriausiai dar prieš gimdamas ją pasirinkau.