Apie bhakti mums papasakojo bei aprašė Gaudija vaišnavų dvasinių mokytojų seka, ateinanti iš dvasinio pasaulio, prasidedanti nuo Viešpaties Krišnos. Viskas, ką parašysiu, sužinota iš jų.
Bhakti tai mūsų ryšys su Aukščiausiąja Realybe, Aukščiausiuoju Asmeniu.
Dabar mes esame Aukščiausios Realybės išorinėje energijoje, materialiuose pasauliuose, kuriuose pilna problemų, kur mus kankina laikinumas, ligos, senatvė, mirtis, įvairios kančios, kurias kelia mūsų protas bei kūnas, kitos gyvos esybės ir gamtos stichijos.
Aukščiausioji Realybė turi kitą energiją – vidinę dvasinę energiją, kuri yra apreiškusi amžinus dvasinius pasaulius. Pagal savo prigimtį, mes esame tos vidinės dvasinės energijos dalelytės, mūsų tikrieji namai yra amžinieji dvasiniai pasauliai, Aukščiausiojo Asmens buveinė.
Aukščiausioji Realybė yra asmeniška ir vieninga. Tai asmeniška dvasinė absoliuti būtis, kuri išsiskleidė į daugybę formų, asmenų. Centrinė ir pirmapradė Aukščiausios Realybės asmenybė yra Krišna. Viskas kyla iš Krišnos, viskas yra arba Jis, arba Jo pilni bei daliniai skleidiniai, arba Jo energijos, arba Jo energijų dalelytės. Krišna yra būties centras ir šaltinis, Aukščiausioji Realybė viename Asmenyje.
Kaip galime nujausti ir suprasti, Krišna yra pats nuostabiausias, gražiausias, meiliausias asmuo visoje būtyje. Iš ko tai suprasti? Kadangi Jis yra visko šaltinis. Viskas ir bet kas, ką mes patiriame, ko mes siekiame, kas mus žavi, ką mylime, kyla iš Krišnos. Jis visų tobulybių ir idealų šaltinis, aukščiausia tobulybė ir idealas, tobuliausia absoliučioji pirmapradė realybė. Vadinasi, Jam būdingas absoliutus grožis, absoliuti jėga, absoliutus turtingumas, absoliutus žinomumas, absoliuti nepriklausomybė. Taip pat, absoliuti, pati gražiausia meilė, pats gražiausias pavidalas, patys meiliausi ir žaismingiausi santykiai. Viskas vyksta pagal Jo valią, pagal Jo norus. Viskas, kas egzistuoja, yra Jo žaidimai. Šitas pasaulis yra Jo žaidimas, dvasinis pasaulis irgi yra Jo žaidimas.
Mūsų buvimo šitos išorinės energijos apreikštuose pasauliuose vykstančiame Krišnos žaidime tikslas yra pereiti į dvasinio pasaulio Krišnos žaidimą. Dalyvavimas šiame išoriniame Krišnos žaidime yra laikinas, galiausiai mes turime patekti į amžinuosius Krišnos žaidimus. Kaip Krišnos vidinės energijos amžinos dalelytės, dvasinės sielos, pagal savo sandarą ir prigimtį esame mylintys/mylinčios Krišną. Tokia mūsų sielų natūrali dvasinė funkcija, plaukianti iš sielos dvasinės sandaros. Kaip vandens savybė yra skystumas, taip sielos savybė yra dvasinė meilė Krišnai. Mylėti Krišną reiškia būti dvasine asmenybe ir bendrauti ir dalyvauti Krišnos žaidimuose taip, kad Jis būtų laimingas, siekiant Jo džiaugsmo. Kai Krišna laimingas, tada visos Jo energijų dalelytės irgi patiria laimę, nes Aukščiausioji Realybė yra absoliuti, vieninga, nepadalinta. Tokiu būdu, bhakti – mylintis bendravimas su Krišna – padaro mus laimingus. Tokia yra giliausia ir aukščiausia egzistencijos forma, tikrasis gyvenimas, galutinis mūsų egzistencijos tikslas, link kurio išsipildymo mes judame, būdami šiame išoriniame Krišnos žaidime, suprasdami tai, arba nesuprasdami.
Sukdamiesi materialiuose pasauliuose, keisdami kūnus, gyvendami daugybę gyvenimų, mes daugybę kartų sutinkame Krišną ir Jo skleidinius, įvairias Jo formas, tokiu būdu turime šansą aktualizuoti mūsų sielų dvasinę prigimtį, aktualizuoti mūsų ryšį su Krišna. Dabar mes neprisimename kad tokių kontaktų būta praeituose gyvenimuose, bet šiame gyvenime mes vėl gavome šansą kontaktuoti su Krišna ir kitomis Krišnos formomis. Štai ką mes iš tikrųjų veikiame materialiame pasaulyje – mes gyvenime šiuos gyvenimus tarsi sau, bet tikroji jų prasmė yra kontaktai su Krišna, kurie galiausiai mus pašauks į bhakti kaip tikslo suvokimą, ir tada to tikslo siekimą ir išsipildymą. Taip mes atrasime amžinąją laimę, amžinąją tobulybę, nukeliausime į galutinį mūsų kelionės tikslą.






