Senelis savo mažą pažadą išpildė net po mirties

Portalo anomalija.lt skaitytoja Veronika dalinasi savo prisiminimu. Žemiau pateikiame jos laišką.

Pamenu anksčiau miegodavau su savo seneliu. Labai mylėdavau jį. Jis man kurį laiką ir tėvą atstojo dėl šeimyninių priežasčių.

Jis visada prieš miegą nuplėšdavo sieninio kalendoriaus lapelį, ir kaip dabar atsimenu aš žiūriu į jį, o šalia laikrodis kaba baltas, o ant jo kabėjo širdelė su mano vardu (jeigu žinote per Joninės būna parduodamos tokios širdelės molinės su vardais).

Vieną dieną sakau jam: “O dedukai mano pakabukas”, o jis man taip ramiai atsakė: “ji visada rasi čia kai tau jo reikės”. Tuos jo ramiu tonu ištartus žodžius ausyse girdžiu net šiandien.

Mes gyvenome daugiabutyje, tad seneliai buvo mano kaimynai. Po kelių metų susapnavau sapną, kuriame jis mane palydėjo iki kiemo kampo ir pasakė man “ate aš išeinu” ir nusuko į kitą šoną. O aš stovėjau ir žiūrėjau kaip jis tolsta.

Ryte, kažkur apie 7 ryto močiutė skambino be perstojo mums į duris. Aš atidariau ir močiutė visa verkianti pasakė kad “tikriausiai dedukas mirė”. Aš visa miege ir šoke nuėjau į senelio kambarį ir supratau, kad senelis tikrai mirė. Man tuomet buvo 12 metų. Po to atėjo mano tėtis, paguldė jį tvarkingai lovoje (nes buvo viena koja ant grindų) o aš pieštukinėje, visai kitoje vietoje, pamačiau tą patį pakabutį su širdele ir mano vardu.

Po šermenų mama paprašė nueiti į senelio kambarį ir kažkokį popierių atnešt iš spintelės. Nuėjau ir kažkaip žvilgtelėjau į laikrodį, o pakabutis kabėjo šalia. Jo nebebuvo pieštukinėje. Tuo metu išsigandau neapsakomai, išbėgau iš kambario dokumento nepaėmus.

Įdomiausia, kad niekas iki tol jo ten nekabino, tik senelis. Be to, per laidotuves, nemanau, kad kažkam iš namiškių rūpėtų kažkoks pakabutis.

Po kažkiek laiko, kai viskas susigulėjo galvoje, taip gera ant širdies pasidarė. Supratau, kad tą savo mažytį pažadą ištesėjo net po savo mirties. Labai mylėjau senelį. Pamenu kai papasakojau viską mamai, ji pasakė kad gal jis tebėra tarp mūsų.

Dabar gyvenu tame pačiam senelio kambary, bet niekada nebuvo baisu, kaip tik labai jauku ir gera.

Veronika

Anomalija.lt teiraujasi savo skaitytojų – gal ir Jus esate girdėję istorijų apie keistus ir sunkiai paaiškinamus reiškinius iš savo artimų žmonių? O galbūt patys tapote antgamtinių reiškinių liudytojais? Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų – parašykite mums