Pereiti prie turinio

Ar žmogus pajėgus pažinti svetimą religiją?

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
paragraf 782016-01-14 19:15
Kalbant apie kalbos padargus:
dažnai būna taip, kad kitos kalbos sąvokų neįmanoma perteikti sava kalba.

Štai kai krikščionybė sklido Vietname, tai veitiniai niekaip nesuprato kas yra ta duona, tad reikėjo derintis prie vietinių ir pas juos sampratoje yra ta, kad Jėzus valgė ryžių paplotėlį, kad jau nei istoriškai nei teologiškai netinkama

a.t.sielis2016-01-14 19:22
o.k., o yra esminis skirtumas, duona ar ryžių paplotėlis?

Šiaip būna terminų, kuriems atitikmenų visiškai nėra. Na ir ką, reikšmė kiek įmanoma apibūdinama, o ką tai praktiškai reiškia, reikia patirti.

Bet va, kas įdomu, kad šis klausimas užsisuka pats į save – t.y.

1. jeigu kalbėti iš daugelio gyvenimų prizmės, tai kiekvienas asmuo eina labai ilgą religinio tobulėjimo kelią. Vadinasi, jeigu dėl to, kad jis gimė kitam krašte, jis kažkiek mažiau gali suprasti, negali iki galo suprasti, tai ir tas kuris gimė tame krašte, per vieną gyvenimą negali suprasti. Vadinasi, vienas nuo kito jie skiriasi tik neilga atkarpa labai ilgame kelyje, kurį dar reiks nueiti.

2. jeigu kalbėt iš vieno gyvenimo prizmės, o šitas klausimas taip ir keliamas, tai jis pats yra savo kultūros produktas. T.y. pats klausimas yra iš esmės krikščioniškos kultūros vaikas, ir atitinkamai, gali turėti uždarą arba atvirą atsakymus.

paragraf 782016-01-14 19:58
Paplotėlis tik vienas iš pavyzdžių, kaip kitos religijos simbolika ir kiti dalykai gali būti nesuvokti
a.t.sielis2016-01-14 20:46
Aišku. Šiaip, manau, simbolius galima išmokti suprasti, arba Dievas savo absoliučia galia gali "paspausti" ir transformuoti protą taip, kad jie būtų suvokti. Vis vien viskas skęsta sąmonėje, viskas sudaryta iš sąmonės. O sąmonė suvokia tai, ką Didžioji Sąmonė transliuoja ir kaip transliuoja. Viskas yra transliacija. Jeigu žmogus juda iš vienos transliacijos į kitą, vadinasi, jis niekada nebuvo pririštas prie senosios transliacijos, įkalintas joje. Pateko į kitą transliaciją, apsiprato, o imtuvas veikė visados.
paragraf 782016-01-14 20:56
Simbolių suvokimui neužtenka intelektualinio pažinimo, juos reikia suvokti vidujai, o kai kuriems simboliams kad juos suvoktume reikia tam tikro mąstymo modelio, kuris susiformuoja per gyvenimą ir vėliau yra sunkiai pakeičiamas
a.t.sielis2016-01-14 21:01
Greičiausiai, jeigu religijoje simboliai tokie svarbūs, tai būtų panašu į kinų kalbą, kurios ne kinas negali iki galo išmokti.

O kitas variantas, religijoje svarbiausia žmogiško pobūdžio meilė, o ne simbolika.

paragraf 782016-01-14 21:23

a.t.sielis rašė:Greičiausiai, jeigu religijoje simboliai tokie svarbūs, tai būtų panašu į kinų kalbą, kurios ne kinas negali iki galo išmokti.

O simbolis ir turi tokią ypatybę, kad jei tu nesi įėjęs į simbolių sistemą, tada to simbolio nesuvoksi, arba suvoksi labai paviršutiniškai.

O kitas variantas, religijoje svarbiausia žmogiško pobūdžio meilė, o ne simbolika.

Hmm, labai krikščioniškas atsakymas 🙂 kaip jau ne kart sakiau, tūlas vakarietis nori to ar nenori viską vertina per krikšioniško mąstymo prizmę.
Žmogiška meilė, dideliai daliai religijų yra visiškai nesvarbi. Žinoma, būna atitikmenų a la pagarba gyvybei, atjauta ir panašiai, bet dalis religijų tokių dalykų nelaiko kažkokia dorybe. Tarkime pas indėnus, kai kuriose gentyse, pagrindinė dorybė yra drąsa, o meilė artimui, kas čia pr pezalionės? Misionieriai turėjo problemų skelbdami Kristaus mokymą tose gentyse. Kokiai nors graikų antikinei religijai irgi meilė artimui nebuvo svarbi.

Beje, Afrikoje, kur pilna fetišistinių religijų, misijonieriai niekaip nesugeba išguiti to fenomeno, nes tų genčių nariai garbina Jėzaus statulą, o ne Jėzų.

TinSoldier2016-01-14 21:38
Nelabai gilinausi į tai, kas diskutuojama, tai sorry, jeigu kažką bišk nevisai į temą suvelsiu.

paragraf 78 rašė:Beje, Afrikoje, kur pilna fetišistinių religijų, misijonieriai niekaip nesugeba išguiti to fenomeno, nes tų genčių nariai garbina Jėzaus statulą, o ne Jėzų.

Čia kalbama apie priverstinį atvertimą. (Kitas (retorinis) klausimas, nafig reikia mėginti išguiti tą fenomeną?)

paragraf 78 rašė:O simbolis ir turi tokią ypatybę, kad jei tu nesi įėjęs į simbolių sistemą, tada to simbolio nesuvoksi, arba suvoksi labai paviršutiniškai.

Nebūtų tiksliau sakyti, kad dauguma to nesuvoks? Nemanau, kad teisinga daryti prielaidą, jog visi žmonės, net ir augę panašioje sociokultūrinėje erdvėje, yra vienodi. Ar tai prigimimas, ar išmokimas, tačiau kartais žmonės tampa visiškai kitokie, nei kad juos augino aplinka. Kartais žmonės nepritampa savame pasaulyje, ir savą aplinką atranda tokioje erdvėje, apie kurios egzistavimą gal net nežinojo.

Net ir Š. Korėjoje, lažinuosi, yra žmonių, kurie slaptai svajoja apie tai, apie ką svajoti jų kultūrinė ir socialinė aplinka draudžia ir tikrai nemokina. Žmonių, kuriems vakarietiškas pasaulis būtų daug artimesnis nei jų gimtasis. Ir neverta sakyti, kad jie vakarietiško pasaulio tikrai nesuprastų. Aišku, dalis nesuprastų. Tačiau atsirastų ir tų, kurie akimirskniu pasijustų kaip namuose.

Tad ar tikrai negali būti, jog žmogus, nors ir kitoje simbolių sistemoje augęs, tačiau išvysto kažkokį polinkį geriau suvokti ir priimti svetimus simbolius ir kt. dalykus? Per prievartą, aišku, sunku įgrūsti kitokį suvokimą. Bet galbūt tas kitoks suvokimas pas kai kuriuos žmones gali 'iškilti' gana natūraliai?

a.t.sielis2016-01-14 21:55

labai krikščioniškas atsakymas

Gal jis tau ir atrodo krikščioniškas, ir tas visai teisėta, ir pagrįsta, bet mano atveju jis nekyla iš krikščionybės. "Žmogiško pobūdžio" turiu galvoje, Dievo pavidalas yra kaip žmogaus, Dievui mieliausi žmogiško pobūdžio santykiai tarp Jo ir Jo artimų sielų. T.y. draugystė, tėvų meilė, mylimųjų meilė.

Ne visos religijos vienodos, ne visas įmanoma pažinti ir ne visas reikia pažinti. Bet tos, kuriose Dievas atskleidžia, kad jam svarbi žmogiško pobūdžio meilė, ar bent veda prie to, žmogiškas asmuo gali pažinti ir suvokti.

paragraf 782016-01-14 22:23
@TinSoldier tai aš irgi sakau, kad ne visiems tai galioja. Tiesiog, kai kurie dalykai vaizdžiai kalbant su pienu ateina, ir mes nors ir kaip besiangažuotume kituose, niekaip senojo modelio neišguisi

Kas dėl tų priverstinių ativertimų, tai iš tiesų jų bažnyčios istorijoje nebuvo tiek daug, dažniausiai žmonės patys mielai priimdavo naują religiją

puodukas2016-01-14 23:35

a.t.sielis rašė:religijoje svarbiausia žmogiško pobūdžio meilė,

Apie kokią žmogišką meilę judu abu kalbat?
Įdedu I.Brinchininovo ištrauką apie meilę be vertimo, tikiuosi abu pakomentuosit.
 

         Слыша от Писания, что Бог наш огнь [179], что любовь есть огнь, и ощущая в себе огнь любви естественной, не подумай, чтобы этот огнь был один и тот же. Нет! эти огни враждебны между собой и погашаются один другим [180]. Служим благоугодно Богу с благоговением и страхом; ибо Бог наш огнь поядаяй есть [181].
Естественная любовь, любовь падшая, разгорячает кровь человека, приводит в движение его нервы, возбуждает мечтательность; любовь святая прохлаждает кровь, успокаивает и душу и тело, влечет внутреннего человека к молитвенному молчанию, погружает его в упоение смирением и сладостию духовною.
Многие подвижники, приняв естественную любовь за Божественную, разгорячили кровь свою, разгорячили и мечтательность. Состояние разгорячения переходит очень легко в {стр. 121} состояние исступления. Находящихся в разгорячении и исступлении многие сочли исполненными благодати и святости, а они — несчастные жертвы самообольщения.        

tadasas992016-01-15 06:37
Mastymo modelis igyjamas per gyvenima, ar jis tik religju klausimu klausimu egzistuoja? Nemanau, manau rasciau kita pavyzdi.
Tarkim mum gerai pazystamas alkoholizmas, pirmiausiai sutarkim del ligos stadiju, ju lygtai 5 yra, nuo lengviausios formos iki sunkiausios bet visos yra alkihilizmo liga. Jei tevai turi sia liga ji perduodama naujagimiui, gana daznai iskart 3 stadija, toliau tas naujagimis auga seimoje su alkoholizmo liga, formuojasi pasauleziura su didelia ligos itaka, pasauleziura per ligis prizme.
Bet kudikio saugusio yra 3 galimi nieko nestebinamtys mastymo modeliai, a jis uzauges piktnaudziaus alkoholiu, b piktnaudziaus kol pasieks luzio taska ir nuspres gydytis, c jau ankstyvoje paauglysteje nuspres kad tai zalingas iprotis ir jam to nereikia.
Lenkiu ten nera kazkokio mastymo modelio kuri galetume standartizuoti, tai teigti ar neigti kazka ka zmogus gali suvokti ko nea labai sunku, galima kalbeti apie lengviau/sunkiau, ar procentaliai.
paragraf 782016-01-15 08:54
@tadasas99 kaip jau sakiau, tokie modeliai ne tik religijoje egzistuoja.
Tarkime tavo minėtas alkoholizmas. Nežinoma ar alkoholikai tėvai perduoda alkoholizmą savo atžaloms. Tačiau viena alkoholikas šeimoje, formuoja įvairius mąstymo modelius, pvz. vaikas užaugs su tėvu alkoholiku dažnai tampa patologiniu melagiu, formuojasi įvairios negeros charakterio savybės ir dažnas atvejis, kad alkoholikų vaikai dažnai jaučiasi kalti dėl visko kas negero aplink juos vyksta. Jei einame į religijos psichologijos plotmę, tai alkoholikų vaikams, dažnai būna sunku priimti meilę tiek iš kito žmogaus, tiek iš dievo. Tai labai dažnas atvejis, per savo gyvenimą buvau daug kartų su tokiomis patirtimis susidūręs. Ir pakeisti tokius mąstymo modelius itin sudėtinga ir gana dažnai nepavyksta.
Taip yra ir su religijos pakeitimu, modeliai išlieka
a.t.sielis2016-01-15 11:00

puodukas rašė:Apie kokią žmogišką meilę judu abu kalbat?

Ne apie žemišką, ne apie pasaulietišką, ne apie materialią, ne apie kūnišką, ne apie gamtinės aistros, ne apie fizinę, ne apie žmogišką.

Aš kalbu apie žmogiško pobūdžio santykius, o ne apie santykius kaip tarp žmonių, su visais gamtos dėsniais. Žmogiško pobūdžio santykius, kaip pvz. tėviškumas ir sūniškumas. Pvz. krikščionybės sferoje, Jėzus turi sūniškumo santykį su Tėvu. Juk sūnaus ir tėvo santykis yra taip pat ir žmonių šeimose.

Net ir Izraelio raštai sako: "Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą.".

Taigi, žmoguje yra kažkas iš Dievo. Tiesiog tai reiškiasi materialioje būtyje iškreiptai, tarsi iškreiptas atspindys. Tai tik leidžia kažkiek nujausti, kokia dieviška tikrovė, panašiai kaip iš medžių atspindžio vandenyje kažkiek gali suprasti, kaip atrodo medžiai.

O citatoje, kurią pateikei, viskas teisingai.

tadasas992016-01-15 17:44

paragraf 78 rašė:@tadasas99
alkoholikas šeimoje, formuoja įvairius mąstymo modelius, pvz. vaikas užaugs su tėvu alkoholiku dažnai tampa patologiniu melagiu, formuojasi įvairios negeros charakterio savybės ir dažnas atvejis, kad alkoholikų vaikai dažnai jaučiasi kalti dėl visko kas negero aplink juos vyksta. Jei einame į religijos psichologijos plotmę, tai alkoholikų vaikams, dažnai būna sunku priimti meilę tiek iš kito žmogaus, tiek iš dievo. Tai labai dažnas atvejis, per savo gyvenimą buvau daug kartų su tokiomis patirtimis susidūręs. Ir pakeisti tokius mąstymo modelius itin sudėtinga ir gana dažnai nepavyksta.
Taip yra ir su religijos pakeitimu, modeliai išlieka

Pilnai sutiniu del modeliu, netgi pats kaip alkoholiko vaikas pripazinsiu kad labai aiskiai apibudinai mane velyvoje paaugysteje.
Bet as tiesiog ginu tendencija kad galimas ir persilauzimas, cia kiekvienam asmeniui savas budas, man padejo meile, staiga kazka supranti, pasaulis tampa kitoks, kas buvo savaime suprantama tampa kvaila, kas buvo keista tampa aisku, atsiranda kiti vertinimo kriterijai, mano atveju atsirado savikritisiumas, su savikritiskumu dingo melavimas sau, arba kitaip saves teisinimasis pries save, aplamai pasaulis tapo grazesnis, paprastesnis istirpo kaikurios sienos, nors kelios dar like.
Esme as nezinau ar mano mastymo modelis panasus i zmogaus augusio darnioje seimoje, bet kad modelis pasikeite faktas, kad pasikeite is pagrindu taippat nezinau, bet kazkoks mastymo modelio keitimas tikrai galimas, ar tokio kitimo pakanka kitos religijos suvokimui as nezinau.

paragraf 782016-01-15 17:47
Tai aš ir neneigiu, kad persilaužimas neįmanomas, tik sakau kad jis dažnai (gal net dažniausiai) yra neįmanomas, nors kai kuriems žinoma tai be vargo pavyksta padaryti.
Kiek iš asmeninės patirties galiu pasakyti, tai esu mažai sutikęs asmenų, kurie pereitų į kitą religiją ir neturėtų iš paskos besivelkančio krikščioniško mąstymo šleifo.
Pajauta2016-01-15 18:26
Manyčiau, tas perpratimas ir mąstymo modelių pakeitimas įmanomas, bet tik tada, kai žmogus yra pakankamai motyvuotas ir išlieka kantrus. Svarbu žinoti, kodėl ir kiek gerai tu nori perprasti tą religiją – ar iki galo, ar tik tiek, keik tau atrodo reikalinga persiorientavimui. Norint perprasti svetimą religiją reikėtų į ją įsigyventi, pažinti istoriją ir perprasti kultūrą, kurioje ji susiformavo. Analizei ir domėjimuisi ir praktikai reikia skirti daug laiko. Taigi, tas perpratimas priklauso nuo pačio žmogaus. O su mąstymo modeliais tai jų keitimas yra kognityvinės  psichoterapijos užduotis ir dažniausiai tai veikia, tik vėl gi, labai svarbu, kad žmogus būtų motyvuotas, nuolat stebėtų save ir stengtųsi keisti mintis. Tas pats  ir persilaužimai, kai supranti, kad tavo gyvenimas gali būti kitoks nei iki tol manei, geresnis, sveikesnis ir pozityvesnis, tu pasirenki nebegrįžti atgal.
time2016-01-15 18:36

paragraf 78 rašė:Tai aš ir neneigiu, kad persilaužimas neįmanomas, tik sakau kad jis dažnai (gal net dažniausiai) yra neįmanomas, nors kai kuriems žinoma tai be vargo pavyksta padaryti.
Kiek iš asmeninės patirties galiu pasakyti, tai esu mažai sutikęs asmenų, kurie pereitų į kitą religiją ir neturėtų iš paskos besivelkančio krikščioniško mąstymo šleifo.

Visiškas religijos persilaužimas neįmanomas. Bet kad pereitu iš vienos religijos į kita religija atvėju būna, tačiau jie labai reti, kad niekas to labai nesureikšmina ir labai garsiai nekalba. Pastebėta, kad žmonės linkę prisirišti prie vieno ar kito dalyko, o vėliau jį mesti, ar atsižadėti jo iki galo yra begalo sunku. Tam rasčiau panašų pavyzdį – žmogus netgi po draugo mirties prisimena apie jį. Savaime kyla klausimas, kam mąstyti apie nebegzistuojančius dalykus, kurių neįmanoma pakeisti, o dar jeigu norima gyventi jau naują gyvenima, o ne prisiminimais. Čia tarsi chemijos reakcija arba vienpusis biletas į pasirinktą vietą, kur reikia valios prisiverti tikėti save visai naujais ir nepažįstamais dalykais, kas labai sunku. Tikėti naujais dalykais. Tai labai natūralu ir žmogiška , kad išpradžių sunku priprasti, bet palaipsniui priprantama ir nebegalvojama apie tai kas buvo seniau.

a.t.sielis2016-01-15 19:12
Vėl paapeliuosiu į pačio diskusijos klausimo krikščioniškumą. T.y. jeigu klausimas neleidžia atsakymui išeiti už krikščioniškos kultūros įtakotų ribų, mąstymo modelių, tada atsakymas bus patvirtinantis tą kultūrą (uždaras), jeigu leidžia, tada taip pats pastiprina atvirą atsakymą (nes leisti atsakymui išeiti už įgyto mąstymo modelio ribų įrodo, kad tas išėjimas įmanomas).

Pavyzdžiui, paragrafui mano kalba apie žmogiško pobūdžio meilę religijoje pasirodė krikščioniška. Tai kaip ir patvirtintų, kad žmogus išaugęs krikščioniškoje kultūroje, lieka krikščioniškos kultūros įtakotas, ir todėl negali pažinti kitos religijos. Gaunam vienokį atsakymą. Bet šis atrodymas ir vertinimas pats yra įtakotas krikščioniškos kultūros mąstymo modelio.

O aš visai kitaip matau tą patį dalyką.

1. Tai, kad esu gimęs, įtakotas krikščioniškos kultūros man ne trukdis, o privalumas.
2. Teistines religijas vertinu kaip vientisą mokymosi sistemą, pripažindamas jų apreiškimo tikrumą, atitinkamai, jeigu aš pasėdėjau krikščioniškos kultūros "pradinėje klasėje", tai natūralus sielos kelias. Bet kuriuo atveju, turi praeiti paruošiamąją klasę, o toliau vidurinė ir universitetas. Jeigu ji buvo krikščioniškoje kultūroje, no problem, vis vien tai teistinė kultūra, būtent kultūra. Žmogui reikia mokytis kultūros, nes gimsta jis visai nekultūringas.
3. Tik mąstant, kad religijos tarpusavyje nesisieja, atrodys, kad vienos religijos kraitis trukdys kitoje religijoje.

Palyginimas galėtų būti: daug žmonių atvažiuoja gyventi į Vilnių, nors yra gimę, užaugę ir besimokę kituose Lietuvos regionuose, miestuose, miesteliuose, kaimuose. Tai tas vaikystės ir jaunystės kraitis niekur nedingsta, bet Vilniuje jie ne svetimi, nes Vilnius yra tos pačios Lietuvos miestas. Ir jeigu savo miestelyje ar kaime jie gavo kažkokį gerą kraitį, gerų savybių išsiugdė beaugdami, tai nekliudys jų gyvenimui Vilniuje ir Vilniaus pažinimui, pajautimui, ir t.t., greičiau atvirkščiai – jie gali tapti pačiais geriausiais Vilniaus gyventojais. Bet jeigu jie įgijo blogų savybių, gali būti, kad kliudys. Gal žmogus nemėgs to Vilniaus ar pan., viduje išlaikys negatyvą.

time2016-01-15 20:39
Pats temos klausimas daugialypis ir nebūtinai liepia kalbėti apie krikščionybę kiek supratau, čia apie visas religijas. Tai galima taikyti tik formules, kurios tinka visomis religijoms arba kalbėti atskirais moduliais, bandant palyginti religijas tam tikrais aspektais, kodėl žmogus yra pajėgus pažinti svetimą religija.

Su krikščionybe yra lengviau atsakyti į šį klausimą; nes tikiuosi, kad didžioji dauguma yra krikščioniai ir jei peireitu į islamą, budizmą, mes galime žinoti šiek tiek informacijos, kas ten pasidaro, bet irgi nepilną informaciją, tai tik samprotauti gali, kol dar to nepadarėme.

Bet kur su kitomis religijomis, pvz islamu, budizmu ir pan.
Kai iš islamo į budizma pereina ir analogiškų atvejų, mes niekaip nesužinosime ir neturėsime patirties apie tai kalbėti; nebent atsiras tokių žmonių forume, kurie turi tokios patirties, bet labai abejoju.

Į šį klausimą sunku atsakyti tik remianti krikščionių patirtimi, nes pasaulyje yra daugiau religijų.

Ko gero klausimas taip ir lieka ne iki galo atsakytas…

Pajauta2016-01-16 01:56

time rašė:Kai iš islamo į budizma pereina ir analogiškų atvejų, mes niekaip nesužinosime ir neturėsime patirties apie tai kalbėti; nebent atsiras tokių žmonių forume, kurie turi tokios patirties, bet labai abejoju.

Tokių atveju, kad islamistas pereitų į kitą religiją dar neteko. Nebent žinau tik žmonių, kurie perėjo iš krikščionybės į islamą, o po to vėl atsivertė į krikščionybę. Pagal islamistų įsitikinimus perėjimas į kitą religiją yra smerktinas dalykas, menkumas, silpnadvasiškumas.

time2016-01-16 02:37

Pajauta rašė:Tokių atveju, kad islamistas pereitų į kitą religiją dar neteko. Nebent žinau tik žmonių, kurie perėjo iš krikščionybės į islamą, o po to vėl atsivertė į krikščionybę. Pagal islamistų įsitikinimus perėjimas į kitą religiją yra smerktinas dalykas, menkumas, silpnadvasiškumas.

Rašiau, kad mes turime daugiau žmonių patirties perėjus iš krikščionybės į islamą, budizmą ir kitas religijas, nei iš islamo į budizmą ar budizmo į islamą ir analogiškų pereijimų su kitomis religijomis informacijos nelabai turime.

Tą ir sakau, kad mes nežinome visos teisybės kaip ten būna perėjus į kita religija. Galime tik žinoti nuotrupas bandant sudėlioti religijas išbandant visus variantus.

Kada žmogus pasiryžta keisti religija jis pameta savo senus religinius įsitikinimus ir negalvoja (gal nederamai elgiasi, gal reikia palaukti ir t.t.), jam tiesiog senoji religija pasidaro nebeaktuali, jis nori keisti. Jam pasidaro nebesvarbu ar jis pasielgė nederamai, jis mano, kad kaip tik padarė taip, kaip ir reikėjo, tik kiti begali manyti, kad jis silpnadvasiškas, žmogus juk laisvas rinktis ir kas uždraus? Ir tegu kalba kiti kaip nori.

Pajauta2016-01-16 02:52

time rašė:

Pajauta rašė:Tokių atveju, kad islamistas pereitų į kitą religiją dar neteko. Nebent žinau tik žmonių, kurie perėjo iš krikščionybės į islamą, o po to vėl atsivertė į krikščionybę. Pagal islamistų įsitikinimus perėjimas į kitą religiją yra smerktinas dalykas, menkumas, silpnadvasiškumas.

Rašiau, kad mes turime daugiau žmonių patirties perėjus iš krikščionybės į islamą, budizmą ir kitas religijas, nei iš islamo į budizmą ar budizmo į islamą ir analogiškų pereijimų su kitomis religijomis informacijos nelabai turime.

Tą ir sakau, kad mes nežinome visos teisybės kaip ten būna perėjus į kita religija. Galime tik žinoti nuotrupas bandant sudėlioti religijas išbandant visus variantus.

Kada žmogus pasiryžta keisti religija jis pameta savo senus religinius įsitikinimus ir negalvoja (gal nederamai elgiasi, gal reikia palaukti ir t.t.), jam tiesiog senoji religija pasidaro nebeaktuali, jis nori keisti. Jam pasidaro nebesvarbu ar jis pasielgė nederamai, jis mano, kad kaip tik padarė taip, kaip ir reikėjo, tik kiti begali manyti, kad jis silpnadvasiškas, žmogus juk laisvas rinktis ir kas uždraus? Ir tegu kalba kiti kaip nori.

Turėjau omenyje, kad neteko girdėti. Bet tokių atvejų turėjo pasitaikyti. Pilnai sutinku, kad jei tikrai norės žmogus pakeisti religiją, tai nuomonės "išduotos" religijos atstovų nerūpės. Tik gali būti jaučiamas nemenkas spaudimas ir žmogus toje visuomenėje, kur dauguma išpažįsta islamą, bus vertinamas neigiamai, nuolat kritikuojamas ir patirs nemenką spaudimą.

paragraf 782016-01-16 09:30

time rašė:Kada žmogus pasiryžta keisti religija jis pameta savo senus religinius įsitikinimus ir negalvoja (gal nederamai elgiasi, gal reikia palaukti ir t.t.), jam tiesiog senoji religija pasidaro nebeaktuali, jis nori keisti.

Na taip, senoji religija neaktuali, bet iš jos liko mąstymo modeliai kuriuos itin sunku pakeisti

a.t.sielis2016-01-16 10:37

Pajauta rašė:Tokių atveju, kad islamistas pereitų į kitą religiją dar neteko.

Yra daug. http://www.answering-islam.org/Testimonies/index.html

Na taip, senoji religija neaktuali, bet iš jos liko mąstymo modeliai kuriuos itin sunku pakeisti

Kaip sakoma, "teologija atliekama klūpomis", tai jeigu žmogus vienoje religijoje išmoko klūpėti, tai klūpėjimas jam padės ir kitoje religijoje. Bet jeigu jis tik prisirinko intelektualinį bagažą, tai bet kuriuo atveju ir savoje religijoje jis tik intelektualas, o ne tikras tikintysis. T.y. ir savoje religijoje jis tą patį sunkumą turi – kaip nustoti būti sausu žinovu ir rašto aiškintoju, ir realiai savo būtybe įgyvendinti religijos tikslą – meilę Dievui. Mąstyseną pakeisti sunku bet kuriuo atveju, jeigu joje užklimpta.

tadasas992016-01-16 12:02
Bet galbut galima kita eigos seka, jus kalbat apie mastymo modeli igyjama esamoje religijoje o veliau perejima i kita religija su esamu modeliu ir bandyma adaptuotis, nesakau kad nelogiska, viskas tvarkoje.
Bet gal galimas kitas varijantas, kuriame mastymo modelis keiciasi dar esant senojoje religijoje, ir to pasikeitimo metu zmogus pradeda suprasti kad esama religija tampa kazkokia ne aiski, ne tokia ideali kokia buvo, tada pradeda ieskoti kazko kuo uzpildyti atsiradusia tustuma.
a.t.sielis2016-01-16 12:58
Tadas gerai pasakė, jeigu žmogus perėjo kažkokias transformacijas, tai jo jau kitas mąstymo modelis.

Paimkim tą pačią reinkarnacijos koncepciją. 50/50, pusei nominalių krikščionių visiškai nepriimtina, kitiems natūraliai priimtina, nors sakoma, kad krikščionybėje tokio dalyko nei su žiburiu nerasi. Iš kur tada priimtinumas?

time2016-01-16 14:10

tadasas99 rašė:Bet gal galimas kitas varijantas, kuriame mastymo modelis keiciasi dar esant senojoje religijoje, ir to pasikeitimo metu zmogus pradeda suprasti kad esama religija tampa kazkokia ne aiski, ne tokia ideali kokia buvo, tada pradeda ieskoti kazko kuo uzpildyti atsiradusia tustuma.

Žmogus gimsta jau su priverstina religija, kuria turi ir tėvai. Jis neturi galiu pasirinkti į kokia religija gimti, kokią jis nori. Labai tikėtina, kad vaikas būdamas jaunas niekaip nepakeis religijos, dar nepažinęs gerai savosios.

Tik vėliau gali jis pradėti galvoti, kad religija, kažko neduoda jam tokio, ko jis labai trokšta, o tokių atvėju daug, kai žmogus tiesiog aklas ir nemoka pažinti religijos/nes nepakankamai gilinasi, nepakankamai žino kas per religijos idėja kaip tokia. Tuštumos – religijose nebūna, jos nesikeičia, nėra naujovių, todėl kaip žinia, yra pats tobuliausias variantas, koks tik įmanomas. Kaip pavyzdį paimčiau biblija iš kurios "mokosi" krikščionys gyvenimo pagrindų. Biblijos niekas nepildo jau kelius tūkstančius metų, ji tarsi užstrigo laike ir paliko kažkurioje stadijoje užfiksuota, kaip nebetobulinamas daugiau šaltinis. Krikščionys stipriai mano, kad biblija jiems pateikia visą informaciją apie tai kaip tikslingai gyventi ir moko gyvenimo pagrindų. Iš biblijos ir mokosi tos tikrosios religijos skaitydami Dievo žodį. Kas būtu jei betkas galėtu pridėti ar pakeisti bent vieną biblijos žodį… Tai gali netik pakenkti religijai, bet ir žmogui, kuris išmoko pagrindų iš prieš tai užfiksuoto šaltinio, tai dar jam reikės adaptuotis prie naujovių, bus streso.

Mano pagrindinė mintis, kad religijos yra statinis dalykas, trigdis tobulėti, pavirsti antžmogiu/ ar kurti savo filosofines koncepcijas, kurios yra neteisingos – priešingos religijos idėjai.

Bet aš laikausi nuostatos, kad religijos reikalingos, ir dar kaip. Būtinai reikia kažkuom tikėti, antraip bus neįdomu gyventi. Kol pavydžiui savo jėgomis sužinosi, kad yra tokia kaip meilė, gėris, malonė, praeis laiko, o jei dar neateis tokios mintys pas žmogų. Tai bus bent jau apdraudimas nuo susinaikinimo ir blogio kurstymo.

Kovertuotis iš vienos religijos į kitą yra visai normalu. Tas pats kaip ir pakeisti mokytoją, kurio dėstymo metodai kitokie. Tik visada sunku būna priprast pradžioje. Religijų keitimas iš vienos į kitą yra saugus, visos dabar esančios šiuo laiku religijos yra saugios.

tadasas992016-01-16 15:07
Religiniu klausimu pasisakymas  "jis nesupranta todel kad.permazai gilinosi" vertas atskiros temos kaip religijis islikomo ir verbavimo iraniis.
a.t.sielis2016-01-16 15:15
Žmogus nesupranta todėl, kad dvasinis kraitis per mažas. T.y. jo širdingi kontaktai su dieviškais dalykais, per mažai jų būta, daugiau kažko atvirkščio būta. Religijoje nebūtina būti dideliu intelektualu, svarbiau tai kas eina iš sielos, dvasinė prigimtis yra kiekviename. O kai einama tikėjimo keliu, ir daroma pažanga, per daugelį gyvenimų tikintysis savo intelektualinėmis galimybėmis, per Dievo malonę ir apšvietimą, taps viršijančiu bet kokias žmogui įmanomas ribas, ir dar taip, kad tos galimybės netrukdys jo dvasiniam jausmui.
time2016-01-16 16:10

a.t.sielis rašė:O kai einama tikėjimo keliu, ir daroma pažanga, per daugelį gyvenimų tikintysis savo intelektualinėmis galimybėmis, per Dievo malonę ir apšvietimą, taps viršijančiu bet kokias žmogui įmanomas ribas, ir dar taip, kad tos galimybės netrukdys jo dvasiniam jausmui.

Tu teisingai mąstai. Tavo religinis pažinimas geras.

Bet aš neteisingai atsakysiu ir pakomentuosiu tavo pasakymą;

kiti žmonės gabūs suvokti ir be religijos ir gauti apšvietimą tirinėdami reiškinius; kiti negabūs ir kursto nesantaiką pasaulyje.

Neretai gėris tampa kaip oficialus religijos atrastas reiškinys, čia jau toks religijos tikslas sau prisirašyti intelektualių žmonių atradimų.

Religija yra ne kas kitas kas mokymas, kaip ir mokykla.

Atsiranda atskirų netikinčių religijomis individualų, kurie nežino ką moko religija, bet irgi atranda gėrį ir blogį;

jie irgi žino tokias pat tiesas kaip ir biblijoje; nors jie net nėra skaitę jos.

Religija susuka protus, kad sunku atskirti, ką intelektualus žmogus atrado, ką religija ir visur painiojasi;

Neretai intelektualių žmonių atradimai nurašomi, kaip "Dievo kūriniai", religija taip siekia pritraukti žmonių, prisirašydama sau nuopelnus, kurie akivaizdžiai aiškūs, kad tai ne Dievo kūriniai (tačiau nekiekvienam tai suvokti), tik niekas kas tiki Dievu nenori to pripažinti, kad neviskas yra Dievo kūriniai ir tiek. Jie mano kad per dvasinį pažintinį kelią taps tokiais pat intelektualiais, kaip ir tie kurie netiki, apsiribodami statiniu mokymu, be naujovių.

Tikėjimas per galingas, kad žmogus išsivaduotu iš jo gniaužtų.

Visos paslaptys tampa nebe paslaptys, kai žmogus pradeda "blaiviai" mąstyti ir tirinėti savo nuožiūra tiesas, kurios gali sutapti su religijos skleidžiamomis.

Tai nepaaiškina, kad Dievas turi įtakos netgi tiems kurie juo netiki. ( atveria akis )

a.t.sielis2016-01-16 16:37
Hm, ką čia pasakyti, iš kažkur viskas atsirado. Pagal šiuolaikinę kosmologiją, iš big bango – planetos, saulė, toliau gamta, gyvūnija, žmogus. Viskas atsiranda iš vieno šaltinio. Tai ir visos mintys, idėjos, vertybės kartu su viskuo irgi iš to pat šaltinio.
time2016-01-16 17:00

a.t.sielis rašė:Hm, ką čia pasakyti, iš kažkur viskas atsirado. Pagal šiuolaikinę kosmologiją, iš big bango – planetos, saulė, toliau gamta, gyvūnija, žmogus. Viskas atsiranda iš vieno šaltinio. Tai ir visos mintys, idėjos, vertybės kartu su viskuo irgi iš to pat šaltinio.

Nežinau, kaip savo isitikinimus tu bandai irodyti, per big-bango teorija

ir Dievui ir Big bangui (ir kitokia žmogiška teorija paaiškinti žmogaus atsiradimui) negalėjo iš nieko atsirasti; kažkas tai padarė, o tas kažkas, kas niekas nežino, ir negali žinoti – yra draužiama, užribota.

Kaip sakoma, viskas turi savo ribas 🙂

tadasas992016-01-16 17:11
Time dvieju postu kontekste noriu pasakyti kad, pirma tavo mintis neegzistuoia religijoje, antra bigbango teorija abejojama, teoriju yra daugiau is ju siandiena mums realiausiai skamba bigbangas tai siandiem saiysim kad dievas uzdege degtuka, kai parinke kazkokiu irodymu priimtiniausia priimsim pulsuojancios visatos teorija kurioje nera pradzios tada sakysim dievo alsavimas.
Cia apie panasia religijos adaptacija kalbejau seniau forume, man toki paaiskinimai kazkaip vaikiskai skamba.
Bet gryztant prie temos galbut normalus dalykas kad zmogui desimtis metu kartok tokias teorijas ir jis jas giliai i pasamone priims kaip dali mastymo modelio
gidas2016-01-16 17:15
Fizika atsirado ir niekas daugiau.

a.t.sielis rašė:Viskas atsiranda iš vieno šaltinio.

Fizika atsirado – ir nieko daugiau.

a.t.sielis2016-01-16 18:13

time rašė:ir Dievui ir Big bangui (ir kitokia žmogiška teorija paaiškinti žmogaus atsiradimui) negalėjo iš nieko atsirasti; kažkas tai padarė, o tas kažkas, kas niekas nežino, ir negali žinoti – yra draužiama, užribota.

Ne tai, kad čia kažkas bando įrodyti savo įsitikinimus, bet tiesiog suvokimui paaiškinimas buvo, kad šaltinis turi būti vienas.

O apie tai "Kas sukūrė kūrėją?" diskusija buvo čia https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=3776.0

time2016-01-16 18:45

tadasas99 rašė:Time dvieju postu kontekste noriu pasakyti kad, pirma tavo mintis neegzistuoia religijoje, antra bigbango teorija abejojama, teoriju yra daugiau is ju siandiena mums realiausiai skamba bigbangas tai siandiem saiysim kad dievas uzdege degtuka, kai parinke kazkokiu irodymu priimtiniausia priimsim pulsuojancios visatos teorija kurioje nera pradzios tada sakysim dievo alsavimas.

Nesakiau kad big-bangas yra religijos dalis.

Big-bangas netobula šių laikų teorija irgi reikia naujos ir įtikinamesnės, dėl ko sutinku su tavo komentaru apie tai. Tu neteisingai manai.

Bet kad iš nieko viskas atsirastu irgi neįmanoma. Viskas ką reikia daryti yra ieškoti įrodymu, bet religijos ir mokslas stabdys šį atradimo procesą dar ilgai, kol žmogus nepradės blaiviai mąstyti ir netaps nežmogumi, kažkokia kita forma, kuri neriboja žinių gavimui į pasąmonę.

Tiesa slypi kažkur anapus.

tadasas992016-01-17 11:41
@time as nemanau kad kazkas atsirado is nieko, as manau kad nezinom is ko, bet to nepriskiriu dievui
time2016-01-17 14:11

tadasas99 rašė:@time as nemanau kad kazkas atsirado is nieko, as manau kad nezinom is ko, bet to nepriskiriu dievui

Tai juk daugiau buvo pasvarstymu, kažkas ištrynė puse forumo žinučiu 🙂

Atleiskit adminai, bet aš ne kvailas ir iškart supratau!

paragraf 782016-01-17 17:08

time rašė:Tai juk daugiau buvo pasvarstymu, kažkas ištrynė puse forumo žinučiu 🙂
Atleiskit adminai, bet aš ne kvailas ir iškart supratau!

Nežinau kokiame iliuzijų pasaulyje gyveni, bet nematau nei vienos tavo žinutės kuri būtų ištrinta 🙂

tadasas99 rašė:@time as nemanau kad kazkas atsirado is nieko, as manau kad nezinom is ko, bet to nepriskiriu dievui

O kam priskirtum?