Paskutiniai įrašai

Puslapiai1 2 3 ... 10
1
Kitos teorijos / Ar Žemė - plokščia ? ( Flat Ea...
Last post by SPACE - Šiandien 17:58:49
Žmogas, iškritęs iš 10-to aukšto, krenta žemyn, nes yra arti masyvaus objekto - žemės paviršiaus. Kitas žmogas, išėjęs TKS, plūduriauoja vakume. Bet Žemės gravitacija veikia Marsą, hmm, mistika.
Kaip sakė Freidas, jei susapnuojate kosminį laivą, jums reikia bulkutės su razinkom, o jeigu Landsbergį, turite atgailauti 2 savaites, nes esate neverti.
2
Kitos teorijos / Ar Žemė - plokščia ? ( Flat Ea...
Last post by vytra - Šiandien 15:28:37
Citata iš: San IL  Šiandien 14:56:23Vytrai: Jei neskaitot angliškai - wifi rekordas 382km, kryptinių antenų pagalba.
Citata: "He used technology from Intel, which is concocting its own long-range Wi-Fi equipment".
Vertimas: "Jis naudojo „Intel" technologijas, prie kurios prikūrė savo tolimojo „Wi-Fi" įrangos".

p.s.
.. nemanau, kad "prikūrė" vien antenas. Greičiausiai pasigamino siųstuvo galios stiprintuvą bei imtuvo jautrio stiprintuvą. Taip mėgėjai ir MėNulį pasiekia..

:)
3
Kitos teorijos / Ar Žemė - plokščia ? ( Flat Ea...
Last post by San IL - Šiandien 14:56:23
Vytrai:

https://www.cnet.com/news/new-wi-fi-distance-record-382-kilometers/

Bet jo, neužtektų, jūs teisus ;)

Jei neskaitot angliškai - wifi rekordas 382km, kryptinių antenų pagalba. Iš oro būtų dar lengviau nes niekas neužstoja radijo bangų (tiesioginis matomumas).
4
Kitos teorijos / Ar Žemė - plokščia ? ( Flat Ea...
Last post by vytra - Šiandien 10:34:45
Citata iš: SPACE  Vakar 17:02:21Tai nėra tikra nuotrauka, šviesa virš atmosferos nesikondensuoja, nėra matoma.
- su visa pagarba, bet tamsta klystate. Atmosfera nėra absoliučiai skaidri ir šviesa atmosferoje yra išsklaidoma. Kitaip tariant, iš šalies atrodo, kad atmosfera šviečia.

CitataTas pats, kaip su weather weapons, vienur dangus pakeltas aukįčiau, ten karščiau, kitur nuleistas žemai, ten gana vėsu.
- iškraipymai priklauso nuo foto aparato optikos ir nuo lėktuvo išgaubtų iliuminatorių.

CitataGalima nulinės gravitacijos liniją patraukti iš vidurio į labiau pakraštį, 1/3 Žemės, ir vektoriniai masės integralai taip pat pasislinks.
- taip, o tai sako, kad vadinamas Žemės "branduolys" taip pat yra tuščiaviduris. Tokius bandymus su burbulais burbule darė USA astronautai, nesvarume tai veikia!

CitataGravitacija kyla ne iš Žemės, bet iš galaktikos pakraščio.
- gravitacija veikia visoje Visatoje, o Galaktikos yra tik taškeliai jos atžvilgiu. Tačiau pats gravitacijos fenomenas yra sukurtas Visatos ir deleguotas į masę.



[/quote]
5
Jūsų kūryba / ...jei suklydai, nenusimink,
Last post by violetpink1 - Vakar 19:16:51
...jei suklydai, nenusimink, atsiprašyk egzistuotojo ar egzistuotojų susijusių su tavo klaida, jei negali tiesiogiai - maldoje, taip pat atsiprašyk Vienio, kuris suteikė tau gyvenimo dovaną plačiaja, Kosmine plotme;
pajusk esamos akimirkos grožį ir taurumą;
įsiklausyk į tau patinkančius garsus, pastebėk dar kartą patinkančio vaizdo grožį;
prisimink ir atrask tau patinkančias sąvokas;
nors sako, jog viskas laikina, tačiau aš manau, jog ištikrųjų viskas yra amžina, o laikina tik dėl to, jog kinta visko išraiška;
ir taip pat mes visi savo būtimi kuriame realybę, pirmiausiai savo, tačiau taip pat ir kitų;
6
Tai nėra tikra nuotrauka, šviesa virš atmosferos nesikondensuoja, nėra matoma. Tas pats, kaip su weather weapons, vienur dangus pakeltas aukįčiau, ten karščiau, kitur nuleistas žemai, ten gana vėsu.
Galima nulinės gravitacijos liniją patraukti iš vidurio į labiau pakraštį, 1/3 Žemės, ir vektoriniai masės integralai taip pat pasislinks. Gravitacija kyla ne iš Žemės, bet iš galaktikos pakraščio.
7
Jūsų kūryba / Psioninių eterių tyrimai
Last post by klajunas - Vakar 15:15:21
Bendroji sątvarologija

Sątvarologija apima daug sričių, kurios antrame tome tiesiogiai neatskleidžiamos, tačiau pagrindinės dalys akivaizdžios. Tokiame lygmenyje koks yra rodomas, užtenka surasti pagrindinį sątvaro veikimo principą. Vienas jo aspektas buvo aprašytas pirmajame tome, kuriame buvo kalbama apie rodančiąją ir rodomąją substanciją, bendrosios gaublės principą, tačiau buvo mažai kalbama apie procesinę dalį ir bendrąjį psichovektorių. Šis klausimas turi būti atskleistas įvadinėje sątvarologijos dalyje, kuri pateikiama pirmajame skyriuje.

Sątvaras turi substancinę ir procesinę dalį, kurioje vyksta informacijos judėjimas. Pastarasis sukuria laiko tėkmės jausmą, kuris užfiksuotas prezentiniame centre. Tai vienintelis tikras pamatinis laikas, o visos kitos laiko konfigūracijos yra išvestinės, vadinamos „apdorotuoju lauku". Apdorotasis praeities laikas yra informacijos užsifiksavimas kaupiamojoje sąmonėje, o ateities laikas - projekcija iš turimų žinių ir resursų į priekį. Aprašinėjamas prezentinis srautas kuria suvokimo sumacinį plotą, kuriame vyksta informacijos atvėrimo ir jos užfiksavimo procesas, kuris turi tam tikra išlaikymo trukmę, arba laikinį plotelį, kuriam praėjus, informacija nusėda kaupiamosiose struktūrose. Šiame „ekrano" erdvės-laiko plote yra sumavimo proceso centras, kuris apgaubiamas dėmesiniu informacijos išryškinimu vidiniuose procesuose.

Ši sritis gerai neištyrinėta, tačiau galima spėti, kad dalis proceso yra priklausant rodančiajai substancijai, dalis rodomajai. Manau, viena iš interpretacijų tokia, kad ekranas atveria, išskiria ir fiksuoja, o srautas tik pateikia duomenis, struktūrinius sumatus ir sumantus. Taip pat reikia neužmiršti, kad bendrojoje gaublėje susiformuoja tam tikra veiksmo arena, kurioje sumatai ir vektoriai susiejami į priešpriešines dalis, iš kurių pagrindinės yra priekinė ir galinė sąmonė. Tai reiškia, kad sumavimas ne vienakryptis, bet priešpriešinė struktūra, nes turime ne vieną, bet kelis srautus, kurie „suduriami" viena į kitą.

Bendrosiose sumavimo struktūrose, susiformuoja įvairių krypčių ir konfigūracijų slajos ir daugtūriai, kuriuose apjungiamos artimosios ir tolimosios neuromorfinės dalys. Pamatinė ateinanti informacinė struktūra yra stratų pasaulis, kuris yra pozicinis pagrindinių sątvare vietų išsidėstymas. Šios stratos suduriamos tokiu principu, kaip sujungiamos pagrindinės sątvaro dalys, ir jose kuriasi vektorinės ir nevektorinės slajos, kuriose sukuriamos kognityvinės arba sensorinės projekcijos. Šios projekcijos yra tas turinys, kuriuo užpildomos stratos, bendrojoje gaublėje formuojančios subjektyvumo objektyvumo šmėklines būsenas, sutelkiamas į pagrindinius aktyvumo psichovektorius.

Ši sutelktinė būsena kuria specifinę maginę sątvaro nuotaiką, kuri rodo kiek sąmonė sugeba įsikelti tiesos iš supančio pasaulio. Žinant šią nuotaikinę struktūrą, įmanoma užsiimti manipuliacija iliuzinėmis sątvaro būsenomis, kuriose tiesos procentas mažinamas arba didinamas. Jeigu šias būsenas padalintume į du procentinius sluoksnius, gautume tokius kraštutinius variantus: 100 proc. objektyvumo - 0 proc. subjektyvumo; 0 proc. objektyvumo - 100 proc. subjektyvumo. Tiek, kiek įmanoma užgrobti į žmogaus vidų patenkančią informaciją, galima šį vidinį maginį procesą valdyti, formuojant iliuzines ir neiliuzines sąmones. Pilna tiesa dažnai būna neįmanoma, tačiau orientacijai privalomas bendrasis šablonas arba karkasas tiesos, sudarančios būtinosios sątvaro tvarkos pamatą.

Akivaizdu, kad būtinoji tvarka susijusi su gyvybės ir mirties procesų valdymu, apie kuriuos plačiau paaiškinta kuriančiosios gaublės skyriuje. Gyvenimo medis ir mirties medis yra pagrindiniai maginės stratos vaizdiniai, kurie sietini su tam tikra pamatine sątvaro nuotaika, kuri įsiterpia į tarpsluoksnį tarp rodančiosios ir rodomosios substancijos ir sukuria visus sumatus grindžiantį pamatinį psichovektorių. Filognozijoje tai turi būti gyvybinio proceso išaukštinimas, o visi kiti procesai tik neišvengiama lemtis, kuriai galima priešintis, bet kurios neįmanoma įveikti arba pakeisti.

Nesunku suprasti, kaip sumatinėje dalyje formuojasi gyvybės ir mirties procesai, kurių pagrinde yra gimimo ir mirties įvykiai. Gimimas suvokiamas kaip įleidimas, priėmimas ir savo turimos vietos užleidimas naujai gyvybei. Taip pat kaip pagausėjimas, papildymas ir praturtinimas. Šis įvykis turi sukurti džiaugsmo nuotaiką tuo atveju, jeigu sątvaro pamatinė nuotaika susijusi su epsilon strata yra gyvybės magija. Tuo tarpu mirtis yra įvykis, kuris sątvare sukuria išnykimo būseną, po kurio, sumatui išėjus, jame sukusikuria tuštumos ir praradimo jausmas. Ši būsena būna tuo nemalonesnė, kuo brangesnis žmogus ir karūninėje dalyje sukelia liūdesio ir gedėjimo jausenas.

Įmanoma ir atvirkštinė konfigūracija, kai gimimas nekelia jokio džiaugsmo, o mirtis paverčiama pramoga ir nuotykiu. Tokia sątvaro orientacija yra orientacija į mirties medį ir mirties maginę nuotaiką, būdingą išsigimusiai ir degradavusiai sąmonei. Filognozijoje ši orientacija yra draudžiama ir pretendentai būti filognozais su tokia epsilon stratos subjektyviąja ir objektyviąja būsena - nepageidaujami. Jeigu mirties medis ir dalyvauja filognozinės struktūros kontekste, tai tik kaip gnostinė orientacija, kuri nustatytus griežtus procentus peržengia daugiausiai savo protu, kuriant gnostinius implantus ir modeliuojant. Jeigu pažeidžiama gyvybinė tikrovės struktūra tai tik taip, kad nesukeltų katastrofos.

Sudėjus visą šį sudėtingą turinį, matosi, kad prezentinis srautas ne toks paprastas, kuris tik atveria ir užfiksuoja, atveria ir užfiksuoja. Jis yra sudėtinga dinaminė sistema, kuri gaunama kaip sudėtingas prezentinis multipleksas arba dauglypa, kuri pagal prezentinio centro dėsningumus yra kas momentą suformuojama komandinė sumavimo sistema, perduodama į pirmapradžio kūno fasadinę judamąją dalį. Jeigu toks aprašymas atrodo per daug abstraktus, jį galima patyrinėti stebint savo prezentinį srautą, ir išskiriant kokie išskleidžiami sumatų ir psichovektorių struktūriniai paviršiai.

Tokioje sątvarologijoje, kurioje aukštinama gyvybė, kuriame yra gyvybę įtvirtinanti pamatinė nuotaika ir kuriama ja pagrįsta santvarka bei žmogaus samprata belieka įvesti daugiakampio struktūrą, kuria pakeičiama piramidinė hierarchinė sistema, su dalimis sudarančiomis pamatą ir viršūninį elitą. Daugiakampio esmė ta, kad jis yra ne piramidinis, bet plokščias, o kontrolė yra daugiakampio centras, kurio funkcija kurti pusiausvyrų ir stabdžių sistemą, reikalingą sureguliuoti santykius tarp daugiakampio kampų. Jeigu šis centras sugebėtų įtvirtinti gyvybės medžio filosofiją ir įrodytų, kad orientacija į mirties medį - pragaištinga, atsirastų gyvybinių procesų atgimimo galimybė, atgaunant būtinosios tvarkos, kuri yra gyvybinis procesas, tinkamą supratimą. Kiekvienas kampas turi teisę į išskirtinumą ir savo perspektyvą, tačiau griežtai draudžiama perženginėti procentines perskyras, saugančias gyvybinį procesą sutvirtinančius pamatus.

Ši sątvarologija yra tik pradžia, todėl vadinama nepilnąja sątvarologija. Pilnas supratimas turėtų apimti bent tris sątvarų sistemas, iš kurių sumacinis sątvaras tik vienas atvejos. Be to turime kietosios struktūros sątvarą fasadinėje pirmapradžio kūno dalyje, ir visatinį satvarą, kuris tyrinėjamas kuriant viso tikrovės spektro paslaptis. Visatinis sątvaras pamatinis, su jame esančia kuriančiąja gauble, o kietosios ir sumacinės struktūros sątvarai - yra tik šio šaltinio kuriniai. Tokiame vaizdinyje ir turi būti gyvybės ir mirties medžio simboliai, kuriuose iliuzijos turi būti tik tiek, kiek reikia sukurt galingam įvirtinančiam civilizaciją psichovektoriui, kuris turi turėti tiek įspūdžio, kiek reikia, kad bet koks silpnaprotis negalėtų išmušti jo iš sumavimo pagrindinės psichoformos. Kas tam geriau pasitarnauja, iliuzija ar tiesa, turi spręsti patys filognozai priklausomai nuo situacijos.
8
Muzika ir meditacija ypač.  :)
Žinoma, yra visokių požiūrių ir norų, bet man tai bent jau kol kas nieko nėra, kas galėtų pakeisti ramią meditaciją namie, klausant mėgiamą muzikinį kūrinį.  :) Dabar yra tų ilgų, valandinių, tai jie labai tinka, arba galima ir kokį albumą ar mix'ą klausyti, irgi gaunasi kaip valandinis kūrinys, visumoje.
9
Jūsų kūryba / Kūryba. 'Visi ...'
Last post by violetpink1 - Vakar 14:26:45
Jei priimti, jog Vienis yra Visi ir Viskas vienu metu, tai mes esame to transformuotojai esamuoju laiku, nes savo pasirinkimais kuriame ateitį, kurią paskui jaučiame esamuoju laiku ir kuri tampa praeitimi, tačiau, net tapusi, vis dar įtakoja mus ilgą laiką...
...iš to seka išvada, jog verta atidžiai kurti, nes 'belekaip' sukurta realybė netenkina egzistavimo noro, nes norisi dažniausiai ne belekaip, o kaip nors ypatingai.
Kad ir kiek bus lenktyniaujama tarpusavyje dėl teritorijų, turtų ir kitų dalykų - tiek tos teritorijos, tiek turtai ir patys lenktyniautojai galiausiai išnyks... liks tik kažkoks tęstinumas tos 'su' ir 'susi' 'kurtos' realybės, Vienio, pasekmėse.
Neišspręstos problemos niekur nedingsta, o jei ir dingsta, tai turi tam tikrą kainą ir net po to, gali būti, jos egzistuotojai, nuskriausti karo ir kitų negandų, nesutiks atsiverti naujai realybei, net jei visiems ten švies kokia nors šviesa, nes praeityje sukurtos žaizdos ir jų sukeltos nuoskaudos gali išsivystyti į jų naujas vidines nuostatas ir naują poziciją...
10
Visi turi tendenciją susirinkti kažkur į vieną vietą, o po to - išsiskirstyti kas sau...
Tęstinumą kolektyvinio būvio parodo nebent sapnai - potyriai miego metu, o apart šio galėjimo pajausti, mes ištikrųjų nežinome, kokios yra tendencijos.
Net jei kažkas teigia ką nors tūkstančius metų, dar nereiškia, jog tai tikrai taip yra, o štai mūsų individualūs pajautimai yra tikrasis ir pirminis informacijos šaltinis.
Tačiau, žinoma, kiekvienas turi teisę spręsti pats, ar perdėlioti ir kaip tai padaryti, prioritetus.  :)
Nepaisant to, jog esame kolektyvinėje realybėje, ne visi mūsų asmeniai norai lieka išpildyti. Galbūt atsakymas slypi pačioje sakinio formuluotėje?.. ...kolektyvinė realybė - ne asmeniniams norams?..
Laikas parodys, net jau rodo, kiekvieną naktį, o kartais net dieną, įvairių mūsų būsenų metu.
Klausimas tik kuris išlieka, ar tai - egzistavimas - tęsis vienoje iš kolektyvinių realybių, pvz. tokių kaip ši, materijoje, ar nugrimsime į asmeninį sapną?..
...ir pagal kokius dėsnius apsprendžiami perėjimai iš vienokios į kitokią?
Turbūt nesuklystant galima teigti, jog mums reikėtų būti būvyje, iš kurio visa tai - egzistavimas - valdosi labiau, negu dabar esame, nes jei net tokių paprastų klausimų negalime išsiaškinti, apie ką begalime kalbėti toliau?..
Tikėjimą ir viltį man įžiebia žvaigždžių šviesa.
Galbūt kažkur toli yra kiti pasauliai, kur viskas vyksta pagal likimo dėsnius daug labiau, negu čia.
Ir kartais man atrodo, jog šis pasaulis yra daugiau tik kaip pratybos, prieš kitą, tikresnį etapą...
Puslapiai1 2 3 ... 10