Kanibalizmo propaganda pasaulyje – Illuminati darbas?

2014 metais internete išplito straipsnis „Overtono langai“, pasakojantis apie technologiją, kuri leidžia legalizuoti visuomenėje visiškai svetimas jai idėjas. Paminėtas ten buvo ir kanibalizmas. Daugelis įvertino publikaciją kaip hiperbolę, tačiau iš tikrųjų kanibalizmo legalizavimo procesas jau paleistas ir nulinis taškas jau įveiktas, rašo alternatyvių naujienų portalas versijos.lt.

Dar devinto dešimtmečio pradžioje Tomas Harisas parašė romaną „Raudonasis drakonas“, kuris, aktyviai propaguojamas Vakarų žiniasklaidos, plačiai pagarsėjo ir netgi tapo stiliaus etalonu. Romano pagrindiniam herojui FTB darbuotojui, beieškant žudiko maniako padėjo kitas maniakas – Hanibalas Lekteris, kuris atliko bausmę už žmogžudystes ir sdavo aukų valgymą.

Knygoje žmogėdra buvo apgaubtas rafinuotumo ir netgi kilnumo aureole: mėgo klasiką, buvo išsilavinęs, inteligentiškas žmogus, o svarbiausia – jo aukomis tapdavo iškrypėliai, žudikai, niekšai, visi tie, kurių jis nelaikė žmonėmis. Gavosi paveikslas, kuris skaitytojui asocijavosi vos ne su Robinu Hudu, tik su tam tikrais keistumais.

Po „Raudonojo drakono“ sekė kitos knygos, o paskui romanas buvo ekranizuotas. Filmuose apie Hanibalą nusifilmavo tokios Holivudo žvaigždės kaip Entonis Hopkinsas, Džiuliana Mūr, Džudi Foster, Edvardas Nortonas ir kiti. Hanibalui buvo sukurta tragiška praeitis ir meilė jaunai FTB darbuotojai Klarisei.

Romane Hanibalui viskas baigėsi laimingai, jis gavo Klarisės meilę ir išvažiavo su ja į Europą, tačiau kino kūrėjai, kaip patys prisipažįsta, nutarė, kad žiūrovai nepasirengę tokiam posūkiui, dėl to iki šiol filmas apie žmogėdrą likdavo be hepiendo.

Tačiau laikai keičiasi, arba juos kažkas iš pasaulio elito aktyviai keičia.

2013 metais pasirodė serialas „Hanibalas“, kuris pagal režisierių sumanymą turi išgyventi šešis sezonus ir būti gerokai artimesnis knygų siužetams. Kaip tikina scenaristai, „Hanibalo“ pabaiga sutaps su knygos pabaiga, vadinasi, mūsų herojaus laukia hepiendas.

Tačiau serialo autorius sumelavo: serialas, skirtingai nei filmas, padarė Hanibalą dar žiauresnį. Dabar jis žudo be priežasties, o jo aukomis gfali tapti paprasti žmonės. Pagal siužetą nenumatoma jokios bausmės, nes žmogėdra tapo pagrindiniu serialo herojumi.

Be to, kaip ir knygoje, jis nelaikomas antiherojumi. Priešingai – jis padeda policijai, o apgailėtinos policijos pastangos kaip nors išsiaiškinti jo paslaptį baigiasi fiasko.

Prisidengdami, kaip visada būna tokiais atvejais, melais apie aukštąjį meną ir subtilią psichologiją, serialo kūrėjai peržengia visas etikos ir moralės normas, demonstruodami, kaip pagrindinis herojus gaminasi sau patiekalus ir daugelį kitų iškrypimų.

Dirbtinė mada tortams, vaizduojantiems žmogaus kūną.

Lygiagrečiai su plataus masto kanibalizmo legalizavimo kampanija, kurią pradeda vykdyti Vakarų kino industrija, reguliariai dirbtinai kuriami ir plačiai nušviečiami žiniasklaidoje įvairūs įvykiai, kurių paskirtis – įdiegti kanibalizmo temą kaip normą į masinę sąmonę.

Pateiksime tiktai kelis pačius skandalingiausius pavyzdžius:

– “Žmogienos” parduotuvė Anglijoje;
– Olandiškas šou, kuriame laidos vedėjai tiesioginiame eteryje suvalgė po gabalėlį vienas kito mėsos;
– Dirbtinė mada tortams, vaizduojantiems žmogaus kūną;
– Kanibalų paveikslo idealizacija masinėje kultūroje;
– Transnacionalinės korporacijos naudoja lavonus ir abortuotus kūdikius savo įvairiems reikalams.
– Pavyzdžiui, PepsiCo naudojo savo gėrimų skonio pagerinimui abortuotų vaisių ląsteles. Kitos maisto korporacijos – Kraft Foods, Cadbury Schweppes, Nestlé SA, Coca-Cola, taip pat ir farmakologai naudoja tas pačias „žaliavas“ saviems reikalams.

Kiekvienas veiksmas kurį atlieka tie, kurie valdo mūsų pasaulį, yra gerai apgalvotas strateginis žingsnis. Todėl kam skirta ir kas slypi už kanibalizmo propagandos, žino tik aukščiausiai esantys žmonės piramidėje.