3000 metų Vedų senovės mokymas apie šeimos harmoniją ir jos energetinį lauką

Gyvenime matome nemažai šeimų, kai žmones sujungia meilė, bet laimingos poros jie taip ir nesukuria. Kodėl taip vyksta, juk žmonės tuokiasi, puoselėdami pačius gražiausius tikslus bendram gyvenimui?, – klausia ruvi.lt.
 
Ir iš tiesų: kai žmonės įsimyli, jie sukuria bendrą energetinį lauką, arba kitaip – poros energiją, kurioje dviese susijungia į viena. Ir kuo gilesnė sąveika tarp vyro ir moters – tuo stipresnė poros energetika, tuo brandesnė jų meilė ir pozityvesnis poveikis visiems aplinkiniams. Būtent įsimylėjimo fazėje ypač ryškiai juntama poros pozityvi energija: juntamas entuziazmas, apima pojūtis, kad viskas kartu įmanoma! Žmonės tiesiog laimingi kartu.
 
Galime įsivaizduoti poros energiją kaip švytintį rutulį, kuriame yra du mylintys žmonės, sujungti daugybe šviesos spindulių. Kuo stipresni ir tyresni jausmai – tuo ryškiau šviečia jų bendras energetinis laukas. Abipusė sąveika: švelnumas, dėmesys, rūpestis, pagalba, geranoriškumas sustiprina meilę ir kuria harmoniją poros gyvenime.

Tuo tarpu negatyvumas, patekęs į poros energetinį lauką, gesina šviesias energijas ir aptraukia jį niūriomis spalvomis. Neapykantos, agresijos ar pykčio proveržiai veikia lyg žaibas, kuris perskelia poros lauką į dalis, atmesdamas sutuoktinius tolyn vienas nuo kito. Abejonės, melas, apgaulė, noras dominuoti, pavydas – lyg kenkėjai, kurie palengva graužia poros lauką iš vidaus. Bet koks užgimęs ir vystomas negatyvumas tarp sutuoktinių – kelias į santykių griūtį.

Taigi, bendras energetinis poros laukas užgimsta įsimylėjimo laikotarpyje, ir gali harmoningai vystytis, jei žmonės palaiko vienas kitą, nepraranda pozityvaus tarpusavio ryšio. Bet esmė čia slypi dar ir tame, kad kiekvienas turi įnešti savo indėlį, atitinkantį jo prigimtį: vyras – vyrišką, moteris – moterišką.

Kad sukurtume šeimoje laimingus santykius, turime pirmiausiai suprasti, kuo vyriška energija skiriasi nuo moteriškos energijos: turime pažinti vyrišką ir moterišką pradą ir juos suvienijus, kurti harmoniją poroje.

Jei, pavyzdžiui, moteris pradeda vystyti savyje vyriškas savybes ir reikštis kaip vyras šeimoje – tuomet vyrui neliks nieko kito, tik priešintis pradžioje, o paskui.. jis galiausiai pradės elgtis kaip moteris, arba – ieškos būdų “pabėgti” iš šeimos. Tokiu atveju apie harmoniją negali būti net kalbos – susikeitę vaidmenimis, pamynę savo prigimtinį pradą, abu jausis nelaimingi ir kurs destrukciją savo santykiuose.

Ir, atvirkščiai: kai vyras neišreiškia savo prigimtinių vyriškų savybių – ryžtingumo, gebėjimo greitai reaguoti ir priimti sprendimus, gebėjimo imtis atsakomybės už šeimą – tuomet visas šias savybes bus priversta vystyti ir išreikšti jo sutuoktinė. Rezultatas tas pats: susipriešinimas, destrukcija ir griūtis.

Šiuolaikiniai žmonės susipainioja sąvokose apie moteriškumą ir vyriškumą – jie tai supranta kaip užslėptą nelygybę ir diskriminaciją. Lygybės visiems žmonėms siekis yra pozityvus – visi turi turėti vienodas galimybes gyvenime. Tačiau lygybė nereiškia vienodumo. Norime to ar ne – bet vyrai ir moterys turi skirtingą prigimtį.

Moteriška energija – tai jausmų sfera, meilės erdvė, širdies šiluma, gyvenimo išmintis, gerumas.. Ji kuria šeimos energetikos atmosferą, šilumą jausmuose, santarvę santykiuose, jaukumą namuose.. Jos širdis atvira, ji skleidžia besąlygišką meilę, apgaubia visus šiluma ir nuoširdžiu rūpesčiu.

Moters meilė, jos moteriškumas įkvepia vyrą būti vyrišku, išreikšti savo prigimtinį vyrišką pradą – veikti ir kurti šeimos, giminės ir visuomenės labui. Jis turi namus, kuriuose yra laukiamas, kur jis atsigauna ir pailsi, kur jo išklauso, palaiko ir supranta. Jo šeima ir namai – ramybės ir laimės oazė šiame pasaulyje.

Jei moters širdis uždara – ji šalta ir pragmatiška. Jos santykiai iš išskaičiavimo: lengvai prileidžia prie savo kūno, bet paniškai bijo kažką įsileisti į širdį, todėl šiltų, harmoningų santykių sukurti negali. Tokios būna vadinamos “stiprios” moterys, kurių dabar labai daug įvairiose veiklumo reikalaujančiose srityse ir kurių išskirtinis bruožas – gili vidinė vienatvė, vienišumas.

Vyriška energija – kūryba, veiklumas, išorinis aktyvumas, dvasinė stiprybė, atsakomybė. Stiprus vyriškas pradas, vyro meilė įkvepia moters moteriškumą – su tokiu vyru moteris jaučiasi saugi ir laiminga, ji su džiaugsmu palaiko ir kuria harmoniją šeimoje.

Ir tai nereiškia, kad tik vyras turi išlaikyti šeimą, o moteris – dirbti tik namų ūkio darbus. Moteris gali turėti darbą, gali prisidėti prie šeimos uždarbio, tačiau ji neturi keisti savo moteriškos prigimties – moteriškumo: švelnumo, gerumo, gebėjimo besąlygiškai mylėti, užjausti, suprasti.

Harmonija šeimoje – tai lygiavertė vyriškos ir moteriškos energijų apykaita, iš kurios gimsta vienybė. Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris yra svarbiausi savo sferoje, todėl kovoti dėl viršenybės yra beprasmiška. Juk harmoninga sąveika praturtina visus – taip kuriama erdvė besąlygiškai meilei, kūrybai ir visapusiškam tobulėjimui.

Parengė: Rūta Vitkevičienė

Šaltinis: ruvi.lt